Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • R.D.
    replied
    Pasakyta/Padaryta. Aukštųjų mokyklų finansavimo modelis keisis, bet ar taip, kaip žadėjo „valstiečiai“?
    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ai-233-1097570
    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) lėšas aukštosioms mokykloms siūlo skirstyti taip, kad studentų „nubyrėjimas“ mokslo metų eigoje nebūtų reikšmingas. Jei siūlymas įsiteisės, pavienio studento įtaka mokslo įstaigos finansavimui mažės, bet ne tiek, kiek prieš Seimo rinkimus žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pagal partijos programą, „studijų krepšelio“ metodikos apskritai turėjo nelikti. Seimo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigia, kad judama to link, o ŠMSM – kad „studijų krepšelis“ niekur nedings.

    Jeigu šiuo metu besimokantis studentas nutraukia studijas arba yra pašalinamas, arba praranda valstybės finansavimą, o jo vietos niekas neužima, aukštoji mokykla šiai studijų vietai skirtą valstybės finansavimą išsaugo tik iki biudžetinių metų pabaigos. Anot ŠMSM Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės finansavimo tokią tvarką reikia keisti, nes „toks griežtas finansavimo susiejimas su studentu skatina studijų laikotarpiu vengti studentų „nubyrėjimo“ ir išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nepaisant jų motyvacijos ir gebėjimo studijuoti“.

    „Esama finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti labiau ties studentų skaičiaus išlaikymu, bet ne ties studijų kokybe“, – teigia ji.

    „Buvo ne vienas susitikimas ministerijoje ir su universitetų vadais. Jau dabar yra parengtas sutarties modelis pagal estiškąjį pavyzdį – mes tokį pasirinkome. Finansavimas pagal valstybės poreikius per sutartis su universitetais vyksta ir tai yra viena iš dabartinio finansavimo keitimo sąlygų“, – dėsto E.Jovaiša. Anot jo, sutartys su aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos ne tik dėl menininkų ar pedagogų rengimo, ką nurodė ŠMSM, bet „palies visus universitetus be išimties“. Klausimą dėl universitetų finansavimo 2019 metais penktadienį nagrinės Lietuvos universitetų rektorių konferencija, dėl ŠMSM siūlomos studijų finansavimo tvarkos spręs Seimas.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Įvertino mokslą Lietuvoje: išskirtos perspektyviausios mokslininkų grupės
    https://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-sv...-grupes/280507

    Šiandien yra pristatomi ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatai. Vertinime dalyvavo 14 valstybinių universitetų, 4 nevalstybiniai universitetai ir 13 mokslinių tyrimų institutų. Pagal vertinimo rezultatus artimiausius 5 metus universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus skiriama 60 proc. valstybės biudžeto lėšų MTEP veikloms vykdyti.
    Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai suformavo 117 vertinamųjų padalinių, kurie vertinti penkiabalėje skalėje pagal tris kriterijus: mokslinės veiklos kokybę, mokslinių tyrimų socialinį ir ekonominį poveikį bei veiklos perspektyvumą. Lietuvos mokslo sistemos vertinimą atliko per 60 užsienio šalių mokslininkų, taip užtikrinant vertinimo nešališkumą ir objektyvumą, rašoma pranešime spaudai.

    Šešių Lietuvoje vykdomų mokslo sričių vertinimas organizuotas 2017–2018 m. Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas atskleidė skirtumus tarp Lietuvos mokslininkų grupių: vienų mokslinės veiklos rezultatai įvertinti kaip aukščiausio tarptautinio lygmens, kitoms grupėms dar reikia vytis.
    Aukščiausius galimus balus už mokslinių tyrimų kokybę gavo devynios mokslininkų grupės, kurios vykdo mokslinius tyrimus humanitarinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

    Humanitarinių mokslų srityje išsiskyrė istorijos mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė. Aukščiausią tarptautinį lygmenį atitiko Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos universiteto istorijos krypties mokslinių tyrimų veikla. Humanitarinių mokslų ekspertai apibendrindami pabrėžė, kad geriau įvertinti didesni mokslo tyrimus vykdantys padaliniai, kadangi jie turi didesnį matomumą tarptautiniu mastu, geriau paskirstytus resursus tarp dėstymo ir mokslinių tyrimų veiklų. Taip pat išsiskyrė fiziniai, biomedicinos, technologijų, žemės ūkio mokslai

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Su mokslo slėniais yra panašiai kaip su universitetais

    Pusę milijardo eurų „įsisavinę“ mokslo slėniai juda į istorijos šiukšlyną

    Iš tiesų auditas parodė, kad slėniuose įsteigtų Mokslo ir technologijų parkų, kurie turėjo pritraukti ir remti verslo įmones, taip pat komercinti mokslo ir studijų institucijų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindinė veikla – patalpų nuoma“, – patvirtina Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
    „Na, statyti naujus statinius už Europos Sąjungos lėšas tikrai lengviau nei užpildyti tuos pastatus turiniu. Lietuva visada tuo pasižymėjo ir mėgo statyti bet ką ir bet kur. Tai ir yra vadinamasis pinigų įsisavinimas“, – paaiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
    https://www.ziniuradijas.lt/laidos/z...olPx3hcnbmM9xk

