Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

    Reformos planuose - ir Priekulės savivaldybės steigimas

    2006 m. Gruodžio 13 d.



    Jau kitais metais politikai imsis įgyvendinti ilgai brandintą idėją - atiminėti funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų ir steigti naujas savivaldybes.

    Teigiama, esą ši administracinė reforma žmonėms leistų efektyviau spręsti savo problemas bei priartintų prie municipalinės valdžios. Tačiau bent jau dabartinės Seimo narių nuotaikos šiuo klausimu žada aršias diskusijas.

    Prieštaraujantieji naujų savivaldybių steigimui sako, kad reikia labiau stiprinti esamas bei leisti joms iki 2013 metų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais.

    Be kita ko, vakar Seimas pritarė Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimui, pagal kurį dokumentai turėtų būti parengti iki kitų metų liepos.

    Suskaldytų rajonus

    Šiuo metu Vyriausybėje svarstomi bei kuriami įvairūs modeliai, kaip reikėtų pakeisti Lietuvos administracinį suskirstymą iki 2011 metais vyksiančių savivaldos rinkimų.

    Pagrindinis siūlymas - panaikinti didžiuosius miestus žiedu juosiančių rajonų savivaldybes, teritoriją suskaldant į mažesnius administracinius vienetus.

    Pavyzdžiui, vietoje didžiulės Vilniaus rajono savivaldybės atsirastų keletas mažesnių.
    Brandinami trys modeliai: šalia dabar esančių 60 savivaldybių įsteigti 4, 7 arba net 28 naujas. Naujame administraciniame darinyje turėtų gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių, o jo centre - ne mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Sukurtas administracinis vienetas būtų ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Pranešama, kad pagal vieną iš alternatyvų būtų įsteigtos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Kalvelių, Pabradės, Eišiškių, Vilkijos, Ramygalos, Jašiūnų, Salantų, Kybartų bei Jiezno savivaldybės. Tokiu būdu būtų panaikintos Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės.

    Jei būtų nuspręsta savivaldybes suskaldyti iki 88 administracinių vienetų, į naujus municipalinius centrus patektų ir Priekulė, Varniai, Šeduva, Tytuvėnai bei kitos galimos savivaldybės.

    Viena didžiausių tokios reformos problemų - pinigai, mat ji gali kainuoti kelis šimtus milijonų litų.

    Nuomonės išsiskiria

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas "Vakarų ekspresui" sakė, kad miestelių savivaldybių steigimas kol kas tėra mitas.

    "Kai kurie politikai prieš rinkimus važinėja po kaimus ir žada, kad juose bus įsteigtos savivaldybės. Tokio siūlymo Vyriausybės lygiu net nėra. Kol kas tai - tik politinės spekuliacijos, rinkėjų apgaudinėjimas. Žmonės renka parašus, neša juos man, o idėjos autoriai neria į krūmus", - sakė J. Jagminas.

    Parlamentaras pastebėjo, kad naujų savivaldybių kūrimas tėra tolima perspektyva, nes šiuo metu reikėtų stiprinti vadinamąsias žiedines savivaldybes.

    "Yra 2007-2013 metų finansinė perspektyva, Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Savivaldybės jau pateikė ir teiks pasiūlymus, projektus, verslo planus, norės rekonstruoti objektus. Jei mes per trejus metus įsteigiame naują savivaldybę, ji nieku gyvu nesuspės pasinaudoti Europos parama, nes trūks administracinių resursų", - sakė politikas.

    Parlamento liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė esąs savivaldybių "smulkinimo" šalininkas.

    "Kuo šalis tampa stipresnė ekonomiškai, tuo daugiau savivaldybių reikia. Juk jau buvo savivaldybių smulkinimas, kai atsirado Pagėgių, Rietavo, Elektrėnų savivaldybės. Žmonės liko patenkinti, nes valdžia "apsigyveno" arčiau, nebereikia toli važiuoti spręsti reikalų. Be to, pavyzdžiui, Rietave iki savivaldybės įkūrimo nebuvo net policijos nuovados, o dabar yra", - sakė E. Masiulis.

    Politikas siūlė panaikinti apskričių viršininkų administracijas, o naujas savivaldybes steigti už tokiu būdu sutaupytus pinigus.

    Nukraujuos apskritys

    Kad ir koks modelis būtų pasirinktas, aišku viena - kitų metų Seimo pavasario sesijoje bus svarstomos įstatymų pataisos, naikinančios daugelį apskričių viršininkų administracijų funkcijų bei stiprinančios savivaldybių administracijas, seniūnijas.

    Seime yra ne mažai ir idėjos visai panaikinti apskritis šalininkų, tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją.

    "Labai svarbu ir stiprinti seniūnijas. Neseniai Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias seniūnijoms leista atsidaryti sąskaitas bankuose, turėti žemėtvarkininką, žemės ūkio specialistą. Dabar seniūnijos galės prieiti prie struktūrinių fondų", - sakė J. Jagminas.

