Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sauls
    replied
    Geras zemelapio pavadinimas - postrojenije osnov socializma. Idomu tai, kad Lietuvoj buvo keturios sritys, o viena turejo net du srities pavaldumo miestus (Siaulius ir Panevezi).

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Toks Lietuvos administracinis–teritorinis suskirstymas buvo 1950 metais.

    Komentuoti:


  • arsiakas
    replied
    Štai ir pavyzdys, ko gali sulaukti rajonų gyventojai:

    Stetiškiai liko miesto šešėlyje
    Sekundė
    2007.12.05

    Prieš dešimt metų prie miesto prijungtų Stetiškių kvartalo gyventojai tikrais miestiečiais taip ir nepasijuto. Už sutikimą tapti miesto dalimi aukso kalnus žadėjusi valdžia stetiškiečius paliko su duobėtomis, prastai apšviestomis gatvėmis, be šaligatvių ir patogaus susisiekimo.

    Jau vienuoliktus metus prie miesto teritorijos prijungti Stetiškių kvartalo gyventojai dabar svarsto, kur gyvena – mieste ar kaime.

    „Ar žinote miesto mikrorajoną, kuriame nėra nei šaligatvių, nei pėsčiųjų tako, ir jo gyventojai neturi jokio susisiekimo su miesto centru? Sakysite, tai netiesa. Deja, toks yra Panevėžyje, tai – Stetiškių rajonas. Nors jis įkurtas jau seniai, tačiau visų pamirštas ir užmirštas“, – tokį stetiškiečių laišką gavo „Sekundės“ redakcija.

    Stetiškių gyventoja Danutė Balčiūnienė sakė besijaučianti lyg negyvenamoje saloje, iš kurios ištrūkti reikia daug vargo.

    „Kokios mūsų gatvės – vien duobės. O ir šaligatvių nėra – tuo pačiu keliu ir žmonės eina, ir mašinos važiuoja. Kai sausa, dar šiaip ne taip galima vaikščioti, bet kai palyja, nebeįmanoma niekur kojos iškelti. Važiuodamos per didžiausias balas mašinos taip aptaško, kad kol nusigauni iki autobusų stotelės, jau ir į valyklą reikia eiti“, – apie kasdienius vargus kalbėjo moteris.

    Dalis stetiškiečių vis dar klampoja nebaigta asfaltuoti P.Šiaučiūno gatve. Retsykiais atvažiuojantis greideris, pasak gyventojų, didelės naudos neduoda, nes šį kelio ruožą seniai reikia bent pažvyruoti.

    Važinėti nepatogu

    Prastomis gatvėmis į Stetiškių mikrorajoną nevažiuoja net autobusai. Kelis kartus per dieną iki aerodromo atvyksta maršrutinis Panevėžio autobusų parko autobusas, ir žmonėms iš gyvenvietės galo tenka kulniuoti daugiau nei kilometrą. Pasak D.Balčiūnienės, autobusų grafikas labai nepatogus, todėl į miestą dažnai tenka eiti pėsčiomis.

    Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė „Sekundei“ teigė, kad iki Stetiškių važiuojantis autobusas pats nuostolingiausias visame mieste – jis būna pustuštis.

    „Galėtume šį maršrutą pratęsti toliau į gyvenvietę, bet ten mūsų transportui netinkamos sąlygos: gatvės siauros, nėra šaligatvių ir apsisukimo aikštelių, prastas apšvietimas. Jei Savivaldybė skirtų lėšų gatvėms sutvarkyti, mes važinėtume. O dabar nuo senų laikų stojame prie aerodromo aikštelės“,– sakė A.Dirsė.

    Pašnekovas sutiko, kad šio autobuso važiavimo laikas ne itin patogus, tačiau nuostolingai leidžiamas transportas daugiausia orientuotas į moksleivių vežiojimą. Paprasti gyventojai, anot jo, nėra patys aktyviausi keleiviai. Tai pasitvirtino ir prieš porą metų į Stetiškius paleidus mikroautobusą, tačiau dėl klientų stygiaus jis buvo atšauktas.

    Stetiškių gyventojo Vizgirdo Balčiūno teigimu, šis transportas buvo labai nepatikimas – vairuotojas savavališkai vėluodavo arba iš viso neatvykdavo.

