Švietimas Lietuvoje

[mantasm]

Visų pirma atimti pinigus iš privačių mokyklų ir darželių. Ponai tegul 100 proc. apsimoka savo vaikų lavinimą. Tuos pinigus skirti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigoms. Antra, atimti iš KAM bent 100 mln. ir skirti švietimo sistemai.
Bet visų svarbiausia, keisti visą valstybės politiką, kurios pirmoje vietoje turėtų stovėti Lietuvių Tautos išlikimo klausimas ir visa kita turėtų būti sprendžiama tik per tautos išlikimo prizmę.

Pinigai antroj vietoj kai ir dabar turimi pinigai paleidžiami vėjais. Dabartinė sistema lengvai suvalgytų ir 100 ir 200 milijonų be apčiuopiamos naudos.

[mantasm]

Net jeigu kažkas sugalvotų būdus spręsti viską, reikia perlipti per cntrinės valdžios tvorą, o paskui per savivaldas.
Ir dar pridėti norėjau dėl to "kaimo mokyklos problemos". Tai kad jau ir taip kaimuose nėra jokių mokyklų, seniausiai visus vežioja autobusiukai į rajonų centrus, kartais ir ne į centrus, jeigu yra pakankamai mokinių. Skaitant kai kurių pasiakymus, galima susidaryti nuomonę, kad problema yra kažkokios mistinės kaimo mokyklos.

Žiūrint į sąrašą kurį idėjau aukščiau, kai kurios mokyklose veikia (arba neseniai veikė?) su 100-200 mokinių. Gaunasi kiekvienoje amžiaus grupėje po pustuštį klasės komplektą. Sujungus tokias 5 jau būtų galima kurti rimtą bazę....

[Al1]

Kol nepasikeis esminės švietimo gairės, nesvarbu kokia bus sukišta suma, naudos nebus. O labai daug galima padaryti ir neišleidžiant didelių sumų ar išvis nemokamai.

Visų pirma atimti pinigus iš privačių mokyklų ir darželių. Ponai tegul 100 proc. apsimoka savo vaikų lavinimą. Tuos pinigus skirti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigoms. Antra, atimti iš KAM bent 100 mln. ir skirti švietimo sistemai.
Bet visų svarbiausia, keisti visą valstybės politiką, kurios pirmoje vietoje turėtų stovėti Lietuvių Tautos išlikimo klausimas ir visa kita turėtų būti sprendžiama tik per tautos išlikimo prizmę. Demografija ir tautos atsinaujinimas ten turi stovėti pirmose pozicijose, taigi, švietimas taip pat. Didės gimstamumas, mokyklų, darželių, taigi ir pedagogų dar bus per maža.

[mantasm]

Kol nepasikeis esminės švietimo gairės, nesvarbu kokia bus sukišta suma, naudos nebus. O labai daug galima padaryti ir neišleidžiant didelių sumų ar išvis nemokamai.

[mantasm]

Tu iš viso nesiorientuoji Lietuvos realijose. Daugelyje rajonų jau iš viso nebeliko mokyklų kaimuose, visos tik rajono centruose, gal dar viename ar kitame didesniame miestelyje. Ir tai po planuojamos tinklo pertvarkos jų nebeliks. Tau dar neaišku, kad kaimas tai ne sušikta Maxima, tai visų pirma mokykla.
Visos valdžios vedė Lietuvą prie demografinės katastrofos ir prie jos privedė. Kaimas užmuštas. Miestas degradavęs. Būtent kaimas visose visuomenėse buvo sveikų (ir fiziškai, ir dvasiškai sveikų) žmonių šaltinis miestui. Ten, kur kaimas žlugęs, ten visuomenė pasmerkta išnykimui. Tai visoje V. Europoje matome jau seniai (aišku, jei į galvą neprišikta liberalių "vertybių"). Dabar valdžia galutinai pasiryžusi užmušti kaimą. Ką gi, juk 61 milijonui planuojamų priimti pabėgėlių Lietuvoje reikia atlaisvinti teritoriją.

