LT-BY. Lietuvių - gudų santykiai. LDK palikimo dalybos

[D.P]

Apskritai kas yra LDK tapatybė? Ta tapatybė kito - 13-14 amžiuje tai veikiau buvo lietuviška, ikikrikščioniška tapatybė su rusėniška krikščioniška įtaka (pastoroji pasireiškė kažkur apie 14am 2 puse.), tiesa Vytauto laikais matyti stiprią vokišką įtaką (pasak bublausko/Gudavičiaus, ta atskleidžia iš vokiečių perimta gotika), tiesa, Vytauto laikotarpiu jau buvo aišku, kas yra kas (žr. laiškus dėl ordino pretenzijų žemaitijai). bet tai tik mistifikuotas pasakymas. Vėliau ji kito - Renesanso laikotarpiu prasidėjo romėniškų šaknų paieškos kaip prieštaravimas lenkiškam sarmatizmui. Baroko laikotarpiu tapatybė modifikavosi. ATR saulėlydyje tapatybė buvo visiškai persunkta Apšvietos idėjomis. Šiame amžiuje, LDK tradicija bandė atgaivinti C.Milošas, T.Venclova, baltarusis Strumillo, dabar net K.Sabaliauskaitė apie tai prašneko. Jų suvokimas matyt arčiausias ir priimtiniausias mūsų amžiui, kuris gali būti paaiškinamas kaip "gerbiu tave, gerbi mane".
Antra, LDK tapatybė buvo būdinga nobilitetui. O kas yra būdinga jam, nėra būdinga kitiems sluoksniams. pavyzdžiui, 19amžiuje žemaičiai save laikė tik žemaičiais ir lietuvių nebuvo rasta (carinis cenzas) atlikus gyventojų surašymą.
Greičiau tapatybė apibrėžtų tam tikri kultūriniai reiškiniai, tradicininis suvokimas kuris buvo būdingas ilgą laiko tarpą, kaip tam tikra apibrėžtis, ideologinė gairė. Statutai, daugiakultūriškumas, tolerancija etc. LDK piliečiu (t.y., užsenietis iš Karūnos, iš Vengrijos, nesvarbu) galėjo tapti bet kas, kas prisiekė Statutui. Liaudiškai sakant, buvome pirmoji "JAV" ) Tik ta tapatybė apsiribojo nobiletetu, bet valstiečiai, kurių buvo dauguma LDK, savęs niekaip neidentifikavo. Tad tradicija mirusi.

o Batkos politika duoda vaisių - jei baltarusų kalba letargo stadijoje, tai ir bet koks savi-identifikavimas su Vakarų Europos kultūrine tradicija nutrūks. 10-20metų ir Naugarduko liekanos taps Maksvos kunigaikščių "auksu", nors patys baltarusų istorikai pripažįsta, jog carinė Rusija baltarusų/LDK rusėnų netraktavao kaip savų. Jie buvo jiems svetimi.

[Romas]

N.Davies: lietuviai turi suprasti nesantys vieninteliai senosios Lietuvos paveldėtojai

Žinomas britų istorikas Normanas Davies sako, kad lietuviai turėtų geriau suvokti savo istoriją, siekti gerų santykių su kaimynais ir suprasti, jog jie nėra vieninteliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtojai.


Lietuvoje skaitytojus nustebino Jūsų sprendimas skyrių apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iliustruoti Aleksandro Lukašenkos nuotrauka. Kodėl taip nusprendėte?
Kiekvienas skyrius pradedamas trumpa dabarties apžvalga, siekiant parodyti, kaip dabartis skiriasi nuo praeities. Dabartinė Baltarusija sudarė didelę dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Bet, žinoma, norėjau išprovokuoti žmones mąstyti. Šiandien žmonės girdi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimą. Jie taip pat žino, kad yra šalis, vardu Lietuva, taigi mano, kad tai tas pats. Provokavau juos mąstyti, kad senoji jau išnykusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo kitokia nei dabartinė Lietuvos Respublika.

