Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Romas]

Vienas gana senas straipsnis, iš kurio aišku, kuo mes skiriamės nuo LV ir EE

2003.11.24 Aptartos Baltijos šalių regionų plėtros ir vietos savivaldos perspektyvos

Šių metų spalio mėn. pabaigoje Rygoje vyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų, atsakingų už regioninės politikos, savivaldos plėtros klausimus, susitikimas. (...)
Šiuo metu Latvijoje bei Estijoje atitinkamai yra 539 ir 241 savivaldybės, todėl pagrindinė problema, kurią akcentavo kaimyninių šalių ministerijų atstovai – savivaldybių skaičiaus mažinimas.
(...)dar nėra nuspręsta, koks savivaldybių skaičius liks po reformos. Svarstoma, kad šalyje bus 100, ar tik 33 savivaldybės. Latvija šį procesą numato baigti iki 2005 metų. Dar šių metų pavasarį ministrų kabinetas paprašė savivaldybių įvertinti pasiūlytą projektą, kuriame numatomos 102 savivaldybės.
(...)
Estijos ministerijos atstovai, supažindindami su savo vietos savivaldos sistema taip pat akcentavo būtinumą mažinti savivaldybių skaičių, nes pastarųjų yra per daug, o mažose savivaldybėse trūksta administracinių gebėjimų.
(...)
Anot VRM sekretorės R. Budbergytės, (...), Lietuvoje situacija yra priešinga. Taip pat ji akcentavo vietos savivaldos ir viešojo administravimo sričių perspektyvas. 1995 m. pirmojo administracinės teritorinės reformos etapo metu buvo panaikinta 530 žemesnių administracinių vienetų, įsteigta 10 apskričių bei 56 savivaldybės, kurių skaičius nuo 2000 metų išaugo iki 60 savivaldybių.

[Romas]

"Savivaldybių žinios" Nr. 26 (411), 2007-08-09
Gyventojų dvejonės: būti ar nebūti Ramygalos savivaldybei?
Bronius VERTELKA

Po užuominos spaudoje, kad Ramygaloje mažai kam rūpi, ar taps miestas naujos savivaldybės centru, subruzdo jo gyventojai. Bendruomenė išsirinko iniciatyvinę grupę, kuri ėmėsi žygių, kad tai įvyktų ilgai nelaukiant. Norėdamas sužinoti, ar tai realu, kalbinau žinomus ramygaliečius.

Virmantas VELIKONIS, Panevėžio rajono tarybos narys: – Valdžios reforma gali pasiteisinti tik tada, jei nuo to žmonėms pasidarytų geriau. (...) Tačiau tai turi rūpėti ne vien ramygaliečiams. Yra ir Krekenava, Kėdainių rajono Truskavos seniūnija, kuri galėtų tapti naujos savivaldybės dalimi. Raguvą esą žadama jungti prie Troškūnų, kitus kaimus – prie Panevėžio miesto. Tai būtų didelė revoliucija. Kažin ar sutiktų Šilų gyventojai važinėti į Ramygalą, jeigu į Panevėžį jiems autostrada nereikia nė pusvalandžio. Vienos nuomonės čia negali būti ir tokios jos nereikia. Tai reikia daryti labai apgalvotai.(...)

Bibliotekininkė Vladislava ŠEGAMOGIENĖ: (...) Keliu ranką už tai, kad būtų Ramygalos savivaldybė. Jeigu būtų sukurta nors 10 naujų darbo vietų. Žmonės bet kuriuo klausimu net dėl nedidelės problemos priversti važinėti į Panevėžį. Norėtųsi, kad mieste padaugėtų medicinos paslaugų, juk teturime tik du gydytojus. (...)

Ramygalos senbuvis Juozapas LEŠČINSKAS, dirbęs anuomečio Ramygalos rajono vykdomajame komitete: (...) Ramygalos rajonas buvo didelis, jam priklausė Truskava, Anciškiai, Šilai, Žibartonys, Krekenava, Ėriškiai. Ramygalos miesto gyventojams reikalinga savo savivaldybė. Bet nelabai tikiu, kad to norėtų žibartoniečiai, krekenaviečiai, truskaviečiai ar pagiriečiai. Man atrodo, Pagirių ir Truskavos gyventojai jau „prisirišo“ prie Kėdainių rajono. Ramygaloje nėra nė dviejų tūkstančių gyventojų.

