Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
    Džiaugtis, vargu ar galėsime, nes jau po kokių 5 metų į darbo rinką kasmet išeis po dvigubai mažiau darbo jėgos į rinką nei pastaraisiais metais (Dėl gimstatumo smukimo po Nepriklausomybės atgavimo). Dabar vaikus gimdo vaikų bumo karta 80-ųjų, ir gimdo dvigubai mažiau vaikų nei tada jų prigimdė mūsų tėvų karta, t.y., kai ta didžioji masė apie 2040-2050 išeis į pensiją, o dirbančiųju santykinai mažės - SODRA sprogs, nes nebus iš ko tiek pensijų mokėti. Kaupti fonduose BŪTINA, nes kitaip geriau net neplanuokite pensijos. Klausimas, kiek ten prisikaups? Nes va, viskas ką buvau sukaupęs iki subprime krizės, dabar yra mažiau nei pervedė Sodra.
    O dar teko skaityti (berods "the economist"?) apie štai tokį baubą - dabar visame pasaulyje vyksta masinis "investicinis" pensijų kaupimas, perkančių akcijas kaip pensijinę investiciją yra daug, o parduodančių mažai, akcijų kainos kyla, investicijos pelningos. Bet kai po 30 metų visi šie investuotojai akcijas pardavinės (nes jiems reikės pinigų pensijai), perkančiųjų jau bus mažiau - taigi galimas kritimas.

    Patikimiausias, tūkstantmečių patikrintas apsisaugojimo būdas - turėti daug vaikų

    Comment


      #22
      Hm.. tai kad pastarąjį pusmetį akcijos tik pinga, ir smarkiai. Dabar iš viso kažkoks naujas kruvinasis sausis prasidėjo.. Tai kaip čia gali taip būt? Be to, nepamirškim, kad po 30 metų pasaulyje bus jau nebe 6 o 9 mlrd. piliečių, kurie taip norės investuoti senatvei.. Tai ar nebus taip, kad tų akcijų neapsimokės parduoti (minimaliai kiek reikia pramisti), nes jos vis labiau brangs ir brangs ir kreivės bus parabolinės?.. Juk godumas yra visagalis?

      Kai aš prisimenu, kaip prieš pusę metų visi aiškino, kad va viskas tuoj atsistos į savo vietas po kelių savaičiu, vėliau - mėnesių, o dabar jau laidojami visi šie metai, kalbama apie rimčiausia finansų krizę nuo WWII, tai man tos super ilgo laikotarpio prognozės primena pabūrimus iš kavos tirščių.
      Jūsų,
      Analitikas PlėtRa™

      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

      Comment


        #23
        Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
        Kai aš prisimenu, kaip prieš pusę metų visi aiškino, kad va viskas tuoj atsistos į savo vietas po kelių savaičiu, vėliau - mėnesių, o dabar jau laidojami visi šie metai, kalbama apie rimčiausia finansų krizę nuo WWII, tai man tos super ilgo laikotarpio prognozės primena pabūrimus iš kavos tirščių.
        Nereikia stipriai mėtytis. Fondams viso labo 3 metai. Nelaimei, atsitiko ši krizė, laimei - sukaupta dar labai mažai investicinių pinigėlių.
        Kitas pavojus - naujos taip peršamos investavimo kryptys (BRIC, R.Europa, V.Azija), kurių stabilumas, neabejoju, bus dar bandomas.

        Comment


          #24
          Į pensiją – be žadėtų aukso kalnų

          ANTIREKORDAS. Vienas gyventojas privačiame fonde senatvei spėjo sukaupti vos 18 litų

          Privatūs pensijų fondai jau daugiau nei 500 į pensiją išėjusių gyventojų pervedė pirmąsias išmokas. Tačiau daliai pensijų reforma susigundžiusių žmonių teko nusivilti.

          Du didžiausius atlyginimus gavę pensijų bendrovių klientai sukaupė pakankamai, kad, be „Sodros“ mokamos pensijos, galėtų gauti ir papildomas nuolatines pajamas iš privačių bendrovių.