Ar dabartinis A.Lukašenkos režimas nori atsigręžti į Kunigaikštystės paveldą? Kiek tai svarbu Baltarusijos identitetui?
A.Lukašenkos režimas turi labai prieštaringą požiūrį į praeitį. Kartais Didžioji Kunigaikštystė minima, kartais ne, kartais pabrėžiami ryšiai su Rusija. Manau, kad Baltarusija šiandien labai sumišusi, neturi aiškaus identiteto
(...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...26447&l=fplead

[oranger]

LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą



foto: respublika.lt

[Bartas1]

Velsiečio etiketas: paklokite lietuvišką istorinį švarką, per kurį panelė Baltarusija nueis į Europą

Vizija, kuria nepatikėjau
Vėliau, savo pamąstymuose atsakinėdamas į vienos naujienų agentūros klausimus, N. Davies nupiešė tikrą eklektišką peizažą, kuriame puikavosi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (Didvalstybės) alegorija su Aleksandro Lukašenkos veidu, dvikalbystės Lietuvoje šmėkla, nevykęs Lietuvos lenkų situacijos palyginimas su velsiečių situacija Didžiojoje Britanijoje, britiškas pamokymas Lietuvos politikams ir lopšinė apie tai, kaip saldu miegoti šalia „pliušinės meškutės“ Rusijos. Norėčiau šį paveikslą paaiškinti iš lietuviškos pusės, nes britiškas požiūris jau labai netikslus.

Skaitykite daugiau: http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/v...#ixzz1qPvaGSwg

http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/v....d?id=57388219

[Sula]

LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą

Atvaizdas


foto: respublika.lt

Kodėl nėra Gudijos atstovų? Ir kas skirs Didyjį Kunigaikštį-Karalių?

[oranger]

Kodėl nėra Gudijos atstovų? Ir kas skirs Didyjį Kunigaikštį-Karalių?

Didysis Kunigaikštis jau seniai yra ir laukia savo regalijų

http://laimikis.lt/the-grand-duke/

[laimutis]

Didysis Kunigaikštis jau seniai yra ir laukia savo regalijų

Atvaizdas

Nerodo foto.

[Manevas]

1. jie propaguoja Litvinų nacijos atgimimą, tačiau jų "Nacijos" supratimas neatitinka "Nacijos" apibrėžimo, nes jie deklaruoja, jog tam, kad būti Litvinu nesvarbu nei kalba nei religija, nei raštas kuriuo naudojiesi. Svarbu, kad tokiu jautiesi (gal atsiras besiginčijančių, jog mus vienija istorija, tačiau istorija, tai tik viena iš "kultūros" apibrėžimo sudedamųjų dalių, ji gali ir nevienyti). Paradoksalu, tačiau dabar kai juos kaltina, jog jie yra tauta be savos kultūros, jie ir vėl neigia kultūros sudedamąsias dalis tautoje.

2. pati silpniausia vieta yra aišku aukštaičiai. Jie negali paneigti, jog jų žemės buvo LDK branduolyje, supranta, jog faktas, kad mūsų literatūrinė kalba iš esmės nežymiai transformuota aukštaičių (suvalkiečių) tarmė jiems ne į naudą. Todėl jie pasakoja, kad dvidešimto amžiaus pradžioje Lietuvių nacionalistai šalindami svetimybes iš kalbos realiai sugalvojo Lietuvių kalbą, todėl ji nei sena, nei gali vadintis lietuvių - nes Lietuvių (Litvinų) kalba visada buvo rusėnų kalba. Apie tai kaip ši pusė vėl iš aujo buvo išmokinta šios kalbos yra nutylima.

