Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Aneksijų ekspertai nepamirškit, kad Kaunas panašiu metu kaip Vilnius, irgi "aneksavo" visokias gyvenvietes aplinkui. ir Klaipėda. Viskas normoj. Gal kiek Vilnius ir pedaug prigriebė, bet niekas netrukdo ekspertiškai peržiūrėt bendrajį planą ir atiduot visokius raistus Jėzaus Kristaus žinion, t.y. Vilniaus r. sav.
    Kristaus karalystė nepriimtų neišganytų avelių Per sekančius rinkimus nuneštų velniop visus liankus. Beliktų steigti Vilnius-2 savivaldybę.

    Comment


      Kaunui siekiant padidinti teritoriją, Seime – siūlymas dėl gyventojų apklausos
      Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, Seimas pradėjo svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą dėl gyventojų apklausos reglamentavimo...

      ...Pagal siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.“...
      Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/kauna...klausos-938462
      Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

      Comment


        LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai: valdžia savo lovose galės miegoti ramiai
        Kauno miesto valdžiai bandant prisijungti dalį Kauno rajono aiškėja, kad už šio plano gali slypėti tiek noras rajono sąskaita finansuoti miesto politikų rinkimų pažadus, tiek asmeniniai mero bei tarybos narių interesai. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dalis „Vieningo Kauno“ narių patys gyvena norimose prijungti teritorijose, o išplėtus miesto savivaldybės ribas, išaugtų ir mero verslo galimybės...
        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

        Comment


          Siūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos
          ...Pagal priimtą projektą, Vyriausybei gavus siūlymą keisti savivaldybės ribas, turėtų būti vispusiškai įvertinami inicijuojamos reformos socialiniai ir ekonominiai padariniai, jos poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.

          „Turės būti įvertinta, kad ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto sudarys tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.“, – rašoma pranešime.

          Jame taip pat teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija teiks Vyriausybei dokumentus dėl savivaldybių ribų keitimo tik tuo atveju, jeigu vietos gyventojų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų pasisakė už siūlomus pakeitimus...
          Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietu...klausos-951432
          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

          Comment


            Parašė lukass Rodyti pranešimą
            Siūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos


            Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietu...klausos-951432
            Tokie ad hoc įstatymų pateikinėjimai ir parodo, kieno interesus labiausiai paliestų sprendžiami savivaldos teritorijų pakeitimai. Nors šiuo atveju buvo veikiama sparčiai, kad būtų užkirstas kelias Matijošaičio planams prijungti pusę Kauno rajono prie miesto savivaldybės. Įdomumo dėlei, savo laiku Kupčinskas yra siūlęs kažką panašaus 2007 metais (26 temos pranešimas). Nors tokie užmojai išduoda, kad net nesusimąstoma, ką reiškia pats žodis "savivalda". Savo studijų baigiamajame darbe nagrinėjau šį klausimą iš dalies naudodamasis medžiaga, surinkta šioje forumo temoje - ačiū visiems, kad dalinatės. Iš esmės, diskusija sukasi apie kelias problemas:

            1. Efektyvumas vs. atstovaujamumas yra pagrindinė diskusijos ašis, į ką buvo atsižvelgiama koreguojant savivaldybes Vakarų Europoje. Lietuvoje išliko TSRS laikų suskirstymas, kuris buvo orientuotas į ūkiškumą, esant gerai demografinei situacijai. Iki 1995 veikė du lygiai (neskaitant apskričių), vėliau liko tik savivaldybės. Reforma, kuria buvo įsteigtos 5 naujos savivaldybės 2000 m., turėjo įsteigti savivaldybes ten, kur jie egzistavo 1950-1959 m. (Pabradė, Kuršėnai, Daugai, Ramygala), taip pat panaikinti žiedinės savivaldos, turbūt ir šiandienai tai būtų kompromisinis variantas. Visgi, pas mus žymiai labiau orientuojamasi į tai, kad savivalda = administracija, geras meras tas, kuris geriausiai tvarkosi savo UABe (apie ką kalbama per savivaldybių rinkimus?). Taip pat, vienas svarbiausių paskutinio dešimtmečio diskurso elementų buvo efektyvumas ir taupumas, o bet kokia biurokratijos plėtra nepageidaujama (kuo mažiau valstybės, tuo geriau). Šitą poziciją taip pat atstovauja ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

