Švietimas Lietuvoje

[SoulMulticast]

Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...

Laukiau sito komentaro

[Eikantas X]

Isvadas pasidarykite patys...

Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...

„Paskutiniu metu tarp jaunimo matosi tendencija, jog rašant numetinėjamos lietuviškos raidės ž, š. Estijoje aš neatsimenu, kada gavau SMS arba elektroninį laišką be estiškų raidžių. Jie į tai žiūri pagarbiai, atsakingai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/emig....d?id=67990544

[SoulMulticast]

Šiek tiek skaičių:

Pirmoku skaicius 2018 m:
EE: 15 000
LV: 18 443
LT: 29 500

Is viso mokiniu:
EE: 150 800
LV: 216 444
LT: 323 600

Mokiniu is 1000 gyventoju:
EE: 116
LV: 112
LT: 115
Palyginimui:
RU: 100
DE: 160

Mokiniu skaiciaus pokytis nuo 2008 iki 2018:
EE: 147 500 -> 150 800 = +3 000
LV: 251 000 -> 216 444 = -35 000
LT: 486 000 -> 323 600 = -162 000

Mokyklu:
EE: 533
LV: 676
LT: 1115
Vidutiniskai 10 000 gyventoju atitenka 4 mokyklos
Palyginimui: Rusijoje 3, Vokietijoje 6

Svietimo kokybes reitingas. Karta per 3 metus OECD pagal PISA testa (3 dalys - matematines, gamtos bei humanitarines zinios) analizuoja tarptautini mokyklinio ugdymo reitinga.
(pagal 2015 metu duomenis)

Matematines zinios:
EE: 9 vieta pasaulyje
LV: 34
LT: 36
Palyginimui
RU: 23
DE: 16

Humanitarines zinios:
EE: 6
LV: 29
LT: 39
Palyginimui
RU: 26
DE: 11

Gamtos mokslai:
EE: 3 vieta pasaulyje
LV: 31
LT: 36
Palyginimui
RU: 32
DE: 16

Source

Isvadas pasidarykite patys...

[R.D.]

Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.

tai net sunku absurdu pavadinti. Tie, kas bent kažkiek su švietimu susiję ir žino, kaip yra daroma kitose šalyse, negali atsistebėti, kodėl tai daroma Lietuvoje, ypač sostinėje, kur visi mato, visi žino... Be to, dar iki neseno laiko pačiam "Vaikystės sode" algos buvo lygiai tokios pačios kaip valstybinėse ir tik dabar, kai kilo šaršalas (Maldeikienė kažkada apie tai sakė, dabar Malinauskas), tai pakėlė.

[Lettered]

Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385

Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.

[senasnamas]

Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

Ar iš to seka, kad privatūs darželiai ar mokyklos – blogis? Ar tai reiškia, kad valstybei nedera partnerystė su privačiu sektoriumi? Anaiptol. Tik visa tai turi būti iš tikrųjų racionalu ir teisinga, o ne tik taip atrodyti. Privačios mokyklos gali būti šalia valstybinės mokyklų sistemos, gerbiant verslo ir klientų teisę. Tačiau nedera verslo subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais. ES subsidijos verslui griežtai draudžiamos ir tik stebėtis tenka, kodėl tai neįdomu Konkurencijos tarnybai.

Lietuvoje geriausios mokyklos atsirenka geriausius, gabiausius, tėvų prižiūrėtus ir pinigais apkamšytus vaikus, o skurdi valstybė tai dar ir prifinansuoja papildomai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385

[andyour]

Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.

Užsienyje tas pats, tai nėra išskirtingai Lietuvos problema. O kam tau VU ekonomikos diplomas dirbti vadybininku, kur reikia derinti elementarius dalykus ir vairuoti automobilį? Darbdaviai patys pageidauja elementariose pareigose aukštojo.

[senasnamas]

Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.

[J.U.]

Viso to šaknys yra vidurinio mokslo lygyje. Lietuvai norint tvirtai atsistoti ant kojų reikia ne vaizduoti kad kažko ten mokoma, bet labai kelti tiksliųjų mokslų lygį mokyklose, nekalbant jau apie universitetus. Čia yra ateitis.

[R.D.]

