Švietimas Lietuvoje

[Al1]

Tik nereikia čia apie privačias mokyklas. Nieko gero ten nėra. Visos geriausios mokyklos pagal LT reitingus yra būtent valstybinės (savivaldybių). Privačios skirtos tik turčių vaikų laiko praleidimui, o ne mokymuisi. Ir nesvarbu, kaip jie baigia, tada stoja į privačias aukštąsias, kur už pinigus "mokosi", arba važiuoja į trečiarūšius univerus Vakarų Europoje, kur irgi už pinigus, "mokosi" ir gauna popieriuką, kurį čia paskui mojuoja - baigiau aukštąjį Vakarų Europoje, o jūsų lietuviški aukštųjų diplomai - nelygis.
Mokytojų uždarant mokyklas truks, nes nemaža dalis mokytojų yra pensijinio ar artimo jam amžiaus.

[Lettered]

Švietimas šiuo metu nėra prioritetinė valstybės sritis, ES paramos čia irgi nėra kaip įsisavinti, priešingai nei kaimuose statant arenas ar vandentiekius, tai tų mokytojų trūks toliau net ir uždarinėjant mokyklas, o lygis kris dar labiau, nes juk niekas nesvajoja būti mokytojais kaip kokiais medikais, teisininkais, finansininkais, programuotojais ir pan. Panašiai kaip kasinininku niekas nesvajoja dirbti. Tėvai turėtų suprasti, jog jei nori gero išsilavinimo savo vaikams Lietuvoje, teks leisti į privačias mokyklas.

[Al1]

Čia neseniai buvo kalba apie uždaromą pedagoginį universitetą. Tai va, mokytojų jau dabar trūksta. Nežinau kaip kituose miestuose, bet Kaune jų trūksta žiemą, kai masiškai prasideda gripas, kai kuriuose mokyklose dalinai atšaukiamos pamokos, nes nėra kam pavaduoti susirgusių mokytojų. Seniau, bent kai aš mokiausi, susirgusius mokytojus pavaduodavo kiti tos mokyklos mokytojai, o kai jų pritrūkdavo, kviesdavo į pavaduojantį darbą mokytojus pensininkus. Ir retai kada nebūdavo kelių pamokų dėl to, kad nebuvo kam pavaduoti. Jei nebūdavo kam pavaduoti ką tik susirgus mokytojai, dažniausiai 1-2 dienas to dalyko pamokų nebūdavo, o po to, jei mokytoja sirgdavo ilgiau, būdavo pavaduojanti mokytoja. Bet tokio dalyko kaip dalinis pamokų atšaukimas niekada nebuvo...
Pradinėse klasėse irgi nepamenu tokio nutikimo, kad dėl mokytojos ligos, pamokos nebūtų vykusios nors vieną dieną. Visada būdavo kam pavaduoti. Taigi, dabar situacija kritiška. Iš vienos pusės mokytojų pensininkų yra ir jie galėtų pavaduoti, tačiau eiti į šių laikų mokyklą padirbėti savaitę ar kelias dienas net mokytojai pensininkai nenori - vaikų "teisės" milžiniškos, mokytojo beveik nulinės. Kam sau nervus gadinti ir iš pienburnių klausytis siuntimo nach*i? Iš kitos pusės ir mokyklos, gaudamos krepšelius, tikriausiai nesuinteresuotos pavaduojančiais mokytojais. Sergant mokytojams susitaupo pinigai, nes ligos metu atlyginimo mokėti nereikia. Be to, atšaukus pamokas, susitaupo ir resursų - elektros, vandens (mažiau yra kam šikti ir myžti tualetuose) ir kt.

[R.D.]

Retai spaudoje pasitaiko gerų tekstų (iš esmės) parašytų, kviestionuojant švietimo paradigmas ir modernius trendus. Va tokį siūlau paskaityti:

R. Norvaiša. Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas
http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones...tas-jame-senas

Autorius kalba apie konstruktyvizmą, kaip prastą pasirinkimą ugdant vaikus ir pateikia argumentus, kodėl taip yra.

[Al1]

Kai patys pasidaro tokie patys kaip tas dėstytyvas... Ar dar labiau nupušę moraliai... Ech, Stalina na nich nechvatajet...

[senasnamas]

Po tokių studijų ir kuriami aprūdiję "meniniai" vamzdžiai, nes tik tiek teišmokstama. Panašu, kad tas dėstytojas nėra kažkoks išskirtinis reiškinys, o norma: akademijos administracija toleravo, valstybė įteikė nacionalinę premiją. O studentai "laisvi ir drąsūs menininkai" - kenčia ir tyli, nes juk gali sumažinti pažymį! Įsidrąsina tik nuo studijų pabaigos praėjus n metų.

