Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

    Gal ir ne viską sudėjau į temos pavadinimą, bet tema manau aiški.
    Jūsų nuomonės, komentarai, pasiūlymai....

    Mane tai asmeniškai neramina du dalykai:
    1. Pasiūlymai prailginti išėjimo į pensiją amžių.
    2. Ar galima bus džiaugtis išėjus į pensiją?

    Temos pradžiai:

    Trūkstant darbo jėgos norima atitolinti pensiją

    Katastrofiškai trūkstant darbo jėgos, dalis šalies verslininkų ir politikų prabilo apie būtinybę vėliau išleisti į pensiją. Lietuva yra viena iš trijų ES valstybių, kur dirbantys pensininkai gauna visą senatvės pensiją, rašo „Lietuvos rytas”.

    Tai, Seimo nario A.Syso nuomone, turėtų skatinti vyresnius žmones dirbti ir sulaukus pensinio amžiaus. Be to, privertus žmones dirbti ilgiau, sumažėtų užsieniečių darbuotojų poreikis. Todėl Lietuvai pavyktų išvengti kultūrinių, religinių ir socialinių problemų, kylančių šalyse, kuriose gyvena didelės imigrantų bendruomenės iš Azijos ir Afrikos.

    Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad keisti dabar galiojančią tvarką šalies valdžią turėtų versti ne tik visuomenės senėjimas, bet ir noras išlikti konkurencingiems, patraukliems užsienio investicijoms.

    Šiuo metu moterys į pensiją gali išeiti sulaukusios 60, o vyrai – 62,5 metų. Išimtis taikoma kai kurių profesijų atstovams.

    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16026549

    Priminsiu, kad vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė 66,4 metai, moterų - 77,8 metai.

    p.s. kaip jos mums gadina gyvenimą
    gera gyventi gerai

    #2
    Gal geriau pasidalinkim patirtim apie pensijų fondus. Aš pavyzdžiui prieš 6 mėn. sudariau sutartį su SEB, bet dar negaliu nieko komentuoti, nes SODRA dar nepervedė pinigų.

    Comment


      #3
      Džiaugtis, vargu ar galėsime, nes jau po kokių 5 metų į darbo rinką kasmet išeis po dvigubai mažiau darbo jėgos į rinką nei pastaraisiais metais (Dėl gimstatumo smukimo po Nepriklausomybės atgavimo). Dabar vaikus gimdo vaikų bumo karta 80-ųjų, ir gimdo dvigubai mažiau vaikų nei tada jų prigimdė mūsų tėvų karta, t.y., kai ta didžioji masė apie 2040-2050 išeis į pensiją, o dirbančiųju santykinai mažės - SODRA sprogs, nes nebus iš ko tiek pensijų mokėti. Kaupti fonduose BŪTINA, nes kitaip geriau net neplanuokite pensijos. Klausimas, kiek ten prisikaups? Nes va, viskas ką buvau sukaupęs iki subprime krizės, dabar yra mažiau nei pervedė Sodra. Tokios tokelės šviečiasi. Nebent įsileistume pusę milijono kiniečių - tada bus kam pensijas uždirbt.

      Kaip sakė Antanas Kiedis vienoj dainoj - Take a wife, cause life is beautiful.. ir tikėkis, kad ji padės nesulaukti, kol tave išmes į pensiją.
      Jūsų,
      Analitikas PlėtRa™

      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

      Comment


        #4
        Aš asmeniškai tai pasirašęs tą pensijų kaupimo programą, bet kad ir ji žiūriu mažai čia gelbėja.
        Radau tokį linką, kur galima preliminariai pasiskaičiuoti savo pensiją:

        http://www.pensijusistema.lt/popup2...._menu_i_id=358

        Tiesa, silpnų nervų žmonėms nerekomenduoju atidarinėti ir bandyt skaičiuoti
        gera gyventi gerai

        Comment


          #5
          Parašė Kema Rodyti pranešimą
          Aš asmeniškai tai pasirašęs tą pensijų kaupimo programą, bet kad ir ji žiūriu mažai čia gelbėja.
          Radau tokį linką, kur galima preliminariai pasiskaičiuoti savo pensiją:

          http://www.pensijusistema.lt/popup2...._menu_i_id=358

          Tiesa, silpnų nervų žmonėms nerekomenduoju atidarinėti ir bandyt skaičiuoti
          Dalyvauju 2 pakopos pensijų fonde. Bet žiūriu, kad pakliūsiu į totalų skurdą senatvėje. Anot tos skaičiuoklės gausiu 352Lt

          Šiuo metu vargingiausi pensininkai tiek gauna.