Rezultatai po stojimų:

Studentų nesurinko 60 studijų programų
https://www.delfi.lt/projektai/studi....d?id=78661411

Trys aukštosios mokyklos atbaidė stojančiuosius: kokių studijų jie nesirinko?
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ko-233-1006416

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Klaipėdos universitetas (KU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Marijampolės kolegija (MK) nebekvies rinktis 20 studijų programų. Šias ugdymo įstaigas, kaip sulaukusias mažiausiai stojančiųjų dėmesio, trečiadienį spaudos konferencijos metu išskyrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Įdomus rezultatas, kad KU šias programas nesurinko žmonių:

biologijos (iš 10 reikiamų studentų minimaliai grupei surinkti stojo 9); ekonomikos (iš 15 reikiamų stojo 8); logistikos (iš 15 stojo 8); socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos (iš 15 stojo 6); visuomenės sveikatos (iš 10 stojo 5); chemijos inžinerijos (iš 10 stojo 4); medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos (iš 15 stojo 4).

Nepaisant tų, kur madingi žodžiai, keista, kad slopsta toji banga, kai stodavo į ekonomiką, biologiją, chemijos inžinerija (kodėl nestoja?).

Marijampolės kolegija visai nesudomino šitom programom:

automobilių techninis eksploatavimas; viešasis maitinimas; žemės ūkio technologija; pardavimų valdymas; sveikatingumo ir grožio verslas; verslo valdymas; įmonių ir įstaigų administravimas.

[senasnamas]

Kai kurių universtitetų vadukai (administracija) naudodamiesi universitetų autonomija yra įgiję gana daug galių (panašiai kaip ligoninių vadovai) ir rūpinasi tik savo gerove. Todėl biurokratinis-administracinis aparatas yra didelis, neblogai gyvena ir priešinasi bet kokiems pokyčiams, o mokslo darbuotojai yra nustekenti.

[Sula]

Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.

Todėl, kad nemaža dalis politikų ir valdininkų glaudžiai susiję su visa išpūsta sistema. Prisiminkim, kas yra Seimo pirmininkas, taip pat kas Švietimo komiteto pirmininkas ir pan.

[J.U.]

Visų pirma reikia įvesti sistemą bent panašią į JAV, kur joks dėstytojas nežino ar gaus vietą universitete kitais metais. Yra realūs konkursai. Pas mus gi dalis profesorių dėsto 1960 metų lygyje. Automatiškai sumažėtų tų kaimo universitetų.

[Lettered]

Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.

Manau dėl to, kad nemažai politikų yra išrinkti iš kaimiškų vietovių (iš dalies ir dėl negeros rinkimų sistemos), todėl plėšosi dėl kiekvienos mokyklos, ligoninės ar bibliotekos savo miestelyje. Mokinių per keliolika metų sumažėjo beveik dvigubai, bet įstaigų liko praktiškai tiek pat...

[booraz]

Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.

[Lettered]

[digital]

Reikia lyginti su kitų šalių rezultatais - jei Lietuvoje jie yra prastesni (o taip ir yra), reikia "kašką daryti". Kas dėl telefonų, tai vaiko mokykloje per pamokas jie uždrausti, jei pamato, kad naudojasi, telefonas būna atimamas.

[sv-x-as]

Na sovietmeciu niekas telefonu klaseje neturedavo ir budavo gan nuobodu per pamokas, tai nori nenori viena ausimi girdedavai. Ne vien cia mokytojai kalti, cia kompleksine problema.

[sankauskas]

Padėtis su švietimu Lietuvoje yra tragiška. Štai straipsnis apie matematikos dėstymą.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ras-233-968852
Kaip galima išmokti matematikos, kai patys mokytojai nemoka. Prirašyta dešimtys įvairių vadovėlių, beveik visi nekvalifikuotai, pats skaičiau. Čia ką, toks biznis, rašyti vadovėlius? Kažkaip sovietmečiu buvo valstybės programa, visiems vienodi vadovėliai parašyti ne bet ko, ir dauguma išmoko tą matematiką. Net po daug metų klasiokas gydytojas, kuriam tos matematikos nelabai ir reikia sakė kad beveik viską prisimena ir mokėtų panaudoti prireikus.

O mūsų Pedigree turbūt net daugybos lentelės nemoka.

[J.U.]

Padėtis su švietimu Lietuvoje yra tragiška. Štai straipsnis apie matematikos dėstymą.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ras-233-968852
Kaip galima išmokti matematikos, kai patys mokytojai nemoka. Prirašyta dešimtys įvairių vadovėlių, beveik visi nekvalifikuotai, pats skaičiau. Čia ką, toks biznis, rašyti vadovėlius? Kažkaip sovietmečiu buvo valstybės programa, visiems vienodi vadovėliai parašyti ne bet ko, ir dauguma išmoko tą matematiką. Net po daug metų klasiokas gydytojas, kuriam tos matematikos nelabai ir reikia sakė kad beveik viską prisimena ir mokėtų panaudoti prireikus.