Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Gyventojai įspėjami nepasimauti ant kabliuko rinkdamiesi III pakopos pensijų fondus https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...pensiju-fondus
    Įdomu, apie kuriuos būtent fondus kalbama.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Gyventojai įspėjami nepasimauti ant kabliuko rinkdamiesi III pakopos pensijų fondus https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...pensiju-fondus

    Savanoriškas pensijų kaupimas III pakopoje, kai žmogus pats nutaria, kiek ir kur kaups senatvei, kelia skandalus. III pakopą sudaro „tikri“ pensijų fondai ir vadinamieji netikri, kurie viskuo panašūs, bet iš tikrųjų yra investicinis gyvybės draudimas. Tokia situacija, anot Pensijų fondų dalyvių asociacijos, gali ne tik suklaidinti. Manydamas, kad pradeda kaupti pensijų fonde, žmogus gali likti išvis be nieko, nes uždarbis pagal draudimo sutartį gali būti geresnis bendrovei, o ne jam.
    M. Kalesinsko teigimu, tie, kas piktinasi pensijų fondais, iš tikrųjų turėjo investicinio gyvybės draudimo produktą, tik klaidingai pavadintą III pakopos pensija. Investicinis draudimas žmogui gali atsieiti brangiau.
    „Tam ir sugalvoti buvo III pakopos pensijų fondų, kad jie labai paprasti, skaidrūs, aiškūs. Gyvybės draudimo sutartys yra sudėtingesnės, mokesčių gali būti daugiau. Tai iš esmės yra kitokia lėšų kaupimo forma. Lėšos kaupiamos įmonės balanse, o ne atskirai nuo valdytojo lėšų, o komisiniai nurašomi kitokiais būdais. Investicijų vertė skaičiuojama taip pat kitokiais būdais ir vartotojui šiek tiek sudėtingiau tai susekti“, – įspėja specialistas.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.
    Norėti gerai gyventi neuždrausi.

    Be to Lietuva jau daug metų yra pasirinkusi neįtakoti monetarinės politikos ir, demokratijos sąlygomis, turi tik ribotas galimybes suvaldyti credit binge.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą
    Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas.
    Bet paskolos(pinigai) vis tiek du kartus pigesnės, nei adekvataus buto nuoma.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tai iš SEB paskolos pvz. namo statybai apskritai negausi (ir apskritai tai ne tas bankas, kuriam rūpėtų smulkus, kad ir 25 metų senumo, klientas).

    O ką čia jpou velia apie skolas subprime juodaodžiams temoje apie LT pensijas tai ko gero tik jis pats žino
    Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.

    Komentuoti:


  • OpenStreetMap
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tai iš SEB paskolos pvz. namo statybai apskritai negausi <...>
    Melas. Sakau iš praktikos, SEB nedirbu.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Tai iš SEB paskolos pvz. namo statybai apskritai negausi (ir apskritai tai ne tas bankas, kuriam rūpėtų smulkus, kad ir 25 metų senumo, klientas).

    O ką čia jpou velia apie skolas subprime juodaodžiams temoje apie LT pensijas tai ko gero tik jis pats žino

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.
    Dabar nuėjau paskolos į SEB, davė 12% metinių 25 metų senumo klientui su puikia istorija, atseit "labai palankūs",
    Susilaikiau nepasukiojęs piršto prie smilkinio. Kažkas Lietuvoje remia vartojimą, pučia burbulą??

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.
    Nepasimokėm, nes skola nuo 2008 beveik visų šalių išaugo kelis kartus ir jų niekas negrąžins. Čia reiktų užduoti klausimą, ar galima pasimokyti negyventi geriau, jei tai įmanoma.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
    Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.

    Komentuoti:


  • neamos
    replied
    Ar valstybė žada prisidėti tais keliais procentais nuo užpraeitų metų vdu? Reformos metu buvo kalbama taip, dabar kiek skaitau pranešimų šita detalė nebeminima, ar ją visi "pamiršo" ar kažkas pasikeitė reformoje?