          Įdomu, ar įmanoma atsisakyti ir grįžti į SODRĄ.

          Comment


            #6
            Na kaip suprantu, tai čia ne visą pensiją suskaičiuoja. Iš jų puslapio:

            ĮSIDĖMĖKITE:
            pensijų skaičiuoklė skaičiuoja ne visą būsimą socialinio draudimo senatvės pensiją, bet tik kintamą (papildomą) jos dalį ir tik už laikotarpį nuo Jūsų dalyvavimo naujoje pensijų sistemoje pradžios. Atėjus pensijos amžiui, prie skaičiuoklėje gautos sumos dar bus pridėta papildoma socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, uždirbta iki Jūsų dalyvavimo pensijų kaupime, pagrindinė pensijos dalis (110 procentų bazinės pensijos) bei priedas už socialinio draudimo stažą virš 30 metų (3 proc. bazinės pensijos už kiekvienus papildomus metus).
            http://www.pensijusistema.lt/index.php?863312606
            gera gyventi gerai

            Comment


              #7
              Parašė Kema Rodyti pranešimą
              Na kaip suprantu, tai čia ne visą pensiją suskaičiuoja. Iš jų puslapio:
              Bet kokiu atveju, skirtumas gaunasi mizerinis. O moterims is viso neapsimoka draustis pensijiniu, nebent labai jaunoms.

              Pats blogiausia šioje sistemoje tai, kad tie vargani 3-5% investicinio pelno jokiais būdais nepadengia infliacijos. Tuo tarpu SODRA stengsis visada kompensuoti infliacijos įtaką. Gali būti, kad 2030m. vidutinė "valstybinė" pensija sieks 1500Lt, o "investicinė" - vos 700Lt

              Comment


                #8
                Tie mokesčiai Sodrai, galima sakyti, yra pinigų išmetimas. Mokama iš atlyginimo visą gyvenimą, o jei pensijos nesulauki, tai vaikams nelieka nei cento. Be to, nėra garantijų, kad išėjus į pensiją Sodra bus pajėgi mokėti tas pensijas, nes demografinė padėtis nedžiugina. Norint turėti padorią senatvę, kiek tik įmanoma reikia taupyti ir investuoti savarankiškai; tai daryti reikėtų pradėti kuo anksčiau. Dabar Lietuvoje tikrai netrūksta galimybių (nors ir ne pats palankiausias metas), tik reikia domėtis ir mokytis. Pas mus vertybinių popierių turi vos keli procentai žmonių, kai vakarų šalyse praktiškai kas antras. Tai nesusiję su pajamų dydžiu, galima pradėti ir nuo kelių šimtų litų.

                Comment


                  #9
                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                  Gali būti, kad 2030m. vidutinė "valstybinė" pensija sieks 1500Lt, o "investicinė" - vos 700Lt
                  Gali būti, kad nebus jos kam uždirbti. Iš kitos pusės, tai tą sukauptą pensijos dalį, jei neklystu gali paveldėti artimieji, o jei anksčiau "išleisi orą" nei datrauksi iki Sodr'inės, tai paliksi tik apvalią baranką.

                  Pritariu senasnamas, kad ruoštis ir galvoti reikia jau dabar.

                  to Sula: dar beskaitydamas štai ką radau:

                  Svarstant ar verta kaupti papildomą pensiją pensijų fonduose reikėtų žinoti, kad atgal grįžti vien tik Sodros pensijų sistemą nebus galima. Pensijų kaupimo sutartis negali būti nutraukta netgi Jūsų ir pensijų kaupimo bendrovės bendru sutarimu.
                  Paskutinis taisė Kema; 2008.02.22, 23:18.
                  gera gyventi gerai

                  Comment


                    #10
                    Dėl pensijinio amžiaus atitolinimo, tai mūsų vyriausybininkai tegul nepamiršta, kad jei dar labiau atitolins pensijinį amžių, tai jauni žmonės gali būti dar labiau suinteresuoti emigruoti ten, kur pensijinis amžius yra mažesnis, ir būdami Lietuviško darbingo amžiaus, Lietuvoje jau galės džiaugtis didele europietiška pensija.