Tamstai turbūt reiktų pasižiūrėti Lietuvoje veikiančių mokyklų sąrašus. Kažin kiek mokinių į mokyklas ar net gimnazijas miesteliuose su < 1k gyventojų? Apie kokią mokymo kokybę galima šnekėt jei mokykloje sunkiai surenkama po vieną komplektą kiekvienoje amžiaus grupėje ir dėl to tas pats mokytojas turi dėstyti kelis dalykus arba nesurenka etato? Jaunimas į tokią darbovietę nevažiuos, tada laikomasi įsikibus mokytojo vardo nevertų personų. Nes niekas daugiau nepasirašytų dirbti. Apie kokią popamokinę veiklą galima kalbėti tokiose mokyklose? Ypač jei tėvai neturi lėšų irba noro? Jei vežtų į konsoliduotas mokyklas, galėtų bent lankyti būrelius tose pačiose mokyklose ar šalia jų, tas pats geltonas mikriukas vakare parvežtų.

Kaimas žlugęs būtent dėl apgailėtino švietimo. Ir paskui save tempiasi ir likusią provinciją. Kiekvienas mokinys, nesvarbu kur gyvena, nusipelno kokybiško mokslo su motyvuotais mokytojais.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąraša...inės_mokyklos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąraša...vos_gimnazijos

[R.D.]

Gerbiamieji, šiandieninė švietimo Lietuvoje situacija (vien kalbant apie mokyklas, t.y. pradinį ir vidurinį ugdymą) yra daugelių problemų virtinė, kuri nėra sprendžiama vienu veiksmu ar vien mokytojų apmokėjimo klausimu, ar vien mokyklų optimizacija, ar šiaip pavienės problemos išsprendimu.
Rodiklių, nusakančių esamą situaciją, yra daug, bet norint viską išspręsti reiktų daug politinės valios nesikišti, t.y. pamiršti politinę priklausomybę, kas mūsų šalyje yra beveik neįmanoma. Čia reikia kelių specialistų prie vieno stalo, kurie kažkokui stebuklingu būdu žiūrėtų ne savo intereso.
Atvirai pasakius, neįsivazduoju kaip galima išspręsti Lietuvoje tokio masto problemą, kurie liečia finansinį klausimą, mokyklų optimizaciją, vidinės švietimo administracijos biurokratizaciją, mokytojų ruošimą (o čia 1 mln interesų), metodologiją ir t.t., ir t.t.
Net jeigu kažkas sugalvotų būdus spręsti viską, reikia perlipti per cntrinės valdžios tvorą, o paskui per savivaldas.
Ir dar pridėti norėjau dėl to "kaimo mokyklos problemos". Tai kad jau ir taip kaimuose nėra jokių mokyklų, seniausiai visus vežioja autobusiukai į rajonų centrus, kartais ir ne į centrus, jeigu yra pakankamai mokinių. Skaitant kai kurių pasiakymus, galima susidaryti nuomonę, kad problema yra kažkokios mistinės kaimo mokyklos.

[Al1]

Dar kartą:
Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

Tą patį valdžia triedė prieš sveikatos reformą 1995-98 metais. Bet tada pas gydytojus buvo galima patekti tą pačią ar sekančia dieną. Dabar reikia laukti net kelis mėnesius pas specialistą, o pas šeimos irgi turi laukti mėnesį ar daugiau. Mokytojų Lietuvoje per mažai, nes dauguma jau pensininkai ar priešpensijinio amžiaus, o jaunimas į mokyklas nesiveržia, nes už tokį atlyginimą niekas dirbti nenori. Plius vaikų teisės ir jokių pareigų, mokytojui į galvą, jau nekalbant apie pasiuntimą, gali duoti, o mokytojas niekaip negali degradų "auksinių" nekaltų vaikučių paveikti. Kas nori dirbti tokiomis sąlygomis už skurdų atlyginimą?

[digital]

Dar kartą:
Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

[Al1]

Jau seniai aišku, kad čia ne švietimo reforma, o valstiečių numestas kaulas jų elektoratui kaimuose. Biški pinigo kaimų mokytojams + išlaikomos kaimų mokyklos, kad neduokdie vaikeliui netektų geltonu autobusiuku pavažiuot iki didesnio miestelio. Švietimo kokybė ntojoje vietoje.

