Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Vienas gana senas straipsnis, iš kurio aišku, kuo mes skiriamės nuo LV ir EE
    2003.11.24 Aptartos Baltijos šalių regionų plėtros ir vietos savivaldos perspektyvos

    Šių metų spalio mėn. pabaigoje Rygoje vyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų, atsakingų už regioninės politikos, savivaldos plėtros klausimus, susitikimas. (...)
    Šiuo metu Latvijoje bei Estijoje atitinkamai yra 539 ir 241 savivaldybės, todėl pagrindinė problema, kurią akcentavo kaimyninių šalių ministerijų atstovai – savivaldybių skaičiaus mažinimas.
    (...)dar nėra nuspręsta, koks savivaldybių skaičius liks po reformos. Svarstoma, kad šalyje bus 100, ar tik 33 savivaldybės. Latvija šį procesą numato baigti iki 2005 metų. Dar šių metų pavasarį ministrų kabinetas paprašė savivaldybių įvertinti pasiūlytą projektą, kuriame numatomos 102 savivaldybės.
    (...)
    Estijos ministerijos atstovai, supažindindami su savo vietos savivaldos sistema taip pat akcentavo būtinumą mažinti savivaldybių skaičių, nes pastarųjų yra per daug, o mažose savivaldybėse trūksta administracinių gebėjimų.
    (...)
    Anot VRM sekretorės R. Budbergytės, (...), Lietuvoje situacija yra priešinga. Taip pat ji akcentavo vietos savivaldos ir viešojo administravimo sričių perspektyvas. 1995 m. pirmojo administracinės teritorinės reformos etapo metu buvo panaikinta 530 žemesnių administracinių vienetų, įsteigta 10 apskričių bei 56 savivaldybės, kurių skaičius nuo 2000 metų išaugo iki 60 savivaldybių.
    Paskutinis taisė Romas; 2007.08.31, 21:12.

    Comment


      #22
      Straipsnis dar prieš paskutinius savivaldybės rinkimus, tačiau iš esmės likęs aktualus
      Švenčionių rajono savivaldybės taryba nepritarė Pabradės savivaldybės steigimui
      2006-02-14 13:06:43 Švenčionių raj. sav.

      Rajono savivaldybės taryba svarstė klausimą dėl Pabradės savivaldybės steigimo. (...)
      Meras Vytautas Vigelis posėdyje pastebėjo, kad šis klausimas yra aktualus ir ne šiandieną iškilęs, o besitęsiantis nuo 1990 m.

      Iniciatyvinės grupės koordinatorius Kęstutis Marcinkevičius tvirtina, kad Pabradė į rajono biudžetą daugiausiai įneša lėšų, o gyvena skurdžiausiai. Ar tikrai taip yra? Pasak K.Marcinkevičiaus, Pabradės zonos mokesčiai rajono biudžete sudaro 65,5 proc., o mokesčių inspekcijos duomenimis – tik 24,16 proc. Gal vis dėlto labiau verta tikėti specialistais - mokesčių inspekcija. Ar Pabradė gyvena skurdžiausiai? Pabradėje nedarbas mažiausias, būsto vertė didžiausia, investicijos didžiausios, rajono biudžeto paskirstymas tolygus.

      O kas tempė duobėje atsidūrusią Pabradę, kai žlugo „Modulis“ ir nedarbas mieste siekė 30 proc.? Švenčionys ir ypač Švenčionėliai, kuriuose tuo metu pramonės įmonės dirbo. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimus dėl mokesčių lengvatų, padėjo besikuriančiam „Intersugical“ – tą irgi reikėtų vertinti.

      Ko tada trūksta Pabradei dabar? O ko trūko 90-aisiais, apie kuriuos taip nenoriai kalba asmenys, tuo metu siekę autonomijos, prisijungimo prie Vilniaus rajono, trikalbystės, iškėlę Lenkijos vėliavą Pabradės mieste ir Magūnų seniūnijoje? Konkrečiai - tuometinis Pabradės miesto vadovą Zbignevas Jedinskis, kuris už Lietuvos įstatymų nesilaikymą, net įsikišus prokuratūrai, buvo priverstas atsistatydinti. Šiandieną Z.Jedinskis – vienas iš Pabradės savivaldybės steigimo iniciatorių. Ar tikrai nėra sąsajų tarp Pabradės savivaldybės kūrimo ir to, kad Vilniaus rajono savivaldybėje taip pat siekiama skilimo - Nemenčinė nori tapti savarankiška savivaldybe? Beje, Z.Jedinskis neseniai tapo Vilniaus rajono merės patarėju.

      Rajono meras Vytautas Vigelis sako, kad iniciatyvinę grupę iš esmės vertina kaip visuomenės subrendimą, demokratijos apraišką, žmonių siekimą gyventi geriau, bet šiuo metu sprendimo steigti savivaldybę nepalaiko. Pirmiausia todėl, kad tokie sprendimai nepriimami skubotai, nes po to gali nukentėti labai daug žmonių. Tokios reformos susijusios su didelėmis išlaidomis. Kas finansuos? Ar tikrai Pabradės gyventojams tai būtų naudinga? Ar žmonės, kurių parašais disponuoja naujos savivaldybės kūrimo iniciatoriai, tikrai žino, ką gaus ir ką praras?