Ramygalos seniūnas Valdas CHIRVAS: – Sakykite, ar sutiktų Karsakiškio gyventojai, kad jų savivaldybė būtų Ramygaloje? (...) Balsuojant už savivaldybę, reikėtų atsiklausti visų jos gyventojų. Tai suteiktų daugiau aiškumo. Jeigu Panevėžio rajoną skeltų perpus ir taip būtų sukurta Ramygalos savivaldybė, tai kur dėti kitą Panevėžio rajono gyventojų dalį? Priskyrus ją prie Panevėžio, miestų savivaldybių skaičius liktų toks pat, tik Ramygalos savivaldybėje būtų 15 tūkstančių, o Panevėžio miesto – 150 tūkstančių gyventojų. Išeitų, kad miestas sustambėjo. Sakyčiau: reikia palikti miestą kaip ir buvo, o rajoną skelti į dvi dalis.

Daugiau: http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...112&art_id=366

[Romas]

Panaši istorija su Panevėžio ribų keitimu

Panevėžys didės prijungus kaimą
Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2007 rugpjūčio mėn. 31 d. 00:01

Panevėžio Miesto Taryba palaimino šešių rajono seniūnijų prijungimą prie Panevėžio savivaldybės teritorijos. Tačiau tam, kad realiai būtų praplėstos miesto ribos, dar būtinas pačių rajono gyventojų sutikimas. Seniūnijų vadovai abejoja, ar kaimiečius vilioja perspektyva gyventi metropolyje.

Iš vakarykščiame Tarybos posėdyje dalyvavusių 26 narių 23 buvo už tai, kad Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių bei Velžio seniūnijos būtų priskirtos miesto Savivaldybei. (...)
Kad kaimo žmonės susivilios galimybe pasitraukti iš rajono Savivaldybės, seniūnai rimtai abejoja.

Pasak Velžio seniūno Alfonso Bakšio, liūdnu pavyzdžiu, ką reiškia iš kaimo tapti miestu, tapo Stetiškės, prieš kone trejetą metų prijungtos prie miesto Savivaldybės. „Žmonės jungtis nenorėjo, gal du metus kovojo, kad būtų palikti Velžio seniūnijoje. Ir dabar stetiškiečiai pripažįsta, kad po pertvarkos jiems gyvenimas nepagerėjo – gatvės nei išasfaltuotos, nei apšviestos. Tikrai nesutiks ir velžiečiai eiti į miestą“, – įsitikinęs A.Bakšys. Berčiūnuose gyvenantis seniūnas tikino ir pats balsuotų prieš atsiskyrimą nuo rajono Savivaldybės.
(...)
Vidaus reikalų ministerija taip pat numato skelbti Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės ir Vadoklių seniūnijų gyventojų apklausą dėl naujos Ramygalos savivaldybės steigimo.

Rajono politikai vakarykščiame Tarybos posėdyje nepritarė Ramygalos savivaldybės steigimui ir dabartinės Panevėžio rajono savivaldybės panaikinimui motyvuodami, jog pirma jų savo nuomonę turi pareikšti labiausiai permainas pajusiantys žmonės.

Daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14233374


Galėtų VR ministerija paskelbti iškart visus numatomus pakeitimus su žemėlapiais. Visi galėtų išdėstyti argumentus dėl pakeitimų.

[liutass]

/\ Nesuprantu, kodėl prie miesto nesiūloma prijungti urbanizuoto Raudondvario, o siūloma prijungti, pvz., Vandžiogalą.

tada nebeliktų Kauno rajono. Viskas pereitų į Kauno m.

[Romas]

/\ Nesuprantu, kodėl prie miesto nesiūloma prijungti urbanizuoto Raudondvario, o siūloma prijungti, pvz., Vandžiogalą.

[Aš]

Kauno miestas gali gerokai padidėti

Kauno miesto savivaldybė pasibaigus šiai kadencijai gali smarkiai padidėti. Tuo tarpu dabartinės Kauno rajono savivaldybės gali apskritai nebelikti. Vidaus reikalų ministerija siūlo steigti Vilkijos savivaldybę, o dalį dabartinės Kauno r. savivaldybės valdų prijungti prie Kauno miesto.

Trečiadienį Kauno miesto tarybos kolegija išklausė informaciją apie numatomą grandiozinę savivaldybių reformą.

Kauno meras Andrius Kupčinskas kol kas atsargiai kalba apie galimybes išplėsti Kauno miesto savivaldybės valdas.

