Švietimas Lietuvoje

[digital]

Be abejo gali, streikuoti ne tik valstybės finansuojami darbuotojai gali.

[Sula]

Po šio straipsnio man kažkoks disonansas smegeninėje:

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79859465

Beje, ji įvardijo, kokį atlyginimą gauna už trečiokų auklėjimą Vilniaus progimnazijoje – 600 eurų. Tačiau kur kas daugiau – iš korepetitorės veiklos. Mokytojos Veronikos teigimu, papildoma veikla piniginę pastorina daugiau nei atlyginimas.

Mano dukra po universiteto dirba viename didžiausių skandinaviškų bankų, alga "ant popieriaus" 840 EUR. Po darbo grįžta gana pavargusi, krūviai nerealūs, reikalavimai - irgi. Įdomu, kokią galimybę turėtų "užsidirbti papildomai" praktiškai iš tiesioginės veiklos. Gal eiti streikuoti?

[VNS]

Tam ir reikia subsidijų, kad būtume konkurencingi, nes rinka tai juk bendra, dabar olandai gaudami n kartų didesnes išmokas gali konkuruoti žemesne kaina.

Čia galbūt suveikė "geležinė" logika. Numestum lietuviui tiek pat kiek olandui, tai tas prisipirks naujausios našios technikos, užuot pravalgęs, ir olandams ant kitų metų statytų ragus. Saugikliai yra kaip sakoma trečiarūšiams.

[Lettered]

panašus bajeris yra ir dėl subsidijų žemės ūkiui, nes visi rašė atseit darbo užmokestis €200 į mėnesį, tai ES ir atsakė, kodėl norite subsidijų, jei Jūsų sąnaudos tokios mažos palyginus su vakarų Europa.

Tam ir reikia subsidijų, kad būtume konkurencingi, nes rinka tai juk bendra, dabar olandai gaudami n kartų didesnes išmokas gali konkuruoti žemesne kaina.

[Arunasx]

Čia panašiai kaip graikams, kurie "gražino" statistiką?

panašus bajeris yra ir dėl subsidijų žemės ūkiui, nes visi rašė atseit darbo užmokestis €200 į mėnesį, tai ES ir atsakė, kodėl norite subsidijų, jei Jūsų sąnaudos tokios mažos palyginus su vakarų Europa.

[VNS]

Mauricas numetė bombą
Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ 0_0 https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79867739

"Be to, kitas aspektas, kurį verta akcentuoti, derantis dėl paramos žvelgiama į 2016 metų duomenis"

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79867739


Realybė way blogiau nei Mauricas nupaišė:

Finansų ministerija nurodo, kad ekonomistas suklydo – įtakos turėjo ne kainų lygis, o gyventojų skaičiaus sumažėjimas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79873417

[Sula]

Čia panašiai kaip graikams, kurie "gražino" statistiką?

[Arunasx]

Mauricas numetė bombą
Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ 0_0 https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79867739

„Lietuvos BVP vienam gyventojui yra vos 46 proc.ES vidurkio, tačiau kadangi Lietuva yra pigi šalis (kainų lygis siekia vos 61 proc. ES vidurkio), tai mes neva galime nupirkti visko 1/0.61 = 1.61 karto daugiau nei vidutinis europietis, tad mūsų BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra ne 46 proc., o 75.5 proc. Na ir nesiseka... Kai bandėme įsivesti eurą 2007 metais, buvome kiek per brangūs, o dabar – per pigūs. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kodėl mes esame tokie pigūs, o konkrečiau – pigesni nei latviai, kuriems, priešingai nei Lietuvai, ES parama nemažės“ – rašo ekonomistas.
Mauricas pakomentavo, kad išties susidaro paradoksiška situacija, kaip yra suskaičiuojamos „kainos“ viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, kadangi tokios paslaugos kaip švietimas yra nemokamos, tai „kaina“ laikomas mokamas darbo užmokestis. Tai reiškia, jei švietimo sektoriuje maži atlyginimai, tai ir traktuojama, kad paslaugos kaina yra maža.