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
    Teoriškai kaip ir tiesa, praktiškai reik žiūrėt konkrečią situaciją, didesnis BVP ir „didesnis vartojimas“ nebūtinai reiškia geresnę gyvenimo kokybę, ir klausimas, kaip iš tikro pasiskirsto ta didesnė vertė. Pvz JAV visi skolinasi vis daugiau, vien tik tam kad išlaikyt esamą pragyvenimo lygį, nes būtinosios pragyvenimo išlaidos patiria vis didesnę infliaciją, o atlyginimai stagnuoja. Tai ten iš esmės nebūtinai visi vartoja daugiau, tiesiog potencialiai daugiau sumoka už tą patį. (Aišku, čia šneku ne apie šalies skolą, bet apie privačius įsiskolinimus).


    http://www.visualcapitalist.com/pric...actually-need/

    Click image for larger version

Name:	price-changes-1996-2016.jpg
Views:	1
Size:	75,7 kB
ID:	1668896


    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
    Iš tų skolų gyvena pensijiniai fondai ir jų klientai. Jeigu skolos išnyks, išnyks ir didelės pensijos.
    Paskutinis taisė andyour; 2018.09.10, 13:48.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą
    Ir kas svarbiausia - sukaupti pinigai kuriu (daugiau maziau) neitakoja politiku sprendimai, kaip pvz krizes metu sumazinti pensijas.
    Sukaupti prekių pensijai yra neįmanoma. Visi tie pinigai tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau, didina išteklių deficitą ir išnaudoja gaminančius prekes ir paslaugas.
    Paskutinis taisė andyour; 2018.09.10, 13:46.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Dabar maisote du atskirus dalykus i viena, ir is to gaunasi nekokios isvados. Primenu, kad mano komentaras buvo apie *viena* individa. Tai bandau paaiskinti ant pirstu. Jonas ir Petras yra visiskai identiski, bet Jonas pasieme vartojamaja paskola ir nusipirko atostogas siandien, o Petras taupe vienus metus ir tu paciu atostogu isskrido metais veliau. Jei imam kad abu Jonas ir Petras visas savo santaupas isleido vartojimui, Petras vartojo daugiau nei Jonas.
    O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė VykintasM Rodyti pranešimą
    Žinau realiu pavydziu kada zmogus nuvyksta i seminara isklauso bazini kursa ir jau tampa pensiju fondu platintoju tai toks net i normaliai uzduotus klausimus nesugeba atsakyt, o kiek tokiu zmoniu yra kurie nelabai gaudosi kas cia per reikalas, taip be klausydami graziu kalbu ir pasiraso kaupimui (atseit oriai senatvei), kadangi Lietuva anksciau tokiu briedu neturejo tai bent viena prakiso, kad butu populiarus tarp kitu saliu, sudarydami galimybe kaupti pensijai, bet istikro sudare galimybe savo pinigus perduoti kazkam kas nuo ju galetu papildomai atsiresti gabala mokesciu pavidalu arba po truputi per investicijas net padeginti likucius..
    II pakopa bent kažkiek motyvavo legaliai uždirbti, mokėti mokesčius ir tikėtis, kad nuo tų mokesčių kažkas bus sukaupta asmeninėje sąskaitoje. Tai iki šiol buvo argumentas net ir papildomai prisidėti į II pakopą.
    Nes man labai nepatinka, kad Sodros mokesčiai neturi lubų įmokoms, bet tokios yra išmokoms. Kai matau vardinėje sąskaitoje augančią sumą, tai yra žymiai patikimiau nei kokio politiko išvedžiojimai prieš rinkimus. Aišku dabar viską sušiko galutinai.
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    II pakopos idėja buvo nukreipti dalį Sodros ir valstybės paramos būsimos pensijos dalies sąskaita. Bet dabar tai iškrypo ir tampa panašiau į vadinamą III pakopą su visiškai neaiškiais privalumais (išskyrus varganus 2% VDU nuo valdžios
    Max 1,5%. Ir blogiausia tai, kad jei prisidėsi startuodamas ne nuo 3%, o nuo 1.8%, tai pridės varganus 0,3% (santykis 16%), o ne proporcingai 60% nuo žmogaus įmokų kaip 3% atveju. Apgavystė iš viso.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2018.09.10, 12:48.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Reiškia jūsų ekonomikos žinios ne visai tikslios, turtingiausios šalys tos, kurios turi daugiausia skolų, ir didžioji dalis tų skolų yra dabartinių įnorių tenkinimui, tik tiek, kad tas įnorių tenkinimas sukuria vertę ateičiai (mokami mokesčiai, kurie po to vėl išleidžiami vartojimui ir t.t., žodžiu kaip sakoma pinigai daro pinigus ir taip išpučiama ekonomika.

