Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kalbėkim apie realias galutines palūkanas bankuose, tokių žemų iki tol nebuvo, todėl ir paskolas visi iš eilės pradėjo imt ir pasidarė investuotojais į NT, net tie, kurie minimumą uždirbdavo. Aukštos palūkanos pasidarė prasidėjus krizei, apie 10% kai kuriems. Dabar vėl tos pačios dainos girdisi, NT tik brangs, palūkanos tik mažės ir pan.

    Nekreipiant dėmesio į šitas absurdiškas nesąmones kurias surašei, gali gali pasidalinti kur tu girdėjai tokias "dainas" kad palūkanos tik mažės?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kalbėkim apie realias galutines palūkanas bankuose, tokių žemų iki tol nebuvo, todėl ir paskolas visi iš eilės pradėjo imt ir pasidarė investuotojais į NT, net tie, kurie minimumą uždirbdavo. Aukštos palūkanos pasidarė prasidėjus krizei, apie 10% kai kuriems. Dabar vėl tos pačios dainos girdisi, NT tik brangs, palūkanos tik mažės ir pan.
    Nei taip nei kitaip. Bet, aiškų, 90-ųjų palūkanos 20-30-40% jau nuėjo nebūtin. Pats ėmiau paskolą 2001 m. Priedo bankai labai įtartinai žiūrėjo į tokius klientus, kaip į kosmonautus.

    http://paskoluekspertai.lt/sites/pas...ka_2015-09.pdf

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Na tai kad ne, 2007 buvo rekordiškai aukštas, kaip niekada iki tol.
    Kalbėkim apie realias galutines palūkanas bankuose, tokių žemų iki tol nebuvo, todėl ir paskolas visi iš eilės pradėjo imt ir pasidarė investuotojais į NT, net tie, kurie minimumą uždirbdavo. Aukštos palūkanos pasidarė prasidėjus krizei, apie 10% kai kuriems. Dabar vėl tos pačios dainos girdisi, NT tik brangs, palūkanos tik mažės ir pan.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Čia tik tavo lėkšta atmintis, 2007 metais buvo žemos lyginant, kokios buvo prieš tai daug metų, todėl paskolas ėmė visi kas netingėjo, po to, kas buvo, visi žinom. Bent žmonių atmintis trumpa, lipa vėl ant to pačio grėblio.
    Na tai kad ne, 2007 buvo rekordiškai aukštas, kaip niekada iki tol.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Čia tik tavo lėkšta atmintis, 2007 metais buvo žemos lyginant, kokios buvo prieš tai daug metų, todėl paskolas ėmė visi kas netingėjo, po to, kas buvo, visi žinom. Bent žmonių atmintis trumpa, lipa vėl ant to pačio grėblio.
    Bet nudege kas eme litais, o ne eurais

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Nesuprantu, ar čia toks lėkštas trolinimas, ar elementarus nesigaudymas situacijoje.

    Pasižiūrėk koks euribor buvo 2007, ir koks yra dabar.
    Čia tik tavo lėkšta atmintis, 2007 metais buvo žemos lyginant, kokios buvo prieš tai daug metų, todėl paskolas ėmė visi kas netingėjo, po to, kas buvo, visi žinom. Bent žmonių atmintis trumpa, lipa vėl ant to pačio grėblio.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    2007 metais irgi "apsimokėjo", tokios pat sąlygos buvo.
    Nesuprantu, ar čia toks lėkštas trolinimas, ar elementarus nesigaudymas situacijoje.

    Pasižiūrėk koks euribor buvo 2007, ir koks yra dabar.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
    žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.
    2007 metais irgi "apsimokėjo", tokios pat sąlygos buvo.
    Paskutinis taisė Lettered; 2018.11.11, 20:02.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
    žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.
    Kuomet mažėja gyventojų ir sensta visuomenė, reikia investuoti ne į NT, o į vaikus.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija. Mažai uždirbantiems nauja tvarka palanki dar ir tuo, kad Sodros pensija jau nebus mažinama.
    Kaip jau rašiau, kai kurie žmonės pensiją gauna didesnę nei DU prieš tai gautą. Tai tai grupei reiktų "mažiausiai pergyventi". O štai didžiajai daliai darbuotojų su dabartiniu DU ~900 EUR bus tikrai ne pyragai.
    P.S. šiemet "šviečiasi" neigiamas uždarbis beveik visų PF . O dar krizės "nėra".
    Gal kas nors iš ekonomistų gali paaiškinti tokį fenomeną?
    Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
    žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.
    Kai mažos palūkanos, tai ir pensijų fondų perkamų obligacijų pajamingumas mažas, neretai mažesnis už infliaciją.