3. silpna vieta taip pat yra religija.
a) Jie buvo apkrikštyti dar prieš Šv. Brunoną, todėl sakydami, jog pavadinimas Lietuva kilęs iš Liutičių genties, jie turi įrodyti, jog Brunoną nužudė Liutičiai, bet kaip tai padaryti, jeigu Kvedlinburgo analuose aiškiai nurodyta, jog "pagonių trenktas į galvą...". Gal ir vėl įsikišo Jotvingiai, bet jeigu jie vadina mus baltoslavais (nes pas mus daug rusėniškų pavardžių), tai netinka tiems laikams, kai Jotvingiai dar vis buvo baltai (t.y. artimesni mums).
b) Jie įrodinėja, jog jie buvo valstybės (Lietuvos) kūrėjai, tačiau visose teisės sistemose priimta, jog kūrėjai (užkariautojai) turi privilegijuotą padėtį, tuo tarpu jeigu ir sunku įrodyti, kad pagonys turėjo privilegijuotą padėtį, tai visiškai nesunku padaryti palyginus katalikų ir ortodoksų teises po krikšto. Katalikai gana ilgai buvo privilegijuota klasė, o katalikai buvo būtent - lietuviai. Todėl kliūna ir Mindaugo ir Vytauto ir Jogailos baltarusiškumas, nes nors yra taip teigiama yra nepaaiškinama kokiu būdu šie asmenys gimė pagonimis.

4. Silpna vieta ir Mickevičiaus teorija. Mickevičius skaitydamas paskaitą Paryžiuje aiškiai nurodė kas yra Lietuva ir jo aprašymas (tarp kokių upių ji randasi) visiškai atitinka mūsų Lietuvos aprašymą. Tuo pačiu metu gyvenęs V. Sirokomlė (Mickevčiaus draugas) taip pat parašė knygutė apie rusėnus. O knygutėje "Kelionės iš Vilniaus po Lietuvą" jūs rasite mūsų Lietuvos aprašymą, vienas skyrelis vadinasi "apie Lietuvių ir rusėnų skirtumus". Todėl Lietuviai nuo gudų buvo skiriami. Dėl to nesutinku, kad patys aukštaičiai savęs su niekuo neidentifikavo - šį faktą neigia ir pats tautinio atgimimo faktas, juk mums nekilo klausimų kas mes tokie.

5. Paneigiama ir kalbos teorija. Faktas, jog LDK kunigaikščiai naudojo rusėnų kalbą oficialiems dokumentams to laiko kontekste nieko nepatvirtina. Jeigu tuo vadovautis reikėtų pripažinti, jog tokią pačią teisę turi italai (nes labai plačiai buvo naudojama ir lotynų kalba), o Vokietijos ir Prancūzijos karaliai apsigimę italai (nes labai retai ankstyvaisiais viduramžiais (o pas mus laikas kiek atsiliko)) įstatymų leidybai naudodavo savo kalbą.


Irgi bijau jų atėjimo, mes su lenkais sunkiai sutariame dėl istorijos, jeigu gudai pradės šnekėti litvinizmo teorijas tai efektas Lietuvoje bus dešimt kartų stipresnis, lietuvių matymas yra stipriai etninis.

Požiūris, kad dalintis nereikėtų, istorija turi vienyti ir t.t.man atrodo realiai neįmanomas ir todėl paviršutiniškas požiūris, ir jis priimtinas tik jeigu visos pusės galvoja taip pat, tačiau esu tikras, kad istorija gali vienyti tik tada kai nėra ko dalinti (kaip su latviukais). Kitu atveju reikia pripažinti, kad patriotizmas atlieka neigiamą vaidmenį, nes ieškodamas savo unikalumo nebematai ryšio su kitais, o patikėkit, jeigu baltarusiai atgims, jie dar šimtmetį ieškos savo unikalumo. O tai reiškia toliau falsifikuos istoriją.

[Sula]

Bet kokiu atveju, užketėjusių litvinistų pes neįtikinsime. Svarbiausia, kad savo kliedesiais neužkrėstų didesnės dalies gudų gal kada nors atgausiančių savo tautinę savimonę.

