Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • SoulMulticast
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
    Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...
    Laukiau sito komentaro

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą

    Isvadas pasidarykite patys...
    Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...

    „Paskutiniu metu tarp jaunimo matosi tendencija, jog rašant numetinėjamos lietuviškos raidės ž, š. Estijoje aš neatsimenu, kada gavau SMS arba elektroninį laišką be estiškų raidžių. Jie į tai žiūri pagarbiai, atsakingai.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/emig....d?id=67990544


    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    Šiek tiek skaičių:

    Pirmoku skaicius 2018 m:
    EE: 15 000
    LV: 18 443
    LT: 29 500

    Is viso mokiniu:
    EE: 150 800
    LV: 216 444
    LT: 323 600

    Mokiniu is 1000 gyventoju:
    EE: 116
    LV: 112
    LT: 115
    Palyginimui:
    RU: 100
    DE: 160

    Mokiniu skaiciaus pokytis nuo 2008 iki 2018:
    EE: 147 500 -> 150 800 = +3 000
    LV: 251 000 -> 216 444 = -35 000
    LT: 486 000 -> 323 600 = -162 000

    Mokyklu:
    EE: 533
    LV: 676
    LT: 1115
    Vidutiniskai 10 000 gyventoju atitenka 4 mokyklos
    Palyginimui: Rusijoje 3, Vokietijoje 6

    Svietimo kokybes reitingas. Karta per 3 metus OECD pagal PISA testa (3 dalys - matematines, gamtos bei humanitarines zinios) analizuoja tarptautini mokyklinio ugdymo reitinga.
    (pagal 2015 metu duomenis)

    Matematines zinios:
    EE: 9 vieta pasaulyje
    LV: 34
    LT: 36
    Palyginimui
    RU: 23
    DE: 16

    Humanitarines zinios:
    EE: 6
    LV: 29
    LT: 39
    Palyginimui
    RU: 26
    DE: 11

    Gamtos mokslai:
    EE: 3 vieta pasaulyje
    LV: 31
    LT: 36
    Palyginimui
    RU: 32
    DE: 16

    Source

    Isvadas pasidarykite patys...

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.
    tai net sunku absurdu pavadinti. Tie, kas bent kažkiek su švietimu susiję ir žino, kaip yra daroma kitose šalyse, negali atsistebėti, kodėl tai daroma Lietuvoje, ypač sostinėje, kur visi mato, visi žino... Be to, dar iki neseno laiko pačiam "Vaikystės sode" algos buvo lygiai tokios pačios kaip valstybinėse ir tik dabar, kai kilo šaršalas (Maldeikienė kažkada apie tai sakė, dabar Malinauskas), tai pakėlė.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

    Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385
    Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

    Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

    Ar iš to seka, kad privatūs darželiai ar mokyklos – blogis? Ar tai reiškia, kad valstybei nedera partnerystė su privačiu sektoriumi? Anaiptol. Tik visa tai turi būti iš tikrųjų racionalu ir teisinga, o ne tik taip atrodyti. Privačios mokyklos gali būti šalia valstybinės mokyklų sistemos, gerbiant verslo ir klientų teisę. Tačiau nedera verslo subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais. ES subsidijos verslui griežtai draudžiamos ir tik stebėtis tenka, kodėl tai neįdomu Konkurencijos tarnybai.
    Lietuvoje geriausios mokyklos atsirenka geriausius, gabiausius, tėvų prižiūrėtus ir pinigais apkamšytus vaikus, o skurdi valstybė tai dar ir prifinansuoja papildomai.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.
    Užsienyje tas pats, tai nėra išskirtingai Lietuvos problema. O kam tau VU ekonomikos diplomas dirbti vadybininku, kur reikia derinti elementarius dalykus ir vairuoti automobilį? Darbdaviai patys pageidauja elementariose pareigose aukštojo.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Viso to šaknys yra vidurinio mokslo lygyje. Lietuvai norint tvirtai atsistoti ant kojų reikia ne vaizduoti kad kažko ten mokoma, bet labai kelti tiksliųjų mokslų lygį mokyklose, nekalbant jau apie universitetus. Čia yra ateitis.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Rezultatai po stojimų:

    Studentų nesurinko 60 studijų programų
    https://www.delfi.lt/projektai/studi....d?id=78661411

    Trys aukštosios mokyklos atbaidė stojančiuosius: kokių studijų jie nesirinko?
    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ko-233-1006416

    Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Klaipėdos universitetas (KU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Marijampolės kolegija (MK) nebekvies rinktis 20 studijų programų. Šias ugdymo įstaigas, kaip sulaukusias mažiausiai stojančiųjų dėmesio, trečiadienį spaudos konferencijos metu išskyrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
    Įdomus rezultatas, kad KU šias programas nesurinko žmonių:
    biologijos (iš 10 reikiamų studentų minimaliai grupei surinkti stojo 9); ekonomikos (iš 15 reikiamų stojo 8); logistikos (iš 15 stojo 8); socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos (iš 15 stojo 6); visuomenės sveikatos (iš 10 stojo 5); chemijos inžinerijos (iš 10 stojo 4); medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos (iš 15 stojo 4).
    Nepaisant tų, kur madingi žodžiai, keista, kad slopsta toji banga, kai stodavo į ekonomiką, biologiją, chemijos inžinerija (kodėl nestoja?).