                    Comment


                      #11
                      Investicine pensija yra nesamone vien del administravimo mokesciu kurie yra nesuvokiamai dideli. Aisku galima rinktis labai pelninga kartu ir rizikinga fonda bet bus galime ir viska prarasti.
                      Sioje situacijoje pazystu pilna zmoniu kurie pirma pasiraso o paskui galvoja deja sugrisi atgal nebegalima.

                      Comment


                        #12
                        Parašė tadux Rodyti pranešimą
                        Investicine pensija yra nesamone vien del administravimo mokesciu kurie yra nesuvokiamai dideli. Aisku galima rinktis labai pelninga kartu ir rizikinga fonda bet bus galime ir viska prarasti.
                        Sioje situacijoje pazystu pilna zmoniu kurie pirma pasiraso o paskui galvoja deja sugrisi atgal nebegalima.
                        Tai ne vien tik mokesciai. Mane asmeniskai minetuose fonduose siurpina tas faktas, kad dauguma ju indelininku realiai neturi (ir negali tureti) zalio supratimo kur investuoja ir ka is to gaus. O juk nuo to priklauso ju senatve, ir tuo paciu netiesiogiai visos salies ateitis. Juk pensininkai irgi dalyvauja rinkimuose. Kaip zinia, alkani ir nuskurde rinkejai nera geras dalykas.

                        Is kitos puses, bent jau mano akimis privatus pensiju fondai is esmes niekuo nesiskiria nuo valstybines sodros. Ir viena ir kita valdo samdyti valdytojai. Ir vienas ir kitas operuoja svetimais pinigais. Ir kas svarbiausia (liudniausia) - samdomu valdytoju stimulai (del suprantamu priezasciu) labiausiai orientuoti i trumpalaikius rezultatus ir beveik nepriklauso nuo ilgalaikes fondo perspektyvos. O juk pagrindinis indelininku interesas kaip tik ir yra ilgalaike perspektyva.

                        Kitaip tariant, privatus pensiju fondai man neatrodo kaip itin tinkamas irankis spresti senatves aprupinimo problemas.

                        Comment


                          #13
                          Gal kas zinot kaip yra su sodros "lubom" pervedant i pensiju fondus? Sakykim jei uzdirbi daugiau negu 5 vidutiniai atlyginimai (ar kiek ten sodra skaiciuoja), ar i pensiju fonda pervedami 5% nuo visos sumokamos sumos, ar tik nuo sumos, nevirsijancios tu lubu? Nes pensija skaiciuojant tai tiksliai zinau, kad nesvarbu, ar uzdirbsi 5000 lt ar 50 000 lt, pensija nuo to jau nebus didesne (nors Sodrai mokescius nuo visos sumos sumokesi). Beje, tas pats galioja ir nedarbingumo pasalpai.

                          Comment


                            #14
                            Parašė sauls Rodyti pranešimą
                            Gal kas zinot kaip yra su sodros "lubom" pervedant i pensiju fondus? Sakykim jei uzdirbi daugiau negu 5 vidutiniai atlyginimai (ar kiek ten sodra skaiciuoja), ar i pensiju fonda pervedami 5% nuo visos sumokamos sumos, ar tik nuo sumos, nevirsijancios tu lubu? Nes pensija skaiciuojant tai tiksliai zinau, kad nesvarbu, ar uzdirbsi 5000 lt ar 50 000 lt, pensija nuo to jau nebus didesne (nors Sodrai mokescius nuo visos sumos sumokesi). Beje, tas pats galioja ir nedarbingumo pasalpai.
                            manau tau nei vienas nesugebės atsakyti (nebent tokis pats prisigaudęs gandų), nes čia tokia makalynė, kad net neįmanoma susigaudyti apie ką šneki: sodra ar privacius pensijų fondus.vienintelė rekomendacija - susirask pensijas reglamentuojančius teisės aktus, paskaityk juos ir jei bus kas nors neaišku klausk.
                            arba už duok klausimus po viena.
                            Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                            Comment


                              #15
                              Į pensiją lietuviai eis vėliau?

