Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Nuostolio lyg ir nėra. Tiesiog gyventojai nušalinami nuo bendruomeninių reikalų sprendimo. Atitolstama nuo demokratinės visuomenės santvarkos. Atsiranda skaidrumo problemų, protegavimo ir t.t.
    Nors trumpalaikiu laiko tarpu gali ir pasiteisinti. Pvz.: karo atveju.
    taip, bet yra vietos savivaldos įstatymas (kurį priima ne kas kitas, o Tautos atstovybė - Seimas), kuriame parašyta, ką gali seniūnijos, o jos nieko negali, nes, cituoju: "Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje..... seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba" + ką gali deleguoti 32 str. :) Faktiškai nieko ypatingo tie seniūnai nedaro, n+1 metų nesikeičia, tik tiek kad arčiau žmonių (visai kaip Snoras). Va pvz mano verkių seniūnija įsikūrusi šnipiškėse, tai faktiškai galėtų būti ji jau ir savivaldybės centriniame pastate :)
    Na reik pagalvot, ar tikrai labai reikalinga galybė seniūnijų, kur jos ir šiaip nėra matomos. Kažkada nusiunčiau pretenziją, tai seniūnija pasakė, kad "tai ne jų kompetencijoje" ir tik persiuntė prašymą į savivaldybę. Viskas... Tai bet čia kiekvieno didelio miesto tokia situacija, kad ta savivalda tokai ribota. Va blogiau kaip kokiam jurbarke, kai vieno rajono gyventojus gali skirti 90 km atstumas...
    Junkis prie Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos ir Tu!

    Comment


      Klaipėdos regione padvelkė teritorijų dalybomis
      http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...s-410019/psl-1
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Diena.lt 2012-06-26, 05:00
        Justinas Argustas

        Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius
        Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos.

        Per ateinančius kelerius metus Lietuvoje gali būti sukurta 61-oji savivaldybė – Pabradėje. Tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinkamo įstatymo pakeitimams. Juo siekiama naujai steigiamoje savivaldybėje būtiną gyventojų skaičių sumažinti nuo 10 tūkst., kaip yra dabar, iki 7 tūkst.

        Pabradėje jau atlikta gyventojų apklausa ir įvykdyti kiti įstatymo reikalavimai. Tiesa, dar neaišku, ar naujam administraciniam vienetui įsteigti pritartų Švenčionių rajono savivaldybė. Jos sutikimas būtinas.
        (...)

        Regis, nauja Pabradės savivaldybė – tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos reformos. Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkmetis, taip pat reformų nenori patys gyventojai.
        (...)

        Koks Lietuvoje turėtų būti savivaldybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Dar 2006-aisiais buvo parengta būsimos reformos koncepcija.
        Tuomet siūlyta įsteigti Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybes, o Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybes panaikinti.
        Tačiau tąsyk skaičiuota, kad valstybei tai atsieitų šimtus milijonų litų. Tad planai taip ir nugulė į stalčius.
        http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...talcius-434451

        Comment


          Tiesioginiai mero rinkimai irgi nugulė į stalčius, nors nemanau, kad tam būtini milijonai.

          Comment


            Dar vieną ekonomiškai neįgalią savivaldybę užveis. Kaip tik reikia savivaldybes stambinti, o ne smulkinti.

            Comment


              Parašė Romas Rodyti pranešimą
              Diena.lt 2012-06-26, 05:00
              Justinas Argustas

              Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius
              Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos.



              http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...talcius-434451
              Pirmoji pastraipa puikiai atspindi bendra situacija valstybeje. Jei kazkieno vieno uzgaida neatitinka istatymu - keiciame istatymus. 7000 gyventoju riba labai jau zema. Su tokiomis proporcijomis Lietuvoje teoriskai galetu susikurti 500 savivaldu. Jei jau Pabradei Svencionys per toli ir norisi savos savivaldos, tai reiktu perskirstyti besiribojancias savivaldas, atrezti nuo Moletu bei Vilniaus po koki kaima. Dabar gi einama nagliausiu keliu. Istatymas trukdo - keiciam istatyma.

              Comment


                Idomu koks dabar yra Lietuvos administracinis–teritorinis suskirstymas?
                Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
                Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

                Comment


                  Vienos savivaldybės perskėlimas į dvi, arba mero rinkimas tiesiogiai - tai smulkmenos, kurios nieko iš esmės nekeičia. Reforma nevyksta - kaip buvo sovietiniai rajonai, taip ir liko.

                  Rajonų dydis - toks, koks buvo geriausiai sovietinės valdžios poreikiams. Na plius dar apylinkes panaikino. Dabar gaunasi taip, kad visi miestai, mažesni už Alytų (išskyrus Neringą, Birštoną ir Visaginą), savivaldos nebeturi (nes jie tėra tik kažkokio rajono "seniūnija", o seniūnija tėra savivaldybės administracijos filialas, jis savivaldos neturi).