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Kalbate lyg nežinodami, kad bet kokia šita reforma nebus sėkminga, kol egzistuoja du dalykai: 1) krepšelių sistema, kuri orientuota į masės pritraukimą, o ne kokybę, nes šiandien itin svarbu išlaikyti žmogų 4 metus, kad un-tas gautų pinigus už studentą; 2) universitetai nepakels stojamųjų kartelių.
    Koks skirtumas, ką apjungs su kuo, jeigu pagrindas bus toks, koks yra.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?
    Bėda tame, kad tos visos "studijos" labai paviršutiniškos ir niekaip nesuderintos, tik tam kad "atidirbti" valandas/kreditus. Be to, pas mus ir taip prigimdyta visokių menkaverčių "tarpdisciplininių" studijų, kurios ne tik nepraeina vertinimo, bet ir nesulaukia jokios paklausos.
    Negalima čia aritmetiškai skaičiuoti, kad durnius+durnius+vidutiniokas=protingas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Sprendimas yra daugiau nei akivaizdus - 1 universitetas Kaune. Pardavus visą KTU NT miesto centre, žemkės miestelį iš bėdos pridėjus dalį iš to 110 mln universitetų jungimui turbūt išeitų visai padorus naujas universitetas, kur nors miesto pakraštyje.
    Na čia jau kalba eina apie NT/infrastruktūros reikalus, dėl to sutinku, kada nors manau taip ir bus padaryta ir visi hibridai sujungi į vieną, Kaunui laisvai užtenka vieno universiteto.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?
    Sprendimas yra daugiau nei akivaizdus - 1 universitetas Kaune. Pardavus visą KTU NT miesto centre, žemkės miestelį iš bėdos pridėjus dalį iš to 110 mln universitetų jungimui turbūt išeitų visai padorus naujas universitetas, kur nors miesto pakraštyje.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Aš šnekėjau apie platesnes specialybs apskritai, ar aš kalbėjau apie plačias specialybes, kurių mokys susijungę žemės ūkio ir socialinių mokslų universitetai? Kad būtų linksmiau šaipytis dar galime prisiminti ir tų universitetų kokybę.
    Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nemanau, kad žemą reitingą turinčio ir numatyto uždaryti universiteto galva galėtų ką nors protingo ir objektyvaus pasakyti, ką reiktų daryti su dešimtimis nekonkurencingų universitetų. Skirtingo profilio žinios yra ateitis, nesuprantu, dėl ko čia reiktų šaipytis.

    http://www.ve.lt/naujienos/laisvalai...-metu-1577219/
    Aš šnekėjau apie platesnes specialybs apskritai, ar aš kalbėjau apie plačias specialybes, kurių mokys susijungę žemės ūkio ir socialinių mokslų universitetai? Kad būtų linksmiau šaipytis dar galime prisiminti ir tų universitetų kokybę.
    Paskutinis taisė Galys; 2019.01.07, 11:09.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Neseniai buvo laida su VDU galva Augučiu ir švietimo komiteto galva Jovaiša apie šitus jungimus, daug kosmoso ten buvo pripasakota ginant ES lėšų įsisavinimą(pastarasis žodis buvo naudojamas pačių diskusijos dalyvių, beje), įstrigo vienas argumentas dėl ASU, VDU ir LEU jungimo, maždaug studentai įgaus daugiau skirtingo profilio žinių, kaip supratau bus ruošaimi agronomai-filosofai, zootechnikai-psichologai, na dar gal kokie melioratoriai-teologai.
    Nemanau, kad žemą reitingą turinčio ir numatyto uždaryti universiteto galva galėtų ką nors protingo ir objektyvaus pasakyti, ką reiktų daryti su dešimtimis nekonkurencingų universitetų. Skirtingo profilio žinios yra ateitis, nesuprantu, dėl ko čia reiktų šaipytis.

    Vienos krypties žinios - bevertės

    Jau visai netolimoje ateityje karaliaus ne grynosios, o tarpdisciplininės specialybės, kurių esmė - įvaldytos technologijos ir jų panaudojimas konkrečioje srityje. Prognozuojama, kad tokios tendencijos labiausiai pakeis teisininko profesiją. Taigi tie, kurie vis dar veržiasi studijuoti teisę, turi būti pasiruošę krimsti ir skaitmenines technologijas. Paties teisininko, kaip specialisto, vaidmuo stipriai sumažės, nes labai daug procedūrų bus skaitmenizuota.
    „Šiandienės grynosios technologijos taip pat praras populiarumą. Jos skverbsis į kitas sritis. Bus paklausūs tie specialistai arba tų profesijų žmonės, kurie savo srityje galės tas technologijas taikyti. Tarkim, ateina nauja banga - „Fintech“, t.y. technologijų panaudojimas finansų srityje, - pateikia pavyzdį J.Stankevičienė. - Lietuvos bankas deda daug pastangų siekdamas pritraukti „Fintech“ įmones iš viso pasaulio, sudarydamas joms galimybes jungtis prie finansinėms inovacijoms palankios erdvės Lietuvoje. Specialistų, puikiai išmanančių technologijas, kurios pritaikytos finansų srityje, tikrai reikės.“
    http://www.ve.lt/naujienos/laisvalai...-metu-1577219/