    Iš apskričių administracijų būtų atimtos teisės spręsti žemės grąžinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinius reikalus bei palikta prerogatyva administruoti struktūrinių fondų panaudojimą.

    Svarstoma ir galimybė įstatymais suteikti įgaliojimų vadinamosioms regioninėms taryboms, kurias sudarytų regione esančių savivaldybių atstovai.

    Tam, kad prailginta Vyriausybės ranka vadinamoms apskričių viršininkų administracijoms būtų "nuleistas kraujas", pritaria ir didžiosios Seimo frakcijos - Darbo, konservatorių, iš dalies - socialdemokratų.

    Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos.

    Denisas NIKITENKA
    www.ve.lt

    Gerai, jei tą irštvą Vilniaus rajono savivaldybėje panaikins, tik ar nepereis tie patys veikėjai į naujas mažesnes...

  • sleader
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
    - mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
    - iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
    - tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm
    Galima ir nestambinti savivaldybių, bet tada iš esmės turi būti pakeisti daugelio paslaugų finansavimo modeliai ir galimybės naudotis tomis paslaugomis. Viena didžiausių problemų yra mokyklos ir darželiai. Kadangi arčiausiai miesto ribos esančiose gyvenvietėse nėra mokyklų/darželių, arba esami dėl įvairių priežasčių nėra patrauklūs, tai tie gyventojai, nors ir gyvena rajono teritorijoje, pagal galimybes registruojasi mieste ir pan. Tuomet rajono požiūriu, ten nėra "pelninga" teritorija, nes gyventojai užsiregistravę miestuose, negaunamas GPM, ir nelabai linkstama investuoti į tas teritorijas (infrastruktūra, tie patys darželiai, mokyklos ir pan.). Taip gaunasi užburtas ratas, kurio esminė priežastis, kad yra atskiros savivaldybės su atskirais savo biudžetais.
    Jeigu paminėtus klausimus išsprendus, tai vėlgi liktų infrastruktūros, viešojo transporto klausimai. Jeigu visi tie gyventojai užsiregistruotų rajone, tai miestas negautų iš jų pajamų, o vis vien jų pagrindinė judėjimo kryptis būtų į miestą, tai iš likusių miestečių jiems reikėtų išlaikyti ir investuoti į gatves, viešajį transportą ir t.t.

    Čia matyčiau galimybę sustambinti savivaldybes, apjungiant miestas+rajonas, kad būtų bendras biudžetas, bendras finansavimas įvairių sričių infrastruktūrai, bet tuo pačiu suteikiant daugiau galių seniūnijoms. Pagrindinius švietimo, susisiekimo ir kt. klausimus sprestų savivaldybė, o visokius smulkesnius - seniūnijos.

    Jeigu kažką darant pagal tamstos pvz. tai Vilnius turėtų būti ne miestas donoras, o kaip tik iš aplinkinių savivaldybių, kuriose gyvena gyventojai, kurie 80-90 proc. paslaugų gauna mieste, turėtų būti prisidedama prie Vilniaus biudžeto, nes naudojasi tai visi.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?
    Kai kurios seniūnijos/valsčiai gali būti dabartiniai rajonai/savivaldybės. Pvz.: tokie kaip Pagėgių ar Rietavo...

    Priminsiu, kad seniūnijos dabar iš viso turi keistą statusą (jos ne savivalda). Seniūnai yra skiriami, o ne renkami valdininkai. O seniūnija neturi jokio savarankiškumo. Mūsų seniūnija ne taip seniai savo reikmėms gaudavo vos 300 EUR. Tai 11 000 gyventojų...

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
    Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.
    Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
    Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.
    Dabartinei ko gero ne, bet ateityje turbūt įmanoma. Kai jau kai kuriuose dabartinių seniūnijų centruose gyvens vienkieminiai gyventojų kiekiai.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
    Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

    Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.
    Kauno rajonas (jei nenaikinam) galėtų vadintis - Kauno apylinkių sav. arba netgi gudriau kažkaip Pakaunės sav., o pvz. Kaišiadorių rajonas - Kaišiadorių sav.

    Klaipėdos r. - Gargždų sav. Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio r. - apylinkių sav.

    Netgi pagalvojau galėtų būti 10 apskričių ir 4-6 miestinės apskritys. Tik šiukštu nevadint "respublikinio pavaldumo miestais".