    „Žmonės nežinodavo: bus mikroautobusas ar nebus, todėl ir nelaukdavo jo. Dabar pripratome kaimynų prašytis pavėžinami arba einam pėsčiomis. Į miestą juk vis tiek reikia – čia gyvena daug senų žmonių, jiems būtina nuvykti į polikliniką. Ir apsipirkti tenka, nes mūsų kvartale tik viena parduotuvė, joje kainos kur kas didesnės nei miesto centre“, – tikino V.Balčiūnas.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    Na kaip vilnietis turbūt apie Kauno rajoną nieko nenutuoki, gal, nežinau... Juk neveltui Babtai protestuoja prieš prijungimą prie Vilkijos savivaldybės, kai net kelio tiesioginio nėra. Na žinoma žmogeliai supaprastina visa diskusiją iki "žemiško lygio", bet jiems ir nereikia visuomet suvokti administracinio pobūdžio rekomendacijų ir direktyvų kalbos, kai ir problema paprasta. Gal žiūrint kaip biurokratui iš Vilniaus ir Briuselio atrodo menka problema, bet realiai tai Babtų gyventojams problema.
    Nelabai supratau, kuo asmeniškai aš nusikaltau Babtams. Bet susilaikysiu nuo komentaro apie tai.

    Apie reformą: akivaizdu, kad reforma daroma "iš viršaus" ir pagal biurokratinius "kriterijus" (gyventojų ne mažiau kaip, atstumas iki savivaldybės centro ne mažiau kaip, ir t.t.). Lažinuosi, kad reformos žemėlapiai buvo nubraižyti Vilniuje, ir kad kai kurios teritorijos priskirtos prie naujos savivaldybės tam, kad ją pritempti prie tų "kriterijų".
    Šitokiom sąlygom naikinamų savivaldybių vadukams (kurie, žinoma, nori išlaikyti situaciją tokią, kokia yra) tikrai pakanka argumentų gąsdinti žmones, kad "bus blogiau". Plius dar demokratijos imitacija su neslaptom "apklausom" ir savivaldybių tarybų "nuomonėm".

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Prie šio straipsnelio delfyje labai įdomūs komentarai - ten daugiausia apie kauno rajoną, rietynės tarp Vilkijos ir Babtų, rodymai pirštu "X svolačius", "Y - babtų išdavikas" ir panašiai.
    Na kaip vilnietis turbūt apie Kauno rajoną nieko nenutuoki, gal, nežinau... Juk neveltui Babtai protestuoja prieš prijungimą prie Vilkijos savivaldybės, kai net kelio tiesioginio nėra. Na žinoma žmogeliai supaprastina visa diskusiją iki "žemiško lygio", bet jiems ir nereikia visuomet suvokti administracinio pobūdžio rekomendacijų ir direktyvų kalbos, kai ir problema paprasta. Gal žiūrint kaip biurokratui iš Vilniaus ir Briuselio atrodo menka problema, bet realiai tai Babtų gyventojams problema.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Apklausos parodė, kad gyventojai patenkinti dabartinėmis savivaldybėmis ir nenori abejotinų reformų.
    Apklausos to neparodė ir negalėjo parodyti - nes to nebuvo klausiama (tokio klausimo "ar esate patenkintas dabartine savivaldybe" tikrai nebuvo). Čia tik dabartinių savivaldybių, kurias norima naikinti, vadovybės interpretacija.

    Prie šio straipsnelio delfyje labai įdomūs komentarai - ten daugiausia apie kauno rajoną, rietynės tarp Vilkijos ir Babtų, rodymai pirštu "X svolačius", "Y - babtų išdavikas" ir panašiai.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pagaliau paskelbti ir apklausų rezultatai

    Gyventojų nuomonė: naujoms savivaldybėms – „ne!”
    Savivaldybių žinios Nr. 38 (423), 2007-11-15

    Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva lapkričio 11 d. buvo surengtos gyventojų apklausos dėl naujų savivaldybių steigimo. Apklausos vyko Kauno, Panevėžio rajonuose, kai kuriose Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Plungės, Skuodo rajonų seniūnijose.
    Vidaus reikalų ministerija siūlo įsteigti 12 naujų savivaldybių, panaikinant vadinamąsias žiedines – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus rajonų savivaldybes. Ši administracinė-teritorinė reforma kainuotų apie 150 mln. Lt.

