Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

    Reformos planuose - ir Priekulės savivaldybės steigimas

    2006 m. Gruodžio 13 d.



    Jau kitais metais politikai imsis įgyvendinti ilgai brandintą idėją - atiminėti funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų ir steigti naujas savivaldybes.

    Teigiama, esą ši administracinė reforma žmonėms leistų efektyviau spręsti savo problemas bei priartintų prie municipalinės valdžios. Tačiau bent jau dabartinės Seimo narių nuotaikos šiuo klausimu žada aršias diskusijas.

    Prieštaraujantieji naujų savivaldybių steigimui sako, kad reikia labiau stiprinti esamas bei leisti joms iki 2013 metų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais.

    Be kita ko, vakar Seimas pritarė Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimui, pagal kurį dokumentai turėtų būti parengti iki kitų metų liepos.

    Suskaldytų rajonus

    Šiuo metu Vyriausybėje svarstomi bei kuriami įvairūs modeliai, kaip reikėtų pakeisti Lietuvos administracinį suskirstymą iki 2011 metais vyksiančių savivaldos rinkimų.

    Pagrindinis siūlymas - panaikinti didžiuosius miestus žiedu juosiančių rajonų savivaldybes, teritoriją suskaldant į mažesnius administracinius vienetus.

    Pavyzdžiui, vietoje didžiulės Vilniaus rajono savivaldybės atsirastų keletas mažesnių.
    Brandinami trys modeliai: šalia dabar esančių 60 savivaldybių įsteigti 4, 7 arba net 28 naujas. Naujame administraciniame darinyje turėtų gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių, o jo centre - ne mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Sukurtas administracinis vienetas būtų ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Pranešama, kad pagal vieną iš alternatyvų būtų įsteigtos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Kalvelių, Pabradės, Eišiškių, Vilkijos, Ramygalos, Jašiūnų, Salantų, Kybartų bei Jiezno savivaldybės. Tokiu būdu būtų panaikintos Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės.

    Jei būtų nuspręsta savivaldybes suskaldyti iki 88 administracinių vienetų, į naujus municipalinius centrus patektų ir Priekulė, Varniai, Šeduva, Tytuvėnai bei kitos galimos savivaldybės.

    Viena didžiausių tokios reformos problemų - pinigai, mat ji gali kainuoti kelis šimtus milijonų litų.

    Nuomonės išsiskiria

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas "Vakarų ekspresui" sakė, kad miestelių savivaldybių steigimas kol kas tėra mitas.

    "Kai kurie politikai prieš rinkimus važinėja po kaimus ir žada, kad juose bus įsteigtos savivaldybės. Tokio siūlymo Vyriausybės lygiu net nėra. Kol kas tai - tik politinės spekuliacijos, rinkėjų apgaudinėjimas. Žmonės renka parašus, neša juos man, o idėjos autoriai neria į krūmus", - sakė J. Jagminas.

    Parlamentaras pastebėjo, kad naujų savivaldybių kūrimas tėra tolima perspektyva, nes šiuo metu reikėtų stiprinti vadinamąsias žiedines savivaldybes.

    "Yra 2007-2013 metų finansinė perspektyva, Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Savivaldybės jau pateikė ir teiks pasiūlymus, projektus, verslo planus, norės rekonstruoti objektus. Jei mes per trejus metus įsteigiame naują savivaldybę, ji nieku gyvu nesuspės pasinaudoti Europos parama, nes trūks administracinių resursų", - sakė politikas.

    Parlamento liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė esąs savivaldybių "smulkinimo" šalininkas.

    "Kuo šalis tampa stipresnė ekonomiškai, tuo daugiau savivaldybių reikia. Juk jau buvo savivaldybių smulkinimas, kai atsirado Pagėgių, Rietavo, Elektrėnų savivaldybės. Žmonės liko patenkinti, nes valdžia "apsigyveno" arčiau, nebereikia toli važiuoti spręsti reikalų. Be to, pavyzdžiui, Rietave iki savivaldybės įkūrimo nebuvo net policijos nuovados, o dabar yra", - sakė E. Masiulis.

    Politikas siūlė panaikinti apskričių viršininkų administracijas, o naujas savivaldybes steigti už tokiu būdu sutaupytus pinigus.

    Nukraujuos apskritys

    Kad ir koks modelis būtų pasirinktas, aišku viena - kitų metų Seimo pavasario sesijoje bus svarstomos įstatymų pataisos, naikinančios daugelį apskričių viršininkų administracijų funkcijų bei stiprinančios savivaldybių administracijas, seniūnijas.

    Seime yra ne mažai ir idėjos visai panaikinti apskritis šalininkų, tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją.

    "Labai svarbu ir stiprinti seniūnijas. Neseniai Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias seniūnijoms leista atsidaryti sąskaitas bankuose, turėti žemėtvarkininką, žemės ūkio specialistą. Dabar seniūnijos galės prieiti prie struktūrinių fondų", - sakė J. Jagminas.

    Iš apskričių administracijų būtų atimtos teisės spręsti žemės grąžinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinius reikalus bei palikta prerogatyva administruoti struktūrinių fondų panaudojimą.