    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._external_debt
    Dabar maisote du atskirus dalykus i viena, ir is to gaunasi nekokios isvados. Primenu, kad mano komentaras buvo apie *viena* individa. Tai bandau paaiskinti ant pirstu. Jonas ir Petras yra visiskai identiski, bet Jonas pasieme vartojamaja paskola ir nusipirko atostogas siandien, o Petras taupe vienus metus ir tu paciu atostogu isskrido metais veliau. Jei imam kad abu Jonas ir Petras visas savo santaupas isleido vartojimui, Petras vartojo daugiau nei Jonas.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Pries 15 metu reikejo kazkokios iniciatyvos kad II pakopa isviso butu siuloma. Kitaip butu situacija kaip dabar yra su anuiteto pirkimu. IMHO jei jei butu buve laikomasi pradinio plano ir palaipsniui didinamos imokos i II pakopa - ji butu daug populiaresne dabar, nes joje butu jau sukauptos pakankamai dideles sumos. Ir kas svarbiausia - sukaupti pinigai kuriu (daugiau maziau) neitakoja politiku sprendimai, kaip pvz krizes metu sumazinti pensijas.
    Aš tai suprantu. Šiam planui labai pakenkė 2008-2009 m. krizė. Bet to, kaip besivystančios ekonomikos šaliai ji yra per silpna užtikrinti reikiamą prieaugį ateities pensijoms.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    C'mon cia Ekonomika 101.

    2) Paskola imama dabartiniu inoriu tenkinimui - vartojimo paskolos - pasitenkinimas dabar, skurdesnis gyvenimas rytoj, nes mokesi ir palukanas. (Ne viskas OK).

    Tai atsakant i jusu klausima - visi imantys vartojimo paskolas (ziurint tik grynai ekonomiskai) gyvens blogiau.
    Reiškia jūsų ekonomikos žinios ne visai tikslios, turtingiausios šalys tos, kurios turi daugiausia skolų, ir didžioji dalis tų skolų yra dabartinių įnorių tenkinimui, tik tiek, kad tas įnorių tenkinimas sukuria vertę ateičiai (mokami mokesčiai, kurie po to vėl išleidžiami vartojimui ir t.t., žodžiu kaip sakoma pinigai daro pinigus ir taip išpučiama ekonomika.

    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._external_debt

    Komentuoti:


  • VykintasM
    replied
    Žinau realiu pavydziu kada zmogus nuvyksta i seminara isklauso bazini kursa ir jau tampa pensiju fondu platintoju tai toks net i normaliai uzduotus klausimus nesugeba atsakyt, o kiek tokiu zmoniu yra kurie nelabai gaudosi kas cia per reikalas, taip be klausydami graziu kalbu ir pasiraso kaupimui (atseit oriai senatvei), kadangi Lietuva anksciau tokiu briedu neturejo tai bent viena prakiso, kad butu populiarus tarp kitu saliu, sudarydami galimybe kaupti pensijai, bet istikro sudare galimybe savo pinigus perduoti kazkam kas nuo ju galetu papildomai atsiresti gabala mokesciu pavidalu arba po truputi per investicijas net padeginti likucius..

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X