                  Comment


                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                    Vienos savivaldybės perskėlimas į dvi, arba mero rinkimas tiesiogiai - tai smulkmenos, kurios nieko iš esmės nekeičia. Reforma nevyksta - kaip buvo sovietiniai rajonai, taip ir liko.
                    Apie tai ir kalba. Imkime, kad ir Vilniaus savivaldybę - beveik 600 tūkst. gyventojų Praktika rodo, kad administraciniai ir demokratiniai procesai tokiuose dariniuose veikia apsunkintai. Juolab, kad pas mus visiškai nėra smulkesnio savivaldos vieneto - seniūnijos yra grynai ūkinis subjektas. Kodėl nesuteikti joms savivaldos tesių?

                    Comment


                      Tarybiniais laikais Vilniuje buvo berods 4 rajonai su savo vykdomaisiais komitetais. Nemanau, kad tai gerai, nes miestas yra visuma. Ir jei tarybiniais metais tie rajonai praktiškai užsiiminėjo tik tam tikrais ūkinais dalykais savo teritorijoje, o visu miesto ūkiu, planavimu, plėtra, užsiiminėjo visai kiti organai. Tai pagal dabartinius teisės aktus ir "demokratiškas" paniatkes, Vilnius būtų padalintas į kelias nepriklausomas savivaldybes, kurios nedirbtų gyventojų labui, ką puikia įrodo miestų ir rajonų savivaldybės, kai kiekviena iš jų tampo paklodę į savo pusę tik dėl savo siaurų institucinių interesų, o ne gyventojų labui. Kaip tuomet iš viso bendras ūkis, infrastruktūra, transportas, plėtra? Nu nesusišnekėtų niekaip.

                      Čia tarpukaryje reikėjo daugybės smulkių savivaldybių, nes dėl susisiekimo lygio didesnes teritorijas būtų buvę sunku suvaldyti ir nepatogu gyventojams. Dabar gi susisiekimas nėra problema. Dauguma automobiliziuoti. Reikia tik gerinti viešajį transportą. Ir savivaldybės gali būti didesnės. Kuo mažiau biurokratijos, tuo geriau.

                      Comment


                        Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                        Rajonų dydis - toks, koks buvo geriausiai sovietinės valdžios poreikiams. Na plius dar apylinkes panaikino. Dabar gaunasi taip, kad visi miestai, mažesni už Alytų (išskyrus Neringą, Birštoną ir Visaginą), savivaldos nebeturi (nes jie tėra tik kažkokio rajono "seniūnija", o seniūnija tėra savivaldybės administracijos filialas, jis savivaldos neturi).
                        Turi tie miestai savivaldą. Nenusišnekėk. Tik jie dar vadovauja ir rajono kaimiškajai teritorijai.

                        Comment


                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                          Apie tai ir kalba. Imkime, kad ir Vilniaus savivaldybę - beveik 600 tūkst. gyventojų Praktika rodo, kad administraciniai ir demokratiniai procesai tokiuose dariniuose veikia apsunkintai. Juolab, kad pas mus visiškai nėra smulkesnio savivaldos vieneto - seniūnijos yra grynai ūkinis subjektas. Kodėl nesuteikti joms savivaldos tesių?
                          Greitosiom permetus aplinkinių ir panašaus dydžio šalių pavyzdžius ( http://en.wikipedia.org/wiki/Local_government ), atrodo, kad lietuviškosios "savivaldybės" yra didžiausios.

                          Bet tai nelabai svarbu (didesnės jos ar mažesnės), kol tos "savivaldybės" neturi realios savivaldos. T.y. savarankiško biudžeto (su savarankiškom pajamom ir išlaidom). Dabar berods ~90% tipinės savivaldybės biudžeto sudaro centrinės valdžios pervedami pinigai centrinės valdžios numatytoms funkcijoms vykdyti. Tiesioginiai ūkvedžio rinkimai nieko nekeičia :)

                          O Druskininkų pavyzdys rodo, kokia reakcija Vilniuje (pradedant seimu ir baigiant spauda) į savivaldybės bandymą turėti savarankiškas pajamas.

                          Simboliška ir terminologijos makalynė. Savivaldos dariniai net neturi normalaus vardo. Dauguma jų vadinama "rajonais", bet tie, kurie sukurti jau LR laikais - ne. Vietoj to teritorijai įvardinti naudojamas įstaigos ("savivaldybė") vardas. O kaimiško rajono vadovas vistiek vadinamas pavadinimu, kuris reiškia miesto vadovą (meras).