    Svarstoma ir galimybė įstatymais suteikti įgaliojimų vadinamosioms regioninėms taryboms, kurias sudarytų regione esančių savivaldybių atstovai.

    Tam, kad prailginta Vyriausybės ranka vadinamoms apskričių viršininkų administracijoms būtų "nuleistas kraujas", pritaria ir didžiosios Seimo frakcijos - Darbo, konservatorių, iš dalies - socialdemokratų.

    Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos.

    Denisas NIKITENKA
    www.ve.lt

    Gerai, jei tą irštvą Vilniaus rajono savivaldybėje panaikins, tik ar nepereis tie patys veikėjai į naujas mažesnes...

  • lukass
    replied
    LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai: valdžia savo lovose galės miegoti ramiai
    Kauno miesto valdžiai bandant prisijungti dalį Kauno rajono aiškėja, kad už šio plano gali slypėti tiek noras rajono sąskaita finansuoti miesto politikų rinkimų pažadus, tiek asmeniniai mero bei tarybos narių interesai. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dalis „Vieningo Kauno“ narių patys gyvena norimose prijungti teritorijose, o išplėtus miesto savivaldybės ribas, išaugtų ir mero verslo galimybės...

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Kaunui siekiant padidinti teritoriją, Seime – siūlymas dėl gyventojų apklausos
    Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, Seimas pradėjo svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą dėl gyventojų apklausos reglamentavimo...

    ...Pagal siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.“...
    Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/kauna...klausos-938462

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Straipsnyje trūksta/sunku rasti reikalingą faktinę info. Ar liks "novads" ar vadins "pašvaldyba", kas yra praktiškai tas pats kas "savivaldybė". Straipsnyje minima Lietuva kaip teigiamas pavyzdys, kad nesmulkino savivaldybių, o tiesiog truputį reformavo sovietinius rajonus.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Zirga galvas pradeda administracinio suskirstymo reformą. Iš 119 novads padarys 34 + 5 miesto sav. Nepasiteisino skruzdėlynas.
    https://www.delfi.lv/news/national/p....d?id=51618207

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Aneksijų ekspertai nepamirškit, kad Kaunas panašiu metu kaip Vilnius, irgi "aneksavo" visokias gyvenvietes aplinkui. ir Klaipėda. Viskas normoj. Gal kiek Vilnius ir pedaug prigriebė, bet niekas netrukdo ekspertiškai peržiūrėt bendrajį planą ir atiduot visokius raistus Jėzaus Kristaus žinion, t.y. Vilniaus r. sav.
    Kristaus karalystė nepriimtų neišganytų avelių Per sekančius rinkimus nuneštų velniop visus liankus. Beliktų steigti Vilnius-2 savivaldybę.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Reiktų tvarkyti savivaldybių ir infrastruktūros finansavimo valdymą, o dabar kuriami politiniai žaidimai, kur jų netūrėtų būti, ir iš dalies dėl to galima pateisinti Matijošaičio iniciatyvą.
    Užkliuvo gana populistinis pastebėjimas apie tai, kad rajono gyventojams tenka beveik tris kart daugiau darbuotojų savivaldybėje nei miesto gyventojams, ar čia rimtai ketinama absorbuoti visą rajoną?
    Aš šiaip esu už tai, kad daug kas būtų sprendžiama nebe savivaldybių o apskričių lygmenyje, bet išlaikant seniūnijas. Dabar tikrai trūksta koordinavimo ir bendradarbiavimo, kur viskas būtų nuspręsta teisiškai be politikavimo.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Aneksijų ekspertai nepamirškit, kad Kaunas panašiu metu kaip Vilnius, irgi "aneksavo" visokias gyvenvietes aplinkui. ir Klaipėda. Viskas normoj. Gal kiek Vilnius ir pedaug prigriebė, bet niekas netrukdo ekspertiškai peržiūrėt bendrajį planą ir atiduot visokius raistus Jėzaus Kristaus žinion, t.y. Vilniaus r. sav.
    Paskutinis taisė VNS; 2019.11.04, 17:59.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    V. Matijošaitis: Kauno rajono savivaldybė yra perteklinė
    Rudenį prasidėjęs naujas politinis sezonas daug kam netikėtu Kauno miesto tarybos sprendimu paaštrino santykius su rajono savivaldybe. Naujienų agentūra ELTA kalbino Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį...
    Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/kauna...tekline-937830

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Tai kodėl tada, kai buvo prijungtos Grigiškės, niekas nekėlė isterijos, kad vykdoma Trakų rajono okupacija?
    Turbūt todėl, kad dauguma piliečių net ir Trakų rajone pritarė tam sprendimui.

    Beje, Lentvariui irgi panašus likimas buvo planuojamas. Nes dar sovietmečiu planuota plėtra į tą pusę. Tačiau tai neįvyko, o Lentvaris dabar pagal vystymąsi iš esmės aplenkė tas pačias Grigiškes, tai ir iniciatyvos aprimo. Gal net galima būtų Trakų rajono sostinę į jį kelti.