[sankauskas]

Kodėl Lietuvos mokyklose mokoma, kur yra Vaducas?

Pagalvokite, kur greičiau patektumėte, jei staiga prireiktų atsidurti Frankfurte, Londone, Tartu ar net tuose pačiuose Mažeikiuose? Jeigu jums svarbus laikas, o ne pinigai ir atstumas, paaiškės, kad Tartu yra toliau negu Londonas.

Google maps sako kad iki Tartu 4 valandos 41 minutė. Iki Londono mažiaisiai 5. Ir žinoma, į Tartu gali važiuoti būtent tada, kada reikia. Kelionei į Londoną turi derintis prie skrydžių tvarkaraščio.

Profesoriui reiktų grįžti į geografijos pamokas.

[luknas]

Kodėl Lietuvos mokyklose mokoma, kur yra Vaducas?

[digital]

Vladimiras Laučius. Šiltos kėdės oligarchija, arba išgirskite pagaliau Bronislovą Burgį

„Užtenka mokytoją tampyti į visas puses. Lenkitės jam žemai, sveikinkitės kiekvieną rytą ir nuo jo atstokite. Laikas panaikinti mokyklose visus tuos biurokratinius elementus – jokių vidaus ir išorės auditų, įsivertinimų ir jokių raštų rašymų. Mokytojas moko, ir viskas“, – portalui LRT.lt neseniai sakė buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis.

Pasirašau po šiais pono Burgio žodžiais. Jie tinka ir Lietuvos mokyklai, ir akademijai. Jie tinka visai viešajai erdvei, kurios kokybė tiesiogiai priklauso nuo mokslo, mokymo, kultūros, žurnalistikos ir politikos išvadavimo iš biurokratizmo. Kuo daugiau šiose srityse bus laisvės, tuo laisvesnėje ir brandesnėje visuomenėje ir valstybėje mes gyvensime.

[Al1]

Tai as nesigincyju, kad mokytoju dabar truksta ir ju tik labiau truks. As sutinku, kad mokytojo prestiza reikia kelti. As manau kad yra geda kelti KAM asignavimus > 2% BVP, kai svietimas tokioje skyleje.

BET, as manau kad tureti edukologijos universiteta (toki koks jis yra dabar) yra milziniska prabanga! LEU dabar siulo 72 (!!!) studiju programas. LEU pajamos is centrines valdzios ir savivaldybiu 2017 metais buvo 13.5 mio EUR. Mano nuomone tai ka mes gaunam ir LEU ir kiek uz tai sumokam - prasilenkia labai labai smarkiai.

Reikėjo jungti seniai prie VU. Dabar jungia prie VDU ir likviduoja. Būtent likviduoja. Niekas gi neslepia to. Tiesiog tie studentai, kurie dabar yra įstoję, baigs studijas ir universitetas bus fiziškai likviduotas. Iki tol nuo susijungimo, kuris įvyks tikriausiai šiemet (priklausys nuo to, kaip greitai tai bus teisiškai apiforminta) jis liks VDU sudėtyje kaip pusiau autonominis padalinys. VDU pedagoginio universiteto nekilnojamojo turto negaus. Tai irgi labai svarbus esminis dalykas - dėl to pedagoginio turto jau kai kam seilės teka...

Dar apie mokytojų kiekį. Kiek Lietuvoje yra mokyklų? Apie 1150. Kiek vidutiniškai yra mokytojų kiekvienoje - apie 30. Tai reiškia, kad yra apie 34 tūks. mokytojų. Dabar Jei skaičiuojame, kad mokytojas gali dirbti 40 metų (25-65 metai), tai kasmet reikia 850 naujų mokytojų. O dar ikimokyklinės įstaigos. O dar ne visi baigę dirbtų mokytojais, ne visi dirbtų tuos 40 metų (mirtų anksčiau, sveikata neleistų, mestų mokytojavimą, savo vaikus gimdytų ir augintų (keli metai iškrenta) ir pan ir t.t.). O dar pedagogų kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir t..t Taip kad pedagoginis universitetas pilnai galėtų egzistuoti ir kasmet priimti mokytis apie 1200 studentų. Po 120 studentų kasmet net dabar ne visi "gerųjų" universitetų fakultetai priima... Turint omenyje tai, kad dabar didelė dalis mokytojų yra pagyvenę, tai net ir mažėjant vaikų ir uždarant dalį mokyklų, ateityje mokytojų reikės ir nemažai. Tiek, kad galima būtų išlaikyti ir atskira pedagoginį universitetą ar bent jau jo nesunaikinus visiškai, prijungti prie kito universiteto.