    O kad šiemet pensijų fondų pajamingumas mažas, tai ir akcijų biržos neblizga.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija.
    Nevisai. Sukurti vertę dabar ir ją išlaikyti keliasdešimt metų - yra keli būdai. Paskolinti valstybėms, kurių piliečiai(dirbantieji) moka palūkanas ir grąžinimus. Šiuo atveju mokės pensiją tie patys dirbantieji, tik dar pasipelnys tarpininkai fondai. Investuoti į deficitinį NT ir žaliavas, sukeliant jų kainas. Šiuo atveju vėl pasipelno įvairūs tarpininkai, o viską sumoka dirbantieji. Nes tik dirbantieji einamuoju laiku sukuria visą vertę - prekes ir paslaugas. Pinigų vertė yra tiesiogiai susieta su ekonomikos(dirbančiųjų) verte.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija. Mažai uždirbantiems nauja tvarka palanki dar ir tuo, kad Sodros pensija jau nebus mažinama.
    Kaip jau rašiau, kai kurie žmonės pensiją gauna didesnę nei DU prieš tai gautą. Tai tai grupei reiktų "mažiausiai pergyventi". O štai didžiajai daliai darbuotojų su dabartiniu DU ~900 EUR bus tikrai ne pyragai.
    P.S. šiemet "šviečiasi" neigiamas uždarbis beveik visų PF . O dar krizės "nėra".
    Gal kas nors iš ekonomistų gali paaiškinti tokį fenomeną?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kai skaičiuosi dar šalia pasidaryk lentelę kiek ta pati suma pagelbėja pvz būsto paskolos grąžinimui. Kokiu atveju labiau apsimoka grąžinti esama (pa)skolas ir kokiu - mokėti papildomai į pensijų fondus.
    Galiu, bet tada per daug kintamųjų (variables).

    Neaišku kokios paskolos palūkanos. Bet šiaip tai maža tikimybė kad taip apsimokėtų. Nes dabar gaunantis minimumą moka ~100€ per metus, o valstybinės paskatos gauna ~200€.
    Tai jau automatinis 200% investicinio portfelio prieaugis. Kur dar tokį gausi

    Skaičiuojant 0,65% portfelio administravimo mokestį, reikia turėti daugiau nei 46.000 €, kad mokestis būtų daugiau nei 300€.

    Tokiam portfeliui sukaupti gaunant minimumą ir mokant 2% nuo algos reiktų 154 metų.

    Čia taip mintinai paskaičiavau, vakare gal pasidaryaiu lentelę.

    P.S. ir čia su sąlyga kad visus tuo 154 metus fondo vertė visiškai neaugs, kas žvelgiant iš istorinės perspektyvos yra praktiškai neįmanoma.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Na, gal ta "komunistintė" tvarka ir nėra labai bloga, kai pridedami 2% nuo VDU, nepaisant to kokio dydžio įmokas moki iš savo kišenės. Todėl kad taip vadinamas "delayed consumption" yra daug sunkesnis minimumą gaunančiam nei 2000€ gaunančiam. Todėl ir paskatos taupymui jam reikia didesnės.

    O dėl administravimo mokesčių kaštų tai nėra sunku paskaičiuoti su elementaria excelio lentele. Jei rasiu laiko pasižiūrėsiu, kada gaunant minimumą administravimo mokesčiai suvalgo visas įmokas, kai fondo ROI tarkim yra 0%.

    Bet čia gali būti šimtmečiais
    Kai skaičiuosi dar šalia pasidaryk lentelę kiek ta pati suma pagelbėja pvz būsto paskolos grąžinimui. Kokiu atveju labiau apsimoka grąžinti esama (pa)skolas ir kokiu - mokėti papildomai į pensijų fondus.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Su ta komunistine tvarka, kad visiems valstybė primoka nuo vidutinio atlyginimo, taip, mažiau uždirbantiems yra daugiau naudos. Bet vistiek lieka esminis klausimas - kokio dydžio administravimo mokestis ir kas lieka jį atmetus.
    Na, gal ta "komunistintė" tvarka ir nėra labai bloga, kai pridedami 2% nuo VDU, nepaisant to kokio dydžio įmokas moki iš savo kišenės. Todėl kad taip vadinamas "delayed consumption" yra daug sunkesnis minimumą gaunančiam nei 2000€ gaunančiam. Todėl ir paskatos taupymui jam reikia didesnės.

    O dėl administravimo mokesčių kaštų tai nėra sunku paskaičiuoti su elementaria excelio lentele. Jei rasiu laiko pasižiūrėsiu, kada gaunant minimumą administravimo mokesčiai suvalgo visas įmokas, kai fondo ROI tarkim yra 0%.

    Bet čia gali būti šimtmečiais

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?

    Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.
    Su ta komunistine tvarka, kad visiems valstybė primoka nuo vidutinio atlyginimo, taip, mažiau uždirbantiems yra daugiau naudos. Bet vistiek lieka esminis klausimas - kokio dydžio administravimo mokestis ir kas lieka jį atmetus.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.

    Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.

    Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.
    Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?

    Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.

    Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.

    Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
    Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.
    Trumpas atsakymas yra toks - tai gerai pasiteisinusi išsysčiusių šalių praktika, skirta priversti žmones rūpintis savo pensija

    Ilgas atsakymas yra labai ilgas, ir tingiu rašyti..

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
    Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.

    Komentuoti:

Working...
X