      Pirmiausia – šilumos kainos klausimas. Kadangi šildymui naudojamos nuolat brangstančios dujos, Pabradės šilumos kainą dalinai dengia kiti du miestai, naudojantys gerokai pigesnes medienos atliekas. Ar kas nors gyventojams pasakė, kiek kainuotų šildymas naujoje savivaldybėje? Ar žino žmonės, kad didžiausia problema įvardijamas važinėjimas į rajono centre - Švenčionyse - esančias įstaigas išliktų ir įsteigus naują savivaldybę? Naujoje savivaldybėje, kuri, beje, neatitiktų net minimalaus gyventojų skaičiaus kriterijų (reikia ne mažiau kaip 15 tūkst., o būtų tik 10 tūkst. gyventojų), atsirastų tik meras, vicemeras ir keli valdininkai, o visa kita - žemėtvarka, kadastras, metrikacija, teritorijų planavimo skyrius, archyvas, kitos įstaigos - ir toliau liktų Švenčionyse. Ar žinodami tiesą žmonės nepradės galvoti kitaip? Yra pakankamai laiko viską pasverti ir apmąstyti, ne veltui liaudies išmintis byloja: „Devynis kartus matuok, dešimtą kirpk“. Laiko yra - mero nuomone, gal geriau vertėtų pabandyti įvairius nesklandumus išspręsti stiprinant seniūniją, aktyvinant jos veiklą.
      (...)
      Balsų dauguma Švenčionių rajono savivaldybės taryba nusprendė nepritarti Pabradės savivaldybės steigimui ir šį sprendimą išsiųsti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
      http://www.savivaldybes.lt/zinios/in...jienos&id=2794

      Iš tiesų atsiskyrus ekonomiškai stipriai Pabradei Švenčionių rajono savivaldybei ateitų labai liūdni laikai.
      Nepadėtų ir tuometinio mero kalboje minėtos malkomis kūrenamos katilinės

      Comment


        #23
        Įdomus Elektrėnų mero interviu

        Savivaldybių žinios Nr. 3 (388), 2007-01-25
        Naujų savivaldybių steigimas – Golgotą praėjusių akimis

        (...)Teigiama, kad pagrindinis principas kuriant naujas savivaldybes bus tai, ar savivaldybė pajėgs žmonėms teikti paslaugas. Ar Jūsų Savivaldybėje tai jau pasiekta ir kokių bėdų dar esame šioje srityje?
        Vietos savivaldos funkcijos vienos, valstybės – kitos. Blogai, kad steigiant naujas savivaldybes įstatyme nebuvo nė vieno žodžio apie tai, kaip tose savivaldybėse savo funkcijas vykdys valstybė. Tai yra kaip bus renkami mokesčiai, ar bus steigiami „Sodros” padaliniai, teismai, prokuratūros, miškų urėdijos ir kitos valstybės institucijos, privalančios tarnauti žmonėms. Vietos žmonės piktinasi, kai, pavyzdžiui, mokesčius mokėti tenka važiuoti 30 kilometrų, ir klausia: „Tai kam ta nauja savivaldybė”? Jiems visai nesvarbu, kad vienos funkcijos priskirtos valstybei, kitos – Savivaldybei.
        Mums iš penkių savivaldybių labiausiai pasisekė, kai per vargus, lobizmą ir visokias viliones pavyko įsteigti reikalingiausius valstybės institucijų padalinius. Bet kadangi mes kūrėmės iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijų, tai iki šiol mus aptarnauja Vilniaus ir Kauno kelių tarnybos, elektros tinklai priklauso ir Rytų, ir Vakarų skirstomiesiems tinklams, o kai kur telefonai jungiami per Kaišiadorių rajono kodą.

        Surikiuokite argumentus ir pamokas, kurias reikėtų įvertinti rengiantis steigti naujas savivaldybes. Svarbiausia suderinti ne tik Vietos savivaldos, Administracinės teritorinės reformos įstatymus, bet peržiūrėti ir valstybės funkcijas reguliuojančius teisės aktus.
        (...) Administracinę teritorinę reformą tęsti reikia. Praktika parodė, kad Elektrėnai, būdami Trakų rajono savivaldybės sudėtyje, nebūtų sulaukę nei tiek dėmesio, nei investicijų. Investicijos į Elektrėnų savivaldybę padidėjo 10 kartų. Žmonės patenkinti, kad reikalus gali susitvarkyti mažiau važinėdami. Pagaliau kai valdžia arčiau žmonių, ją ir iškeikti lengviau. Nereikia į Trakus važiuoti...
        http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...=87&art_id=286

        Comment


          #24
          2007.07.02 | 13:02 (35)
          Imantas Melianas: Savivaldybės ar pusrajoniai?
          Lietuvos administracinio teritorinio suskirstymo reforma tampa permanentine.