    Apklausos parodė, kad gyventojai patenkinti dabartinėmis savivaldybėmis ir nenori abejotinų reformų.
    Pavyzdžiui, beveik visi Kretingos rajono Darbėnų, Kūlupėnų, Plungės rajono Platelių, Šateikių, Skuodo rajono Mosėdžio, Notėnų gyventojai nepritarė naujo Salantų rajono steigimui.
    Vilkijos savivaldybės steigimą palaikė tik Vilkijos seniūnijos gyventojai, kitų seniūnijų žmonės beveik 100 proc. tam prieštarauja.

    Spausdiname savivaldybių atstovų spaudai pranešimus.



    Žmonės patenkinti dabartiniu administraciniu suskirstymu
    Jolita Nevardauskienė

    Panevėžio rajono Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių ir Velžio seniūnijų gyventojai buvo klausiami: „Ar pritariate, kad Panevėžio rajono savivaldybės Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių ir Velžio seniūnijų teritorijos būtų priskirtos būsimai Panevėžio savivaldybei?“
    Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės, Vadoklių ir Kėdainių rajono Truskavos seniūnijų gyventojai buvo klausiami: „Ar pritariate, kad būtų steigiama nauja Ramygalos savivaldybė, apimanti Kėdainių rajono savivaldybės Truskavos seniūnijos ir Panevėžio rajono savivaldybės Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės ir Vadoklių seniūnijų teritorijas?“

    Apklausos rezultatai parodė, kad Panevėžio rajono gyventojai patenkinti esama tvarka, administraciniu suskirstymu ir savivaldybės vykdomais darbais. Apklausoje dėl prijungimo prie būsimos Panevėžio savivaldybės dalyvavo 7,42 proc. gyventojų, iš jų 96,5 proc. buvo prieš prijungimą prie galimai būsimos Panevėžio savivaldybės.
    Dėl naujos savivaldybės steigimo Ramygaloje apklausoje dalyvavo 24,5 proc. turinčių teisę pareikšti savo nuomonę teritorijų gyventojų. Prieš atskiros Ramygalos savivaldybės steigimą buvo 80,4 proc. dalyvavusiųjų.
    Artimiausiame Panevėžio rajono tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas, kuriame Taryba pritars vietos gyventojų apklausos metu pareikštai nuomonei ir ją pateiks Vidaus reikalų ministerijai.


    Gyventojai buvo aktyvūs
    Viktorija Masaitytė

    18 Kauno rajono seniūnijų gyventojų buvo klausiama, ar jie sutinka, kad jų seniūnijos būtų prijungtos prie Kauno miesto savivaldybės. Dar 5 seniūnijų gyventojai sprendė, ar nori būti priskirti naujai steigiamai Vilkijos savivaldybei.

    Apklausoje dėl kai kurių seniūnijų prijungimo prie Kauno savivaldybės dalyvavo 22,8 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje (11799 gyventojai). 98,7 proc. Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Neveronių, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos, Zapyškio seniūnijų savo nuomonę pareiškusių gyventojų nepritarė tam, kad jų seniūnijos būtų prijungtos prie Kauno savivaldybės. Norą gyventi Kauno savivaldybėje pareiškė 1,3 proc. dalyvavusių šioje apklausoje gyventojų.

    Vilkijos savivaldybės steigimui nepritarė 85,1 proc. apklausoje dalyvavusių Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijų gyventojų. Šios savivaldybės steigimui pritarė 14,9 proc. gyventojų, atėjusių pareikšti savo nuomonę. Apklausoje dėl Vilkijos savivaldybės steigimo Kauno rajono seniūnijose savo nuomonę pasakė 28,9 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
    Aktyviausi iš minėtų seniūnijų buvo Babtų seniūnijos gyventojai. Jų aktyvumas buvo 44,3 proc. Babtų gyventojai 100 proc. vieningai balsavo prieš jų seniūnijos priskyrimą Vilkijos savivaldybei. Taip pat aktyvūs buvo ir Kačerginės, Ežerėlio, Zapyškio, Čekiškės seniūnijų gyventojai.

