Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • praetor
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.
    Dabartiniai atstovai apskrityse yra vyriausybes deleguoti pareigunai atliekantys administracine prieziura konkreciu apskriciu teritorijose esanciose savivaldybese. Kiekvienas atstovas skirtingose apskrityse "priziuri" skirtinga skaiciu savivaldybiu.
    Kitaip sakant vyriausybes atstovas apskrityje savivaldybems.
    Paskutinis taisė praetor; 2007.05.04, 16:17.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Valdininkai nenori klausyti prezidento
    Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.
    Anokia čia sensacija - žinoma, kad apskričių viršininkai nenori, kad jų darbo vietos būtų panaikintos. Ir žinoma, kad jei jie pritartų pasiūlymui naikinti, tai prilygtų prisipažinimui kad dabar jie nieko naudingo neveikia.

    Tik, man atrodo, lietuviškos administracinės reformos bėda ta, kad užuot išdiskutavus ir nusprendus, kiek ir kokių darinių reikia sukurti, vis kliedima apie kažkokių mistinių regionų atkūrimą

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Valdininkai nenori klausyti prezidento
    Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    [B][SIZE="3"]Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.
    Mane stebina tas Lietuvos miestų administracinis plėtimasis į laukus. Net juokinga - Vilniaus miestas administraciškai prasideda kažkur miškuose prie Trakų, bei prie Nemenčinės. Na, Vilnių dar galima suprasti - Vilniaus rajono "lenkiška" administracija stabdo plėtrą, bet nejaugi ir Klaipėdoje tas pats? Kodėl visus "miestietiško gyvenimo būdo" kaimus (t.y. tuos, kurių gyventojai nemelžia karvių, o važinėja dirbt į miestą) būtina prijungti prie miesto? Kuo tai geriau, ir kam?

    Rajonų skaldymui į mažesnius pritariu, kaip visiems kitiems pasiūlymams mažinti centralizaciją.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Klaipėdos plėtra: priemiesčių gyventojai lieka už borto



    Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.

    Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės specialistai tai vadina tikrovės neatitinkančia informacija, tačiau pripažįsta, kad idėja rajono sąskaita praplėsti Klaipėdos miestą vis dėlto egzistuoja.

    Beveik 10 ha miesto

    Raimonda Gružienė, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja, sako, kad šiuo metu yra baigiamas naujo Klaipėdos bendrojo plano tvirtinimas. Šiame dokumente, galiosiančiame dešimt metų, administracinių ribų keitimas tarp rajono ir miesto nėra numatytas.

    Todėl ir ateityje galios tik tie pakeitimai, kurie buvo padaryti dar 1996 metais, kai prie miesto buvo prijungtos Labrenciškės, Tauralaukis, dalis Klemiškės gyvenvietės, Virkučių ir Šaulių kaimai, dalis Sudmantų ir Lypkių, Švepeliai, Rimkai, dalis Laistų kaimo ir Žardės bei Paupių kaimai.

    Nuo tada Klaipėdos miesto teritorija padidėjo maždaug trim tūkstančiais hektarų ir šiuo metu užima 9 826 ha.

    "Geografiškai miesto šiaurinis taškas nūdien yra už Girulių, ties "Žuvėdros" poilsiaviete, toliau administracinės ribos nubrėžtos miškų kirtimais ir "kerta" pusiau Kalotę bei Jakų žiedą. Jakuose, ties buvusia Klaipėdos asfalto baze, yra rytinis miesto ribų taškas", - pasakojo R. Gružienė.

    Įtakos zonos

    Nors administracinės miesto ribos artimiausiais metais nesikeis ir šiuo metu sparčiai besiplečiančios naujos gyvenvietės miesto pašonėje liks rajono teritorijoje, Klaipėdos valdžia į jas nenumoja ranka.

    "Pavyzdžiui, paskutiniame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje derinome rajono gyvenviečių specialių tinklų išvystymo planą. Negalime neprisidėti, nes naujų kvartalų infrastruktūra tampriai susijusi su miesto tinklais. Todėl ir miesto Savivaldybė domisi ir dalyvauja tokių rajono gyvenviečių kaip Slengiai, Mazūriškiai ar Triušeliai planuojamame tinklų vystymo procese", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Gružienė.

    Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu vyksta spartus gyvenviečių suartėjimas bei pramonės plėtra.

    Pasak R. Gružienės, naujais bendraisiais planais - ir miesto, ir Klaipėdos rajono, yra nustatytos uostamiesčio įtakos zonos: "Pramonės plėtros teritorija Gargždų kryptimi per Dovilus bei dėl sparčios individualių namų statybos neišvengiamas gyvenviečių artėjimas su Klaipėdos miestu ties Romais, Kalote ir Ginduliais."

    Rengia vystymo planus

    Tiesa, R. Gružienė pripažino, kad miesto ribų išplėtimas vis dėlto galėtų būti ypač naudingas praktiniu atžvilgiu kelioms šiuo metu perpus perskeltoms gyvenvietėms.

    "Pavyzdžiui, Kalotėje gyvenantiems žmonės, ko gera, iš tiesų būtų patogiau, jeigu visa gyvenvietė priklausytų miestui. Bent jau dėl to, kad, esant reikalui, specialiosios tarnybos - policija ar greitoji medicinos pagalba - iš Klaipėdos gali operatyviau atvykti nei iš Gargždų. Tačiau geri ketinimai kol kas taip ir liks ketinimais, nes tokioms mūsų mintims nepritarė rajono Savivaldybė."

    Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė dienraščiui teigė, kad atsižvelgti į siūlymą sutrukdė laiko stoka.

    "Tokios gairės iškeltos tada, kai Taryba jau ruošėsi tvirtinti Klaipėdos rajono bendrąjį planą. O tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl vienos ar kitos teritorijos perdavimo Klaipėdos miestui bei administracinių ribų keitimo, dera atlikti tam tikras viešąsias procedūras, apklausti gyventojus. Todėl rajono politikai nenorėjo skubėti. Numatyta tik tai, kad Klaipėdos miesto įtakos zonomis reikia laikyti pramoninę teritoriją ties bendrove "NEO Group" bei vadinamąjį Kalotės ir Purmalių trikampį už "Pakrantės" sodų", - aiškino V. Vytienė.

    Ji abejojo, ar ir po dešimties metų kitos Klaipėdos pašonėje augančios gyvenvietės, pavyzdžiui, Jakai, Slengiai, Mazūriškiai ar Ketvergiai, ateityje bus prijungtos prie miesto.

    "Sparti gyvenviečių plėtra yra didžiulis skaudulys rajonui, nes būtent iš rajono biudžeto lėšų reikia spręsti ten iškilusias problemas. Vargu ar miesto valdžia norėtų po savo sparneliu priglausti tas gyvenvietes, kurios reikalauja didelių investicijų ir kelia aibę problemų",- sakė V. Vytienė, pridūrusi, kad šiuo metu rajono Savivaldybė jau rengia specialiuosius planus, kurie numatys kelių ir pagrindinių inžinerinių magistralių tinklą naujose gyvenvietėse.

    "Greičiau Klaipėda ir Gargždai, per ateinančius penkerius metus sparčiai artėsiantys vienas prie kito, susijungs nei apie uostamiestį dygstantys individualių namų kvartalų gyventojai galės vadintis klaipėdiečiais", - juokavo V. Vytienė.

    Humoro nestokojo ir R. Gružienė: "Nors miesto ribos nesikeičia, pagal nustatytas miesto vystymosi perspektyvas erdvės plėtrai pritrūkti neturėtų, todėl Klaipėda pagal užimamą plotą ir toliau išliks trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Mūsų tikrai neturėtų aplenkti nei Šiauliai, nei Panevėžys. Priešingai, galime net viena pozicija pakilti aukščiau ir tapti antruoju šalies miestu pagal dydį - jei tik Vilnius ir Kaunas susijungs."

    Natalija MOGUČAJA
    www.ve.lt

    Komentuoti:

Working...
X