„Reikia labai gerai išanalizuoti situaciją, tačiau idėja verta dėmesio", - sakė A.Kupčinskas .

Prie Kauno miesto savivaldybės siūloma prijungti Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Karmėlavos, Kačerginės, Kulautuvos, Lapių, Neveronių, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos ir Zapyškio seniūnijas. Visos šios seniūnijos šiuo metu priklauso Kauno r. savivaldybei.

Planuojama, kad Babtų, Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vilkijos ir Raudondvario seniūnijos priklausytų Vilkijos savivaldybei. Įvykdžius numatytą reformą iš 96 tūkst. šiuo metu Kauno r. gyvenančių žmonių 70 tūkst. būtų priskirti prie Kauno savivaldybės.

Netrukus planuojama skelbti gyventojų apklausą dėl planuojamos reformos.

Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas kritiškai vertino planus panaikinti pakaunės savivaldybę. Pasak V.Makūno, svarbiausia dabar yra stiprinti seniūnijas, o ne steigti naujus administracinius vienetus.

„Aš matau, kokios galimybės laukia Kauno rajono. Taip dirbtinai sėdint ministerijoje už stalo rajono padalinti nereikėtų. Iš tikrųjų tai yra daug gilesni reikalai. (...) Esu giliai įsitikinęs, kad tai yra skubotas sprendimas", - DELFI sakė V.Makūnas.

Kauno miesto ir rajono savivaldybėse bus sudarytos darbo grupės, kurios išanalizavusios situacij ą pateiks pasiūlymus dėl tiklsių būsimosios Kauno savivaldybės ribų, tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

Lietuvos administracinis - teritorinis suskirstymas - gera tema, tik, atrodo, kad ją reikėtų padalinti į dvi:

1. Etninio - istorinio Lietuvos suskirstymo, kurioje būtų nagrinėjami žemaičių, dzūkų ir kitų etninių grupių/tautybių teritoriniai klausimai (ir kurioje galėtų kautis etniniai regionai)
ir
2. Esamo temos pavadinimo.

Dabar apie administracinį - teritorinį Lietuvos suskirstymą ir reformą:

1990 m. egzistavęs Lietuvos teritorinis suskirstymas buvo įvykdytas sovietiniais metais – Lietuva buvo suskirstyta į rajonus, miestus ir apylinkes. Šis suskirstymas buvo pritaikytas komandinei ūkio sistemai gyvuoti. Esant centralizuotai valdymo sistemai visi teisės aktai ir sprendimai turėjo būti tiesiogiai įgyvendinami visose valdymo ir ūkio grandyse, nepriklausomai nuo situacijos vietose, teritorinių vietovių ypatumų. Tuometiniai teritoriniai – administraciniai vienetai neturėjo nei savo nuosavybės, nei savarankiško biudžeto ir buvo labai priklausomi nuo Vyriausybės.

Svarbiausiu administracinės reformos tikslu laikytinas siekis suformuoti tokius teritorinius - administracinius vienetus, kurie būtų pajėgūs spręsti didelę dalį viešųjų reikalų ir tenkinti gyventojų poreikius. Reformos išdavoje vietos valdžia turėtų priartėti prie gyventojų, kurie suinteresuoti greitu ir kokybišku jiems rūpimų vietinių reikalų tvarkymu, maksimaliai derinti valstybės ir gyventojų interesus. Tai reiškia, jog būtina sudaryti sąlygas vietos gyventojams aktyviai, suinteresuotai ir atsakingai dalyvauti tvarkant vietos reikalus, o naujosios administracinių vienetų sistemos dėka bus galima vykdyti racionalią ūkinę ir socialinę politiką regionuose ir optimizuoti bendras valdymo išlaidas.

2000 m. buvo pradėtas teritorijos administracinių vienetų reformos antrasis etapas (iki tol tebuvo panaikintos apylinkės, įkurtos apskritys ir įsteigta Visagino savivaldybė) per kurį buvo atlikti šie pertvarkymai: įsteigtos 5 naujos savivaldybės – Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo ir panaikinta Marijampolės rajono savivaldybė. Taip pat buvo išplėstos Birštono, Druskininkų, Mažeikių rajono (Viekšniai buvo perduoti iš Akmenės rajono Mažeikių rajonui, ir Akmenės rajonas tapo mažiausia rajono savivaldybe) ir Vilniaus miesto (iš Trakų rajono Vilniaus miestui perduotos Grigiškės su apylinkėmis) savivaldybių teritorijų ribos, pakeisti kai kurių savivaldybių pavadinimai.

