Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Zorro
    replied
    Artėjant naujiems mokslo metams, daugiau nei 1000 mokytojų nori palikti savo darbus. Nuotolinis mokymas per karantiną tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimą, laidoje „Delfi diena“ teigia dviejų švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų vadovai – dirbti reikėjo kone 12–14 valandų per parą. Tiesa, ir dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rugsėjo, mokyklos dar nežino, kaip ugdymo procesas vyks toliau, ir įspėja – mokslo metai sklandžiai gali ir neprasidėti.

    Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai. „Manau, kad vienas pagrindinių dalykų buvo padidėjęs darbo krūvis. Nuotolinis mokymas pareikalavo iš mokytojų daug jėgų. Kitas dalykas – 60-ies metų ir vyresni mokytojai yra rizikos grupėje. Jiems iš pradžių buvo sakoma griežtai neleisti dirbti kontaktinio darbo, paskui tai virto rekomendacijomis, bet tai įnešė painiavos ir mokytojai apsisprendė palikti švietimo sistemą“, – aiškina jis.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84809153

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Na taip, žinoma, moksleiviai kalti. Kaip ragavęs tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių studijų, galiu pasakyti, kad moksleivių pasirinkimas atitinka siūlomą kokybę. Realiai, jei neturi siekio daryti mokslo kokioje informatikoje, kur kas geriau yra eiti į kolegiją porą metų pastudijuoti tuo pačiu imant kuo daugiau kursų online ir mokantis pačiam, tada kaip įmanoma greičiau susirasti darbą, kuriame tobulėjimas bus daug spartesnis, nei studijose. Tokia būsena lemia tai, kad moksleiviai pirma nori gauti platų visapusišką išsilavinimą, o praktinių įgūdžių įgauti paskui, jau turint bakalauro laispnį (pažįstu nemažai humanitarų, šitaip pasukusių į programavimą ir kitas sritis).

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Kodėl moksleivius vis labiau masina humanitarinės ir socialinės studijos, o tikslieji mokslai pritraukia tik nedidelę dalį, nors šių sričių specialistų itin trūksta, diskutuota laidoje „Delfi11“.

    Patys uždaro sau duris

    Šiais metais dėl karantino abiturientams buvo leista peržiūrėti savo pasirinkimus ir atsisakyti egzaminų, kurių laikyti nebenori. Tą mokiniai galėjo padaryti gegužės mėnesį. Prie „nurašytų“ disciplinų pakliuvo fizika, chemija, vokiečių ir prancūzų kalbos.

    Kaip laidoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, laikančiųjų šių sričių egzaminus mažėja nuolat ir dėl to kalta ne tik pasaulį užklupusi pandemija.

    „Tai vyksta jau keletą metų iš eilės, jaunuoliai nuosekliai atsisako to, kas yra sunku. Jie atsisako ir informatikos, jie atsisakytų ir matematikos, bet kadangi stojant į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamą studijų vietą galima gauti tik išlaikius matematikos brandos egzaminą, tai jie yra priversti laikyti. Kai nebuvo prievartos, tai mažai ir laikė.

    https://delfi.lt/jaunimo-sodas/article.php?id=84699491

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Šitą, deja, maždaug buvo galima numanyti. Įdomiau būtų sužinoti, kiek sumažėjo dėstytojų, mokymo programų ir universitetų administracijos

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Jablynkšt...

    Žigymantas Mauricas facebook
    Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1579948149584.jpg
Views:	168
Size:	46,9 kB
ID:	1777913

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

    Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.
    Kaip dekanas susitvarkė ir fakultetas žydėjo, bet, žinoma, visas universitetas jau kitas reikalas.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

    Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Puikių rezultatų švietime Estija pasiekė priėmusi drastišką sprendimą – mažas mokyklas tiesiog uždaro

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug.
    Kai reikia uždaryti Edukologijos universitetą, tai pamanipuliuojama informacija, kad geriau atrodytų. Provincijos miestuose, kur vaikų mažėja, gal tų mokytojų ir per daug. Tačiau dirba daug priešpensinio amžiaus mokytojų, kuriems pradėjus masiškai eiti į pensiją, nebus jų kuo pakeisti dėl specialybės "prestižo ir patrauklumo".

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug. Tikriausiai jie visi ne Vilniuje?
    Kita nesena žinia ta, kad edukologijos, ypač tiksliųjų mokslų, jau beveik niekas nesinori mokytis. Įstojo vos keliasdešimt studentų.
    Tai su švietimu situacija yra prasta, o laukia tragiška?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Švietimo sistema jau suoptimizuota

    Skambina pavojaus varpais: Vilniuje grėsmingai trūksta mokytojų, vaikai netelpa į mokyklas

    Mokytojai yra išviliojami pasiūlant didesnį darbo užmokestį. Žinau, kad bent jau šiandien jos siūlo 1000 eurų „į rankas“, praktiškai, pradedančiam mokytojui. Pateiksiu pavyzdį – turintis darbo stažą mokytojas valstybinėje mokykloje gauna 700 eurų atlygį „į rankas“.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/educ..._Ky3Fe354AFIPo

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė 10.000 Rodyti pranešimą

    Kokios čia išvis sąsajos, tarp pažymių rašymo/nerašymo ir dalykų kalimo ?
    Galbūt tokios, kad kai vienintelis orientyras ir sugebėjimų įvertinimas yra pažimys už kontrolinį, tada moksleiviai tiesiog sausai iškala reikalingus dalykus kontroliniui.