    Aš taip ir įsivaizduoju menko netolygaus apgyvendinimo valstybes. Smulkūs vienetai ties miestais ir jų priemiesčiais. Toliau nuo priemiesčių - stambūs vienetai. Taip pagalvojus, manau kokia dar Jonava galėtų turėti savo apskritį. Galbūt Kėdainiai ir Ukmergė (kuri beje turi/turėjo tokių minčių). Stambiausių administracinių vienetų galėtų būti koks 15-20. Reikia stebėti gyventojų skaičių ir kaip šalyje koncentruojasi ekonomika.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

    Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?
    Lietuva jau seniai yra viena labiausiai centralizuotų valstybių pasaulyje (vertinant pagal savivaldybių galias ir jų valdomus biudžetus), ir linkstama dar labiau viską centralizuoti, jungti ir stambinti. Motyvuojama efektyvumu, bet daugeliu atvejų vienintelis efektyvumas iš centralizacijos - sutaupymas and buhalterinės apskaitos (sujungus 2 įstaigas į 1, jų apskaitą gali vykdyti viena buhalterė). Regionai tokiu būdu susinami.

    Aš tai smulkinčiau savivaldybes - anomalija, kad visiems miestams, mažesniems už Alytų, yra faktiškai atimtos savivaldos teisės (koks nors Telšių miestas administracine prasme tėra tik Telšių rajono savivaldybės Telšių miesto seniūnija, be jokios savivaldos teisių).

    Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
    - mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
    - iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
    - tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm

    Pats žinau, kad realybėj toks variantas neįmanomas, nes kiltų milžininškas pasipriešinimas tiek dėl praktinių dalykų (viešasis transportas, kuris kursuotų per 2 savivaldybes, Lietuvoje vis dar yra mission impossible), tiek dėl emocinių (adresas "Vilniaus miestas, Kelmijos sodų 84-oji gatvė" yra žymiai skambesnis nei "Salininkų savivaldybė, Kelmijos sodų 84-oji gatvė")

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Būtų 10 apskričių, atliekančias tas pačias funkcijas vietoj 60 rajonų ir daugiau galių seniūnijoms Dabar toks variantas turbūt nepasiteisintų, bet pagal demografines tendencijos, atrodo, galėtų ateityje.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?
    Nežinau Nesu šios srities žinovas, kad čia dabar sėdedamas prie klaviatūros per kelias minutes sukurčiau visą planą/strategiją dėl savivaldybių pertvarkos. Gal palikti, gal apjungti su gretimomis - net neįsivaizduoju, bet manau, kad yra kas argumentuotai gali pasakyti kaip reikėtų padaryti, kad būtų didžiausia nauda. Tačiau kalbant apie didžiuosius miestus, tai akivaizdžiai matoma, kad skirtingos miestų ir rajonų savivaldybės sukelia daug problemų ir nepatogumų, todėl bent šioje vietoje turbūt dauguma mūsų gana aiškiai gali pasakyti ką reikėtų padaryti.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Istorinė statistika:

    Click image for larger version

Name:	Lietuvos-savivalda-II-8.jpg
Views:	3
Size:	294,7 kB
ID:	1737962
    http://www.civitas.lt/wp-content/upl...vivalda-II.pdf

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?
    Kaip supratau, jungti.

    Atitinkamai, turbūt, prie Vilniaus ir Utenos.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą

    Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.
    Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Kaip minimum reiktų atsisakyti žodžio "rajonas" kaip okupacinio palikimo. Dabartinės demografinės tendencijos rodo, kad greitai gal tik apskričių centruose apsimokės turėtų stipresnius administracinius centrus, visą kitą liks seniūnijoms su ribotom funkcijom.

    Vis dar laikausi nuomonės demografinės tendencijos kaip tik padės Lietuvai tapti mažiau overall agrarinei ir labiau miestietiškai (išsilavinusiai?) šaliai, o ne failed state kaip Zimbabvė. Sumažins Uspaskicho/Graužinienės, Karbauskio/Širinskienės ir kitų ateinančių panašių politikų tikimybę, kurie kaip suprantu laikosi ant agrarinių miestelių su senstančia populiacija, balsų. Ir panašu, kad ir Kaune nors ir po visų PR lyg ir suvokta, kad nereik balsuot už ne miestiečių partijas.

    Kol sprendžia dabar miesteliai, tai Estijos nesitikėkit. Kai didesni miestai/sėkmingesni dabartinių rajonų centrai ekonomika ir gyventojais perspjaus miestelius ir kolūkines/depresines fabriko gyvenvietes, labai tikėtina, kad tokio klaupimosi kaimams nebeturėtų likti, kur reik palikt mokyklas su 2 vaikams ir pan. Pajudės ir visos reformos ir visuomenė nebus tokia išsiskaldžiusi.

    Čia poros dešimtmečių klausimas.

    Matydamas statistikas, kur Latvija kažkodėl geresnė pagal tam tikrus demografinius (ypatingai savižudybės, žmogžudystės) ir pan. rodiklius, aš tą nurašau būtent ant to, kad ten didesnė miestų prieš kaimus populiacija (nu dar gal galima ikikarinė didesnė etninių latvių emancipacija, bet čia jau konkretumo mažiau).
    Paskutinis taisė PoDV; 2019.07.25, 12:10.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?
    Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Jungti

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

    BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

    Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.
    O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

    BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

    Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Miesto ir rajono susijungimas: kaip vertina pakaunės gyventojai?

    (...) Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti...

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X