          Tam reikėjo sutaupyti bent 20 tūkst. litų. Visi kiti gyventojai gavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų siekiančias vienkartines išmokas.

          Kaupiant lėšas privačiame fonde „Sodros“ pensija būna mažesnė.

          Apsimokėjo ne visiems

          Pirmaisiais metais beveik visą uždarbį, gautą investavus „Sodros“ pervestus pinigus, surijo administraciniai mokesčiai.

          Nuo „Sodros“ pervedamų pinigų privačios bendrovės pasiima 2-3 proc.

          Metų pabaigoje visiems sukauptiems ir uždirbtiems pinigams dar taikomas apie 1 proc. dydžio turto mokestis.

          Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, kaip ir buvo rekomenduota, pasirinko konservatyvius fondus. Jų investicijų grąža buvo stabilesnė, tačiau mažiausia.

          Todėl didžioji dalis būsimų pensininkų pirmųjų metų pabaigoje privačių bendrovių sąskaitose turėjo mažiau lėšų, nei buvo sumokėta.

          „Antraisiais arba trečiaisiais metais sėkmingai investavus šis skirtumas išsilygina, fondų dalyviai jau gali jausti šiokią tokią finansinę naudą“, – teigė bendrovės „SEB investicijų valdymas“ Verslo plėtros ir pardavimo departamento vadovė Vaiva Tylienė.

          Rezultatai – skirtingi

          Praėję metai pensijų bendrovėms buvo bene patys prasčiausi. Konservatyviųjų fondų vertė vidutiniškai augo tik pusantro procento.

          „Dalyvavimas pensijų kaupime yra ilgalaikis procesas, suteikiantis galimybę gauti didesnę naudą ilgesniu laikotarpiu, todėl kaupę pensiją vos kelerius metus negalėjo tikėtis ypatingos grąžos“, – sakė bendrovės „Aviva Lietuva“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas.

          Dėl to kai kuriose valstybėse, kuriose buvo vykdoma pensijų reforma, buvo nustatytas amžiaus limitas, leidžiantis kaupti lėšas privačiuose fonduose.

          Taip buvo bandoma apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo nesėkmingų investicijų.

          Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose dalį socialiniam draudimui skirtų pinigų kaupia beveik 900 tūkstančių iš 1,3 milijono dirbančių Lietuvos gyventojų. Įmoka „Sodrai“ sudaro 28,5 proc., o privatiems fondams – 5,5 proc.

          Pensijos irgi simbolinės

          Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ atstovė V.Tylienė tikino, kad skirtumas, kurį įmokėjo „Sodra“ ir išmokėjo pensijų kaupimo bendrovės, nebuvo didelis. Vieni klientai šiek tiek išlošė, kiti – pralošė.

          Vienkartinės išmokos siekė nuo vidutiniškai 1700 litų bendrovėje „Aviva Lietuva“ iki 4000 litų bendrovėje „DnB Nord investicijų valdymas“.

          Tačiau šis rodiklis nerodo bendrovių pelningumo, mat išmokų dydį labiausiai nulėmė klientų pajamos ir pinigų kaupimo trukmė.

          Išmoka – 18 litų

          „Vienas mūsų klientas gavo 18 litų, tačiau pinigus jis kaupė vos vieną mėnesį, nes greitai neteko darbo“, – kuriozinį atvejį prisiminė „SEB investicijų valdymo“ atstovė.

          Daugiausia uždirbęs „SEB investicijų valdymo“ klientas sukaupė keliasdešimt tūkstančių litų.

          Spėjo sukaupti ir daugiau

          Papildomą nuolatinę pensiją jau gaunantis vienas „Hansa investicijų valdymo“ klientas per palyginti trumpą laiką spėjo sukaupti 26 tūkst. litų.

          Tačiau ir šių žmonių priedai prie „Sodros“ mokamų pensijų nebus įspūdingi.

          „Hansa investicijų valdymo“ apskaičiavimu, 60 metų moteriai, sukaupusiai 34 300 litų, privačios bendrovės mokama pensija dabar sudarytų apie 123 litus per mėnesį.