[trilobitas]

kažkur tinkle

[oranger]

1. jie propaguoja Litvinų nacijos atgimimą, tačiau jų "Nacijos" supratimas neatitinka "Nacijos" apibrėžimo, nes jie deklaruoja, jog tam, kad būti Litvinu nesvarbu nei kalba nei religija, nei raštas kuriuo naudojiesi. Svarbu, kad tokiu jautiesi (gal atsiras besiginčijančių, jog mus vienija istorija, tačiau istorija, tai tik viena iš "kultūros" apibrėžimo sudedamųjų dalių, ji gali ir nevienyti). Paradoksalu, tačiau dabar kai juos kaltina, jog jie yra tauta be savos kultūros, jie ir vėl neigia kultūros sudedamąsias dalis tautoje.

2. pati silpniausia vieta yra aišku aukštaičiai. Jie negali paneigti, jog jų žemės buvo LDK branduolyje, supranta, jog faktas, kad mūsų literatūrinė kalba iš esmės nežymiai transformuota aukštaičių (suvalkiečių) tarmė jiems ne į naudą. Todėl jie pasakoja, kad dvidešimto amžiaus pradžioje Lietuvių nacionalistai šalindami svetimybes iš kalbos realiai sugalvojo Lietuvių kalbą, todėl ji nei sena, nei gali vadintis lietuvių - nes Lietuvių (Litvinų) kalba visada buvo rusėnų kalba. Apie tai kaip ši pusė vėl iš aujo buvo išmokinta šios kalbos yra nutylima.

3. silpna vieta taip pat yra religija.
a) Jie buvo apkrikštyti dar prieš Šv. Brunoną, todėl sakydami, jog pavadinimas Lietuva kilęs iš Liutičių genties, jie turi įrodyti, jog Brunoną nužudė Liutičiai, bet kaip tai padaryti, jeigu Kvedlinburgo analuose aiškiai nurodyta, jog "pagonių trenktas į galvą...". Gal ir vėl įsikišo Jotvingiai, bet jeigu jie vadina mus baltoslavais (nes pas mus daug rusėniškų pavardžių), tai netinka tiems laikams, kai Jotvingiai dar vis buvo baltai (t.y. artimesni mums).
b) Jie įrodinėja, jog jie buvo valstybės (Lietuvos) kūrėjai, tačiau visose teisės sistemose priimta, jog kūrėjai (užkariautojai) turi privilegijuotą padėtį, tuo tarpu jeigu ir sunku įrodyti, kad pagonys turėjo privilegijuotą padėtį, tai visiškai nesunku padaryti palyginus katalikų ir ortodoksų teises po krikšto. Katalikai gana ilgai buvo privilegijuota klasė, o katalikai buvo būtent - lietuviai. Todėl kliūna ir Mindaugo ir Vytauto ir Jogailos baltarusiškumas, nes nors yra taip teigiama yra nepaaiškinama kokiu būdu šie asmenys gimė pagonimis.

4. Silpna vieta ir Mickevičiaus teorija. Mickevičius skaitydamas paskaitą Paryžiuje aiškiai nurodė kas yra Lietuva ir jo aprašymas (tarp kokių upių ji randasi) visiškai atitinka mūsų Lietuvos aprašymą. Tuo pačiu metu gyvenęs V. Sirokomlė (Mickevčiaus draugas) taip pat parašė knygutė apie rusėnus. O knygutėje "Kelionės iš Vilniaus po Lietuvą" jūs rasite mūsų Lietuvos aprašymą, vienas skyrelis vadinasi "apie Lietuvių ir rusėnų skirtumus". Todėl Lietuviai nuo gudų buvo skiriami. Dėl to nesutinku, kad patys aukštaičiai savęs su niekuo neidentifikavo - šį faktą neigia ir pats tautinio atgimimo faktas, juk mums nekilo klausimų kas mes tokie.