                              Verslininkams raginant ilginti darbingą amžių Lietuvoje, o politikams prieš rinkimus vengiant apie tai kalbėti, pamirštama, kad dar 2005 metais Vyriausybė pritarė Lisabonos strategijos įgyvendinimo planams nuo 2012 metų vis vėlinti išėjimą į pensiją. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje 2005-2008 metams, nuo 2012 metų senatvės pensijos amžių planuojama palaipsniui didinti po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kad 2026 metais jis abiems lytims pasiektų 65 metus.

                              „Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams“, – rašoma Vyriausybės patvirtintos programos aprašomojoje dalyje.

                              Ūkio ministerijos, koordinuojančios šios Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos 2005-2008 metais vykdymą, Ūkio strategijos departamento direktorė Audronė Žvirblienė DELFI sakė, kad įgyvendinant Vyriausybės nutarimu patvirtintą programą, būtinos reformos.


                              Tuo tarpu kaip DELFI sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė, tai, kad pritarta Lisabonos strategijai, o kartu ir nuostatai dėl pensinio amžiaus, galima vadinti tik pozicija, bet ne įsipareigojimais, nes kol nėra tai reglamentuojančių teisės aktų.


                              Spartinti perėjimą prie ilgesnio darbingo amžiaus ragino ir praėjusią savaitę Ekonominių ir teisinių konsultacijų centras (ETKC), Ūkio ministerijos užsakymu atlikęs studiją dėl Lietuvos imigracijos politikos.


                              Centro specialistai ragino paankstinti numatomą pensinio amžiaus didinimą arba pensinį amžių didinti spartesniais tempais.

                              Dabartinė riba, kai dirbantieji išeina į pensiją Lietuvoje vyrams yra 62,5 metai, o moterims – 60 metų. Tačiau Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 65 metai, moterų – 77 metai. Danai gyvena atitinkamai 76 ir 80 metų, suomiai – 76 ir 82 metus, vokiečiai – 76 ir 82 metus, norvegai – 77 ir 82 metus.

                              http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16079244

                              gera gyventi gerai

                              Comment


                                #16
                                2050 m. kas trečias lietuvis bus pensininkas

                                Esant mažam gimstamumui ir emigruojant jaunimui Lietuvoje gyventojų mažėja ir jie sensta. Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens 2 milijonai 881,1 tūkst. gyventojų ir kas trečias šalies gyventojas bus pagyvenęs – pensinio amžiaus, pranešė Statistikos departamentas. Pernai į užsienį gyventi išvyko apie 13,9 tūkst. lietuvių. Vilniaus apskritis 2007 m. buvo vienintelė, kurioje gyventojų ne sumažėjo, bet padaugėjo, nors ir nedaug.

                                Pilnas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=16219151

                                gera gyventi gerai

                                Comment


                                  #17
                                  O ką senis PlėtRa jums sakė?..
                                  Jūsų,
                                  Analitikas PlėtRa™

                                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                  Comment


                                    #18
                                    Nieko nereiškia čia tokie paspėliojimai. Visų pirma tai n kartų pasikeis viskas per tuos ~40 metų, todėl čia tokios rašliavos yra visiškai niekinės. Na nebent yra tikinčiu, kad nuo rytdienos pas mus niekas nebesikeis ir gyvensim taip kaip gyvenam šiandien, visus ateinančius 40 metų.

                                    Net jeigu ir išsilaikytų tokios gyventojų mažėjimo tendencijos negalvokit, kad taip sau ir pupsėtume su 2,8mln gyventojų 2050-aisiais iš kurių tik kas trečias būtų darbingo amžiaus. Šitai paprasčiausiai neįmanoma būtų. Neabejoju, kad iki to laiko Lietuvoje gyvens daugiau žmonių, nei kad dabar, galbūt, gerokai daugiau, o kiek iš jų bus gimę ir augę Lietuvoje tai jau didelis klaustukas. Galbūt tik pusė tokių bus. Kaip bebūtų, nemanau, kad reikia to paniškai bijoti. Jeigu sugebėsime tam normaliai pasiruošti, sugebėsime integruoti į visuomenę atvyksiančius, be kurių, manau, mums jokių šansų išsiversti nesikeičiant tendencijoms, tai ir baubų jokių nebus, gyvensim sau ramiai, sočiai ir laimingai.