[Al1]

O ar bebus ką mokyti provincijoje? Faktas, kad į provinciją be gero atlyginimo ir suteikto buto, nelabai kas norės vykti dirbti. Net jei patys nusipirktų butą nykstančioje provincijoje, tai yra rizika sudeginti pinigus, paliekant turtą likimo valiai su užkaltais langais.

Tai čia valstybė turi rūpintis, kad ir vaikų būtų tiek, kad tauta nenyktų, ir kur jiems mokytis būtų, ir kas juos mokytų būtų. Prie ko čia pedagoginis universitetas? Kalčiausias čia lieka universitetas, taip?

[jpou]

Tai as nesigincyju, kad mokytoju dabar truksta ir ju tik labiau truks. As sutinku, kad mokytojo prestiza reikia kelti. As manau kad yra geda kelti KAM asignavimus > 2% BVP, kai svietimas tokioje skyleje.

BET, as manau kad tureti edukologijos universiteta (toki koks jis yra dabar) yra milziniska prabanga! LEU dabar siulo 72 (!!!) studiju programas. LEU pajamos is centrines valdzios ir savivaldybiu 2017 metais buvo 13.5 mio EUR. Mano nuomone tai ka mes gaunam ir LEU ir kiek uz tai sumokam - prasilenkia labai labai smarkiai.

[andyour]

Ypač prasta situacija bus rajonuose, nes rajonai ir dabar praktiškai veža ant vyresnio amžiaus pedagogų, o po 10-15 metų jie išeis į pensiją. Jaunimą pritraukti į rajonus nepavyksta. Tiesiog net ir nepritraukinėja, tik imituoja. Be to, turint omenyje demografinę padėtį, tai ir perspektyvos jaunimui rajone labai miglotos ir reikia rimtų bonusų, kad jaunimas ten važiuotų. Nes darbą šiandien, gal už 5 metų turėsi, o jei vėl ateis mokyklų uždarymo vajus, darbo gali ir nebelikti. Valstybė jauniems mokytojams duoti butus nemokamai rajone. Kaip minimum. Ir neatimti net jei mokyklos bus uždarytos ir mokytojai atleisti. Jei savo noru mes mokytojavimą, tada butą valstybė turėtų atsiimti.

O ar bebus ką mokyti provincijoje? Faktas, kad į provinciją be gero atlyginimo ir suteikto buto, nelabai kas norės vykti dirbti. Net jei patys nusipirktų butą nykstančioje provincijoje, tai yra rizika sudeginti pinigus, paliekant turtą likimo valiai su užkaltais langais.

[Al1]

Universitetai šiaip turėtų sekti darbo rinką. Žinoma, negali nuspėti kokių specialistų reikės po 20 metų. Dabar baigę studijas ir dirbantys nepagal specialybę gal sugalvos po 20 metų dirbti pagal specialybę.

Lietuva iš viso per maža, kad galėtų sekti, o pokyčiai tokie, kad jau po 5 metų tavo specialybė gali būti nereikalinga. Tik didelei valstybei tinka tokia liberastinė laisvo rinkos sistema. Mažos valstybės turi planuoti toli į ateitį ir vykdyti nuoseklią valstybės kuruojama ir deramai palaikoma politiką, o ne žaisti laisvą rinką.

[Al1]

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

O kaip buvo ir yra finansuojamas aukštasis mokslas: kažkiek tai duoda valstybė, kas liko - užsidirbkit patys. Taip kad kalta valstybė su savo politika (įskaitant ir krepšelių sistemą, kuri, beje tokia pat kenksminga ir vidurinio išsilavinimo srityje, nes mokyklos suinteresuotos laikyti tinginius ir lodarius), o ne universitetas.