5. Paneigiama ir kalbos teorija. Faktas, jog LDK kunigaikščiai naudojo rusėnų kalbą oficialiems dokumentams to laiko kontekste nieko nepatvirtina. Jeigu tuo vadovautis reikėtų pripažinti, jog tokią pačią teisę turi italai (nes labai plačiai buvo naudojama ir lotynų kalba), o Vokietijos ir Prancūzijos karaliai apsigimę italai (nes labai retai ankstyvaisiais viduramžiais (o pas mus laikas kiek atsiliko)) įstatymų leidybai naudodavo savo kalbą.


Irgi bijau jų atėjimo, mes su lenkais sunkiai sutariame dėl istorijos, jeigu gudai pradės šnekėti litvinizmo teorijas tai efektas Lietuvoje bus dešimt kartų stipresnis, lietuvių matymas yra stipriai etninis.

Požiūris, kad dalintis nereikėtų, istorija turi vienyti ir t.t.man atrodo realiai neįmanomas ir todėl paviršutiniškas požiūris, ir jis priimtinas tik jeigu visos pusės galvoja taip pat, tačiau esu tikras, kad istorija gali vienyti tik tada kai nėra ko dalinti (kaip su latviukais). Kitu atveju reikia pripažinti, kad patriotizmas atlieka neigiamą vaidmenį, nes ieškodamas savo unikalumo nebematai ryšio su kitais, o patikėkit, jeigu baltarusiai atgims, jie dar šimtmetį ieškos savo unikalumo. O tai reiškia toliau falsifikuos istoriją.

Dar viena "litvinistų" silpna vieta yra ta, kad ukrainiečiai gudus laiko ne "baltais", o "sugadintais rusų ukrainiečiais"
Iš esmės jų pretenzijos į "rusėnų statusą" ukrainiečių požiūriu visiškai nepagrįstas.

[Bartas1]

Atsirado mat, provokatorius. Tegul rašo apie Anglijos istoriją ir ten deda Pakistano politikų nuotraukas, o po Frankų karalystės - Libijos diktatoriaus, jei yra toks genijus ir tiek sau leidžia, kad iš kitų tautų istorijos tyčiotis.

Žymus polonofilas N.Davies:

So let’s look at it deeper. Your first book is The Last King of Poland.

Well, I mentioned the Commonwealth of Lithuania and Poland. And because I have written about Poland so often, I decided in my new book to write about just one half of it, the Grand Duchy of Lithuania, whose origins were separate from Poland and which, in the period before it joined with Poland, stretched all the way from the Black Sea, where Odessa now is, to the Baltic. This is in the 14th and 15th centuries. The Grand Dukes of Lithuania by marriage take over the kingdom of Poland. And because they’re kings, the story is usually told from the Polish angle. All the history books talk about the partitions of Poland in the 18th century. Well, it was the partition of the Commonwealth of Poland and Lithuania. And the monarchs – until it became elective – were Lithuanians who took over Poland. Jogaila became the King of Poland but he was a Lithuanian. I’m sure he couldn’t speak a word of Polish when he started. Vytautus the Great, who was his cousin, staged a great Lithuanian campaign to resist the merger with Poland, but it’s a long story and goes on until the end of the 18th century.
http://thebrowser.com/interviews/nor...-states?page=2

[Gnoss]

O Vilnia nėra gudų istorinis simbolis, sostinė, miestas, kur Gediminas šnekėjo baltarusiškai (žiūrėti žemiau), kur 19 a. pab. kilo jų tautinis atgimimas? Rusėnų ten buvo dauguma, o cerkvių iki 17 amžiaus - dvigubai daugiau nei bažnyčių.



Ne, bro, būdami lietuviai, šnekėjo svahili kalba



Kokio dar baroko? Iki tol lietuvių kalbos nebuvo?

O dėl rašto:

http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuv...node/3204.html

http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuv...node/3252.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/Alberta...C5.A1alininkas

http://istorijatau.lt/index.php/comp...ugustinas-806/
Tai, kad lietuviai net nesugeba parašyti wikipedijoj straipsnio apie Rotundą, kuris siūlė leisti III statutą lietuvių kalba, čia jau kita problema, turbūt ne baltarusių.