          Pastaruoju metu viešojoje erdvėje gana dažnai diskutuojama apie būtinumą įteisinti tiesioginius merų arba net seniūnų rinkimus. Deja, kur kas rečiau kalbama apie tai, kokios turėtų būti “visaliaudiškai išrinktų” merų ir savivaldybių tarybų prerogatyvos ir jų sąveikos mechanizmai, tarsi tai būtų neesminiai arba antraeiliai dalykai. Nenorom prisimeni vėlionio Gintaro Beresnevičiaus taiklų pastebėjimą, jog lietuviai dalyvaudami rinkimuose įsivaizduoja renką ne piliečiams atskaitingą valdžią, o genčių vadus (tiesa, tuomet buvo kalbama ne apie savivaldybių, o apie Prezidento rinkimus, tačiau tai nekeičia reikalo esmės).
          (...)

          Buvo per tuos metus pasiūlyta ir visiškai fantastiškų projektų. Pavyzdžiui, valdišką statusą turinti ir todėl, atrodytų, solidi įstaiga – Etninės kultūros valstybinės globos taryba rimtu veidu siūlė atsisakyti apskričių (ką galima būtų tik sveikinti) ir įkurti jų vietoje keturis regionus, arba sritis – Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją. Beje, Klaipėdos kraštui buvo siūloma suteikti Žemaitijos subregiono statusą (autonomiją?). Buvo pridėtas net specialus žemėlapis, kuriame, pavyzdžiui, Vilnius buvo įjungtas į Dzūkijos srities sudėtį. Prisivažinėtume į Alytų įvairius reikalus betvarkydami…

          O kaip gi savivaldybės (nors pastaraisiais metais pasigirdo siūlymų “įsavivaldybinti” ir apskritis)? Ogi niekaip, jei nelaikysime reikšminga reforma rajonų pervadinimą “rajonų savivaldybėmis”, o buvusių respublikinio pavaldumo miestų – “miestų savivaldybėmis”. Tiesa, 2000 metais buvo įsteigtos kelios naujos savivaldybės ir iš dalies pakeistos kai kurių senųjų ribos; tokiu būdu naujais administraciniais centrais tapo Rietavas, Pagėgiai, Kazlų Rūda, Kalvarija ir Elektrėnai. Įdomiausia, kad nauji dariniai buvo pavadinti irgi “naujoviškai” – ne rajonų arba miestų, o tiesiog savivaldybėmis. Sunku atsikratyti minties, kad taip buvo padaryta tik , tam, jog pervargę viršininkai Vilniuje nesusipainiotų ir nesugalvotų dar kartą skelti pusiau jau “suskaldytas” savivaldybes.
          (...)

          Toliau – vėl tyla ilgiems metams. Štai kodėl mane taip sudomino žinia, kad birželio 17 dieną Vidaus reikalų ministerija surengė keturių “senųjų” rajonų gyventojų apklausą dėl jų rajonų (atsiprašau – rajonų savivaldybių) padalinimo į naujas Kuršėnų bei Šiaulių (kuriai, kaip supratau, priklausys ir Šiaulių miestas), Ariogalos bei Raseinių, Kybartų bei Vilkaviškio ir Jiezno bei Prienų savivaldybes. Pasidomėjus paaiškėjo, kad VRM svarstoma galimybė įsteigti dar aštuonias naujas savivaldybes Nemenčinėje, Pabradėje, Kalveliuose,Vilkijoje, Eišiškėse, Ramygaloje, Salantuose ir Jašiūnuose.

          Štai čia ir kyla klausimai. Pirmiausia – jei numatyta įsteigti dvylika naujų savivaldybių, kodėl gyventojų apklausa atlikta tik keturiose iš jų? Antra – kodėl vos savaitę prieš apklausą, birželio 10 dieną, patvirtintame Šiaulių apskrities generaliniame plane net neužsiminta (nes jame kalbama tik apie šešis dabar egzistuojančius rajonus) apie būsimą Kuršėnų savivaldybę? Ir trečia – o kodėl teisė į savivaldą numatoma suteikti tik šiems miesteliams ir aplink juos esnčioms teritorijoms, o ne, pavyzdžiui, Vabalninkui, Linkuvai, Šeduvai, Sedai arba Varniams?
          Visas tekstas: http://www.balsas.lt/nuomones/koment...raipsnis130914

          Comment


            #25
            Parašė Romas Rodyti pranešimą
            Panaši istorija su Panevėžio ribų keitimu
            Aš vistiek nesuprantu logikos - kam miestų savivaldybes plėsti į laukus, kaimus ir miškus?