          63 metų vyrui, sukaupusiam 23 800 litų, papildoma pensija siektų apie 99 litus.

          Pensijas žmonėms moka ne pinigus kaupusios, o jų pačių pasirinktos gyvybės draudimo bendrovės, kurioms perduodamos investicinėse įmonėse sukauptos lėšos.

          Draudimo bendrovės gali pasiūlyti kelis pensijų mokėjimo variantus, nuo kurių taip pat priklauso išmokų dydis.

          * * *

          Siūlo mažinti fondų mokesčius

          * Seimas dar šiemet turėtų svarstyti siūlymą mažinti kai kuriuos pensijų kaupimo bendrovių mokesčius. Žmonėms taip pat siūloma sudaryti galimybę kartą per metus nemokamai pakeisti anksčiau pasirinktą bendrovę.

          * Pagal dabar galiojančią tvarką, keisdamas pensijų kaupimo paslaugas teikiančią bendrovę asmuo gali netekti iki 0,2 proc. sukauptų lėšų.

          * Šiuo metu pensijų fondai atskaičiuoja 2-3 proc. nuo „Sodros“ kas ketvirtį pervedamos draudimo sumos, taip pat iki 1 proc. nuo visos per metus sukauptos sumos.

          * Politikai siūlo, kad pasirinkusiems konservatyvaus investavimo fondus šie mokesčiai neviršytų atitinkamai 1 ir 0,5 proc.

          lrytas.lt
          gera gyventi gerai

          Comment


            #25
            Tyrimas: trečdalis lietuvių neįsivaizduoja, kaip reikės gyventi sulaukus pensijos

            Lietuviai optimistiškesni už savo kaimynus ir senatvėje sulaukę pensijos tikisi išleisti daugiau nei kaimynių Latvijos ir Estijos gyventojai. Tačiau kartu daugelis lietuvių apskritai nežino, ko laukti išėjus į pensiją ir kokios tada bus jų pajamos. Tik apie 13 proc. lietuvių imasi realių žingsnių ir rūpinasi ilgalaikiu taupymu.

            Kaip rodo gyvybės draudimo bendrovės „Sampo life Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, 31,5 proc. lietuvių nežino, kaip teks gyventi sulaukus pensijos, tuo tarpu 37,8 proc. skaičiuoja, kad išėjus į pensiją teks išleisti mažiau nei dirbant, o 30,8 proc. tikisi išleisti daugiau.

            Lietuviai yra optimistiškesni už kaimynus, nes 48,5 proc. latvių ir 55,3 proc. estų mano, kad senatvėje galės išleisti mažiau nei dirbdami.

            26,7 proc. latvių ir 29 proc. estų pensijoje tikisi išleisti daugiau nei dirbdami, o dėl savo ateities nėra tikri 24,8 proc. latvių ir 15,6 proc. estų.

            Tyrimą trečiadienį žurnalistams pristatęs „Sampo life Lietuva" vadovas Rytis Ambrazevičius sakė, kad maždaug 13 proc. lietuvių imasi realių žingsnių ir rūpinasi ilgalaikiu taupymu.

            Labiausiai dėl savo ateities Lietuvoje yra neužtikrinti kaimo gyventojai, kurie tarp nežinančių, kaip teks gyventi pensijoje, sudarė 43,1 proc. „Mes tai siejame su finansiniu išprusimu, nes didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje daugelis jau žino, kas yra ilgalaikis taupymas, kiek jie gaus pensijos iš „Sodros", – tvirtino jis.