[Lettered]

Šiais laikais visiems gera duona šikną drasko. Gūdžiu sovietmečiu mokiausi Kaune, Jablonskio mokykloje. Nebuvo jokių rūbininkių ir valytojų. Patys pagal grafiką plaudavome klases ir koridorius. Niekam nenupuvo rankos dėl to. Vienintelis samdomas darbuotojas buvo kūrikas - sargas, gyveno tam skirtame bute mokykloje, nes mokykla buvo šildoma kūrenant anglimis centrinio katilą.

Šiais laikais tai skaitytųsi kaip vaikų išnaudojimas ir tėvai iš karto mokyklą paduotų į teismą už vaikų teisių pažeidimus. Beto ir patys vaikai tokie, kurie šluotos į rankas tikrai neimtų, paprasčiau patiems mokytojams liepti šluoti.

[mantasm]

https://rekvizitai.vz.lt/imone/ameri...ykla_vilniuje/

Turbūt dėl to privačių mokyklų mokytojai ir nestreikuoja.

[Lettered]

Čia kur 1.5k mediana? Kiek peržiūrėjau nemačiau tokios. Net licėjuje mediana 1k.

Bet kaip sakiau nežinau ar mediana pagal rekvizitus yra teisinga vertinant mokytojų atlyginimus. Nesimato kiek mokytojų dirba daugiau nei vienu etatu, koks būtų jų atlyginimas jei neprisirinktų visokių papildomų veiklų, be premijų iš sutaupytų ūkinių lėšų ir tėvų suaukotų 2% ir t.t. Man daug įdomiau plikas mokytojo atlyginimas už vieną etatą be jokių priedų.

https://rekvizitai.vz.lt/imone/ameri...ykla_vilniuje/

[mantasm]

Šiais laikais visiems gera duona šikną drasko. Gūdžiu sovietmečiu mokiausi Kaune, Jablonskio mokykloje. Nebuvo jokių rūbininkių ir valytojų. Patys pagal grafiką plaudavome klases ir koridorius. Niekam nenupuvo rankos dėl to. Vienintelis samdomas darbuotojas buvo kūrikas - sargas, gyveno tam skirtame bute mokykloje, nes mokykla buvo šildoma kūrenant anglimis centrinio katilą.

Net ir gūdaus sovietmečio nereikia. Ne tokiais gūdžiais 90aisiais pamenu patys plaudavom klasę.

[mantasm]

Patikslinsiu, mokytojo darbo gal ir nelaiko pretižiniu, bet mokytojus tikrai labiau gerbia nei kasininkus.
Direktoriai ne kažką daugiau uždirba už geriausius mokytojus, vidurkį numuša visokios budėtojos, valytojos, sargai, rūbininkės ir pan., reiktų geriau žiūrėti į mediana, kuri realiai parodo, kiek uždirba statistinis mokytojas toje mokykloje, tai didžiosiose mokyklose daug kur virš 1000 Eur. Yra ir tokių, kur mediana virš 1500 Eur.

Čia kur 1.5k mediana? Kiek peržiūrėjau nemačiau tokios. Net licėjuje mediana 1k.

Bet kaip sakiau nežinau ar mediana pagal rekvizitus yra teisinga vertinant mokytojų atlyginimus. Nesimato kiek mokytojų dirba daugiau nei vienu etatu, koks būtų jų atlyginimas jei neprisirinktų visokių papildomų veiklų, be premijų iš sutaupytų ūkinių lėšų ir tėvų suaukotų 2% ir t.t. Man daug įdomiau plikas mokytojo atlyginimas už vieną etatą be jokių priedų.

[J.U.]

Patikslinsiu, mokytojo darbo gal ir nelaiko pretižiniu, bet mokytojus tikrai labiau gerbia nei kasininkus.
Direktoriai ne kažką daugiau uždirba už geriausius mokytojus, vidurkį numuša visokios budėtojos, valytojos, sargai, rūbininkės ir pan., reiktų geriau žiūrėti į mediana, kuri realiai parodo, kiek uždirba statistinis mokytojas toje mokykloje, tai didžiosiose mokyklose daug kur virš 1000 Eur. Yra ir tokių, kur mediana virš 1500 Eur.