            Šitaip jau dabar yra Vilniuje - "Vilniaus miesto savivaldybė" prasideda kažkur laukuose netoli Trakų ir baigiasi kažkur miškuose prie Nemenčinės...
            Paskutinis taisė Romas; 2007.09.10, 20:57. Priežastis: Sintaksė

            Comment


              #26
              Bręsta administracinė reforma:

              Kauno valdžia nori didesnio miesto
              Paulius Garkauskas, www.DELFI.lt
              2007 rugsėjo mėn. 13 d. 21:21
              Kauno valdžią vasaros pabaigoje iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiekė raštas, kuriuo savivaldybė buvo įpareigota pareikšti savo nuomonę dėl dalies Kauno rajono teritorijos priskyrimo miestui. Kauno miesto taryba ketvirtadienio posėdyje pritarė būsimai Kauno plėtrai bei sudarė darbo grupę, kuri nagrinės su teritorijos ribų keitimu susijusius klausimus.

              Po numatytos reformos turėtų keistis ir Kauno miesto savivaldybės pavadinimas, kuriame neliks žodžio „miestas".
              http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14380245 (neveikia)

              EDIT http://www.delfi.lt/archive/article....ate=1189630800


              Po tokios reformos Kauno savivaldybės gyventojų skaičius išaugtų ~68000 galvų ir siektų ~426000. Teritorija padidėtų beveik 910kv.km ir siektų 1067kv.km t.y. beveik 7 kartus didesnį plotą nei dabar.
              Paskutinis taisė Romas; 2007.09.15, 09:37. Priežastis: Pasikeitė nuoroda
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                #27
                Tarptautinės konferencijos medžiaga 2007-04-02
                Lietuvos regionų modelis. Koks jis yra šiandien ir koks turėtų būti ateityje?

                PRANEŠIMAI
                JONAS JAGMINAS. Lietuvos administracinių teritorinių vienetų sistema ir poreikis ją tobulinti
                MARIS KRASTINŠ. Regionai ir jų valdymas Latvijoje: sukaupta patirtis ir ateities perspektyvos
                JANN LARSEN. Regionai ir jų valdymas Danijoje: sukaupta patirtis ir ateities perspektyvos
                KAISA LEENA LINTILA. Regionai ir jų valdymas Suomijoje: sukaupta patirtis ir ateities perspektyvos
                KOSTAS ŽYMANTAS SVETIKAS. Pasiūlymai dėl Lietuvos valstybės teritorijos administracinių vienetų dydžio ir statuso.
                RASA NOREIKIENĖ. Pasiūlymai dėl naujo regionų (apskričių) valdymo modelio įgyvendinimo etapų

                Visa konferencijos medžiaga:
                http://www3.lrs.lt/docs2/VPZHPVFY.PDF

                Geri dabartinio valdymo pavyzdžiai, kuriuos pateikė paskutinė pranešėja:
                Rasa Noreikienė
                Vidaus reikalų ministerijos sekretorė,
                Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pogrupio vadovė
                (...)
                Ką mes, analizuodami įvairias institucijas, radome? Pirmiausia išsiaiškinome, kad tų dviejų teisės aktų per šiuos praėjusius metus nelabai laikomasi. Šiuo metu Lietuvoje yra labai įvairių valstybinio administravimo subjektų, kurie veiklą vykdo įvairaus dydžio ir skaičiaus administravimo zonose. Yra valstybinio administravimo subjektų, kurių veiklos zonos sutampa su apskričių teritorijomis, jų dešimt. (...) Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apskričių teritoriniai padaliniai, Kultūros paveldo departamento prie ministerijos teritoriniai padaliniai, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai padaliniai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos ministerijos teritoriniai padaliniai. Jie sutampa su apskričių teritorijomis.

                Taip pat yra valstybinio administravimo subjektų, kurie turi penkias administravimo zonas. Pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ji turi 5 teritorinius padalinius, kurių veiklos zonos apima 2 apskritis. Tai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligonių kasos. Kitas pavyzdys yra Muitinės departamentas, kuris taip pat turi 5 teritorinius padalinius. Jų veiklos zonos taip pat apima po dvi apskritis, tačiau su išimtimis. Galbūt tai lemia Muitinės departamento darbo specifika, kas prieš tai pranešimuose buvo įvardyta.

                Darbo grupė išskyrė dar vieną valstybinio administravimo subjektų grupę, kurioje yra nuo 7 iki 11 teritorinių padalinių, kurių veiklos zonos apima ne tik apskritis, bet ir savivaldybes. Pavyzdžiui, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi 7 teritorinius padalinius: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi 8 regionų departamentus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi 11 teritorinių padalinių, Valstybės įmonė Registrų centras taip pat turi 11 padalinių. Matote, kokia yra įvairovė.

                Atskirai pažymėtina dar viena teritorinių–regioninių valstybinio administravimo subjektų grupė, kurios teritoriniai padaliniai beveik apima savivaldybes. Darbo birža turi 46 darbo biržas, kurių veiklos zonos beveik apima savivaldybes, tačiau kai kurios jungia po dvi arba tris savivaldybes. Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos yra 47 teritoriniai skyriai, kurių veiklos zonos taip pat beveik apima savivaldybes. Nuo prieš tai aptartos institucijos skiriasi tuo, kad paskirose savivaldybėse yra įsteigtos nuotolinės darbo vietos.

