Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • andyour
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.
    Latvija taip pat kita šalis. Kažin ar verta gilintis į Juozaičio rinkiminius kliedesius. Tuo labiau, kad pagal jį sujungimas būtų išdalinant Lietuvos pasus Latvijos rusakalbiams. Konkuruojančios šalys negali susijungti - tai absurdas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Ko nesukūrus unitarinę Baltijos valstybę su sostine Talinu? Labai pažemintos tos Lietuva ir Latvija, tvarkosi prasčiausiai regione... Bullying. Čia ne sarkazmas. Galiotų estiški įstatymai, o lietuvių ir latvių (gal jų 40% rusakalbių?) skurdas ir civilizacinis neišsivystimas būtų užslėptas, o Baltijos valstybių statistika atrodytų geresnė už Lenkijos.
    Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Kuris ten kandidatas siūlo susijungt su Latvija.. Reikia praplėst jo programą ir sulauks gerokai daugiau rinkėjų.

    Bullying čia nebent mes estus, jei reikalautume jų, kad sutvarkytų ir mūsų bei latvių valstybes.
    Nu gerai, sutinku, bet kažkaip daugiau turėjau omeny, kad up to date estiška tvarka galiotų Lietuvoje ir Latvijoje, t.y. vietoj šiokio tokio chaotiškumo ir neužtikrintumo, situaciją valdytų estiškas racionalumas, vietoj to, kad mindžikuoti ir diskutuoti emocionaliai, imti ir padaryti, bet gal tai neįmanoma nepakenkiant Estijai Galiotų visiems vienodi standartai. Pvz. toks pats kelio ženklų ir krypčių dėstymo standartas, kuris šiuo metu Estijoje atrodo geresnis

    Kažkokia sąjunga šiaip yra. Turim ES. Gal Kremliaus propaganda ar nacionalistiniai judėjimai padarė savo, kad kyla baimių, jog pati ES atrodo išbalansuota ir gali griūti arba tiesiog "niekas nepavyks" bei kad Lietuvai buvimas ES labiau pakenks negu padės, pvz. protų nutekėjimas + darbo jėgos išvažinėjimas (o vis dėlto vystytis lėčiau, uždariau, reikėjo Belarusijos modelio, kad tipo žmonės "geriau jaustųsi", kai yra tvirta ranka).

    Lietuvos ir Latvijos susijungimas įmanomas tik išsprendus etnines tų šalių problemas tų šalių viduje, o ne kaip tik jas taisyti susijungimu, atkuriant kažkokią mikro SSRS (rusakalbiams "lietuvių-latvių" pasai, a.c.a. visiems Sovietų pasų analogai). Pagrindinis tikslas susijungimui būtų nebent norint panaikinti valstybės aparatų dubliavimąsi, t.y. dvi šalis pakišti po vienu valdžios aparatu, kurie taip ar taip daugiau mažiau dubliuoja vienas kitą. Tokiam veiksmui įvykti gali praeiti 20-50+ m. Estija gali tapti (o gal jau tampa) de facto Suomijos autonominė sritis, mes galbūt analogiškai - lenkų.

    Reiktų grįžti prie švietimo temos, bet idėja aiški
    Paskutinis taisė PoDV; 2018.09.20, 12:17.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Kuris ten kandidatas siūlo susijungt su Latvija.. Reikia praplėst jo programą ir sulauks gerokai daugiau rinkėjų.

    Bullying čia nebent mes estus, jei reikalautume jų, kad sutvarkytų ir mūsų bei latvių valstybes.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Ko nesukūrus unitarinę Baltijos valstybę su sostine Talinu? Labai pažemintos tos Lietuva ir Latvija, tvarkosi prasčiausiai regione... Bullying. Čia ne sarkazmas. Galiotų estiški įstatymai, o lietuvių ir latvių (gal jų 40% rusakalbių?) skurdas ir civilizacinis neišsivystimas būtų užslėptas, o Baltijos valstybių statistika atrodytų geresnė už Lenkijos.
    Paskutinis taisė PoDV; 2018.09.20, 11:31.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Kiek teko domėtis - Estijoje pagrindinis skirtumas, kad didesnis neapmokestinamas minimumas. Estijoje net ir uždirbdamas ant popieriaus €1000, turi €500 neapmokestinamą. €1500 - €330. Tik prie €2000 nukrenta iki €50. Pas mus €1000 reiškia neapmokestinamus €80. T.y. pas juos ryškiai remiama vidurinė klasė.