Šiais laikais visiems gera duona šikną drasko. Gūdžiu sovietmečiu mokiausi Kaune, Jablonskio mokykloje. Nebuvo jokių rūbininkių ir valytojų. Patys pagal grafiką plaudavome klases ir koridorius. Niekam nenupuvo rankos dėl to. Vienintelis samdomas darbuotojas buvo kūrikas - sargas, gyveno tam skirtame bute mokykloje, nes mokykla buvo šildoma kūrenant anglimis centrinio katilą.

[mantasm]

Daugelyje Vilniaus mokyklų. Jaunam žmogui labai sudėtinga įsidarbinti, ypač kai kurių disciplinų mokytojams, nes rinka yra perpildyta. Šiai dienai yra trūkumas matematikos, chemijos mokytojų. To priežastis yra, kad vienu metu niekas nenorėjo stoti į tokias specialybes ir paskui už centus dirbti mokykloje, LEU apie 2012 metus (jeigu gerai pamenu) sujungė chemijos fakultetą su matematikais, nes tapo sudėtinga administruoti tokius vienėtus, kai beveik studentų nėra. Šiandien matome pasekmes.
Be to, praktika rodo, kad apie pusė konkursų vyksta tik dėl to, kad to reikalauja įstatymas, o laimėtojas būna iš anksto aiškus.

Pvz draugė yra lietuvių kalbos mokytoja. Dabartinė mokykla jai asmeniškai skambino (kažkada senai aklai siuntė CV, pasirodo išėjo į naudą), kad dalyvautų konkurse. Galiausiai buvo dvi kandidatės - ji ir pensininkė, kuriai atsibodo pensija ir norėtų grįžti dirbt į mokyklą. Aišku gal lituanistų prikepta per daug, o kitose disciplinose kitokia situacija.

Kita vertus, būtent kokiems matematikos mokytojams daugiau alternatyvų dalinai susijusiose srityse. Kad ir IT nėra per daug nutolęs, žinau kas persikvalifikavo iš matematikos mokytojos į programuotojas Lietuvių filologija kaip tik iš tokių sričių, kur mokykla vienas iš nedaugelio variantų.

Sakyčiau problema yra iš abiejų pusių. Bet turbūt čia mokyklų specifika. Viena vertus, jei mokykla sukomplektuota - papildomų darbuotojų nereikia. Kita vertus, kai prireikia - nebūna norinčių, nes niekas metų metais nesėdi ir nelaukia, kol kažkas išeis. Ir didesnėje mokykloje, jei mokytojas išeina, jo krūvį pasidalina kiti ir dirba daugiau nei 1 etatu. Naujo ieško tik tada, kai nebebūna kam dar pasiimti pamokų. Ir naujo ieško net ne visam etatui, bet tam likučiui. Po to sėkmės dalykas ar pasiseks prisirinkt papildomų veiklų, ar kažkuris iš senų mokytojų norės sumažinti tempą ir atiduos dalį pamokų... Arba teks ilgai trintis su kokiu 0.5 etato.

[R.D.]

Kurioj mokykloj buvo dideli konkursai į mokytojos vietą? Kiek man teko šnekėtis vaizdelis atvirkščias - pvz jei žino, kad mokytoja išeis į pensiją po metų ar dviejų, tai iš anksto pradeda verbuot kas vietoj jos ateis. Arba konvertuoja bibliotekininkes į pradinukų mokytojas

Daugelyje Vilniaus mokyklų. Jaunam žmogui labai sudėtinga įsidarbinti, ypač kai kurių disciplinų mokytojams, nes rinka yra perpildyta. Šiai dienai yra trūkumas matematikos, chemijos mokytojų. To priežastis yra, kad vienu metu niekas nenorėjo stoti į tokias specialybes ir paskui už centus dirbti mokykloje, LEU apie 2012 metus (jeigu gerai pamenu) sujungė chemijos fakultetą su matematikais, nes tapo sudėtinga administruoti tokius vienėtus, kai beveik studentų nėra. Šiandien matome pasekmes.
Be to, praktika rodo, kad apie pusė konkursų vyksta tik dėl to, kad to reikalauja įstatymas, o laimėtojas būna iš anksto aiškus.