                Šiek tiek analizavome ir teisėsaugos institucijų administravimo zonas, kurios iš tikrųjų visai nesutampa su apskričių teritorijomis. Vyriausiųjų policijos komisariatų aptarnaujamos teritorijos sutampa su apskričių ribomis, tačiau turbūt visi puikiai žinome, kad šalyje yra 5 apygardos teismai, kurių veiklos teritorijos yra visai kitokios. Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija apima Vilniaus apskritį, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybes iš Alytaus apskrities, Molėtų, Zarasų, Ignalinos rajonų ir Visagino miesto savivaldybes iš Utenos apskrities. Taupydama mūsų visų laiką, aš nevardysiu, nes puikiai žinome, nors žmogui kartais iš tikrųjų sunku susigaudyti. Skundžia pilietis, sakykime, Kauno apskrities Raseinių rajono savivaldybės (...) kokį nors sprendimą. Jis turi skųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Vadinasi, visai kitos apskrities centre esančiam teismui. Apygardos prokuratūrų aptarnaujamos zonos sutampa su apygardų teismų veiklos teritorijomis, o apylinkių prokuratūros vėlgi yra atskiros teritorijos.
                Perpasakota versija: Savivaldybių žinios Nr. 13 (398), 2007-04-05
                Regionų valdymo modelio paieškos: mokslininkai aktyvūs, savivaldybininkai santūrūs
                http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...320&tech=print
                Paskutinis taisė Romas; 2007.09.16, 19:34.

                Comment


                  #28
                  Pasiskaitymai įdomūs. Bet atrodo, kad reforma daroma "iš viršaus" ir biurokratiškai. matome, kad vyrauja diskusijos apie "funkcijas".

                  Siūlomi kriterijai (ne mažiau kaip x gyventojų, centras ne arčiau kaip x km nuo dabartinio centro) irgi sukonstruoti pagal tą pačią logiką. Jeigu reforma vyktų "iš apačios", šituos kriterijus reikėtų apversti aukštyn kojom - pvz. "jeigu savivaldybėje daugiau nei x gyventojų ir atstumai didesni nei x - tokią savivaldybę skaidyti į mažesnes".

                  Comment


                    #29
                    Kauno rajono savivaldybė kol kas išliks
                    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14464494

                    mane šokiravo rajono mero minties eiga:
                    Pasak mero Valerijaus Makūno, savivaldybė nėra nuostolinga, jei ji turi ne mažiau kaip 70 tūkst. gyventojų. Planuojama Vilkijos savivaldybė turėtų apie 20 tūkst. gyventojų.
                    Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
                    Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.

                    Comment


                      #30
                      Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                      Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
                      Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.
                      Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.
                      Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                      Dordrechtas/Haarlemas
                      Nesebaras/Plovdivas
                      Kiolnas

                      Comment


                        #31
                        Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                        Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.
                        Nebuvau... Spėju, kad pensininkai ir daugiavaikės šeimos yra nuostolingos.

                        Comment


                          #32
                          Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                          Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.
                          o ką Pagėgiai?...

                          Comment


                            #33
                            Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                            Kauno rajono savivaldybė kol kas išliks
                            http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14464494

                            mane šokiravo rajono mero minties eiga:

                            Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
                            Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.
                            Manau meras visai teisus, netgi per daug verslininkiskai masto. Valdininkiskai nuostolinga tiesiog skambetu kaip "neefektyvi" arba "neoptimali". Cia tas pats kas atidaryti po gimdymo skyriu kiekvienoje apylinkeje kur gimsta po 10 vaiku kasmet. Labai patogu vietos gyventojam, bet kokia to kaina ('value for the money' verslo terminais)?

                            Comment


                              #34
                              Naujų savivaldybių steigimo planai išgąsdino Kauno r. politikus
                              Stasys Jokūbaitis, „Valstiečių laikraštis“
                              2007 lapkričio mėn. 1 d. 00:01 DELFI

                              Kitą savaitę netoli Kauno esančiame vaizdingame Vilkijos miestelyje vyks savotiškas referendumas – gyventojų apklausa dėl naujos savivaldybės steigimo. Nuo apklausos rezultatų priklausys šio panemunės miestuko su linksmai dažytais namukais, aplinkinių ir tolimesnių kaimų likimas. Vyriausybės strateginiame komitete, Vidaus reikalų ministerijoje iš esmės pritarta, kad būtų steigiamos naujos savivaldybės, tačiau sunerimę Kauno rajono politikai tokius planus sutiko kone su kardais.

                              Apklausa – tik formalumas
                              Vargu ar šiandien Vilkijoje rastum daug gyventojų, kurie nenorėtų, kad jų miestelis vėl atgimtų. Senesni vietos gyventojai su nostalgija prisimena laikus, kai Vilkija buvo rajono centras, kai čia buvo daug įstaigų, virė gyvenimas. Net ir dabar vilkijiškiai kai kuriuos pastatus vadina „banku“, „finansų skyriumi“.