    Patys darbo vietos mokesčiai iš principo panašūs. O dėl kapitalo mokesčių - bent skaičiai irgi panašūs. Gal mažiau landų yra, nežinau. Bet pvz Hanner į Estiją ne veltui persikėlė

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Dviejų metų senumo straipsnis, bet turbūt niekas nepasikeitė
    Tokia mokesčių sistema ir užprogramuoja emigraciją.

    Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekono...i-turta/220797
    © Lietuvos žinios
    Estai pvz. už reinvestuojamą kapitalą netaiko mokesčių, o kažkaip nukelia vėliau, tipo susimokėti vis tiek reikės bet vėliau. Vien to pakako, kad ten atsirastų mūsų machima, Avulis. Kauno meras registravo savo ferrarį dėl mažesnių mokesčių automobiliams. Dėl to jei didinsi kapitalui mokesčius, tai gali padaugėti tokių atvejų.
    Kaip nedidinti mokesčių ir gauti daugiau pinigų? Tai didinti atlyginimus konkrečiai minimumą ir vidutinį atlyginimą. Ok, bankrutuos lariokai naktimis pardavinėjantis adekalonus pijokams. Darbo biržoje gaus darbo aplinkos tvarkymui, jei nesusiras kitur darbo. Lietuvai tvarkyti aplinką dar reikėtų smarkiai - miškai skęsta šiukšlėse, miestuose vejos daug kur neprižiūrėtos, krūmai želia. Tada dar turėtų nebūti tokių dalykų, kaip kad turi žmogus įmonę ir ant jos perka mašiną asmeniniam naudojimui, pila degalus asmeniniam naudojimui, perka kompą ir telefoną asmeniniam naudojimui ir t.t. O valstybei moka visišką 0, ne pasidaręs ant pusę etato. Šiam momentui jau turi mokėti mokesčius nuo minimumo, nebe nuo pusės etato, bet visą kitą nepasikeitę.
    Tada dar yra grupė labai turtingų žmonių. Pvz. kiek mokesčių sumoka Karbauskis?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Dviejų metų senumo straipsnis, bet turbūt niekas nepasikeitė

    Lietuvoje praraja tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo skatina socialinę nelygybę: sumokami mokesčiai nuo darbo pajamų didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, o kapitalo mokesčių rodikliai – dukart mažesni.
    Lietuvoje esanti darbo ir kapitalo pajamų mokesčių atskirtis, kaip pažymi Povilas Stankevičius, DNB banko analitikas, Europos Sąjungos kontekste yra palyginti didelė. Tai galima matyti iš Eurostato apskaičiuojamo mokestinių pajamų ir mokesčio bazės santykio, kuris rodo, kiek valstybės ekonominė politika lemia mokesčių naštą. Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvoje darbo užmokesčio apmokestinimo tarifas buvo 31,9 proc., o kapitalo – 9,8 procento. Pastarasis rodiklis yra vienas mažiausių ES.
    Tokia mokesčių sistema ir užprogramuoja emigraciją.

    Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekono...i-turta/220797
    © Lietuvos žinios
    Paskutinis taisė senasnamas; 2018.09.20, 09:57.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Beabejo, Estijoje visi geriau gyvena, nes biudžetas žymiai geriau surenkamas, nėra nei vienos valstybės, kur biudžetas būtų taip blogai surenkamas, o mokytojai iš kažkur stebuklingai gerai gyventojų, todėl juokingai atrodo politikų kalbos apie švietimo svarbą, priorietą ir pan., kai nekalba apie tai, kaip planuoja padidinti biudžeto surinkimą.
    Aš į tai žiūriu iš ilgalaikės perspektyvos. Nebus švietimo - nebus ateityje protingesnių kalbų. Jei prieš 15 metų švietimas būtų buvęs didesnis prioritetas, dabar turėtume labiau išsilavinusius rinkėjus. Geriau pradėt vėliau nei niekada. Protingesnių politikų nebus be protingesnių rinkėjų. Protingesnių rinkėjų nebus be švietimo. Kita vertus, gal tai paaiškina kodėl švietimas yra tokioje liūdnoje padėtyje...

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    .. ir vienas iš skirtumų, kad estai negelbėja kaimo mokyklų su keletu vaikų. Mūsų valstiečiai daro atvirkščiai. Iš principo šių metų "etatinė" reforma yra kaimo mokytojų gyvenimo gerinimas perpildytų miesto mokyklų sąskaita.