                                    Comment


                                      #19
                                      Būtent. Jeigu sugebėsime..
                                      Jūsų,
                                      Analitikas PlėtRa™

                                      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                      Comment


                                        #20
                                        Būsimieji pensininkai uždirbo nedaug

                                        Beveik kiekvienas dirbantis šalies gyventojas yra sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Šiuo metu būsimieji pensininkai iš fondų valdytojų gauna metines ataskaitas, kuriose, deja, - minimalūs uždarbiai arba net nuostoliai.

                                        Vertybinių popierių komisijos pensijų fondų suvestiniais duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos II pakopos pensijų kaupimo sistemoje iš viso dalyvavo 711,7 tūkst. šalies gyventojų.

                                        Faktai

                                        Pasirinkti pensijų fondą galima net iš 26 šiuo metu esančių.

                                        Į šį skaičių įskaičiuojami ir pensijų fondai pagal investavimo strategijas, kurių dirbantiems šalies gyventojams siūlomos keturios: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies ir akcijų.

                                        Konservatyvią investavimo strategiją yra pasirinkę 11,3 proc. antrosios pensijų kaupimo sistemos dalyvių, mažos akcijų dalies strategiją - 22,9 proc., vidutinės akcijų dalies - 61,1 proc., akcijų - 4,7 procento.

                                        Iš viso II pakopos pensijų fonduose valdoma 1447,8 mln. litų, iš jų konservatyvaus investavimo fonduose - 12,1 proc., mažos akcijų dalies - 24,2 proc., vidutinės akcijų dalies - 58,1 proc., akcijų - 5,6 procento.

                                        Optimistai nudegė nagus

                                        Tai, kokių pensijų fondų yra daugiausia, parodo papildomą pensiją kaupiančiųjų pasirinktą rizikos laipsnį, taip pat reiškia, kad būsimieji pensininkai pernai buvo nusiteikę gana optimistiškai.

                                        Vienos gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės klientė LŽ pasakojo, pernai tryškusi optimizmu ir tikėjusi užsidirbti. Prieš porą metų ji buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį ir pasirinkusi mažos akcijų dalies investavimo strategiją, o praėjusių metų viduryje, iki tol mačiusi akcijų rinkos augimą, nusprendė padidinti ir savo riziką pakeisdama pensijos kaupimo investavimo strategiją į vidutinės akcijų dalies, t.y. pačią rizikingiausią, kokią tik galėjo pasiūlyti pensijų bendrovė.

                                        Tačiau visi LŽ pašnekovės lūkesčiai sudužo gavus pensijų fondo sąskaitos metų ataskaitą, kurioje fondo grąža nurodyta tik 1,4 procento. Įvertinusi infliaciją ir supratusi, kad papildomai pensijai kaupti skirta "Sodros" lėšų dalis nuvertėjo, klientė guodėsi šiuo metu sprendžianti klausimą - vėl keisti investavimo strategiją į konservatyvesnę ar laukti geresnių laikų?

                                        Kitas LŽ pašnekovas, savo pensiją kaupiantis "Hansa gyvybės draudimo" bendrovėje, guodėsi, kad per praėjusius metus sutarties sudarymo, aptarnavimo ir įmokos mokesčiai bankui sudarė per 350 litų, o tuo tarpu kylant rinkoms jo investicinis pelnas nuo sukauptų daugiau kaip 5 tūkst. litų įmokų siekė vos 150 litų.

                                        Žinodami, kad investuoja ilgesniam laikui, žmonės vis tiek nerimauja dėl prarastų pinigų ir galimybių, nes mokėdami draudikams administracinius mokesčius praranda daugiau nei uždirba.

                                        Siūlo susilaikyti

                                        Remiantis ekspertais, pensijų fondų rezultatus pernai lėmė rinkos įvykių traktavimas ir prognozės. Tačiau norėjusiems savo riziką padidinti klientams pensijų bendrovių konsultantai galėjo tik patarti - sprendimus priėmė patys žmonės.