Ir XVII amžius.
http://www.baltistica.lt/index.php/b...icle/view/1270

Gaila, kad iškraipai mano mintis. Aš kalbu apie lietuvių kalbos statusą lietuviškoje valstybėje. Parodaksalu, kad Leonas Sapiega džiaugėsi, jog II Lietuvos Statutas buvo išleistas ir rusėnų kalba (1566). O lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai pirmieji tik XVII a. ir atsirado. Štai tau ir barokas. Svahili niekas ir neminėjo. Kaišai kažkokias klišes, neturinčias nieko bendro.
O visai normalu, kad Vilnius baltarusių apšvietos centras buvo. Jei jau Minske neišgirsi baltarusiškai šnekant, tai kokia ten sostinė. Kiekvieni turi savų pretenzijų į Vilnių, bet kam kalbėti apie kažkokias metafizines svajones?
O beje, Baltarusijos Liaudies Respubliką (1917-1918) pripažino ir Lietuva. Tai apie kokią sostinę kalbam, jei Lietuvos valdžia Vilniuje turėjo reziduot?

[Gnoss]

Jūs norite įrodyti, kad 20 metų tais laikais, kai per 100 metų tokioje šalyje kaip LDK išeidavo apie pusantro šimto knygų, yra civilizacinis atotrūkis?

Ši šnekamoji formacija (interdialektas) labai skyrėsi nuo Lietuvos sostinės Vilniaus bei jo apylinkių kalbos, davusios pradžią antrajam interdialektui („lietuvių kalbai“).


O dabar prašau pateikti (ar bent pačiam pasižiūrėti į) BNR žemėlapį su numatoma teritorija.
Tik tiek, kad nė viena valstybė jų niekada nepripažino, o Lietuva išliko, išsisuko nuo LTSR paskelbimo, išstūmė bolševikus, 1920 buvo pripažinta Lenino bei tų pat metų liepą, po tam tikrų dvejonių, priėmė jo sutartį; palaipsniui buvo pripažinta ir Vakarų valstybių.
Tai, jog jiems nepavyko ir nesulaukė palaikymo, jie laiko skriauda, neteisybe, ypač nemėgsta "nepelnytos" "Stalino dovanos" Lietuvai.

O dėl ko čia ginčijamės tada. Dar kart pasikartosiu, kad lietuvių kalba kalba ir egzistavo. O jūsų pavyzdžių gausa, be abejo, įrodo tai. Dėkui Dievui atsirado Daukša, kuris savo Postilėje 1599 m. ir rašo, kuo svarbi gimtoji kalba.
Pradėdamas nuo primityvių pavyzdėlių su gyvūnais "kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu <...> ožys [imtų] - staugti kaip liūtas, o liūtas - bliauti kaip ožys!", jis apeliuoja į bajoriją, visiškai sulenkėjusią. Apie tamstos "civilizacinį atotrūkį" - tai taip, knygos tikrai buvo spausdinamos. Gal ir 150 knygų per metus, nesiruošiu to skaičiaus tikrinti, bet kiek iš jų lietuviškai? Jeigu net pirmoji (!) LDK spaustuvė, priklausiusi Radviloms, beje protestantiškos pakraipos, spausdino lenkiškai, tai apie kokią mes gimtosios kalbos kultūrą kalbame tada? Juolab kad pirmoji lietuviška Biblija išspausdinta 1735 m., tiesa, parengta anksčiau, bet Prūsijoje. http://www.mab.lt/evangeliku/03.html

Beje, dėl tos "lietuvių kalbos". Matomai šis dialektas išnyko, kadangi dabartinė norminė kalba yra sukurta suvalkiečių tarmės pagrindu, kuri, pagal tuos standartus, turėjo priklausyti vadinamajai "žemaičių kalbai". Tiesą sakant, nesuprantu, dėl ko čia diskutuojam ir prie ko čia tas Zinkevičius. Norit įrodyt, kad Vilnija - lietuviškas raštas - ir gerai! Ir taip aišku vien į vietovardžius žvilgtelėjus ne vien Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Bet aš juk ne apie tai.