            2. Daugelis deda viltis į renkamus seniūnus ar seniūnijas, šita idėja sklando ir tarp kai kurių politikų. Visgi, prieš tokius pasiūlymus Vyriausybėje naudojamas tas pats argumentas - pagal dabartinę sąrangą, seniūnijos tėra teritoriniai filialai; seniūnas negali būti renkamas nes jis yra skiriamas pareigūnas; visi pakeitimai sukeltų daug išlaidų, neefektyvu ir pan. Vietoje to, buvo prikurta seniūnaitijų, kurios turėtų veikti kaip tarpininkas tarp bendruomenių ir administratorių, bet neturi jokių svarbesnių funkcijų, tėra vadybinis sprendimas. Ypač miestai veikia kaip super administracijos, ir kontroliuoja plėtrą ir išlaidas visose įmanomose srityse, vietoje to galima būtų nueiti decentralizacijos keliu.

            3. Sukurti naują savivaldybę esamomis sąlygomis yra kone taip pat sunku, kaip ir inicijuoti referendumą. Teisė įsisteigti paliekama tik teritorijoms virš 10 tūkst. gyventojų, tam reikia Vyriausybės teikimo (kuri veikia pagal viziją arba partinius sumetimus), Seimo pritarimo (kuris daugmaž balsuoja vedinas partinių sumetimų), ir 50 proc. aktyvumo vykdomojoje apklausoje (ką yra sunku surinkti). Ikikrizinės vizijos sukurti naujų savivaldybių atsisakyta, paskutinį dešimtmetį priimami tik ribojimai, apie iniciatyvą iš Seimo ar Vyriausybės nekalbama, bendruomenės turbūt pačios nepajėgios išsireikalauti. Dažniausiai pateikiamas motyvas - visoje Europoje savivaldybės stambinamos, bet nutylima kad prie klausimo Lietuva ir daugelis Europos valstybių prieina iš visiškai priešingų pusių.

            Galbūt šiuo metu reikalinga diskusija, ko iš tiesų reikia labiausiai: daug valstybės paslaugų yra prieinamos internete; mokyklų, ligoninių tinklas turi trauktis; prasta demografinė situacija nacionaliniu mastu; kita vertus, kalba turėtų eiti apie tai, kad bendruomenės (galvojant apie gyvenvietes, kurios nėra rajonų centrai arba skirtingų miesto dalių bendruomenes) turėtų daugiau ar mažiau kontroliuoti finansinius išteklius ir jų panaudojimą srityse, kurios jas liečia pirmiausia. Galbūt reiktų kalbėti apie skirtingus lygius, didesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aiškiai išdėlioti prioritetus ir lygmenis, kuriuose geriausia įgyvendinti konkrečius tikslus.

            Comment


              Kaip yra su Neringos miesto statusu?
              Ar neturėtų tai būti rajonas, ar rajono dalis. Juk jame yra "miestai" (gyvenvietės) kaip Nida, Juodkrantė ir tt.
              Įprastai Lietuvoje juk mieste nebūna kito miesto, visi tie miestai ir miesteliai rajponuose tik būna.

              Comment


                Juodkrantė, Nida, Pervalka, Preila yra to paties miesto- Neringos dalys. Smiltynė- Klaipėdos

                Comment


                  Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                  Juodkrantė, Nida, Pervalka, Preila yra to paties miesto- Neringos dalys. Smiltynė- Klaipėdos
                  Tai aš tą žinau. Mano klausimas ir buvo apie tai.
                  Nida, Juodkrantė, yra gyvenvietės (kaimas, miestelis, miesto tipo gyvenvietė, miestas, megapolis ir kt.)

                  Kaip gali būti gyvenvietės (kaimas, miestelis ar kt) mieste?
                  Kitaip sakant miestas mieste.

                  Kuriame kitame mieste Lietuvoje yra kitas "miestas" (kaimas, miestelis)?

                  Visos gyvenvietės Lietuvoje yra rajonuose, nes miestai patys iš savęs yra gyvenvietės, ir juose kitos gyvenvietės negali būti ir nėra.

                  Comment


                    Taigi dabar jau yra dar ir Grigiškės - Vilniaus dalis.

                    Comment


                      Parašė manometras Rodyti pranešimą
                      Taigi dabar jau yra dar ir Grigiškės - Vilniaus dalis.
                      Keistai kažkaip, juk jei prijungė prie Vilniaus miesto, tai logiška, kad tampa miesto dalimi.
                      Iš inercijos paliko pavadinimą?