                                        Kaip LŽ sakė "Aviva Lietuva" ryšių su visuomene ir marketingo skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas, šios bendrovės analitikai jau praėjusių metų pradžioje numatė, kad šie metai bus prasti akcijoms, todėl akcijų rinkose buvo investuojama atsargiai.

                                        Kalbėdamas apie 2007 metų investavimo rezultatus V.Aleksiūnas pažymėjo, kad iki metų vidurio didėjusios šios bendrovės valdomos akcijų kainos augo nuosaikiau, todėl prasidėjęs kainų kritimas bendrovės fondams, anot jo, nebuvo labai skausmingas. Tačiau, kitaip nei kituose fonduose, nebuvo sukaupta pakankama vertės atsarga, kurią praradus vis dar būtų galima turėti palankią grąžą.

                                        Šios bendrovės specialistai, nežinantiems ką toliau daryti investuotojams, siūlo susilaikyti nuo sprendimo keisti pensijų fondą į mažiau rizikingą, nes yra tikimybė praleisti galimą kainų didėjimą.

                                        "Sprendimą tikrai verta atidėti bent keliems mėnesiams, kol išsisklaidys migla akcijų rinkose. Tikėtina, kad paaiškėjus nekilnojamojo turto ir bankinio sektoriaus problemų mastams bei įvertinus ilgalaikes šių problemų pasekmes taps aišku, kad akcijų kainos pernelyg daug sumažėjo. Tuomet ir verta pasirinkti rizikingesnį fondą - galimas augimas. Jeigu situacija ir toliau bus neaiški ar net daugės nuomonių, kad problemos yra tokios, kaip nurodoma pesimistiniuose scenarijuose, - obligacijų fondai šiemet gali tapti ir absoliučiai pelningiausi", - patarė V.Aleksiūnas.

                                        Anot jo, šiuo metu bendras investavimo nenuspėjamumas yra padidėjęs, todėl norintiesiems naujai investuoti rekomenduojami mišrūs akcijų obligacijų fondai, taip pat reikėtų susilaikyti nuo didesnių sumų investavimo į vien tik akcijų fondus.

                                        Netikslingas vertinimas

                                        Susumavus skirtingų pensijų bendrovių fondų rezultatus aiškiai matyti, kad vienų tos pačios rizikos grupės fondų investicinė grąžą buvo didesnė, kitų - mažesnė.

                                        Pavyzdžiui, vidutinės akcijų dalies fondo vienoje pensijų bendrovėje pokytis per 2007 metus sudarė 5,8 proc., o tos pačios strategijos kitos bendrovės fonde nukrito iki -1,42 procento.

                                        Kaip LŽ aiškino Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė, konkretaus pensijų fondo rezultatus lemia ne tik bendra strategija, bet ir konkretus kiekvieno fondo investicijų rinkinys.

                                        "Juk investuojama į skirtingų bendrovių akcijas, kitaip yra skirstomos lėšos, kurios nėra investuojamos į akcijas ir pan. Taigi tokiais atvejais rezultatus lemia konkrečios kiekvieno fondo investicijos ir fondų valdytojų darbas bei sugebėjimai", - pabrėžė ji. Kalbėdama apie kilusią žmonių reakciją pašnekovė pažymėjo, kad pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra ilgalaikis taupymas, todėl vertinti vienų metų rezultatus nėra tikslinga ir korektiška. "Tie dalyviai, kurie yra pasirinkę vidutinės akcijų dalies pensijų fondą, matyt, rengiasi pensijų kaupime dalyvauti daugiau nei 7 metus, t.y. pensiją kaups vidutinį ar ilgąjį laikotarpį, taigi jie ir turės galimybę daugiau uždirbti. Netikslinga kalbėti apie nuostolį, kol jis nėra "išgrynintas". Tiems, kuriems iki pensijos liko 7 metai ar mažiau, patartina lėšas kaupti konservatyviuosiuose pensijų fonduose: jie nors ir "uždirba" mažiau, tačiau jų vieneto vertės pokyčiai taip pat mažiau svyruoja", - teigė V.Nausėdaitė.