Tu iš viso nesiorientuoji Lietuvos realijose. Daugelyje rajonų jau iš viso nebeliko mokyklų kaimuose, visos tik rajono centruose, gal dar viename ar kitame didesniame miestelyje. Ir tai po planuojamos tinklo pertvarkos jų nebeliks. Tau dar neaišku, kad kaimas tai ne sušikta Maxima, tai visų pirma mokykla.
Visos valdžios vedė Lietuvą prie demografinės katastrofos ir prie jos privedė. Kaimas užmuštas. Miestas degradavęs. Būtent kaimas visose visuomenėse buvo sveikų (ir fiziškai, ir dvasiškai sveikų) žmonių šaltinis miestui. Ten, kur kaimas žlugęs, ten visuomenė pasmerkta išnykimui. Tai visoje V. Europoje matome jau seniai (aišku, jei į galvą neprišikta liberalių "vertybių"). Dabar valdžia galutinai pasiryžusi užmušti kaimą. Ką gi, juk 61 milijonui potencialiai planuojamų priimti pabėgėlių Lietuvoje reikia atlaisvinti teritoriją.

[Al1]

O tau nedaeina, kad ir kaime vaikai turi būti mokomi? Ir natūralu, kad kaime reikia mokėti daugiau, nes niekas mokytojauti į kaimą nevažiuos. Ten ir taip problema. Kol dar yra priešpensijinio amžiaus mokytojų, tol dar kažkaip sistema temps, o kai jie išeis į pensiją, nebus kam dirbti. Pakaks demagogijos - Lietuvoje yra per daug valdžiažmogių, per daug dykaduonės kariuomenės ir per mažai mokytojų. Visa tai, ką peza apie švietimą valdžia, yra melas. O šitas straipsnis delfyje - eilinė ANAL itika.

[mantasm]

Tai ši švietimo reforma buvo padaryta atvirkščiai - kaimuose mokytojų atlyginimai padidėjo, o miestuose, kur klasės perkrautos, sumažėjo. Kai reikia daryti atvirkščiai. Nes streikuoja daugiausia miestų mokyklos.

Jau seniai aišku, kad čia ne švietimo reforma, o valstiečių numestas kaulas jų elektoratui kaimuose. Biški pinigo kaimų mokytojams + išlaikomos kaimų mokyklos, kad neduokdie vaikeliui netektų geltonu autobusiuku pavažiuot iki didesnio miestelio. Švietimo kokybė ntojoje vietoje.

[digital]

Indrė Makaraitytė. Ši valdžia nusipelnė streiko. Kaip ir konservatoriai

„Bendriausiu mastu Lietuvoje turime didelį pedagogų perteklių – šiuo metu vertinama, kad jis gali būti daugiau nei 6 000“, – rašoma ministrės įregistruotuose atsakymuose į jai pareikštą interpeliaciją.

Reikia būti atstatydintai, kad galėtumei pasakyti šitą skaičių.

Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.
Visa tai sudėję mes gauname vieną prasčiausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos mokinių pasiekimai yra labai prasti ir jie negerėja, nors nuo 2006 m. mokymo išlaidos išaugo net 53 proc. ir 2016 m. iš viso sudarė daugiau nei pusę milijardo eurų.

O esmę, kodėl mūsų švietimo sistema murkdosi uodegoje, lygiai prieš metus išdėstė Valstybės kontrolė. Juodu ant balto ir tik prieš metus.

Lietuvoje mokinių, tenkančių vienam mokytojui, rodiklis yra tarp žemiausių Europos Sąjungoje. Nemažėjant mokytojų skaičiui, mažėja vienam mokytojui tenkantis krūvis, taigi ir atlyginimas.

Lietuvoje yra per daug mokyklų. Išpūsta infrastruktūra lemia tai, kad švietimui skiriamų lėšų didesnė dalis skiriama pastatams išlaikyti. Kaimo ir miesto mokyklose mokinių skaičius klasėje skiriasi 9 kartus.

Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

Tai ši švietimo reforma buvo padaryta atvirkščiai - kaimuose mokytojų atlyginimai padidėjo, o miestuose, kur klasės perkrautos, sumažėjo. Kai reikia daryti atvirkščiai. Nes streikuoja daugiausia miestų mokyklos.

[Sula]

Žaliai-raudonieji prapiesianalai kala eilinį vinį į Lietuvos švietimo karstą:

Švietimo ir mokslo ministro kėdė matuojama dar vienam kandidatui: jau žino, nuo ko pradėtų

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79298881

[Sula]

Akivaizdu, kad žaliai-raudonai-pilkasis kardinolas nutarė, kad "stotis, telegrafas, tiltai" jau užimti (ir jis beveik teisus), galima atverti lesyklas.
Beveik ketvirtį amžiaus laukė šio momento, ir pasiekė savo.