                              Daug metų įvairiais būdais jie bandė įpūsti miesteliui gyvybę, tačiau nesėkmingai. Dabar, kai šalies valdžios viršūnėse jau rengiami įvairūs administracinės reformos planai, miestelėnai vėl sukruto – įkūrė iniciatyvinę grupę, kuriai vadovauja vienoje draudimo kompanijoje dirbanti Gražina Markevičienė. Vilkijiškiai įsitikinę, kad būsimoji gyventojų apklausa – tik formalumas, kuris turėtų sustiprinti jų argumentus, kad Vilkijos savivaldybė tikrai turėtų būti įsteigta. „Europos Sąjungos direktyvose numatyta priartinti savivaldą prie žmonių. Tai ir būtų padaryta įsteigus Vilkijos savivaldybę“, – tikino politikus Kauno rajono tarybos posėdyje iniciatyvinės grupės vadovė G.Markevičienė.


                              Spaudžiami visi stabdžiai
                              Tačiau Vilkijos kelias į naujos savivaldybės centro statusą ne toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybės strateginis komitetas įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją jau šį rudenį pateikti ministrų kabinetui svarstyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kartu su parengtu trejų metų veiksmų planu dėl naujų savivaldybių steigimo ir „žiedinių“ savivaldybių ateities.

                              Atrodytų, vilkijiškiai galėtų lyg ir lengviau atsipūsti: Vidaus reikalų ministerija, į kurią kreipėsi iniciatyvinė grupė, siūlo vietoj Kauno rajono savivaldybės įkurti Vilkijos savivaldybę. Tačiau rajono savivaldybės taryba spaudžia visus, kokius tik įmanoma, stabdžius, kad išliktų dabartinis administracinis suskirstymas, o naujos Vilkijos savivaldybės steigimas būtų nustumtas į antrą planą.

                              Dar neatėjo laikas?
                              Kauno rajono meras Valerijus Makūnas savo potvarkiu skubiai sudarė darbo grupę iš savivaldybės tarybos frakcijų. Rezultatas buvo toks, kokio valdžios vyrai ir siekė. Rajono politikai netrukus pareiškė, kad gerbia Vilkijos gyventojų norą turėti atskirą savivaldybę, tačiau priimti tokį sprendimą esą dar neatėjęs laikas. Ta proga pažertas visas sąrašas grėsmių, jei vis dėlto tokia savivaldybė būtų įsteigta. Rajono laikraštyje pasipylė įvairių organizacijų pareiškimai, raginimai išsaugoti Kauno rajono savivaldybę.

                              Kokią bombą šiai savivaldybei pakišo Vilkijos krašto iniciatyvinė grupė ir Vidaus reikalų ministerija, kad taip skaudžiai sureaguota? Steigiamos naujos Vilkijos savivaldybės teritorija apimtų Kauno rajono savivaldybės Babtų, Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vilkijos miesto seniūnijas ir dalį Raudondvario seniūnijos, taip pat Jurbarko rajono Raudonės, dalį Seredžiaus seniūnijos su Seredžiumi, Klausučiais, Armoniškiais ir Veliuonos seniūniją.

                              Kai kurie rajono tarybos nariai metė net tokį argumentą: Babtų ir Čekiškės gyventojai nepageidauja būti priskirti prie Vilkijos savivaldybės. Iš kur tas priešiškumas vilkijiškiams? Kaip paaiškėjo vėliau, politikai rėmėsi ne kokia nors gyventojų apklausa, o tik savo argumentams sustiprinti pasitelktais Babtų ir Čekiškės seniūnijų visuomenininkais. Kitų seniūnijų, kurios įeitų į Vilkijos savivaldybę, gyventojų nuomonės niekas net neklausė.

                              Sunerimo dėl portfeliukų
                              Beveik 45 metus Vilkijoje gyvenantis ilgametis žemės ūkio mokyklos direktorius Juozas Laimutis, kuris, beje, yra ir Kauno rajono tarybos narys, dviejų tarybos komitetų vadovas, tik šypsosi iš tokių argumentų. „Į viršų iškilo daugybė interesų bet kokia kaina išsaugoti Kauno rajono savivaldybę. Šiuo metu čia dirba apie 300 tarnautojų. Net nežinau, ką tiek daug jų veikia. Panaikinus rajono savivaldybę, daugeliui dabartinių valdininkų ir politikų tektų ieškotis kito darbo“, – sakė VL žurnalistui Vilkijos senbuvis. Daugeliui rajono politikų, atrodo, svarbiausia – išsaugoti savo portfeliukus. Bent dar ketveriems metams.