                                        Spekuliacijai ne vieta

                                        Marius Dubnikovas, FMĮ "Jūsų tarpininkas" makleris, LŽ sakė, kad šalies gyventojų domėjimasis savo pensijų kaupimo investiciniais rodikliais didėja, nes tai rodo pensijų kaupimo fondų valdomo turto, dalyvių skaičiaus didėjimas.

                                        "Kokią riziką renkasi šios rinkos dalyviai, priklauso nuo jų pačių. Jeigu žmogus linkęs rizikuoti savo pensijų dalimi, kuri pateikiama pensijų fondui, tai, mano manymu, jam yra priimtinas ilgalaikis investavimas. Praeiti metai buvo pamoka pradedantiesiems investuotojams, nes prieš tai buvo 5-7 metų laikotarpis, kai investuotojai kėlė tik vieną klausimą - uždirbsiu daugiau ar mažiau? Tai rinkoje sukūrė optimistinę nuotaiką, nes visur buvo galima uždirbti. Tačiau susiklosčiusi situacija investuotojus nuleido ant žemės ir parodė, kad rizikingi dalykai turi ne tik pelningąją, bet ir nuostolingąją pusę", - teigė M.Dubnikovas.

                                        Anot jo, žmonės, kurie išgyvena dėl savo investicijų rezultatų, turėtų iš naujo įvertinti galimą riziką. Tačiau makleris linkęs abejoti, ar pensijų fondai pasiduotų aktyviems investavimo strategijos keitimo žaidimams.

                                        "Pensijų kaupimo principas yra toks, kad žmogus dalį savo socialinio draudimo lėšų perveda profesionalui, kuris įsipareigoja pagal užbrėžtą strategiją jas valdyti. Jeigu pensijų kaupimo rinkos dalyvis, būsimasis pensininkas, pradės jais spekuliuoti, tai paprasčiausiai jis gali nepasiekti tų tikslų, kuriuos yra iškėlęs valdytojas, nes jo veiksmai siekiant išsaugoti lėšas "ištraukiant" pinigus iš rizikingesnių produktų į mažiau rizikingus, vis tiek bus greitesni nei paprasto žmogaus", - sakė jis.

                                        Maklerio įsitikinimu, fondų valdytojai kaip įmanydami stengiasi išsaugoti savo klientų lėšas, nes nuo pasiektų rezultatų priklauso tiek pasitikėjimas įmone, tiek jos pačios pelnas.

                                        Augs obligacijų vertė

                                        Klubo "Pinigų srautas" analitikas Andrius Šuminas pažymėjo, kad investavimo rinkoje vis dar vyrauja nerimas dėl recesijos JAV ir pasaulio ekonomikos ateities.

                                        "Rinkos atsigavimo ženklų galima tikėtis nebent tik antroje šių metų pusėje. Tuo tarpu į vyriausybės obligacijas investuojantiems pensijų fondams šiemet prognozuojama didesnė grąža. Fondų valdytojai pernai II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšomis įsigijo išleistų didesnio kupono vyriausybių obligacijų. Tad, jeigu centriniai bankai ir toliau mažins bazines palūkanų normas, tokių obligacijų vertė rinkoje 2008 metais didės sparčiau, o tai didins ir šių pensijų fondų pelningumą", - sakė A.Šuminas.

                                        Anot jo, nereikia pamiršti, kad pensijų reforma šalyje pradėta vykdyti tik 2004 metais, todėl II pakopos pensiniuose fonduose dar nėra sukauptos didelės pinigų sumos.

                                        "Kitas svarbus faktas, kad II pakopos pensiniai fondai papildomi kas ketvirtį iš "Sodros" gautomis lėšomis, tad perkami vis pigesni investiciniai vienetai, o rinkai atsigavus jų vertė pradės sparčiai kilti. Iš esmės yra naudinga, kad investuojami ne visi pinigai iš karto, ir didesni rinkų svyravimai ne taip paveikia, kaip galėtų paveikti, visą investuotą pinigų sumą", - guodė analitikas.


                                        http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16348513
                                        gera gyventi gerai

                                        Comment

                                        Working...
                                        X