Dabar Lietuvoje yra 60 savivaldybių:



Po šių pertvarkų diskutuota dėl žiedinių savivaldybių, kurios supa didžiuosius miestus (pvz. Šiaulių ar Panevėžio miesto ir rajono). 2000 m. Marijampolės miesto ir žiedinė - Marijampolės rajono savivaldybės likviduotos, įsteigiant naujas savivaldybes (Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos). Tačiau tai - ne visada tinkami pavyzdžiai. Taip Alytaus rajone galvota įkurti naujas Daugų ir Simno savivaldybes, tačiau ir Daugai, ir Simnas yra per maži (vienas iš naujų savivaldybių steigimo kriterijų - ne mažesnis kaip 3 tūkst. gyventojų savivaldybės centro gyventojų skaičius, kas būtina naujos savivaldybės administraciniams gebėjimams užtikrinti).

Pagrindiniu kriterijumi reformuojant dabartines ir steigiant naujas savivaldybes laikytinas toje teritorijoje gyvenančių žmonių interesas. Tik atlikus kiekvienos teritorinės bendruomenės apklausą ir išsiaiškinus, ar ten gyvenantys žmonės tikrai nori turėti vietos savivaldą, galima analizuoti, kaip ta teritorija atitinka kitus kriterijus. 2003 m. birželio 17 d. priimtoje Teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijoje, numatyta, kad nauja savivaldybė gali būti steigiama, jei jos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių, o savivaldybės centras gali būti toks miestas ar miestelis, kuriame yra bent 3 tūkst. gyventojų; nauja savivaldybė gali būti steigiama, jei iš būsimos gyventojų per esamą mokesčių sistemą surenka ne mažiau kaip 20 proc. viso lėšų poreikio.

Steigiant naujus teritorinius vienetus svarbu ne tik administracinių pajėgumų ir finansinės paramos jiems padėti kurtis suteikimas. Naujos savivaldybės gali būti steigiamos tik esant visoms šioms sąlygoms: valstybės galimybės skirti reikalingas lėšas; naujos savivaldybės pasirengimui (administraciniams gebėjimams ir finansinėms galimybėms) vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas; valstybės valdžios politinei valiai ir vietos gyventojų iniciatyvai.

Neabejotina, kad kuriant naujas savivaldybes reikia turėti viziją, skirti daugiau dėmesio vietos gyventojų nuomonei – kokioje savivaldybėje jie norėtų gyventi. Be to, būtina skatinti ir vietos bendruomenių kūrimąsi, jų aktyvesnį vaidmenį reformuojant esamą administracinį suskirstymą.
Tačiau, kaip galima įsitikinti iš Romo pateikto (81-as temos pranešimas) gyventojų apklausos pavyzdžio, vasarą rengti apklausas kaime - beviltiškas reikalas, o apskritai gyventojų supratimas apie šią reformą menkas (tai parodo ir jų aktyvumas sprendžiant vietos klausimus).
Beje, Romas teiravosi kaip sekasi naujoms savivaldybėms, įkurtoms vietoj buvusios Marijampolės rajono. Manau, kad geriausiai iš jų einasi Kazlų Rūdos savivaldybei, kur susidarė iniciatyvinis vietos gyventojų sambūris, steigiant šią savivaldybę t.y. iniciatyva kilo iš apačios. O ir pati Kazlų Rūdos savivaldybės veikla yra pamokanti - neseniai buvo rašyta žiniasklaidoje, kad didžiausią procentą iš ES fondų pagal 1 gyv. Lietuvoje pasiima būtent Kazlų Rūda. Be to, ši savivaldybė turi labai neblogą interneto puslapį (keturiomis kalbomis) ir atsako į vietos gyventojų paklausimus, o ne vien teikia licencijų formas.
Būtų įdomu sužinoti iš forumiečių apie kitų naujai įsteigtų savivaldybių veiklos vertinimą.

[Romas]

Archiforma 2007/1

Paulius Kavaliauskas
VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas

Lietuvos regionai: istorija, dabartis, vizija

(...)
Regionavimas (rajonavimas) – teritorijos dalijimas į regionus (rajonus). Pagal nustatomų dalijamos geografinės erdvės teritorinių vienetų didumą paprastai skiriami mikroregionai, mezoregionai, makroregionai ir megaregionai. Šiame kontekste Lietuvos teritorijos regionavimui taikytini skirstymo lygmenys galėtų atitikti tokios orientacinės apimties teritorinius vienetus: a) makroregionai – 20–25 tūkst. km2, b) mezoregionai – 5–8 tūkst. km2, c) mikroregionai – 1–2 tūkst. km2. Dabartinės šalies apskritys atitinka mezoregionų, savivaldybės – mikroregionų lygmenį.) yra būdingas prigimtinis kiekvienos valstybės požymis.