[senasnamas]

Gal ją pagaliau patrauks, nes šitos ministrės švietimo sistema gali nebeatlaikyti.

J.Petrauskienė: dėl mano pasitraukimo turi spręsti mane delegavę vadovai

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1041654?copied


Patyliukais ministerijos paskelbtas viešasis pirkimas sukėlė klausimų: kam skirti valstybės milijonai?

Užsimojus atnaujinti visą bendrojo ugdymo turinį, ekspertai skambina pavojaus varpais – dar net nesusitarus dėl bendros koncepcijos jau ieškoma, kur nusipirkti ekspertų paslaugas, informacijos apie milijono eurų vertės viešąjį pirkimą stinga, o jo sąlygos kelia klausimų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79257043

[PoDV]

Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.

OK, sutinku. Jei yra ryšys Suomija - Estija, tai kažkas panašaus būtų Lenkija - Lietuva, tik jis turi trūkumų: 1) praeities traumos 2) Lenkija po 1990 m. ilgą laiką buvo skurdi šalis, lyginant su Suomija, gal ateityje abi šalys susilygins. Jei Lenkija būtų buvus Suomijos lygio 1990 m., tai visai kitas požiūris į pačius lenkus ir Lenkiją būtų ir gal net kitaip viskas būtų Lietuvoje..

[andyour]

Nes nu Danijos ar Anglijos Kalabybiškio trečiarūšis "universitetas" geriau nei vietinė kolegija

Užsienyje toks išsilavinimas bus greičiausiai niekinis, nebent turi kažkokių gerų asmeninių savybių kompensuojančių skurdesnes žinias. Studijuojant užsienyje gali gerai pramokti kalbos bei specialybei reikiamos kalbos. Blogiausiu atveju gali gauti darbą kokiam skambučių centre Vilniuje, kur alga gali būti jau bandomuoju 700eur neturint jokios patirties.

[mantasm]

S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl?




http://alkas.lt/2018/09/19/s-spurga-...spekite-kodel/

Geras pavyzdys kaip kompleksinės problemos bandomos spręsti pajudinant tik vieną kampą. Jau prieš dešimtmetį abiturientai šnekėdavo, kad "jei neįstosiu į univerą LT, tada stosiu į užsienį, svarbiausia ne į profkę/kolegiją". Dabar kai kuriems atėmė teorinį šansą įstot Lietuvoje - važiuoja tiesiai į užsienį. Nes nu Danijos ar Anglijos Kalabybiškio trečiarūšis "universitetas" geriau nei vietinė kolegija

[SoulMulticast]

Aš į tai žiūriu iš ilgalaikės perspektyvos. Nebus švietimo - nebus ateityje protingesnių kalbų. Jei prieš 15 metų švietimas būtų buvęs didesnis prioritetas, dabar turėtume labiau išsilavinusius rinkėjus. Geriau pradėt vėliau nei niekada. Protingesnių politikų nebus be protingesnių rinkėjų. Protingesnių rinkėjų nebus be švietimo. Kita vertus, gal tai paaiškina kodėl švietimas yra tokioje liūdnoje padėtyje...

issilavinusiu rinkeju lietuvos politikam tikrai nereikia. Kuo bukesne tauta, tuo laisviau jie gali panaudosiu banalu zodi - vogti. Ta politika sekmingai igyvendina Rusija, o Lietuvos politikams seiles varva kai pamato ka kolegos is ru sau leidzia. Tad nepaliaujamai kopijuoja nuo ju viska iskaitant draudimus. Tik rusijoje atsiranda koks nors istatymo projektas didesniam apribojimui, praeina nuo 0 dienu iki kazkiek menesiu ir tos pacios idejos, tik savaip interpretuotos, atitikmuo stumdomas pas mus. Dalis nepraeina, dalis praeina.

[senasnamas]

S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl?

Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).

Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį.Grubi socialinė inžinerija, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė nesėkmę. Įvesti net 3 rūšių grynai mechaniniai barjerai įstoti į universitetus, kokių nerasi niekur nei Europoje, nei pasaulyje, sumažino studijuojančiųjų universitetuose skaičių, tačiau stojimas į kolegijas ir profesines mokyklas nepadidėjo.

http://alkas.lt/2018/09/19/s-spurga-...spekite-kodel/