            Anot R. Ambrazevičiaus, Vakaruose įprasta, kad pensininkas gauna 70-80 proc. savo ankstesnių pajamų. Maždaug trečdalį jų sudaro „Sodros" mokama pensija, 10 proc. II pakopos pensijų fondų išmokos, o likusią dalį – gyvybės draudimas darbdavio lėšomis ir asmens gyvybės draudimas.

            http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16932070
            gera gyventi gerai

            Comment


              #26
              Kaip reikės gyventi gali papasakoti dabartiniai pensininkai. Ypač kai rudenį pakils šildymo kainos 50 proc., tai labiau šustri pensininkai galės rengti mokamus seminarus, kaip koks Robinas Sharma: "7 steps how to survive as a pensioner if You have no Ferrari to sell"
              Jūsų,
              Analitikas PlėtRa™

              Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

              Comment


                #27
                Pensijų fondai skurdina gyventojus ir „Sodrą“

                "Jei kas mėnesį mokėsite 500 litų, o vidutinė metinė grąža bus 10 proc., tuomet prieš pat pensiją būsite sukaupęs daugiau nei 355 tūkst. litų", – tokius vienos investicijų bendrovės vadybininko pažadus prieš kelias savaites išgirdo vilnietis Rimas Adomaitis.

                Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17837747
                gera gyventi gerai

                Comment


                  #28
                  O ar mūsų pensijų fondai kalti, kad JAV su begaliniu pinigų spausdinimu ir subprime'ais tokią košę užvirė pasaulyje ir sujaukė finansų rinkas?.. Be to, pensijų fondai yra ilgalaikė investicija, atsistatys viskas, nepanikuokit.

                  Bulvarinė ta spauda mūsų, kad tik labiau rėkiančią antraštę sukurt..
                  Jūsų,
                  Analitikas PlėtRa™

                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                  Comment


                    #29
                    Kaip tai ne pensijų fondai kalti? Ir spauda čia nei prie ko, faktas yra faktas, nebūtų pensijų fondų, pensija būtų didesnė. Dar vieną būdą sugalvojo bankai kaip iš žmonių dar labiau pasididinti ir taip šimtamilijoninius pelnus.
                    Flickr

                    Comment


                      #30
                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                      Kaip tai ne pensijų fondai kalti? Ir spauda čia nei prie ko, faktas yra faktas, nebūtų pensijų fondų, pensija būtų didesnė. Dar vieną būdą sugalvojo bankai kaip iš žmonių dar labiau pasididinti ir taip šimtamilijoninius pelnus.
                      nu ok, tiek to... kai išeisi į pensiją, o tada maždaug pensininkų bus dvigubai daugiau, o Sodrą išlaikančių mažiau, pašnekėsim dar kartą šia tema.
                      Jūsų,
                      Analitikas PlėtRa™

                      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                      Comment


                        #31
                        Pasistengsiu užsidirbti, kad nebūčiau priklausomas pensijoje vien tik nuo sodros. Nesakau, kad pensijų fondai nereikalingi, tik nesu patenkintas jų valdymu. Bankams ir taip lengva palyginti su kitais verslais, tad jei nesugeba iš žmonių uždirbti, bent galėtų be ,,minusų'' dirbti.
                        Flickr

                        Comment


                          #32
                          Prikaupėm, škes:

                          Antros pakopos pensijų fondai prarado 275 mln. Lt

                          Su kol kas didžiausiu per visą savo gyvavimo istoriją iššūkiu finansų krizės metu susiduriančioje Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje geriausiai sekasi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į obligacijas.
                          "Verslo žinių" skaičiavimais, II pakopos pensijų fondai (PF) nuo metų pradžios iki rugsėjo 30 d. sumenko 274,9 mln. Lt, neskaičiuojant trijų pervedimų iš „Sodros“. Pastaroji fondams pervedė 791,8 mln. Lt.

                          Savo ruožtu konservatyvių PF prieaugis nuo metų pradžios iki rugsėjo 30 d. siekia vidutiniškai 2,55%. Šioje kategorijoje geriausiai pasirodė UAB „Invaldos turto valdymas“ administruojami fondai.

                          Nuostolio nepavyko išvengti net mažos akcijų dalies pensijų fondams (PF), į akcijas investuojantiems iki 30% savo lėšų. Finansų krizė jų turtą minėtu laikotarpiu „apkarpė“ vidutiniškai 6,73%. Tiesa, šių fondų bendrame II pakopos PF sąraše yra mažiausiai – vos 4.