    Niekas dar neišspręsta, visų pirma tam turi pritarti vyriausybė ir duoti leidimą rengti referendumą, po to dauguma gyventojų tam turi pritarti ir po to dar Seimas patvirtinti savivaldybių ribų pokyčius, žodžiu didelis ir ilgas demokratinis mechanizmas, nelabai supratau, kodėl vien tik Kauno miesto iškeltą norą prijungti satelitines seniūnijas skatot kaip iš kart "išspręstą klausimą".
    Sutikime, kad pats proceso pradžia jau užvesta.
    Klausimas ne šiaip plėtroje, o kokiais bendravalstybiniais principais vadovaujamasi. Pvz.: gal jau visgi pribrendo klausimas apskritai naikinti žiedines savivaldybes.

    Dėl tos pačios priežasties, dėl ko buvo ir Grigiškės prijungtos prie VMS.
    Grigiškės vis gi yra tik 7 kv. km. Ir jų tankis maždaug toks kaip likusio Vilniaus.
    Paskutinis taisė Sula; 2019.11.04, 09:45.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Siekiant išvengti "okupacijų ir aneksijų" bei kai kurių savivaldybių neriboto plėtimosi reiktų pertvarkyti visas šalies savivaldybes atsižvelgiant į nūdienų situaciją.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Ir, tiesa, dauguma gyventojų norėjo būti Vilniuje.
    Tikra aneksija vyko 50-aisiais, kai N.Vilnia, Vilniaus rajono sostinė, prijungta prie Vilniaus.
    Iš Kauno miesto valdžios pasisakymų galima suprasti, kad reikalas jau kaip ir išpręstas, reikia tik "daspausti".
    Tai kodėl tada, kai buvo prijungtos Grigiškės, niekas nekėlė isterijos, kad vykdoma Trakų rajono okupacija?
    Niekas dar neišspręsta, visų pirma tam turi pritarti vyriausybė ir duoti leidimą rengti referendumą, po to dauguma gyventojų tam turi pritarti ir po to dar Seimas patvirtinti savivaldybių ribų pokyčius, žodžiu didelis ir ilgas demokratinis mechanizmas, nelabai supratau, kodėl vien tik Kauno miesto iškeltą norą prijungti satelitines seniūnijas skatot kaip iš kart "išspręstą klausimą".

    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.
    Dėl tos pačios priežasties, dėl ko buvo ir Grigiškės prijungtos prie VMS.
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.11.04, 08:50.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas busbeveik 500 kv. km.
    Todėl, nes reikia daugiau žmonių = €€€.
    Vilnius per 29 metus išliko panašaus dydžio, tuo tarpu Kaunas nukraujavo net 1,5 karto (nuo 433k iki 289k).
    Tačiau su didžia galia ateina didelė atsakomybė - tie papildomi tūkstančiai gyventojų norės asfaltuotų gatvių, miesto autobusų, mokyklų, darželių... Negi dabartiniai 157 km2 taip iščiustyti, kad Kaunas galėtų sau leisti dar prižiūrėti ir naujus 298 km2? O išlaidos nusimato ne ką mažesnės nei planuojamos pajamos.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.
    Ne viskas, kas vyksta Kaune, yra labai puiku ir pavyzdinga

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.
    "vyks"

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Jokiu būdu. Kaip tik nuo Vilniaus reikia atjungti visokias Grigiškes, Balsius, Salininkus, ką jau kalbėti apie visokius Antavilius, Mūrines Vokes, Baraškas ir kitus kaimus. Nemenčinės ir Panerių miškų masyvai Vilniuje iš viso yra nesuvokiamas dalykas.
    Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Reiktų Vilniui pagalvoti apie Vilniaus rajono aneksiją.
    Jokiu būdu. Kaip tik nuo Vilniaus reikia atjungti visokias Grigiškes, Balsius, Salininkus, ką jau kalbėti apie visokius Antavilius, Mūrines Vokes, Baraškas ir kitus kaimus. Nemenčinės ir Panerių miškų masyvai Vilniuje iš viso yra nesuvokiamas dalykas.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Tai, kad nepaprasta, reikia vyriausybės, Seimo ir pačių gyventojų sutikimo. Dalinė Vilniaus rajono aneksija jau yra įvykus, pvz. prijungtos Grigiškės.
    Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Ir, tiesa, dauguma gyventojų norėjo būti Vilniuje.
    Tikra aneksija vyko 50-aisiais, kai N.Vilnia, Vilniaus rajono sostinė, prijungta prie Vilniaus.
    Iš Kauno miesto valdžios pasisakymų galima suprasti, kad reikalas jau kaip ir išpręstas, reikia tik "daspausti".
    Paskutinis taisė Sula; 2019.11.03, 18:33.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė lukass Rodyti pranešimą

    Ir kam gi Vilniaus Ponams tie... kauniečiai?
    Patrolinimui

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Dalinė Vilniaus rajono aneksija jau yra įvykus, pvz. prijungtos Grigiškės.
    Grigiškes iki prijungimo buvo Trakų rajone.

    Komentuoti:

Working...
X