Dėl Vilniaus. Na matyt Baltarusijos LR valdžios būta nestiprios, kaip ir armijos, tad nekeista, kad Baltarusijos, kaip valstybės, neliko. O Vilniaus, kaip Lietuvai itin svarbaus miesto statusas tiesiog tebuvo koziris Stalino rankose, prisiminus 1939 metų savitarpio pagalbos sutartį. Gal ir tikėjosi baltarusiai gauti Vilniaus miestą lietuvių nesutikimo atveju.

[Gnoss]

O dėl Vilniaus. Jis irgi simbolis. Tiesiog paminėjau, jei netyčia pradėtume simbolių išpardavimą kaimynams.

Nuskambėjo tarsi baltarusiai neturi jokių pretenzijų, o juo labiau, teisių į LDK paveldą, taip pat ir simbolius.

[oranger]

Pirmiausiai baltarusiai turi pas save bent pradėti savo kalba kalbėti. Tik tada galima rimtai su jais šnekėti apie paveldą.

[Sula]

Pirmiausiai baltarusiai turi pas save bent pradėti savo kalba kalbėti. Tik tada galima rimtai su jais šnekėti apie paveldą.

Paradoksalu, bet nepriklausomoje Baltarusijoje žmonės baigia nutautėti. Jei tas procesas užsibaigs, tai jau į aptariamą paveldą reikš pretenzijas sena "teisių perėmėja" - Maskva.

[Eimantas]

Aš pastatau namą. Jūs apsigyvenate (nuomojates ) viename butų (ar net tebūnie didžiojoj daly: 7 iš 10 butų). Po 10 metų jūs pareiškiate, kad tai jūs pastatėte tą namą, ir kad tai jūsų butai ir pareikalaujate atiduoti namo dokumentus, nes jūs čia gyvenate.

Kosovo variantas. Ir mūsų dundukai tam pritarė.

[Eikantas X]

Dėkui Dievui atsirado Daukša, kuris savo Postilėje 1599 m. ir rašo, kuo svarbi gimtoji kalba.

Šiaip dar reiktų nepamiršti, kad Renesanso įtakoje nemažai patriotų savo kilmės ieškojo antikos žemėlapiuose, o ne tiesioginėje gimtojoje žemėje. Nemažai lenkų šlėktų įsivaizdavo esą iš Azijos atvarę sarmatai, o lenkų kalbą jie laikė ne gimtąja, o perimta iš nukariautų žemesnės rūšies slavų. Taipogi dalis lietuvių bajorų, kurie gyveno laikydami save romėnais ar sarmatais, ko gero, nelaikė lietuvių kalbos gimtąja, o rusėnų ar lenkų kalba būdavo perimama tiesiog dėl komunikacinio patogumo.

[Depeche]

Šiaip dar reiktų nepamiršti, kad Renesanso įtakoje nemažai patriotų savo kilmės ieškojo antikos žemėlapiuose, o ne tiesioginėje gimtojoje žemėje. Nemažai lenkų šlėktų įsivaizdavo esą iš Azijos atvarę sarmatai, o lenkų kalbą jie laikė ne gimtąja, o perimta iš nukariautų žemesnės rūšies slavų. Taipogi dalis lietuvių bajorų, kurie gyveno laikydami save romėnais ar sarmatais, ko gero, nelaikė lietuvių kalbos gimtąja, o rusėnų ar lenkų kalba būdavo perimama tiesiog dėl komunikacinio patogumo.

Kaip tik ta "romėniškoji kilmės tradicija " buvo orientuota į lietuvių kalbą, neva ji panaši į lotynų. Buvo išleisti net gi palyginimai, neva lietuviškų ir lotyniškų žodžių panašumai. Ir taip logiška, kadangi iš niekur kitur tos kilmės teorijos ir nebūtų atsiradę.