[Lettered]

Mokytojų darbą laiko prestižiniu dažniausiai tie, kuriems bilekoks legalus darbas yra gerbtinas.

Būtų įdomu pažiūrėt kaip kalabybiškio priešpensijinės tetulės masiškai persikeltų į didmiesčius.

Dėl atlyginimų - įdomu kaip būtent skaičiuoja. Permečiau rekvizituose kelias Vilniaus mokyklas. Visur vidurkis 900 ... 1000 prieš mokesčius. Bet čia įskaitant administraciją, priedus mokytojams už papildomą veiklą ir t.t. Gaunasi, kad eilinis mokytojas be papildomų pareigų uždirba mažiau nei deklaruoja statistika. Ar Vilniuj mokytojams moka mažiau, o provincija kelia statistiką?

Spėju, kad statistika skaičiuoja bent pilną etatą dirbančius. Nes yra daug mokytojų, kurie dirba pvz 0.7 etato. Tu tarpu kiti yra susirinkę daugiau nei vieną etatą. Būna keisčiausia kai to pačio dalyko mokytojai toje pačioje mokykloje vienas turi pvz pusantro etato, o kitam nesukrapšto vieno

Patikslinsiu, mokytojo darbo gal ir nelaiko pretižiniu, bet mokytojus tikrai labiau gerbia nei kasininkus.
Direktoriai ne kažką daugiau uždirba už geriausius mokytojus, vidurkį numuša visokios budėtojos, valytojos, sargai, rūbininkės ir pan., reiktų geriau žiūrėti į mediana, kuri realiai parodo, kiek uždirba statistinis mokytojas toje mokykloje, tai didžiosiose mokyklose daug kur virš 1000 Eur. Yra ir tokių, kur mediana virš 1500 Eur.

[mantasm]

Taip, beto nepamirškim, kad programuotojas, vairuotojas, statybininkas, medikas gali lengvai gauti darbą užsienyje, nes dirbtų tą patį kaip ir Lietuvoje pagal savo specialybę, o kaip sektųsi rasti darbą užsienyje pagal savo specialybę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui?

Kurioj mokykloj buvo dideli konkursai į mokytojos vietą? Kiek man teko šnekėtis vaizdelis atvirkščias - pvz jei žino, kad mokytoja išeis į pensiją po metų ar dviejų, tai iš anksto pradeda verbuot kas vietoj jos ateis. Arba konvertuoja bibliotekininkes į pradinukų mokytojas

[mantasm]

Kasoj dirbtų neprestižinį darbą ir uždirbtų dvigubai mažiau. Uždarius nereikalingas kaimo mokyklas mokytojų trūkumas greitai virstų į didžiulį perteklių.

Mokytojų darbą laiko prestižiniu dažniausiai tie, kuriems bilekoks legalus darbas yra gerbtinas.

Būtų įdomu pažiūrėt kaip kalabybiškio priešpensijinės tetulės masiškai persikeltų į didmiesčius.

Dėl atlyginimų - įdomu kaip būtent skaičiuoja. Permečiau rekvizituose kelias Vilniaus mokyklas. Visur vidurkis 900 ... 1000 prieš mokesčius. Bet čia įskaitant administraciją, priedus mokytojams už papildomą veiklą ir t.t. Gaunasi, kad eilinis mokytojas be papildomų pareigų uždirba mažiau nei deklaruoja statistika. Ar Vilniuj mokytojams moka mažiau, o provincija kelia statistiką?

Spėju, kad statistika skaičiuoja bent pilną etatą dirbančius. Nes yra daug mokytojų, kurie dirba pvz 0.7 etato. Tu tarpu kiti yra susirinkę daugiau nei vieną etatą. Būna keisčiausia kai to pačio dalyko mokytojai toje pačioje mokykloje vienas turi pvz pusantro etato, o kitam nesukrapšto vieno

[Lettered]

Apie ką svaigstu? Kad mokytojų lengva rast?

Taip, beto nepamirškim, kad programuotojas, vairuotojas, statybininkas, medikas gali lengvai gauti darbą užsienyje, nes dirbtų tą patį kaip ir Lietuvoje pagal savo specialybę, o kaip sektųsi rasti darbą užsienyje pagal savo specialybę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui?