Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Pasizadu balsuoti uz politika iki gyvenimo galo, kuris padarys inzinerines ir technines studijas nuo magistro lygio TIK anglu kalba. As buvau be galo nustebes, kai pamaciau kokio zemo lygio buvo mano kursioku anglu kalbos zinios bakalauro pirmame kurse. Dalis ju tese studijas magistraturoj, ir zinau bent viena kuris nuejo daryti doktorantura Lietuvoje. Bet su tokios anglu kalbos ziniom, kokia ten gali buti doktorantura ir kokio lygio moksliniai straipsniai? Anglu kalba yra mokslo lingua franca. Kol mes stagnuosim anglu kalbos ziniomis, tol mes galim ne nesvajoti apie auksta (inzinerinio) mokslo lygi.
    Konstituciją paskaityk. Kokia kalba valstybinė? O užsienio kalbos išmokymas yra vidurinio išsilavinimo sistemos, o ne aukštosios mokyklos problema. Ir nereikia manyti, kad kiniečiai geriau moka anglų kalbą. Bet pagal mokslą jie jau seniai aplenkė Lietuvą. Problema ne anglų kalboje, o mokslo finansavime ir mokslo bei technologijų politikoje, o tai tiesiogiai susiję taip pat ir su ekonomika bei visų pirma pramonė. Na nėra Lietuvoje mokslui imlios pramonės, ne dėl to, kad nėra mokslo, o dėl to, kad viarslinykams svarbus greitas pelnas ir jie investuoti į tai, kas atneš pelną už 10 metų net negalvoja. Valstybė gi nusiplovusi rankas. Nors paskutinius kelis metus ir kiek pasikeitė politika, visgi verslas suinteresuotas paimti tuos pinigus, kuriuos duoda valstybė verslui kartu su mokslu (per bendrus projektus) ir nieko nedaryti. Savo pinigų verslas į mokslą net neketina investuoti, ką parodė ir pernai SMART-MTEP ir MTEP projektų konkursai, nors ir be jų buvo žinoma, kad verslas tik laukia valdiškų pinigų. Išskyrus kelias išimtis (kaip biotechnologijos, nors ten ne lietuviškas kapitalas, todėl taip ir yra).
    Paskutinis taisė Al1; 2018.02.06, 09:59.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Uždrausi privačias studijas Lietuvoje, tada jaunimas nuvažiuos į kurią nors ES šalį ir ten gaus diplomą. Jau dabar važiuoja, nes kiekvienas moka anglų kaip tu moki rusų. Su užsienietiškų diplomu dar labiau mojuos, nes padarys didesnį įspūdį. Baigti studijas užsienio kalba yra privalumas.
    Nei išvažiuos, nei gaus. Nes tai, ką aš siūlau, dabartiniam režimui neįgyvendinama užduotis. Jie įgyvendinama būtų tik naujam režimui, kuris vykdytų lietuvių tautos gelbėjimo nuo išnykimo programą, ir tada sienos turėtų būti uždarytos, kelionės į užsienį apribotos, o mokytis į užsienį būtų galima važiuoti tik su leidimu.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Taip pat būtina turėti paskaitų anglų kalba. Tiesiog atsivežti žymių dėstytojų bent kai kurioms paskaitomis. Skrydžių į Vilnių ir Kauną yra, gal jiems nebūtų problema kartais atvykti.
    Pasizadu balsuoti uz politika iki gyvenimo galo, kuris padarys inzinerines ir technines studijas nuo magistro lygio TIK anglu kalba. As buvau be galo nustebes, kai pamaciau kokio zemo lygio buvo mano kursioku anglu kalbos zinios bakalauro pirmame kurse. Dalis ju tese studijas magistraturoj, ir zinau bent viena kuris nuejo daryti doktorantura Lietuvoje. Bet su tokios anglu kalbos ziniom, kokia ten gali buti doktorantura ir kokio lygio moksliniai straipsniai? Anglu kalba yra mokslo lingua franca. Kol mes stagnuosim anglu kalbos ziniomis, tol mes galim ne nesvajoti apie auksta (inzinerinio) mokslo lygi.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Tokiu atveju privačių universitetų iš viso neturėtų būti. Nes jie spausdina diplomus dar labiau nei valstybiniai universitetai su mokamomis studijomis. Privatininkai "moko" tik tų specialybių, kurios atneša pinigus - vadyba, ekonomika, teisė (ne ta, kurios mokoma VU ar Riomeryje, ir kurią baigę gali dirbti teisėsaugoje, bet verslo teisė ir pan.) ir kurių organizavimas kainuoja pigiausiai - kam pakanka tik auditorijų be jokios įrangos, laboratorijų ir t.t. Dėstytojai irgi dažniausiai arba neaišku kokie, arba valandininkai iš valstybinių aukštųjų. Mokamos studijos bet kokia forma, ar tai jos būtų valstybiniuose universitetuose, ar privačiuos, ir ypač privačiuose, iškreipia visą sistemą. Vis tiek tinginiai ir dundukai už pinigus galėtų mokytis ir mojuotų paskui aukštųjų diplomais. Beje, rinka jau išsprendė privačių aukštųjų reikalus. Kiek anksčiau jų buvo ir kiek jų liko? Net nepaisant to, kad liberalų reforma leidžia valstybinių pinigų krepšelį skirti ir privačiame universitete besimokantiems. Taip kad būtų galima drąsiai privatininkus uždaryti.
    Uždrausi privačias studijas Lietuvoje, tada jaunimas nuvažiuos į kurią nors ES šalį ir ten gaus diplomą. Jau dabar važiuoja, nes kiekvienas moka anglų kaip tu moki rusų. Su užsienietiškų diplomu dar labiau mojuos, nes padarys didesnį įspūdį. Baigti studijas užsienio kalba yra privalumas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tokiu atveju privačių universitetų iš viso neturėtų būti. Nes jie spausdina diplomus dar labiau nei valstybiniai universitetai su mokamomis studijomis. Privatininkai "moko" tik tų specialybių, kurios atneša pinigus - vadyba, ekonomika, teisė (ne ta, kurios mokoma VU ar Riomeryje, ir kurią baigę gali dirbti teisėsaugoje, bet verslo teisė ir pan.) ir kurių organizavimas kainuoja pigiausiai - kam pakanka tik auditorijų be jokios įrangos, laboratorijų ir t.t. Dėstytojai irgi dažniausiai arba neaišku kokie, arba valandininkai iš valstybinių aukštųjų. Mokamos studijos bet kokia forma, ar tai jos būtų valstybiniuose universitetuose, ar privačiuos, ir ypač privačiuose, iškreipia visą sistemą. Vis tiek tinginiai ir dundukai už pinigus galėtų mokytis ir mojuotų paskui aukštųjų diplomais. Beje, rinka jau išsprendė privačių aukštųjų reikalus. Kiek anksčiau jų buvo ir kiek jų liko? Net nepaisant to, kad liberalų reforma leidžia valstybinių pinigų krepšelį skirti ir privačiame universitete besimokantiems. Taip kad būtų galima drąsiai privatininkus uždaryti.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Gal ir tiesa, valstybiniai universitetai galėtų vesti studijas tik nemokamai, bet ir tik gabiems. Tokiu atveju universitetai pataptų prestižiniais. Žinoma, tam reiktų iš valstybės skirti labai daug pinigų. Taip pat būtina turėti paskaitų anglų kalba. Tiesiog atsivežti žymių dėstytojų bent kai kurioms paskaitomis. Skrydžių į Vilnių ir Kauną yra, gal jiems nebūtų problema kartais atvykti.
    Mokamas studijas palikti tik privatiems. Dabar mes esame ES, o universitetų ES yra kokių tik nori. Tad Lietuvoje panaikinus privačius universitetus tu nieko čia neapsaugosi.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Turi, tik prioritetai ne tie. O ir mokesčius reikia pertvarkyti. Ir pinigų būtų. Ne aukso kasyklos, bet padidinti išeitų. Ir ką mes turime? Moksleivių ir studentų vis mažėja, o pinigų trūksta. Tai taip išeina, visgi, kad realiai valstybė galėjo geriau išlaikyti švietimą ir mokslą, vertinant proporcingai pagal moksleivių ir studentų skaičių, prieš 20 ar 15 metų, nei dabar. Ypač švietimą.

    Ne tik mano, bet ir visų suprantančių žmonių reikalas, kad diplomai nebūtų štampuojami ir dalinami visiems. Nes, pirma, tai (mokymas) kainuoja valstybei, o dalis baigusiųjų neverti to, kad į juos būtų sukišta tiek visų mūsų pinigų. Bet jie gauna diplomą ir su juo pretenduoja į darbo vietas. Ir ne visada darbo vietą užims tas, kas geriau mokėsi ir turi daugiau žinių - naglas dundukas ir tinginys ar atitinkamų tėvelių vaikas turi daugiau šansų užimti darbo vietą, gerą darbo vietą, nei tas, kas turi žinių ir moka bei gali realiai dirbti.
    Antra, krenta mokslo prestižas (reikia tik diplomą įgyti). Trečia, krenta mokymo ir studijų lygis, nes paslaugos teikėjas (o universitetai tokie yra, jei ima pinigus iš studentų), suinteresuotas priimti kuo daugiau ir tada nesvarbu studentų pasirengimo studijoms lygis, nesvarbu, kaip jis studijuoja. Kadangi atneša pinigus, jo išmesti iš universiteto už nepažangumą irgi negalima. Vadinasi, reikia žeminti mokymo lygį. Ir jis žemėja visiems, nes lygiuojamasi į blogiausius, t.y. į tuos, kurie moka pinigus. aišku, galima sakyti, kad ir valstybinėse vietose yra blogų studentų ar tinginių, bet jų vis tiek mažiau, nei mokamose. Lygiai taip pat ir viduriniame išsilavinime krepšelis gadina viską. Mokyklos nesuinteresuotos išmesti tinginių ir dundukų, nes jie atneša pinigus. Netgi įstatymais uždrausta išmesti be tėvų sutikimo, jei nesulaukęs pilnametystės. O kaip tėvai sutiks, kad jų "auksinis" berniukas ar mergaitė yra lodarius, tinginys ir dundukas? Taigi ir laiko tokius mokyklose, o jie kelia problemas ir aplamai trukdo mokytis normaliems mokiniams. Galiausiai baigia ir vis tiek gauna atestatą, su kuriuo stoja į kolegiją ar universitetą. Tai sisteminė problema. Valstybė neturi finansuoti tinginių ir lodarių aukštojo išsilavinimo, o taip pat ir vidurinio, bei leisti mokytis už pinigus, nes tai žemina mokslo kokybę. Jiems turėtų pakakti profesinio darbininkiško išsilavinimo.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Pinigus turi duoti valstybė.
    Optimalus variantas toks, koks buvo tarybiniais laikais - įstojimo kartelė aukšta ir priimama, tiek, kiek reikia valstybei. Valstybei, aišku, kad nereikia tiek diplomuotų žmonių, kiek prištampuota dabar. Ypač socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.

    Taip būtų sumažintas ir studentų skaičius, nuo kiekybės būtų pereita prie kokybės, aišku, nemažinant, o didinat valstybinį finansavimą.
    Valstybė ir skiria pinigų švietimui tiek kiek turi, o turi mažai.

    O koks tavo reikalas, kiek kas kokių diplomų turi. Darbdaviai patys atsirenka ko jiems reikia. Tu kaip visą gyvenimą valstybinio sektoriaus tarnautojas nesupranti kaip veikia verslas. Žinoma, dalis jaunimo gal nelabai įsivaiduoja ko darbe jiems reikės ir tikriausiai atrodo, kad tik diplomo, kad ir bet kokio. Tačiau juos galima informuoti.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Pinigus turi duoti valstybė. Kaip ir sveikatos apsaugai ar kultūrai, o ne liepti užsidirbti patiems universitetams. Mokamas mokslas nuvertina išsilavinimo vertę, nes tas, kas turi pinigų, bet neturi košės galvoje ar tingi, vis tiek nusiperka diplomą. O jei dar aukštosios ima santykinai nedaug, kad net ir ne per daug turtingi gali tokiu būdu "mokytis", tai dar blogesnė padėtis gaunasi, nes dundukų su aukštojo diplomu atsiranda daug, o mokymo kokybė krenta, nes universitetas turi taikytis prie tų, kas atneša pinigus - jie gi moka, tai kaip iš jų per daug reikalauti, gi jei per daug reikalausi, tai neišlaikys egzaimų ir išlėks kartu su savo pinigais.
    Optimalus variantas toks, koks buvo tarybiniais laikais - įstojimo kartelė aukšta ir priimama, tiek, kiek reikia valstybei. Valstybei, aišku, kad nereikia tiek diplomuotų žmonių, kiek prištampuota dabar. Ypač socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Tiesiog reikia išmesti visą tą lineralią nesąmonę, kad rinka viską sureguliuos. Nieko ji nesureguliuos, tik viską iškreips iki absurdo ar kracho. Ir nereikia pasakų, kad valstybė nepajėgi surasti nors 1 proc. BVP, kurį žada jau apie 20 metų, bet taip 0,7 proc. ir neperžengia. Dar kartą kartoju, kad jau kai kurios Afrikos šalys šį rodiklį turi didesnį nei Lietuva. Tai kur mes einame? Kokybė pagerės ir sumažinus kiekybę - aukštųjų, tiek kiek yra, aišku buvo seniai ,kad nereikia. Reikėjo jas seniai jungti ir išvalyti nuo besidubliuojančių studijų, visų pirma visokių verslų, vadybos, teisės ir pan. su įvairiais skambiais studijų programų pavadinimais. Taip būtų sumažintas ir studentų skaičius, nuo kiekybės būtų pereita prie kokybės, aišku, nemažinant, o didinat valstybinį finansavimą. Bet svarbiausia, kad reikia dar ir vidurinio išsilavinimo reformos. Krepšelių sistema turi būti panaikinta, o mokymasis bendrojo lavinimo mokyklose turi būti privalomas tik iki 16 metų. Įgijai pagrindinį išsilavinimą, nesugebi mokytis, tingi, esi dundukas - marš į profesinę ir mokykis profesijos (profesinis išsilavinimas, nesimokantiems bendrojo išsilavinimo mokyklose turi būti privalomas iki 18 metų), o ne trink kelnes gimnazijoje, o paskui dar reikšk pretenzijas į aukštojo diplomą...
    Paskutinis taisė Al1; 2018.02.05, 19:57.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Ar tu supranti, kad universitetams reikia pinigų. Dėl to ir atsirado mokamos studijos. Taip pat ir kokybės. Manau, vienintelis optimalus variantas suteikti nemokamą mokslą tik labai gabiems ir už sutaupytas lėšas, bei gautas papildomas pajamas už mokamas studijas, pakelti studijų kokybę. Gal net būtų galima dalį dalykų dėstyti anglų kalba, bei kai kurioms paskaitoms pasamdant ką nors žymaus iš užsienio. Kažkokie būdai yra kaip pakelti kokybę. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo dėstytojų, bet gal švietimo sistema su mažais atlyginimais nepritraukia motyvuotų žmonių.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai lygiai taip pačiai pelnysis ir iš aukštojo. Dar kartą kartoju, kad tokia sistema ydinga. Ir nesvarbu, kad dabar beveik visi su diplomais. Reikia padėti taisyti ir geriausias variantas išmirštančiai ir emigruojančiai mažai Lietuvai yra valstybinis planavimas. Kito kelio tiesiog nėra. Jei nebus lietuvių tautos gelbėjimo plano ir jo įgyvendinimo, ji išnyks. Ir nori ar nenori, reikės radikalių ir skausmingų priemonių. Netgi mirties bausmės išdavikams ir parsidavėliams, buvusiems valdžioje ir šalia jos (įskaitant ir viarslinykus), ir privedusiems šalį ir tautą prie bedugnės krašto, jau nekalbant apie nacionalizaciją ir privataus visų pirma stambaus verslo pastatymą po valstybės padu - arba dirbi tautai ir valstybei, arba iš viso nedirbi ir dar sėdi už grotų.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ir niekada neišlipsi iš skolų. Vėlgi, iš to pelnysis bankai ir visokie nausėdos... Paskui kreditas būstui, mašinai, vaikų išsilavinimui ir t.t. Ačiū, nereikia, tokiu keliu nurėjo kai kurios Vakarų šalys ir nieko gero iš to nėra.
    Diplomas Lietuvoje ir privačiame sektoriuje sako daug ką. Ne visur, bet sako. Visgi jei ateis pas darbdavį žmogus su dipolomu ar be jo, tai su didele tikimybe bus pasirinktas su diplomu.
    Tai pats sakei, kad visi dabar su diplomais. Statistika būtent taip ir rodo.
    Keliasdešimt eurų per mėnesį dirbančiam su aukštuoju tikrai nėra tragedija. Nereikia čia sekti pasakų, po keliolikos metų tavo vaikai dar negalės studijuoti universitete. Be mašinos gyveni įmanoma, o jei labai labai reikia gali išsinuomoti. Būsto paskola dviem šeimos nariams dar irgi ne pasaulio pabaiga. Nors NT daugiausiai ir suvalgo pajamų ir šioje vietoje vyksta spekuliacijos. Kažkas lygioje vietoje pelnosi iš kitų, iš ribotų išteklių.
    Paskutinis taisė andyour; 2018.02.05, 18:55.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ir niekada neišlipsi iš skolų. Vėlgi, iš to pelnysis bankai ir visokie nausėdos... Paskui kreditas būstui, mašinai, vaikų išsilavinimui ir t.t. Ačiū, nereikia, tokiu keliu nurėjo kai kurios Vakarų šalys ir nieko gero iš to nėra.
    Diplomas Lietuvoje ir privačiame sektoriuje sako daug ką. Ne visur, bet sako. Visgi jei ateis pas darbdavį žmogus su dipolomu ar be jo, tai su didele tikimybe bus pasirinktas su diplomu.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    Aplamai vietų turi būti tiek, kiek reikia valstybei ir ekonomikai. O tam reikia rimto prognozavimo ir planavimo valstybiniu lygiu bent porai dešimtmečių į priekį. Deja, pas mus net dešimtmečiui niekas rimtai neužsiima nei prognoze, nei planavimu. Mokamas mokslas iškreipia aukštojo išsilavinimo vertę, nes neturtingas ir mažiau gabus, nepatekęs į nemokamas vietas mokytis negalės, o turtingų tėvų buki ir tingintys lodariai vis tiek "mokysis" ir gaus diplomą, kuris bus toks pats, kaip ir pas gabius ir gerai besimokiusius.
    Tu žiūri per valstybinio sektoriaus prizmę. Privačiame versle diplomas nieko dar nepasako, viskas susiveda į įmonės pelną, į to darbuotojo sugeneruotą piniginę vertę.
    Jeigu esi neturtingas, tai gali gauti valstybės paskolą. Baigęs universitetą atidavinėsi kelioliką metų po keliasdešimt eurų į mėnesį, nes Lietuvoje mokslas dar nėra brangus.
    Valstybė ką gali padaryti, tai pasistengti suteikti kokybišką pradinį išsilavinimą.
    Paskutinis taisė andyour; 2018.02.05, 17:50.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Universitetas valstybinis ir visas jo turtas bei įsteigtos įmonės yra faktiškai taip pat valstybinės. Yra kažkokia landa įstatymuose, kad gali reikalauti mokesčio ir atsirinkinėti mokinius dėl steigėjo juridinio statuso (ne savivaldybės ir ne tiesiogiai valstybinė (kai steigėju yra ministerija), o ne nuosavybės formos. O jei dar rimčiau, tai čia Kauno medikų propiesorių mafija savo vaikučiams už universtiteto pinigus prasuko pagerintą vidurinį išsilavinimą atskirai nuo bydlo, kurį gydydami ir imdami kyšius jie ir užsikala sau ne tik duonai su sviestu. O paskui jų vaikučiai sėkmingai stoja į patį universitetą, mokosi ant daktaro ir tokiu būdu formuojasi trečia ar ketvirta medikų dinastijos karta... Pirma ar antra kartos susiformavo dar tarybiniais laikais...
    Paskutinis taisė Al1; 2018.02.04, 16:37.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Atrodo, kad pats nežinai, kokią gimnaziją baigei. Ji valstybinė - priklauso universitetui, kuris yra valstybinis. Šiaip tai ir beveik visos mokyklos yra "nevalstybinės", nes jų steigėjas ir savininkai yra savivaldybės... Bet juk tai tik biurokratiniai aspektai. Realiai visos jos yra valstybinės mokyklos.
    Teisiškai ji privati, ir tik privačios mokyklos gali reikalauti mokesčio už mokslą. Ir atsirinkinėti pageidaujamus mokinius.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Atrodo, kad pats nežinai, kokią gimnaziją baigei. Ji valstybinė - priklauso universitetui, kuris yra valstybinis. Šiaip tai ir beveik visos mokyklos yra "nevalstybinės", nes jų steigėjas ir savininkai yra savivaldybės... Bet juk tai tik biurokratiniai aspektai. Realiai visos jos yra valstybinės mokyklos.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Privačiose nieko gero nėra. Ten už pinigus mokytojai turi apšokinėti turtingų tėvų durnus, tinginčius ir nemotyvuotus vaikus. Viskas. Tai kodėl privačių nereitinguoja kartu su valstybinėmis? Ogi todėl, kad jei pradėti jas reitinguoti, tai jų lygis bus toks žemas, kad kirs per biznį. Galiausiai kur tos privačios yra? Tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ten, kur daugiausiai koncentruojasi turčiai. Jų balvonams, mat nelygis mokytis kartu su eiliniais. Gabiausi auksiniai vaikučiai turi gerai praleisti laiką mokykloje ir nesivarginti mokantis. O už pinigus kapitalize viskas galima. Turtingi tėvai, kuriems tikrai rūpi jų vaikai, neleidžia vaikų į privačias mokyklas, o leidžia į valdiškas. O šiaip tai valdančiųjų tikslas aiškus - turtingų vaikai turi gauti geresnį išsilavinimą, o bydlo vaikams pakaks, kad mokės skiemenuodami paskaityti, pasirašyti ir kažką pakeverzoti, elementarios matematikos veiksmų. Na ir gaus "teisingą" pasaulio supratimą - "teisingai" praplaus smegenis. Ir tai ne Lietuvos problema. Tai globaliai vyksta.
    Prašau šitaip neįžeidinėti. Pats baigiau privačią gimnaziją, kuri per 4 savo buvimo metus sugebėjo patekti į Lietuvos TOP 10. Tarkim, iš mano laidos trečdalis laisvai įstojo į mediciną – ar tai blogos/negeresnės mokyklos ženklas?
    Ir, žinoma, neretas žmogus nepastebi, kad dauguma atvejų turtingesniems tėvams labiau rūpi savo vaikų ateitis (ir išsilavinimas), nei statistams.

    Ir tikrai nesąmonė, kad dauguma atvejų mano LSMU gimnazijoje, ar Jėzuitų gimnazijoje mokiniai tėvams tokie jau nerūpintys
    Paskutinis taisė Kitas Džiugas; 2018.02.04, 16:03.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Privačiose nieko gero nėra. Ten už pinigus mokytojai turi apšokinėti turtingų tėvų durnus, tinginčius ir nemotyvuotus vaikus. Viskas. Tai kodėl privačių nereitinguoja kartu su valstybinėmis? Ogi todėl, kad jei pradėti jas reitinguoti, tai jų lygis bus toks žemas, kad kirs per biznį. Galiausiai kur tos privačios yra? Tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ten, kur daugiausiai koncentruojasi turčiai. Jų balvonams, mat nelygis mokytis kartu su eiliniais. Gabiausi auksiniai vaikučiai turi gerai praleisti laiką mokykloje ir nesivarginti mokantis. O už pinigus kapitalize viskas galima. Turtingi tėvai, kuriems tikrai rūpi jų vaikai, neleidžia vaikų į privačias mokyklas, o leidžia į valdiškas. O šiaip tai valdančiųjų tikslas aiškus - turtingų vaikai turi gauti geresnį išsilavinimą, o bydlo vaikams pakaks, kad mokės skiemenuodami paskaityti, pasirašyti ir kažką pakeverzoti, elementarios matematikos veiksmų. Na ir gaus "teisingą" pasaulio supratimą - "teisingai" praplaus smegenis. Ir tai ne Lietuvos problema. Tai globaliai vyksta.
    Paskutinis taisė Al1; 2018.02.04, 12:38.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Tik nereikia čia apie privačias mokyklas. Nieko gero ten nėra. Visos geriausios mokyklos pagal LT reitingus yra būtent valstybinės (savivaldybių). Privačios skirtos tik turčių vaikų laiko praleidimui, o ne mokymuisi. Ir nesvarbu, kaip jie baigia, tada stoja į privačias aukštąsias, kur už pinigus "mokosi", arba važiuoja į trečiarūšius univerus Vakarų Europoje, kur irgi už pinigus, "mokosi" ir gauna popieriuką, kurį čia paskui mojuoja - baigiau aukštąjį Vakarų Europoje, o jūsų lietuviški aukštųjų diplomai - nelygis.
    Mokytojų uždarant mokyklas truks, nes nemaža dalis mokytojų yra pensijinio ar artimo jam amžiaus.
    Privačias apskritai ar reitinguoja kartu? Bet kokiu atveju geriausios valstybinės niekuom neypatingos savo kokybe, ten tiesiog susirenka iš viso miesto ir rajono gabiausi ir labiausiai motyvuoti mokiniai, kurie geriausiai išlaiko egzaminus. Būtent valstybinėse gaunamas tik popieriukas ir visų praleistų 12 metų tikslas tik vienintelis, gauti kuo geriausius valstybinių egzaminų įvertininus, privačiose edukacinis procesas gerokai platesnis, todėl ir tėvai, kurie tą supranta ir aišku turi pinigų, į jas leidžia savo vaikus. Aišku norėtųsi, kad ir valstybinėse mokyklose būtų kažkas pan., bet su tokiu biudžetu ir požiūriu į švietimo svarbą, tikrai nieko nebus.

    Komentuoti:

Working...
X