(...)
Savotišką Lietuvos rajonavimo istorijos etapą sudaro visą pusamžį trukęs sovietinės okupacijos laikmetis ir jo metu vykę teritorijos regioninio skirstymo procesai. Įdomu, kad kurį laiką buvo verčiamasi su tradiciniu, iš tarpukario Lietuvos paveldėtu šalies suskirstymu į apskritis; jų skaičius palaipsniui buvo didinamas. Ir tik 1950 m. atlikta esminė administracinio teritorinio skirstymo reforma, regionavimo požiūriu sukūrusi šalyje 4 sritis (deja, egzistavusias tik 3 metus) bei 87 administracinius rajonus; jų skaičius vėliau palaipsniui sumažintas iki 44.

Suprantama, sovietinės administracinės sistemos politinis turinys mums buvo primestas iš svetur, tačiau sovietmečiu atlikto pirmojo skirstymo teritorinis tinklas iki šiol verčia stebėtis geografiniu pagrįstumu ir organišku urbanistinės sistemos raidos atspindėjimu. Tai ir yra esminis sovietmečio administracinės reformos paradoksas. Šitai akivaizdžiai parodė Vyriausybinės administracinės reformos komisijos darbo 1993 m. rezultatai, kada integraliu kraštotvarkiniu požiūriu išanalizavus ir įvertinus įvairius galimus šalies teritorinio suskirstymo variantus, optimaliausiu organizuoti vietos savivaldai buvo pripažintas 80–100 teritorinių vienetų modelis...

Daugiau: http://www.archiforma.lt/index.php/p.../articleid/319

[Romas]

Lietuvos rytas 2007-06-19

Karštą vasarą balsuoti – didelis vargas

Pasiektas ir antirekordas
Keliose šalies vietose surengta gyventojų apklausa dėl naujų savivaldybių steigimo patyrė nesėkmę. Karštą savaitgalį daugumai žmonių tiesiog nerūpėjo būsima administracinė reforma.
Sekmadienį apklausa neįvyko nė vienoje iš vienuolikos Šiaulių rajono seniūnijų, kur buvo klausiama nuomonės dėl Kuršėnų savivaldybės įkūrimo. Niekur nesusirinko 25 procentai balsuotojų.
Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje pasiektas apklausos dalyvių aktyvumo antirekordas – nuomonę pareiškė tik 2,16 proc. balso teisę turinčių gyventojų.

Balsuotojai – neaktyvūs
Sekmadienį savo nuomonę dėl būsimos Kybartų savivaldybės galėjo pareikšti dalis Vilkaviškio rajono gyventojų.
Gyventojų apklausa buvo surengta Kybartuose, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijose.
Tačiau iš 11,3 tūkstančio šių seniūnijų balsuotojų savo nuomonę tepareiškė mažiau nei 2 tūkstančiai. Iš jų maždaug 1500 norėtų, kad būtų Kybartų savivaldybė.
Kad apklausa būtų laikoma įvykusia, reikėjo, jog savo valią pareikštų 2,8 tūkstančio gyventojų.
Dalis Kybartų gyventojų daug metų siekia, kad būtų atkurta savivaldybė.
Kybartų rajonas jau egzistavo iki 1959 metų, vėliau buvo prijungtas prie Vilkaviškio.

Vieni – už, kiti – prieš
Sekmadienį vėlai vakare paaiškėjo, kad surengta Alytaus rajono Butrimonių ir Prienų rajono Jiezno bei Stakliškių seniūnijų gyventojų apklausa dėl naujos Jiezno savivaldybės irgi neįvyko.
Visose trijose šio rajono seniūnijose tą dieną savo nuomonės atėjo pareikšti tiktai 1692 gyventojai iš 7609, kurie yra įtraukti į rinkėjų sąrašus.
Iš atėjusių visi 825 butrimoniškiai pasirašė prieš, o visi 784 jiezniškiai už tai, kad būtų steigiama Jiezno savivaldybė.