                          Kur kas liūdnesnė padėtis žvelgiant į vidutinės akcijų dalies (į akcijas nukreipiama 30–70% lėšų) arba vien į akcijas investuojančių PF rezultatus. Šiose dviejose kategorijose 8 fondų turtas šiemet nuvertėjo daugiau nei 15%, o absoliučiu antirekordininku tapo „Invaldos turto valdymo“ valdomas fondas „Racionali rizika“, sumenkęs 39,1%.

                          http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...0286b&open=sec
                          gera gyventi gerai

                          Comment


                            #33
                            Shit happens.. Už tai, kai visa košė baigsis, vėl gražiai kils viskas ir tada turtėsim sparčiau, nes dabar už pensijų pinigus naujai pervedinėjamus perkamos akcijos labai pigiai kaštuoja..
                            Jūsų,
                            Analitikas PlėtRa™

                            Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                            Comment


                              #34
                              Geriau kritimas dabar, kai dar sąlyginai nedaug prikaupta. Juk vidutiniškai yra tik 5-10 tūkst. sukaupta. Dar kartą įrodoma, kad artėjant laikotarpio pabaigai reikia investuoti atsargiau.
                              Didžiausias šposas bus, jeigu būsimieji Sodrininkai gaus daugiau nei fondininkai. Juk pas mus fondai iki šiol savanoriški, gal todėl yra šioks toks avantiūrizmas (jų valdyme).

                              Comment


                                #35
                                Na, bet juk svarbiausiai, kad šitie pensijinių fondų rezultatai visiškai neįtakos įmokų tiems patiems pensijų fondams, nuo krizėje buvusių sutarčių (išskyrus dalis nuo sukaupto kapitalo, kuri beveik nesijaus)

                                Comment


                                  #36
                                  Kai kaupi vidutiniškai apie 40 metų, tai dabar tie kritimai

                                  Comment


                                    #37
                                    Quack:
                                    įdomiausia, kad jauni žmonės dažnai supranta, kad Sodroj kaupti yra naudingiau (nes ji, ilgainiui, padengia infliaciją). O vyresni žmonės būna bankų vadybininkų apdurninti, argumentais:
                                    "pensijos likutį jūs gausite, kai išeisite į pensiją". Ir visiems nusispjauti, kad tas pensijos likutis + bazinė pensija bus mažesnis už tuos, kurie pensiją kaupti paliko Sodrai.

                                    Taigi bijau, kad daugeliu atvejų tai yra ne 40 metų, bet kokie 10

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė somis Rodyti pranešimą
                                      Quack:
                                      įdomiausia, kad jauni žmonės dažnai supranta, kad Sodroj kaupti yra naudingiau (nes ji, ilgainiui, padengia infliaciją). O vyresni žmonės būna bankų vadybininkų apdurninti, argumentais:
                                      "pensijos likutį jūs gausite, kai išeisite į pensiją". Ir visiems nusispjauti, kad tas pensijos likutis + bazinė pensija bus mažesnis už tuos, kurie pensiją kaupti paliko Sodrai.

                                      Taigi bijau, kad daugeliu atvejų tai yra ne 40 metų, bet kokie 10
                                      Čia jau vadybininkų reikalas ir pareiga išsiaiškint žmogaus poreikius ir parinkt tinkamiausią variantą. Akivaizdu, kad Lietuvoj dar anuitetui nelabai kas yra sukaupęs.

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė somis Rodyti pranešimą

                                        Taigi bijau, kad daugeliu atvejų tai yra ne 40 metų, bet kokie 10
                                        Tai ir verčia abejoti, ar likę Sodroje nesusiorganizuos daugiatūkstantinių pensijų. Gali būti, kad 2030 metais, tie kurie liko Sodroje gaus 1.2-1.5 VDU dydžio pensijas, kai tuo tarpu, perėję į fondus gaus TIK 0.3-0.5 VDU, nežiūrint to, kad jie iš Sodros biudžetą pildė gana ženkliai.

                                        Comment


                                          #40
                                          Problema ta, kad pensijų fondų valdytojai į naujus namus keliasi ir naujus automobilius vairuoja jau dabar. O man, būsimam pensininkui, jokių garantijų nesuteikia.
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X