    Palyginimui mūsų biudžetas nuo BVP - 35%, estų - 41%.
    Tai vat, tas skirtumas 6% BVP yra 2,5 milijardų EUR, palyginimui, visų mokytojų atlyginimų fondas yra apie 200 mln. Eur.
    Paskutinis taisė Lettered; 2018.09.20, 09:51.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Esmė ne pinigų kiekis, o jų panaudojimas.
    Beabejo, Estijoje visi geriau gyvena, nes biudžetas žymiai geriau surenkamas, nėra nei vienos valstybės, kur biudžetas būtų taip blogai surenkamas, o mokytojai iš kažkur stebuklingai gerai gyventojų, todėl juokingai atrodo politikų kalbos apie švietimo svarbą, priorietą ir pan., kai nekalba apie tai, kaip planuoja padidinti biudžeto surinkimą.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Dabar biudžetas vienas mažiausių tarp visų ES šalių, jei išlaidos nuo BVP pasiektų vakarų Europos šalių lygį, tada pinigų tikrai užtektų, bent tiek, kad mokytojams būtų galima mokėti didesnius atlyginimus nei vidutiniai kituose sektoriuose ir jiems nereiktų išeiti dirbti kokiais nors sandėlininkais ar pardavėjais. Dabar net nėra iš kur tuos pinigus paimti, daug viešojo sektoriaus, kultūros darbuotojų iš vis dirba už minimumą. Va estai kažkaip susitvarkė, BVP panašus į Lietuvos, bet mokytojai vidutiniškai uždirbs 1500 Eur, aišku, ne visiems tiek užteks, bet vis tiek yra skirtumas tarp 600 ir 1500. Ir tai nėra padaryta kitų sektorių sąskaita, medikai uždirba irgi gerokai daugiau, finansavimas kariuomenei dar didesnis ir t.t.

    https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-662-1022700
    .. ir vienas iš skirtumų, kad estai negelbėja kaimo mokyklų su keletu vaikų. Mūsų valstiečiai daro atvirkščiai. Iš principo šių metų "etatinė" reforma yra kaimo mokytojų gyvenimo gerinimas perpildytų miesto mokyklų sąskaita.

    Palyginimui mūsų biudžetas nuo BVP - 35%, estų - 41%.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Esmė ne pinigų kiekis, o jų panaudojimas. Lietuvos ir Estijos BVP per capita rodikliai juk praktiškai vienodi. Tai vadinasi estai kažką daro kelis kartus geriau: mokesčių surinkimas/lėšų paskirstymas/viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir pan. Įtariu, kad ne tik Estijos mokytojai geriau gyvena, bet ir bibliotekininkai, gaisrininkai bei policininkai.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Nemanau, kad įmanoma "sutvarkyti biudžetą". Kadanors vistiek kas nors bus nepatenkintas. Esmė yra kokie prioritetai. Taip, skursta daug kas. Mokytojus siūlau traukti pirmus. Nematau prasmės bet kokiose kitose švietimo reformose, kol mokytojų atlyginimai bus juokingo dydžio kaip dabar.
    Dabar biudžetas vienas mažiausių tarp visų ES šalių, jei išlaidos nuo BVP pasiektų vakarų Europos šalių lygį, tada pinigų tikrai užtektų, bent tiek, kad mokytojams būtų galima mokėti didesnius atlyginimus nei vidutiniai kituose sektoriuose ir jiems nereiktų išeiti dirbti kokiais nors sandėlininkais ar pardavėjais. Dabar net nėra iš kur tuos pinigus paimti, daug viešojo sektoriaus, kultūros darbuotojų iš vis dirba už minimumą. Va estai kažkaip susitvarkė, BVP panašus į Lietuvos, bet mokytojai vidutiniškai uždirbs 1500 Eur, aišku, ne visiems tiek užteks, bet vis tiek yra skirtumas tarp 600 ir 1500. Ir tai nėra padaryta kitų sektorių sąskaita, medikai uždirba irgi gerokai daugiau, finansavimas kariuomenei dar didesnis ir t.t.