Dėl Ariogalos – irgi abejonės
„Ar pritariate, kad jūsų gyvenamoji vietovė priklausytų Ariogalos savivaldybei?“ – į tokį klausimą jau anksčiau galėjo atsakyti keli tūkstančiai Raseinių, Kėdainių ir Jurbarko savivaldybėms priklausančių aštuonių seniūnijų gyventojai.
Tačiau dauguma žmonių prieštaravo, kad jų seniūnijos būtų prijungtos prie ketinamos steigti Ariogalos savivaldybės.

Ar bus naujų savivaldybių?
Šiuo metu Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Vidaus reikalų ministerijos užsakymu neseniai buvo parengta „Optimalaus šalies savivaldybių pertvarkymo“ galimybių studija rodo, kad šalyje gali atsirasti dar dvylika naujų savivaldybių.
Administracinio perdalijimo idėjos likimas spręsis šią savaitę numatytame Vyriausybės, Seimo ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų susitikime.

[Romas]

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMOS TOBULINIMO KONCEPCIJA

II. ESAMA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMA

(...)
4. Lietuvoje yra dviejų tipų Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai:
4.1. Administraciniai vienetai – savivaldybės.
(...)
Nuo 2000 metų šalyje yra 60 savivaldybių. Didžiausia savivaldybė yra Vilniaus miesto savivaldybė (per 550 tūkst. gyventojų), mažiausia – Neringos savivaldybė (2,4 tūkst. gyventojų). Vidutinis šalies savivaldybės dydis – 60 tūkst. gyventojų. Dominuoja savivaldybės, kuriose gyventojų yra nuo 20 iki 40 tūkstančių (1 priedas).
Palyginti su valstybių Europos Sąjungos narių ir kandidačių analogiškomis savivaldybėmis, Lietuvos savivaldybės pagal teritoriją ir gyventojų skaičių yra santykinai didesnės (2 priedas). 2000/2001 metais lankydamiesi Lietuvoje į tai dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos ekspertai.
4.2. Aukštesnieji administraciniai vienetai – apskritys.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą (Žin., 1994, Nr. 101-2015) ir kitus įstatymus.
Nuo 1995 metų šalyje yra 10 apskričių. Jos sudarytos iš savivaldybių, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.
Didžiausia – Vilniaus apskritis (850 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskritis (135 tūkst. gyventojų). Vidutinis šalies apskrities dydis – 350 tūkst. gyventojų. Lietuvoje vyrauja apskritys, kuriose gyventojų skaičius yra nuo 150 iki 200 tūkstančių (3 priedas).
Palyginus Lietuvos aukštesniuosius administracinius vienetus su valstybių Europos Sąjungos narių ir kandidačių analogiškais administraciniais vienetais, galima padaryti išvadą, kad jie iš esmės atitinka vidutinį Europos šalių šio lygmens administracinių vienetų dydį

(...)
6. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistema nuolat tobulinama, pritaikant ją nepriklausomos valstybės ir gyventojų poreikiams:
6.1. 1990 metais Lietuvoje įvesta dviejų lygių penkių tipų teritorijos administracinių vienetų sistema, kurią sudarė 11 respublikos miestų ir 44 rajonai (pirmas lygis) bei 530 apylinkių, rajoninių miestų ir miesto tipo gyvenviečių (antras lygis);
6.2. 1995 metais pradėtas įgyvendinti pirmasis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos etapas, kurio metu buvo:
6.2.1. suformuota 10 naujų aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių;
6.2.2. panaikinta 530 žemesniojo lygmens teritorijos administracinių vienetų – apylinkių, rajoninio pavaldumo miestų bei miesto tipo gyvenviečių;
6.2.3. buvusieji aukštesniojo lygmens teritorijos administraciniai vienetai – 11 respublikinio pavaldumo miestų ir 44 rajonai – tapo teritorijos administraciniais vienetais – savivaldybėmis;
6.2.4. 1996 metais buvo įsteigtas dar vienas teritorijos administracinis vienetas – Visagino miesto savivaldybė;
6.3. 2000 metais buvo pradėtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrasis etapas ir per pirmąją šio etapo pakopą buvo atlikti šie valstybės teritorijos administracinių vienetų sistemos pertvarkymai:
6.3.1. įsteigti penki nauji teritorijos administraciniai vienetai - Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybės;
6.3.2. panaikinta Marijampolės rajono savivaldybė;
6.3.3. išplėstos Birštono, Druskininkų, Mažeikių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijų ribos;
6.3.4. pakeisti Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto ir Neringos miesto savivaldybių pavadinimai į Birštono, Druskininkų, Marijampolės ir Neringos bei naujai įsteigtos 5 savivaldybės, pavadintos jų miestų centrų pavadinimais be žodžio „miesto“ ar „rajono“.