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Man nesuprantama universitetų jungimo "frankenšteininė" logika. Ką bendro turi pvz.: MRU ir VGTU?? Kodėl LEU nejungtas prie VU ir naikinama visa jo materiali (dvasinė ten jau baigė nykti) bazė??
    Ši reforma tokia pat aptarnaujanti aukštojo mokslo ir NT valdymo funkcionierių interesus be kokybinio mokslo pagerėjimo.
    Neseniai buvo laida su VDU galva Augučiu ir švietimo komiteto galva Jovaiša apie šitus jungimus, daug kosmoso ten buvo pripasakota ginant ES lėšų įsisavinimą(pastarasis žodis buvo naudojamas pačių diskusijos dalyvių, beje), įstrigo vienas argumentas dėl ASU, VDU ir LEU jungimo, maždaug studentai įgaus daugiau skirtingo profilio žinių, kaip supratau bus ruošaimi agronomai-filosofai, zootechnikai-psichologai, na dar gal kokie melioratoriai-teologai.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Man nesuprantama universitetų jungimo "frankenšteininė" logika. Ką bendro turi pvz.: MRU ir VGTU?? Kodėl LEU nejungtas prie VU ir naikinama visa jo materiali (dvasinė ten jau baigė nykti) bazė??
    Ši reforma tokia pat aptarnaujanti aukštojo mokslo ir NT valdymo funkcionierių interesus be kokybinio mokslo pagerėjimo.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Profesorius: reforma betikslė, universitetų laukia skausmingi reikalai

    123 milijonai eurų bus iššvaistyti betikslei reformai, nes pasirinktas universitetų jungimo kelias ir keistas, ir nesprendžiantis aukštojo mokslo problemų. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=80031091

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Didelės tragedijos nėra, po renovacijos dar dirbo 6 metus, uždarė prieš 4. Jei nebūtų uždarę, tai kasmet mokėt reikėtų panašias sumas, jei ne didesnes.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Mokyklą renovavo už 250 tūkst. eurų, dabar parduoda už 63 tūkst.

    Svarbiausia įsisavinti. Čia ir dabar. Racionalumas ir ilgalaikė perspektyva yra per aukštos materijos.

    https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos...KBzu5xlzQeG1jI

    Komentuoti:


  • booraz
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Man tai patinka, kad Skvernelis niekada nepripažįsta klydęs, ir nesiteisina dėl vienų ar kitų dalykų, o ima rėkti ant kitų. Tai sėkmingo žmogaus požymis.
    Ir dar Skvernelis įvaldęs psichologinio spaudimo nuėmimo taktiką, t.y. visada kalbant žiūrėti į žemę. Tai irgi sėkmingo žmogaus požymis.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Man tai patinka, kad Skvernelis niekada nepripažįsta klydęs, ir nesiteisina dėl vienų ar kitų dalykų, o ima rėkti ant kitų. Tai sėkmingo žmogaus požymis.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Būnant politiku nereiktų prašinėti atsiprašymų už tai, kad kas nors pasišaipė ar kaip nors negražiai pavadino, koks nors Trumpas tokiu atveju pusę savo šalies į teismą galėtų paduoti. Beto, kaip pasakytų V. Landsbergis, kas galėtų paneigti, jog Kremlius nedaro įtakos kai kuriems politikams ir nesikiša į politinius procesus, ypač į tokius kaip protestai prieš valdžią ar mitingai.
    Nereikia kaitalioti sąvokų. Čia nėra pasišaipymas ar negražus išvadinimas, bet de facto kaltinimas iš Seimo tribūnos valstybės išdavimu.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą

    Bukim biedni bet teisingi. Jei ant beibio uzvares nebuciau, tamsta toliau ramiai ziuretu LRT... thats the point Perduodu mikrofona, prasome pradet neigt
    Tai dar galėjot parašyti, kad jei neigsiu tai reikš, kad jūs automatiškai būsit teisus, tada būtumėt dar biednesnis ir teisingesnis

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Šiaip aš juokavau apie tai, kad Masiulis tiesiog darydamas tai ką privalo kiekvienas politikas - normaliai tartis su tomis grupėmis, kurias gali liesti kokia nors reforma ar pakeitimas iškart siūlomas į PM. Ir čia, jeigu ką, pašiepiau ne Masiulį, o žemus mūsų politikų standartus, kuriuos Masiulis viršijo.
    Bukim biedni bet teisingi. Jei ant beibio uzvares nebuciau, tamsta toliau ramiai ziuretu LRT... thats the point Perduodu mikrofona, prasome pradet neigt

    Komentuoti:

Working...
X