    Marijampolės kolegija visai nesudomino šitom programom:

    automobilių techninis eksploatavimas; viešasis maitinimas; žemės ūkio technologija; pardavimų valdymas; sveikatingumo ir grožio verslas; verslo valdymas; įmonių ir įstaigų administravimas.
    Paskutinis taisė R.D.; 2018.07.26, 11:03.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Kai kurių universtitetų vadukai (administracija) naudodamiesi universitetų autonomija yra įgiję gana daug galių (panašiai kaip ligoninių vadovai) ir rūpinasi tik savo gerove. Todėl biurokratinis-administracinis aparatas yra didelis, neblogai gyvena ir priešinasi bet kokiems pokyčiams, o mokslo darbuotojai yra nustekenti.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė booraz Rodyti pranešimą
    Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.
    Todėl, kad nemaža dalis politikų ir valdininkų glaudžiai susiję su visa išpūsta sistema. Prisiminkim, kas yra Seimo pirmininkas, taip pat kas Švietimo komiteto pirmininkas ir pan.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Visų pirma reikia įvesti sistemą bent panašią į JAV, kur joks dėstytojas nežino ar gaus vietą universitete kitais metais. Yra realūs konkursai. Pas mus gi dalis profesorių dėsto 1960 metų lygyje. Automatiškai sumažėtų tų kaimo universitetų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė booraz Rodyti pranešimą
    Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.
    Manau dėl to, kad nemažai politikų yra išrinkti iš kaimiškų vietovių (iš dalies ir dėl negeros rinkimų sistemos), todėl plėšosi dėl kiekvienos mokyklos, ligoninės ar bibliotekos savo miestelyje. Mokinių per keliolika metų sumažėjo beveik dvigubai, bet įstaigų liko praktiškai tiek pat...

    Komentuoti:


  • booraz
    replied
    Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Reikia lyginti su kitų šalių rezultatais - jei Lietuvoje jie yra prastesni (o taip ir yra), reikia "kašką daryti". Kas dėl telefonų, tai vaiko mokykloje per pamokas jie uždrausti, jei pamato, kad naudojasi, telefonas būna atimamas.

    Komentuoti:


  • sv-x-as
    replied
    Na sovietmeciu niekas telefonu klaseje neturedavo ir budavo gan nuobodu per pamokas, tai nori nenori viena ausimi girdedavai. Ne vien cia mokytojai kalti, cia kompleksine problema.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Padėtis su švietimu Lietuvoje yra tragiška. Štai straipsnis apie matematikos dėstymą.
    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ras-233-968852
    Kaip galima išmokti matematikos, kai patys mokytojai nemoka. Prirašyta dešimtys įvairių vadovėlių, beveik visi nekvalifikuotai, pats skaičiau. Čia ką, toks biznis, rašyti vadovėlius? Kažkaip sovietmečiu buvo valstybės programa, visiems vienodi vadovėliai parašyti ne bet ko, ir dauguma išmoko tą matematiką. Net po daug metų klasiokas gydytojas, kuriam tos matematikos nelabai ir reikia sakė kad beveik viską prisimena ir mokėtų panaudoti prireikus.
    O mūsų Pedigree turbūt net daugybos lentelės nemoka.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Padėtis su švietimu Lietuvoje yra tragiška. Štai straipsnis apie matematikos dėstymą.
    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ras-233-968852
    Kaip galima išmokti matematikos, kai patys mokytojai nemoka. Prirašyta dešimtys įvairių vadovėlių, beveik visi nekvalifikuotai, pats skaičiau. Čia ką, toks biznis, rašyti vadovėlius? Kažkaip sovietmečiu buvo valstybės programa, visiems vienodi vadovėliai parašyti ne bet ko, ir dauguma išmoko tą matematiką. Net po daug metų klasiokas gydytojas, kuriam tos matematikos nelabai ir reikia sakė kad beveik viską prisimena ir mokėtų panaudoti prireikus.

    Komentuoti:

Working...
X