    „Džiaugiamės, kad gyventojai buvo aktyvūs. Kai kuriose seniūnijose – kur kas aktyvesni nei per Seimo ar savivaldybių rinkimus ir vieningi. Gyventojų aktyvumas rodo, kad žmonėms rūpi jų likimas ir krašto ateitis. Tai įrodymas, kad savivaldybė rūpinasi savo gyventojais ir eina tinkama linkme. Gyventojų pasakytas aiškus „ne“ liudija, kad siūlomos reformos tikslas jiems nebuvo aiškus. Gyventojų palaikymas mums ypač svarbus dabar, kai pradėti reikšmingi visam kraštui darbai, kai gauname Europos Sąjungos, valstybės investicijų programos paramą kurti gerovę visiems rajono žmonėms. Esu įsitikinęs, kad ministerija turėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę, jeigu kalbame apie tikrąją savivaldą“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
    http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...124&art_id=414
    Paskutinis taisė Romas; 2007.11.15, 19:49. Priežastis: Nuoroda

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Komitetas dar tęs diskusijas dėl naujų savivaldybių
    ELTA 2007 lapkričio mėn. 14 d. 17:16

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas mano, kad naujų savivaldybių steigimas - tai išsamių diskusijų reikalaujantis klausimas. Tokią nuomonę priėjo šio komiteto nariai, trečiadienį išklausę vidaus reikalų viceministro Regimanto Čiupailos informaciją apie ministerijos organizuojamas gyventojų apklausas dėl naujų savivaldybių steigimo ir teritorijų ribų keitimo. Apklausos parodė, kad naujų savivaldybių steigimas sukėlė dalies žmonių pasipriešinimą ar net abejingumą.
    (...)
    Šiuo metu Lietuvoje rengiamos apklausos įvairiuose šalies rajonuose. Jų metu siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai pritaria 12 naujų savivaldybių įsteigimui.
    (...)
    Salantų savivaldybės atkūrimo iniciatyvinės grupės pirmininko pavaduotojo Romualdo Jonausko teigimu, iš miestelio žmonių, kurie siekė atkurti Salantų savivaldybę buvusio Salantų rajono ir valsčiaus ribose, buvo pasityčiota siūlant dirbtinai prijungti net prie Palangos ar Kretingos esančius kaimus. "Aišku, tokių kaimų žmonės balsavo prieš, nutolindami salantiškių viltis atkurti savivaldą", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė R. Jonauskas.

    Kauno rajono savivaldybės tarybos nario, socialliberalo Artūro Orlausko teigimu "susidaro įspūdis, kad Vyriausybė neturi specialistų, mokančių naudotis žemėlapiu, arba tie "ekspertai", kurie planavo reformas Kauno rajone, iš geografijos turėjo riebų dvejetą, nes kitaip negalima paaiškinti bandymo prie pat Kauno esantį Raudondvarį prijungti prie Vilkijos, o susidariusį Kulautuvos anklavą palikti Kaunui".
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15010150
    Žmonės labai priešinasi, kai juos nori prijungti prie kito (mažesnio) rajono centro dabartinėje kaimyninėje savivaldybėje.

    Šiandien per radiją sakė, kad Plateliai ir Šateikiai, esantys Plungės r. (prieš 50 m. buvę tuometiniame Salantų r.) kategoriškai pasisakė prieš prijungimą prie Salantų r.- kiekviename miestelyje į apklausą atėjo apie 600-700 žmonių ir už prijungimą pasisakė 2-4 žmonės.
    Panaši statistika buvo prieš pusmetį Butrimonyse, kur žmonės nenorėjo ir girdėti apie Jiezno savivaldybę.

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Linas Rodyti pranešimą
    Manyčiau, kad galimas ir tarpinis sprendimas: prijungti prie miesto kai kurias gyvenvietes - Garliavą, Raudondvarį, Ramučius, Karmėlavą, Akademiją, Ringaudus, Domeikavą, Neveronis, kurios jau ir taip suaugę su miestu ir nuo jo skiria tik šalia stovintys užrašai. 90 proc. jų gyventojų gyvena miestietišką gyvenimo būdą, didelė jų dalis dirba Kaune, į jas visas kursuoja miesto maršrutiniai autobusai. Kitos teritorijos labiau išsklaidytos, kiek kaimiškesnės, tegul ir lieka rajonas. Kodėl mokesčius mokėti kitai struktūrai, o ne tai, kurios paslaugomis naudojiesi.
    Prašau įvardinti tas "miestiečių" paslaugas, kuriomis "rajoniečiai" naudojasi nesusimokėdami arba bent nekompensuodami tų paslaugų kaštų ar kainų miestui... Labai jau įdomu pasidarė Na be municipaliteto viešo transporto nieko daugiau ir nesugalvoju, už kurį vienaip ar kitaip kompensuoja rajoniečiai nusipirkdami bilietelius.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Analogas ne taip senai sukurtas Vokietijoje - Region Hannover (sujungta Hanoverio miesto savivaldybė su Hanoverio rajono savivaldybe). Įdomu kokios buvo tokios reformos priežastys ir kokios pasekmės ...