                          Comment


                            O kodėl neatkūrus papildyto tarpukario suskirstymo?
                            Kiekvienas miestas turėtų savivaldą, kiekvienas valsčius turėtų.
                            Kažkas į Lenkiją panašaus.
                            Mažos, nykstančios gyvenvietės pagyvėtų.
                            Paskutinis taisė Kitas Džiugas; 2012.06.27, 14:01.

                            Comment


                              Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                              O Druskininkų pavyzdys rodo, kokia reakcija Vilniuje (pradedant seimu ir baigiant spauda) į savivaldybės bandymą turėti savarankiškas pajamas.
                              Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai gali sau leisti turėti savarankiškas pajamas, bet kokia situacija būtų su kaimiškų vietovių rajonais, kur pajamų beveik nėra, o yra vien tik išlaidos?
                              Flickr

                              Comment


                                /\ latviai jau 3 metus nebeturi tarybiniu rajonu...
                                Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
                                Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

                                Comment


                                  Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
                                  O kodėl neatkūrus papildyto tarpukario suskirstymo?
                                  Kiekvienas miestas turėtų savivaldą, kiekvienas valsčius turėtų.
                                  Kažkas į Lenkiją panašaus.
                                  Mažos, nykstančios gyvenvietės pagyvėtų.
                                  Kam reikalingos ekonomiškai neįgalios savivaldybės, išlaikomos iš centrinio biudžeto? Dar daugiau valdininkų, dar daugiau išlaidų administravimui. Juk net dabar kai kurios savivaldybės neišsilaiko pačios, o priveisus dar mažesnių, jos iš viso iš savo pajamų nesugebės vykdyti skirtų funkcijų, tik ir gyvuos iš centrinio biudžeto dotacijų... Dabar nebe tie laikai, kokie buvo tarpukaryje, kai Lietuva buvo žemės ūkio kraštas ir žemės ūkis buvo plėtojamas visose Lietuvoje, taip kad savivaldybės turėjo vieną stabilų pajamų šaltinį. O jei dar būdavo didesni miško masyvai, pasienis, koks nors fabrikėlis, tai ir neblogai gyveno. Dabar gi kai kuriose būsimose savivaldybėse net žemės ūkio nebūtų, nekalbant apie pramonę ar pan.

                                  Parašė Mørtã Rodyti pranešimą
                                  /\ latviai jau 3 metus nebeturi tarybiniu rajonu...
                                  Ir dauguma tų naujų savivaldybių yra išlaikomos iš centrinio biudžeto.
                                  Paskutinis taisė Al1; 2012.06.27, 16:24.

                                  Comment


                                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                    Kam reikalingos ekonomiškai neįgalios savivaldybės, išlaikomos iš centrinio biudžeto? Dar daugiau valdininkų, dar daugiau išlaidų administravimui. Juk net dabar kai kurios savivaldybės neišsilaiko pačios, o priveisus dar mažesnių, jos iš viso iš savo pajamų nesugebės vykdyti skirtų funkcijų, tik ir gyvuos iš centrinio biudžeto dotacijų...
                                    Al1, gal galėtum tiksliai parašyt, ko nori? Norėčiau išgirst.

                                    Comment


                                      Aš nieko nenoriu. Manau, kad naujų savivaldybių steigti nereikia. O stambinti būtų galima.
                                      Dar viena blogybė, ypač dėl Pabradės. Įsteigus šią savivaldybę, joje valdžią paimtų lenkai, ir dar viena savivaldybė būtų lenkų užvaldyta. Nes Švenčionių rajone dabar tik apie 40 proc. sudaro lietuviai ir kuo arčiau Vilniaus, tuo lenkų daugiau.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2012.06.27, 16:32.

                                      Comment


                                        Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                        atrodo, kad lietuviškosios "savivaldybės" yra didžiausios.
                                        yra didesnių - jungtinė karalystė :) bet ten visiškai kitokia politinė kultūra
                                        Dabar berods ~90% tipinės savivaldybės biudžeto sudaro centrinės valdžios pervedami pinigai centrinės valdžios numatytoms funkcijoms vykdyti.
                                        Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
                                        Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...


                                        Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
                                        Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
                                        Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)
                                        Junkis prie Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos ir Tu!

                                        Comment


                                          Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                                          yra didesnių - jungtinė karalystė :) bet ten visiškai kitokia politinė kultūra

                                          Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
                                          Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...
                                          Atvaizdas


                                          Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
                                          Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
                                          Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)
                                          Jeigu būtų ne 60 merų kaip dabar, o kokie 600, manau korupcija dar daugiau išaugtų, nes kuo didesnis biurokratinis aparatas, tuo sunkiau viską kontroliuoti. Jau nekalbant apie tai, kad ir pačios administracinės išlaidos išaugtų ir biurokratinis aparatas padidėtų. Beto kai kurios savivaldybės ir taip mažos bei sparčiai mažėja.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X