Visas tekstas: http://www.vrm.lt/uploads/media/Adm_vnt_koncepcija.doc

[Romas]

2006-12-02
Kęstutis Žiemys
LiCS Vilkaviškio skyriaus pirmininkas

Kybartų savivaldybė bus 2011 metais

Steigtina Kybartų savivaldybė patenka į antrą grupę ir užleidžia vietą Eišiškių, Jašiūnų, Jiezno, Kalvelių savivaldybėms. Į antrąją grupę dar papuola Pabradės, Ramygalos, Salantų ir Vilkijos savivaldybės. Iš viso numatoma steigti dvylika savivaldybių. Be jau paminėtų, planuojama steigti dar Ariogalos, Kuršėnų ir Nemenčinės savivaldybes, kurios geriausiai atitinka jau aprašytus kriterijus ir patenka į pirmąją steigtinų savivaldybių grupę.

Šaltinis: http://www.vilkaviskis.lics.lt/Nauji...avivaldybe.htm

Straipsnis išspausdintas:
2006 12 02 d. Vilkaviškio krašto laikraštyje "SANTAKA" www.is.lt/santaka

Ten yra pateikta ir savivaldybių kriterijų atitikimo lentelė ir eiliškumas.
1 grupė:
Kuršėnai, Ariogala, Nemečinė

2 grupė:
Pabradė, Kalveliai, Vilkija, Eišiškės, Ramygala, Salantai, Jašiūnai, Kybartai, Jieznas.

Įdėsiu ir savo trigrašį.
Dabar yra 60 savivaldybių.
Ketinama steigti dar 12. Bus 72. Netoli iki 1959-1962 m. padėties, kai buvo stambinami rajonai (antrą kartą stambinti 1962 m.).
Dar pora žingsnių ir turėsime kažką panašaus į 1950-1959 padėtį (89 rajonai). Net visi "naujieji" rajonų centrai tie patys (išskyrus Elektėnus vietoj Vievio ir Kalvelius vietoj N.Vilnios)


Atrodo, kad kol kas naujosios savivaldybės - Rietavo, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių nėra visiškai pilnavertės - pvz., Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse (priklausančiose skirtingoms apskritims) iki šiol leidžiamas vienas laikraštis. Nemažai funkcijų iki šiol tenka seniesiems ("motininiams") rajonų centrams.


Prieš diskutuojant dėl "žiedinių" rajonų būtų įdomu sužinoti (gal kas nors iš Marijampolės galėtų objektyviai papasakoti), kas pasikeitė suskaldžius Marijampolės rajoną į tris, o kaimišką rajoną priskyrus prie Marijampolės miesto.

[Romas]

Šiandien "Respublikoje" buvo straipsnis apie Kybartų ir Kuršėnų gyventojų apklausas dėl savivaldybių.
To straipsnio, žinoma, nepavyko rasti internete.

Įdedu nelabai seną straipsnį:

"Savivaldybių žinios"
Nr. 19 (404), 2007-05-31
Monika Vilutytė

Jei žmonės norės – savivaldybių bus daugiau


Kai 2011 metais rinksime naujas savivaldybių tarybas, tikėtina, jog jų bus kiek daugiau nei dabar. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikta „Optimalaus šalies savivaldybių skaičiaus nustatymo ir savivaldybių pertvarkymo“ galimybių studija rodo, kad Lietuvoje gali atsirasti dar dvylika savivaldybių: Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų, Jiezno.

Kriterijai savivaldybėms steigti
Iki liepos 1 d. Vyriausybė privalo pateikti Seimui Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris nustatytų naujų savivaldybių steigimo galimybes. Prieš trejus metus Vyriausybė patvirtino Teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos ir jos įgyvendinimo veiksmų planą. Jame numatytas procedūrinis ciklas, kaip galėtų atsirasti nauji administraciniai vienetai, turintys savivaldos teisę. Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama šią koncepciją pagal patvirtintą veiksmų planą, parengė „Optimalaus šalies savivaldybių skaičiaus nustatymo ir savivaldybių pertvarkymo“ galimybių studiją. Studijoje numatyti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti būsimosios naujos savivaldybės. Išskirtini keturi pagrindiniai kriterijai: bendras būsimosios savivaldybės gyventojų skaičius, gyventojų skaičius savivaldybės centre, nuotolis tarp naujos ir reformuojamos savivaldybės centrų, savivaldybių finansinio pajėgumo įvertinimo rodiklis.