    Komentuoti:


  • 10.000
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
    Kokios čia išvis sąsajos, tarp pažymių rašymo/nerašymo ir dalykų kalimo ?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
    Lietuvoje švietimo reformų vykdymo praktika tai ohoho - pailgino mokslo metus, dar reikia panaikinti pažymius, tada savaime pagerės mokymo kokybė ir atsiras kūrybiškumas . Apskritai mokymo programos lengvėja, kad visi galėtų sėkmingai mokytis ir mažiau pajėgūs nesijaustų diskriminuojami. Tokia tendencija, labiausiai nukenčia gabiausi. Sovietmečiu dvejetukininkas žinodavo, kad yra dvejetukininkas, ir mokytojai nebijodavo tai pasakyti. Dabar, matyt, su tokiu mokiniu reikia bendrauti kažkaip subtiliau, nes vaikas gali blogai pasijusti ar įsižeisti. Vienu žodžiu visi mokiniai yra lygūs - nėra nei blogų, nei gerų .

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje

    Vokietijoje norima atsisakyti rašyti pažymius mokyklose

    Šitokios pliušinių meškiukų visuomenės bus okupuotos be ginklo. Ir tai jau vyksta.

    Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Svietimas/vok...48eD6RrHRZ8IKY
    © Lietuvos žinios
    Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
    Žydai savo vaikus irgi stipriai giria ir leidžia daug laisvės, bet Izraelio kažkaip dabar niekas neokupavo.

    Žydiškas auklėjimas. Arba kertiniai izraelietiško auklėjimo akmenys.

    Dar viena be galo svarbi izraelietiško auklėjimo detalė – tai vaikų pagyrimas. Tėvai visada suranda už ką pagirti savo vaiką. Juos giria net už smulkmenas, už nupieštą paveiksliuką, už į vietą padėta žaisliuką, už gautą geresnį pažymį nei vakar. Vaikai Izraelyje nelyginami vieni su kitais, akcentas dedamas į tai, kad žmogus pasiekė ar padarė kai ką daugiau, nei sugebėjo vakar. Tai skatina vaikus judėti į priekį užtikrinčiau bei saugiau. Kiekvienas vaikas žino, kad net jeigu nepasiekė norimo rezultato, bus pagirtas už patį procesą, už bandymą, pastangas, kantrybę, valią, ryžtą, kiekvienas yra skatinamas nepaliauti tyrinėti ir bandyti toliau. Taip pat tėvai stengiasi pagirti savo vaiką, prie kitų žmonių, kas dar labiau sustiprina pasitikėjimo savimi ir pripažinimo jausmą.

    Žydų vaikai nėra jokia išimtis, kaip visi pasaulio vaikai ir kaip kiekvienas žmogus, mažieji žydukai gali klysti, blogai mokytis ar kažką „pridirbti“. Tokiu atveju stengiamasi ramiai išsiaiškinti situaciją, argumentuoti ją, ieškoti sprendimų, be kaltinimų, žeminimų, o, tuo labiau, fizinių bausmių. Vaikai nuo mažens mokomi uždavinėti daug klausimų, įvairiapusiškai žiūrėti į situaciją, įvertinti visas galimybes, ieškoti sprendimų, o ne užsiimti beribiu savęs ar kitų žmonių kaltinimų.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje
    Kas juokingiausia, šitas teatras veikia tik suaugusiems. Vaikai tarpusavyje puikiai supranta kuriam geriau sekasi, o kuris atsilupęs. Turbūt kažkas pasikeis tik kai užaugs šita karta ir norės, kad sekanti karta neturėtų tokių problemų kokių jie turėjo.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    R. Žemaitaitis sieks, kad valstybės lėšomis studijavę studentai atidirbtų Lietuvai
    ...Kaip Eltai sakė R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę...

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje

    Vokietijoje norima atsisakyti rašyti pažymius mokyklose

    Pažymių panaikinimo šalininkai mano, kad juos rašyti nepedagogiška, jog mokinių skirstymas į pažangius ir nepažangius paseno, kad blogi pažymiai atmuša vaikų norą mokytis
    Vokiečių pradinėje mokykloje neįprasta barti moksleivius, jie pagiriami. Tačiau tėvai puikiai supranta, ką reiškia, tarkime, tokia frazė: „Per geografijos pamoką su bendraklasiais gyvai svarstė tai, ką išgirdo iš mokytojos.“ Tai yra, paprastai sakanti, plepėjo per pamoką.
    Šitokios pliušinių meškiukų visuomenės bus okupuotos be ginklo. Ir tai jau vyksta.

    Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Svietimas/vok...48eD6RrHRZ8IKY
    © Lietuvos žinios

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Nieko gero Lietuvoje su aukštuoju mokslu nebus tol, kol visi universitetai ir pan. netaps privatūs, jokių ten krepšelių ir būtini rimti stojimo egzaminai. Pažangūs studentai vietoje krepšelių turi gauti stipendijas mokslui apsimokėti, dalis valstybines, dalis iš firmų kurioms reiks tokio specialisto. Kažkas tokio, kaip yra daugelyje vakarų valstybių. Dar smetonmečiu valstybė duodavo stipendijas kad atgal gautų sau reikalingus specialistus. Dar reikia pastebėti, jog kai specialistai realiai kvalifikuoti, o ne šiaip diplomų turėtojai, jų reikia žymiai mažiau. Antra, būtina konkurencija tarp dėstytojų. Negali būti amžinai dėstančių ir neprogresuojančių. Dėstytojas turi mokytis žymiai daugiau nei studentas.

    Komentuoti:

huluhub.com
porno video
antalya escort
Working...
X