                              Komentuodamas kai kurių rajono tarybos narių bauginimus, kad įsteigus Vilkijos savivaldybę nebūtų net kur jos įkurdinti, o vietos valdžios biudžetas būtų tuščias, nes miestelyje beveik nesą jokios pramonės ir stambesnio privataus verslo, J.Laimutis priminė, kad pačiame miestelio centre iki šiol stūkso tuščias, apleistas kažkada buvęs Vilkijos rajono valdžios administracinis pastatas. „Jį galima labai nesunkiai suremontuoti ir iš karto įkurdinti būsimąją savivaldybę“, – mano rajono tarybos narys. Be to, politiko nuomone, savivaldybės įstaigoms būtų galima panaudoti ir dabar jau neveikiantį buvusį restoraną, parduotuvę, pagaliau dalį dabartinės žemės ūkio mokyklos, kurioje moksleivių kasmet vis mažėja.

                              Biudžetas nebūtų tuščias
                              O kaip dėl įmokų į naujosios savivaldybės biudžetą? Ar iš tiesų nebūtų jų kam mokėti ir liktų tikėtis tik Vyriausybės dotacijų, kaip gąsdina kai kurie rajono tarybos nariai? Kone pusę amžiaus Vilkijoje gyvenantis Juozas Laimutis priminė, kad Vilkijoje yra du stambūs prekybos centrai, duonos kepykla, nauja kavinė, medžio perdirbimo ir daug kitų įmonių, ligoninė, poliklinika. Viskas, ko reikia besikuriančiai naujai savivaldybei. Dabartinę Kauno rajono savivaldybę taip pat dotuoja Vyriausybė, nes ji iš savo mokesčių mokėtojų neišgyvena. Kodėl Vilkijos savivaldybė turėtų būti išimtis ir tuo bauginami mokesčių mokėtojai?

                              Tačiau svarbiausia išvada, kokią padarė Kauno rajono politikai: Vilkijos savivaldybės steigimas gali tapti Kauno rajono savivaldybės naikinimo pradžia. Ar iš tiesų tai didžiausias baubas ir net pasaulio pabaiga?

                              Meras optimizmu netrykšta Rajono meras Valerijus Makūnas mano, kad planuojama steigti Vilkijos savivaldybė būtų per maža, todėl būtų sunku teikti transporto, atliekų tvarkymo, komunalines ir kitokias paslaugas, įmonių nuostolius tektų dengti savivaldybei. „Jei bus vykdoma tokia skubota administracinė reforma, nėra jokių garantijų, kad nebus sužlugdyta Europos Sąjungos remiama Kaimo plėtros programa prie Kauno savivaldybės prijungtose gyvenvietėse ir savivaldybėse. Be to, gali tekti „perrašyti“ ne tik Kauno, bet ir Jurbarko bendruosius planus“, – būgštavo rajono tarybos posėdyje Valerijus Makūnas. Meras sakė esąs už seniūnijų stiprinimą ir didesnių įgaliojimų, funkcijų suteikimą seniūnams, bet ne už savivaldybės steigimą kelių seniūnijų pagrindu.

                              Savivaldybių steigimo kriterijai
                              Prieš kurį laiką Vyriausybėje buvo nustatyti naujos savivaldybės steigimo kriterijai. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst., jo administraciniame centre – ne mažiau kaip 3 tūkst. žmonių. Savivaldybės centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau esančios savivaldybės valdžios. Be to, turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų.

                              Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.
                              Pagal pirmąjį variantą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios šiuos miestus.
                              Kitas variantas – įsteigti Pabradės, Kuršėnų, Nemenčinės, Kybartų ir Ariogalos savivaldybes, panaikinant Šiaulių rajoną. Kuri iš alternatyvų bus pasirinkta, paaiškės tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
                              http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14866937

                              Comment


                                #35
                                Kauno rajonas rengiasi referendumui
                                Dainoras Lukas, "Kauno diena"
                                2007 lapkričio mėn. 5 d. 12:03

                                (...)
                                Vidaus reikalų ministro įsakymu lapkričio 11 dieną reikia organizuoti dvi apklausas. Vilkijos ir jos apylinkių gyventojų bus klausiama, ar jie pritartų, kad būtų įsteigta Vilkijos savivaldybė.
                                Likusios Kauno rajono dalies gyventojų bus klausiama, ar sutiktų, kad seniūnijos būtų perduotos naujai Kauno savivaldybei.
                                (...)
                                Tik spalio 24 dieną Vyriausybė pakeitė Vietos gyventojų apklausos tvarką. Joje neliko nuostatos, kad apklausa laikoma įvykusia, jei savo nuomonę pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai gyventojų.
                                (...)
                                Šiemet vyko apklausos dėl Ariogalos, Kybartų, Kuršėnų ir Jiezno savivaldybių steigimo. Tuo metu dar galiojo 25 procentų riba, todėl įvykusia apklausa bus laikoma tik dėl Ariogalos savivaldybės steigimo.
                                Visas straipsnis:
                                http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=52243 arba
                                http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14892302