    Komentuoti:


  • Linas
    replied
    Manyčiau, kad galimas ir tarpinis sprendimas: prijungti prie miesto kai kurias gyvenvietes - Garliavą, Raudondvarį, Ramučius, Karmėlavą, Akademiją, Ringaudus, Domeikavą, Neveronis, kurios jau ir taip suaugę su miestu ir nuo jo skiria tik šalia stovintys užrašai. 90 proc. jų gyventojų gyvena miestietišką gyvenimo būdą, didelė jų dalis dirba Kaune, į jas visas kursuoja miesto maršrutiniai autobusai. Kitos teritorijos labiau išsklaidytos, kiek kaimiškesnės, tegul ir lieka rajonas. Kodėl mokesčius mokėti kitai struktūrai, o ne tai, kurios paslaugomis naudojiesi.

    Komentuoti:


  • Nowitzki
    replied
    Savivaldybių reforma (naujų savivaldybių steigimas) yra visiškai nereikalingas lėšų švaistymas į balą, tai tik padidins biurokratinį aparatą bei sukels sumaištį gyventojams.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą
    Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.
    Taigi skelbiamas reformos tikslas yra priešingas - decentralizacija, t.y. finansų ir valdymo atidavimas iš centro.

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą

    Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.
    Minėjai, kas galėtų būti, jeigu būtų...tad tokios kalbos rajoniškiams praeina pro ausis. Be to, kam kokiam ūkininkui mokėti už žemę miesto mokesčius? Juk nelogiška jam būtų balsuoti už prisijungimą, ar ne? Suprantu ir miesto klerkų norą prijungti LEZ'ą, orouostą prie miesto ribų. Be to, Garliava jau senokai kaip ir miestas kaip iratskira respublika karu su Aleksotu nuo Kauno: pradėkim, jog sėkmingai smulkusis ir vidutinis verslas ten gyvuoja ir baikim sutvarkytomis gatvėmis (kurios iš kart pasijunta atvažiavus iš Kauno).
    Paskutinis taisė tivoli; 2007.11.12, 10:37.

    Komentuoti:


  • Aš
    replied
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    Žemės mokesčiai, kelių infrastruktūros srityje Kauno municipaliteto impotencija Kauno rajoną galime tik pagirti už sugebėjimą palaikyti nepriekaištingą sakyčiau kelių būklę...
    Nežinau, kokio dydžio tie mokesčiai, bet jau vien tai, kad jie atsiras, veikia psichologiškai. Nieko gero tai nežada... Nebuvo atlikti skaičiavimai dėl ekonominės naudos panaikinus rajono savivaldybę. Jei ta nauda realiai būtų ir būtų didesnė už žalą siauresniam žmonių ratui, žinant, kad šis balsavimas turi tik patariamąją galią, aš turbūt priimčiau nepopuliarų sprendimą.

    O dėl kelių, nevisiškai galima lyginti miesto kelių tvarkymą su rajono kelių. Nesu patenkintas Kauno valdžios darbu apskritai, bet nemanau, kad rajono valdžios kompetencija didesnė. Tikiu, kad, jei šie klausimai būtų sprendžiami iš Kauno, parama jiems būtų, visų pirma, rūpinamasi iš Kauno, rezultatas galėtų būti naudingesnis bendrai visam regionui.

    Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.

    Tačiau šie dalykai nėra tokie apčiuopiami ir tiesiogiai neliečia kiekvieno taip, kaip tai daro mokesčiai. Todėl balsavimo rezultatą galima suprasti.

    Vilnius, berods, kažkada jau plėtėsi Grigiškių sąskaita (ar klystu). Ar tada buvo balsavimas, kuo jis baigėsi, kuo buvo motyvuojama siekiant prisijungti teritoriją?