                      Pvz Vaišvydavos kaimas buvo toks Kauno rajone.
                      Prijungus prie Kauno miesto tai jau nebebuvo kaimas, o tapo Kauno miesto dalimi (mikrorajonu ale):
                      https://lt.wikipedia.org/wiki/Vai%C5%A1vydava
                      Gyvenvietė gyvenvietėje arba miestas mieste tiesiog iš pricnipo neteisingai skamba.
                      Paskutinis taisė Gator; 2020.04.22, 23:00.

                      Comment


                        https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilnia...vivaldyb%C4%97
                        Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).

                        Comment


                          Aha, viskas teisinga tada, nėra čia miesto mieste situacojos visgi, nes tik savivaldybei priklauso Grigiškės, bet ne pačiam miestui.
                          Tai Neringa išlieka vienintelsi atvejis kur yra gyvenvietė gyvenvietėje.

                          Comment


                            Parašė Gator Rodyti pranešimą
                            Tai Neringa išlieka vienintelsi atvejis kur yra gyvenvietė gyvenvietėje.
                            Gal ne tiek gyvenvietė gyvenvietėje, kiek gyvenvietė mieste. https://lt.wikipedia.org/wiki/Neringa :
                            1946 m. vasarvietės Nida, Preila ir Juodkrantė pripažintos miesto tipo gyvenvietėmis, bet 1947 m. buvo prijungtos prie Klaipėdos. Neringos miestas suformuotas 1961 m. lapkričio 15 d. sujungus penkias gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą.

                            Comment


                              Aš supaprastinau ta prasme, nes miestas yra gyvenvietės tipas. Tad gyvenvietė mieste yra ir gyvenvietė gyvenvietėje. Tas kažkaip nelogiškai skamba iš principo
                              https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvenviet%C4%97

                              Comment


                                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                Aš supaprastinau ta prasme, nes miestas yra gyvenvietės tipas. Tad gyvenvietė mieste yra ir gyvenvietė gyvenvietėje. Tas kažkaip nelogiškai skamba iš principo
                                https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvenviet%C4%97
                                Čia yra kelios logikos: 1) paprastoji buitinė, kalbinė ir 2) valdymo, administravimo.
                                Tinka ir Vilniaus-Grigiškių, ir Neringos-Nidos+Juodkrantės+Pervalkos+Preilos atveju.
                                Pagal paprastąją buitinę, kalbinę Juodkrantė, Nida, Preila, Pervalka, Grigiškės yra gyvenvietės, o pagal administracinę – Neringos arba Vilniaus miestų savivaldybių dalys, nes valdomos tų savivaldybių. Kuršių nerijoje galėtų ir nebūti miesto ir jo pavadinimo Neringa, galėtų būti tiesiog Kuršių nerijos rajonas ar savivaldybė, bet sugalvota suteikti kurortinio miesto statusą.

                                Comment


                                  Parašė Gator Rodyti pranešimą

                                  Keistai kažkaip, juk jei prijungė prie Vilniaus miesto, tai logiška, kad tampa miesto dalimi.
                                  Iš inercijos paliko pavadinimą?

                                  Pvz Vaišvydavos kaimas buvo toks Kauno rajone.
                                  Prijungus prie Kauno miesto tai jau nebebuvo kaimas, o tapo Kauno miesto dalimi (mikrorajonu ale):
                                  https://lt.wikipedia.org/wiki/Vai%C5%A1vydava
                                  Gyvenvietė gyvenvietėje arba miestas mieste tiesiog iš pricnipo neteisingai skamba.
                                  Dar girdėjau, kad Grigiškes paliko kaip gyvenvietę mieste, nes jose buvo gatvių su tais pačiais pavadinimais, kaip ir Vilniuje. Reiktų keisti pavadinimus, o tai kainuotų ir nervintų žmones, kuriems kiltų problemų ir dar reiktų mokėti pinigus už keitimą.

                                  Prie Maskvos taip pat krūva miestų ir gyvenviečių prijungta nelabai seniai, lyg 2012 metais, ir jie liko miestai ir gyvenvietės mieste. Oficialūs adresai abrakadabros gaunasi, o dar tą prijungtą gyvenamųjų vietų masyvą vadina Naujoji Maskva (Новая Мсква).
                                  Paskutinis taisė manometras; 2020.04.25, 20:21.

                                  Comment

                                  Working...
                                  X