    https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-662-1022700
    Paskutinis taisė Lettered; 2018.09.20, 09:22.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Bet gal pirma reiktų sutvarkyti valstybės biudžetą? Nemanau, kad atimti iš kitų sektorių finansavimą yra išeitis, juolab skursta daug kas, ne tik mokytojai.
    Nemanau, kad įmanoma "sutvarkyti biudžetą". Kadanors vistiek kas nors bus nepatenkintas. Esmė yra kokie prioritetai. Taip, skursta daug kas. Mokytojus siūlau traukti pirmus. Nematau prasmės bet kokiose kitose švietimo reformose, kol mokytojų atlyginimai bus juokingo dydžio kaip dabar.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Taip, mokytojų atlyginimai turėtų būti prioritetas.
    Bet gal pirma reiktų sutvarkyti valstybės biudžetą? Nemanau, kad atimti iš kitų sektorių finansavimą yra išeitis, juolab skursta daug kas, ne tik mokytojai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Norint mokytojų atlyginimus indeksuoti su vidutiniu atlyginimu, pirmiausia reiktų indeksuoti valstybės biudžetą, pvz. kad jis visada bus ne mažiau 50% BVP. Ar dabar siūlote mokytojams atlyginimus padidinti sumažinant juos medikams, gaisrininkams, kareiviams, bibliotekininkams ir t.t.?
    Taip, mokytojų atlyginimai turėtų būti prioritetas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Ant smūgio padvigubinti mokytojų algas ir ateičiai indeksuoti su vidutiniu atlyginimu turbūt būtų ne tik patikimiausias, bet ir pigiausias būdas pakelti švietimo kokybę.
    Norint mokytojų atlyginimus indeksuoti su vidutiniu atlyginimu, pirmiausia reiktų indeksuoti valstybės biudžetą, pvz. kad jis visada bus ne mažiau 50% BVP. Ar dabar siūlote mokytojams atlyginimus padidinti sumažinant juos medikams, gaisrininkams, kareiviams, bibliotekininkams ir t.t.?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Ir dar nemažai mokytojų laisvu laiku vietoj poilsio ir saviugdos chaltūrina. Arba dirba dvigubu krūviu. Universitetuose ta pati padėtis.

    Ant smūgio padvigubinti mokytojų algas ir ateičiai indeksuoti su vidutiniu atlyginimu turbūt būtų ne tik patikimiausias, bet ir pigiausias būdas pakelti švietimo kokybę. Ir mažinant emigraciją. Mokykla visgi yra pirmas kiekvieno žmogaus susidūrimas su valstybe. Mokytojas yra valstybės atstovas. Kokį vaizdą apie valstybę susidaro vaikas, kai mato pervargusį žmogų, kuris iš savo algos vos gali padoriai apsirengti? Tai tikrai ne paskutinėj vietoj, kodėl didelė dalis mokinių dar mokyklos suole planuoja krautis lagaminus.

    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    Parašė rat

    Mokytojų algos per mažos, būtų didesnės - būtų geresni ir pasiekimai...
    https://lt.wiktionary.org/wiki/sarkazmas
    nepriskirciau to prie sarkazmo. As manau nera normalu kad zmogus dirbantis mokyklos mokytoju turi balansuot ant isgyvenimo ribos. Jei atmesim pensijinio amziaus mokytoju armija, naturalu kad kai mokyti vaikus eina naujai iskepti mokytojai - buve atsilikeliai, jie nieko gero negali ismokyti vaiku. Zmogus turintis adekvatu pasaulio suvokima neis dirbti mokytoju uz 500-600 euru i rankas. Na reikia arba buti fanatiku, kokiu aciu dievui tikrai yra, bet nedaug. Arba jei stojant i universiteta abiturientas zino kad jo algos lubos bus tokios, tai jis tikrai arba stos i kita specialybe arba emigruos. Klaseje tarkim 30 mokiniu ir juos moko asmenys, kurie yra visiski vidutinybes, kuriems nera konkurencijos, nes ju vietu niekas nenori uzimt. Jais vadovauja tokie patys vidutinybes, tik prasedeje ilgiau kedese. Jie galvoja kad daro paslauga cia besiterliojant su tais vaikais uz grasius. Ko sita sistema gali ismokyti?
    Mes gyvenam kapitalistiniame pasaulyje, dabar vidutine alga vln yra apie 900 i rankas. Mokytojai turi gauti daugiau, turi buti konkursai uzimti ju vietas, jie turi noreti tobuleti, kad tas vietas islaikyti. Tuomet jiems kazkiek prades rupet ir mokiniu zinios, kaip ju darbo ivertinimas.
    Tai toli grazu ne viskas bet viena is sudedamuju, Estai tai seniai suprato.

    Komentuoti:

Working...
X