                                Comment


                                  #36
                                  Nu va prasidėjo apklausa apie Vilkijos steigimo ir kai kurių seniūnijų prijungimo prie Kauno miesto ribų. Kaip straipsnyje pateikta, man keistas Garliaviškių noras nebūt Kauno miesto ribose. Manau, patys apsigauna nepritardami, nes tada apie viešo transporto plėtrą link Garliavos ir Jonučių pasvajoti jiems teks (galės ir toliau "mikriais" bildėti). Įdomu, ar kiekvienam garliaviškiui miela laukti vieno maršruto (6) keliaujant į Kauną ir ir iš jo? Plius man keista, kodėl Raudondavrį norima prijungti prie Vilkijos, kai Kaunas yra vos už kilometro.
                                  Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                  Dordrechtas/Haarlemas
                                  Nesebaras/Plovdivas
                                  Kiolnas

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                                    Kaip straipsnyje pateikta, man keistas Garliaviškių noras nebūt Kauno miesto ribose. Manau, patys apsigauna nepritardami, nes tada apie viešo transporto plėtrą link Garliavos ir Jonučių pasvajoti jiems teks (galės ir toliau "mikriais" bildėti). Įdomu, ar kiekvienam garliaviškiui miela laukti vieno maršruto (6) keliaujant į Kauną ir ir iš jo?
                                    Mūsų visuomene lengva manipuliuot. Pasižiūrėk, kaip Kauno rajono savivaldybė priešinasi jos panaikinimui ir kaip dar be visuomenės apklausos skelbia vienos ar kitos tos savivaldybės dalies nepritarimą tam. Kažkam svyla padai. Kitokios reakcijos, kaip kad neigiamos, tikėtis ir nebuvo verta. O pavaryta banda ir ganosi nurodyton pusėn.

                                    Svarbiausia, kad prisijungti neatsisakytų Karmėlava (ne dėl savo dydžio, dėl jai priklausančio objekto).

                                    Blogai, kad nėra konkrečiai nurodoma ką tie žmonės gaus/negaus priėmę vienokį ar kitokį sprendimą (tai, ką kalba rajono valdžia, yra šališka). Dabar žmonės paliekami nežinioje ir jų sprendimas nebūtinai bus logiškas ir teisingas, greičiau bus apsispręsta vadovaujantis emocijomis.

                                    Sunku atsakyt, kiek jie gaus tapę Kauno miesto savivaldybės dalimi. Kam apskritai yra siekiama prijungti tas teritorijas. Ne dėl skaičių, ne dėl gyventojų kiekio ar teritorijos dydžio, kaip kai kam gali pasirodyti. Dėl investicijų pritraukimo galimybės ir pakaunės plėtros. Turėtume didesnes galimybes vystyti oro uostą prašydami jam paramos jau ne kaip rajono, bet kaip savam objektui. Tas pats galioja infrastruktūrai, kas Kaunui - transporto centrui - labai svarbu. Kiek realiai tai palies eilinį eksrajono gyventoją, gal ir ne itin smarkiai, bet žalos nebus.
                                    Paskutinis taisė ; 2007.11.11, 19:38.
                                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                                    Comment


                                      #38
                                      /\ Didžiausi du Vilkijos savivaldybės trūkumai - ketinamas Raudondvario ir Babtų prijungimas.
                                      Babtai neturi tiesioginio susiekimo su Vilkija, ten tėra 18 km žvyrkelio (neseniai pirmi 4 km nuo Vilkijos pusės išasfaltuoti)
                                      Raudondvaris jau seniai faktiškai tapęs Kauno dalimi.

                                      Jei dar pridėti, kad naujose savivaldybėse bus "riboti organizaciniai sugebėjimai", argumentų surasti gana sunku.

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                        /\ Didžiausi du Vilkijos savivaldybės trūkumai - ketinamas Raudondvario ir Babtų prijungimas.
                                        Babtai neturi tiesioginio susiekimo su Vilkija, ten tėra 18 km žvyrkelio (neseniai pirmi 4 km nuo Vilkijos pusės išasfaltuoti)
                                        Raudondvaris jau seniai faktiškai tapęs Kauno dalimi.

                                        Jei dar pridėti, kad naujose savivaldybėse bus "riboti organizaciniai sugebėjimai", argumentų surasti gana sunku.
                                        Sutinku, bet ką tu manai apie Garliavos arba tos pačios Karmėlavos prijungimą? Ar ten gyvenantys žmonės turėtų prieštarauti ir, jei taip, kodėl? Garliaviškiai, berods, balsavo neigiamai.

                                        Ar tikrai garliaviškiai kažkuo nukentės? Juk Garliava jau dabar yra beveik Kauno dalis. Jų savivaldos buvimas Kaune praktiškai neturi jokios negiamos įtakos jiems. Arba tokios aš tiesiog neįžvelgiu. Tad ar nebus emocijos ir noras priešintis (panašiai kaip Kauno valdžia naujiems projektams) paėmę viršaus.
                                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                                        Comment


                                          #40
                                          /\ Palaukime apklausos rezultatų Garliavoje ir Karmėlavoje

                                          Comment

                                          Working...
                                          X