[andyour]

Vaikų katastrofiškai mažėja ir mokyklos uždaromos. Todėl ir pedagoginis tapo kraštiniu. Bet jei valsybėje būtų tie, kurie rūpinasi realiai valstybės ateitimi, tai nei vaikų katastrofiškai mažėtų, nei pedagoginio reikėtų uždaryti. Buvo galima seniausiai jį sujungti su Vilniaus universitetu, atkratyti visokius nereikalingus dalykus, kaip kad vadybininkų ir pan. rengimą pedagoginiame, ir palikti grynai pedagogines studijas ta apimtimi, kuri reikalinga valstybei.
Bendrai paėmus tai aplamai dauguma baigusių aukštąsias nedirba pagal specialybes. Va ką pirmiausiai reikėjo raukti, tai visokių vadybininkų ir ekonomistų bei teisininkų štampavimą. vadybininkus turėtų rengti kolegijos, o ekonomistų ir teisininkų reikia jei ne du kartus, tai gal ir 3-5 kartus mažiau. Vis tiek dauguma nedirba pagal specialybę, o vadybininkams pakaktų ir kolegijos, kaip jau minėjau.

Universitetai šiaip turėtų sekti darbo rinką. Žinoma, negali nuspėti kokių specialistų reikės po 20 metų. Dabar baigę studijas ir dirbantys nepagal specialybę gal sugalvos po 20 metų dirbti pagal specialybę.

[Al1]

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

Lietuvai reikia ne 100 mokytojų. Dabar didžioji pedagogų dalis jau yra pagyvenę žmonės, jaunimo palyginti nedaug ir už 10 ar 15 metų bus jau ir mokytojų trūkumas, nepaisant to, kad vaikų mažėja. Ypač prasta situacija bus rajonuose, nes rajonai ir dabar praktiškai veža ant vyresnio amžiaus pedagogų, o po 10-15 metų jie išeis į pensiją. Jaunimą pritraukti į rajonus nepavyksta. Tiesiog net ir nepritraukinėja, tik imituoja. Be to, turint omenyje demografinę padėtį, tai ir perspektyvos jaunimui rajone labai miglotos ir reikia rimtų bonusų, kad jaunimas ten važiuotų. Nes darbą šiandien, gal už 5 metų turėsi, o jei vėl ateis mokyklų uždarymo vajus, darbo gali ir nebelikti. Valstybė jauniems mokytojams duoti butus nemokamai rajone. Kaip minimum. Ir neatimti net jei mokyklos bus uždarytos ir mokytojai atleisti. Jei savo noru mes mokytojavimą, tada butą valstybė turėtų atsiimti.

[senasnamas]

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

Viso universiteto nereikia. Tačiau esant dabartiniam mokytojo specialybės prestižui jokio skirtumo, kas ir kaip juos ruoš. Jei ir bus paruošta geresnių mokytojų, tai nereiškia, kad jie puls dirbti į mokyklas.

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

Čia ne tik VPU problema. Iš ministerijos nuleidžiama tvarka skatina taip elgtis, o universitetai tiesiog prisitaiko. Į švietimo įstaigas žiūrima kaip į eilinius ūkio subjektus, tai jos tokiais ir tampa.

[jpou]

Čia ne universiteto problema, o Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos sisteminė problema.

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

[Al1]

Jeigu absoliuti dauguma baigusių pedagoginį nedirba pedagogais, tai WTF tas universitetas reikalingas. Kokia prasmė valstybei taškyti pinigus be jokio rezultato.
Kadangi pragyvenimo lygis nuolat auga, neišvengiamai švietimo įstaigoms, konkrečiai atlyginimams, reikės vis daugiau ir daugiau pinigų. Lietuvis biudžetas kuklus, teks kažko atsisakyti, kažką optimizuoti. Kitaip teks uždaryti visą švietimo sistemą.

Vaikų katastrofiškai mažėja ir mokyklos uždaromos. Todėl ir pedagoginis tapo kraštiniu. Bet jei valsybėje būtų tie, kurie rūpinasi realiai valstybės ateitimi, tai nei vaikų katastrofiškai mažėtų, nei pedagoginio reikėtų uždaryti. Buvo galima seniausiai jį sujungti su Vilniaus universitetu, atkratyti visokius nereikalingus dalykus, kaip kad vadybininkų ir pan. rengimą pedagoginiame, ir palikti grynai pedagogines studijas ta apimtimi, kuri reikalinga valstybei.
Bendrai paėmus tai aplamai dauguma baigusių aukštąsias nedirba pagal specialybes. Va ką pirmiausiai reikėjo raukti, tai visokių vadybininkų ir ekonomistų bei teisininkų štampavimą. vadybininkus turėtų rengti kolegijos, o ekonomistų ir teisininkų reikia jei ne du kartus, tai gal ir 3-5 kartus mažiau. Vis tiek dauguma nedirba pagal specialybę, o vadybininkams pakaktų ir kolegijos, kaip jau minėjau.