    Parašė arsiakas Rodyti pranešimą
    Man niekaip nesuprantamas vienas dalykas. Rašoma, kad Kulautuva būtų prijungta prie Kauno savivaldybės, o Raudondvaris prie Vilkijos. Tai kaip ten turėtų išsiskirti ribos tarp savivaldybių. Nelabai logiška
    Raudondvaris Vilkijai greičiausiai yra atiduodamas dėl to, kad būtų kas įmoka mokesčius anai savivaldai. Kodėl kartu negalima atiduoti ir Kulautuvos, nenutuokiu. Tačiau toks sprendimas tinkamas nebent teoriškai formuojant Vilkijos savivaldos biudžetą. Gal išvis visą padalijimą reikėtų peržiūrėti iš naujo.
    Paskutinis taisė ; 2007.11.12, 00:58.

    Komentuoti:


  • arsiakas
    replied
    Man niekaip nesuprantamas vienas dalykas. Rašoma, kad Kulautuva būtų prijungta prie Kauno savivaldybės, o Raudondvaris prie Vilkijos. Tai kaip ten turėtų išsiskirti ribos tarp savivaldybių. Nelabai logiška

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą
    Vieną motyvą įvardinai pats. O ar galėtum įvardinti motyvą to nedaryti, tokį, kuris galėtų atsvert aną?
    Žemės mokesčiai, kelių infrastruktūros srityje Kauno municipaliteto impotencija Kauno rajoną galime tik pagirti už sugebėjimą palaikyti nepriekaištingą sakyčiau kelių būklę...

    Komentuoti:


  • Aš
    replied
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    O šiaip tai nematau, kokios dar aplinkybės ir motyvai skatintų garlieviškių norą būti Kauno dalimi.
    Vieną motyvą įvardinai pats. O ar galėtum įvardinti motyvą to nedaryti, tokį, kuris galėtų atsvert aną?

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą
    Mūsų visuomene lengva manipuliuot. Pasižiūrėk, kaip Kauno rajono savivaldybė priešinasi jos panaikinimui ir kaip dar be visuomenės apklausos skelbia vienos ar kitos tos savivaldybės dalies nepritarimą tam. Kažkam svyla padai. Kitokios reakcijos, kaip kad neigiamos, tikėtis ir nebuvo verta. O pavaryta banda ir ganosi nurodyton pusėn.

    Svarbiausia, kad prisijungti neatsisakytų Karmėlava (ne dėl savo dydžio, dėl jai priklausančio objekto).

    Blogai, kad nėra konkrečiai nurodoma ką tie žmonės gaus/negaus priėmę vienokį ar kitokį sprendimą (tai, ką kalba rajono valdžia, yra šališka). Dabar žmonės paliekami nežinioje ir jų sprendimas nebūtinai bus logiškas ir teisingas, greičiau bus apsispręsta vadovaujantis emocijomis.

    Sunku atsakyt, kiek jie gaus tapę Kauno miesto savivaldybės dalimi. Kam apskritai yra siekiama prijungti tas teritorijas. Ne dėl skaičių, ne dėl gyventojų kiekio ar teritorijos dydžio, kaip kai kam gali pasirodyti. Dėl investicijų pritraukimo galimybės ir pakaunės plėtros. Turėtume didesnes galimybes vystyti oro uostą prašydami jam paramos jau ne kaip rajono, bet kaip savam objektui. Tas pats galioja infrastruktūrai, kas Kaunui - transporto centrui - labai svarbu. Kiek realiai tai palies eilinį eksrajono gyventoją, gal ir ne itin smarkiai, bet žalos nebus.
    Na kažkuria prasme, tu čia visus vos ne garliaviškius apibūdinai, kaip Kauno rajono šulų manipuliuojamas aveles. Manau, yra pakankamai garliaviečių mąstančių ir pasveriančių už ir prieš ir be savivaldybės klerkų įtakos. Juk neinama tiktai pareikšti rajonų deputatų nuomonę ir protestą prieš administracinę reformą. Tik gaila, kad Garliava pasirašo nuosprendį sau, bent viešojo transporto sistemoje. O šiaip tai nematau, kokios dar aplinkybės ir motyvai skatintų garlieviškių norą būti Kauno dalimi. Beje, dėl Karmėlavos aš, brolis ir likusi šeima balsavom už prisjungimą prie Kauno (Bet pagrindinis dalykas, skatinęs balsuoti už, tai viešo transporto plėtra į Karmėlavą - tikiuosi tokia bus, o ne Karmėlavos orouosto priklausymas Kauno municipalitetui).
    Paskutinis taisė tivoli; 2007.11.12, 00:15.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Palaukime apklausos rezultatų Garliavoje ir Karmėlavoje

    Komentuoti:

Working...
X