Gyventojų skaičius
„Lietuvoje esančios savivaldybės yra didžiausios visoje Europoje, – teigia Vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila. – Gyventojų skaičiaus vidurkis – 60 tūkstančių. Nustatant optimalų gyventojų skaičių steigiamose naujose savivaldybėse, buvo pasirinktas daugumoje Europos valstybių esančių savivaldybių gyventojų skaičius – 15 tūkstančių.“ Galimybių studijoje numatytas savivaldybės centro gyventojų skaičiaus vidurkis – 3 tūkstančiai. Pasak viceministro, galimi šio rodiklio svyravimai, tačiau naujos savivaldybės centras turi atlikti traukos centro funkcijas, todėl jis negali būti pernelyg mažas. Pvz., galima Kalvelių savivaldybė pagal bendrą savivaldybės teritorijos gyventojų skaičių atitinka nustatytą kriterijų (čia gyvena 15 tūkst. žmonių), tačiau pačiuose Kalveliuose tėra tik 2 tūkst. gyventojų. Ar toks savivaldybės centras bus pakankamas traukos centras?

Daugiau: http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...105&art_id=337

[Svecias]

Svarstoma, ar didinti savivaldybių skaičių

Stasys Gudavičius, "Kauno diena"
2007 birželio mėn. 13 d.



Politikai atsargiai vertina siūlymus steigti naujas savivaldybes, smulkinti esančias. Pasiūlymus dėl savivaldybių administracinio paskirstymo reformos turi pateikti Vyriausybė ir apsvarstyti Seimas. Tačiau kol kas politikai dar neapsisprendę, kokį valdymo modelį pasirinkti. Skeptiškai vertinamas ir siūlymas naikinti apskritis. Šiuo metu jas ketinama tik šiek tiek reformuoti.

Naikinti apskričių nenorima

Vyriausybė iki liepos 1 dienos įpareigota pateikti Seimui pasiūlymus, kaip derėtų pertvarkyti Lietuvos administracinį suskirstymą, kur steigti naujas savivaldybes. Tačiau iki šiol Vidaus reikalų ministerija, turinti parengti atitinkamus teisės aktus, nėra tikra, kaip derėtų šį klausimą spręsti.

“Dar turime sulaukti šiuo metu kai kuriose seniūnijose vykstančių apklausų rezultatų, išgirsti ir Seimo pasiūlymus, kaip galima būtų pertvarkyti savivaldybių tinklą ir ar apskritai tai reikia daryti”, - “Kauno dienai” sakė vidaus reikalų viceministras Remigijus Čiupaila.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos. Yra įvairių pasiūlymų - mažinti apskričių įgaliojimus, apskritai jas panaikinti, iki 64, 67 ar net 88 didinti savivaldybių skaičių, plėsti seniūnijų savarankiškumą.

Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime pasiūlė politikams apsvarstyti, ar nevertėtų panaikinti apskritis. Seimo nariai šį valstybės vadovo pasiūlymą tąkąrt sutiko plojimais, tačiau bent jau kol kas naikinti apskričių neketinama. Atvirkščiai, Seimui pateiktas nutarimo projektas dėl šių institucijų “darbo tobulinimo”. Planuojama iki 2013 metais reformuoti apskritis, tačiau apskritai jų naikinti nesirengiama.

Konstitucijoje įrašyta, kad “valdymą aukštesniuose administraciniuose vienetuose organizuoja Vyriausybė”. Tai reiškia, kad kokie nors aukštesnio rango administraciniai vienetai pagal Konstituciją turi egzistuoti.

Vidaus reikalų viceministras atsargiai vertina siūlymus naikinti apskritis. Anot jo, kol kas negalima apie tai kalbėti, nes apskritys vis dar atlieka labai daug įvairių funkcijų. “Pavyzdžiui, dar nėra baigta šių institucijų atliekama žemės reforma”, - teigė R.Čiupaila.

Rengiamos apklausos

Viceministras užsiminė, kad kai kurios seniūnijos, esančios šiek tiek toliau nuo dabartinių savivaldybių administracinių centrų, labai nori tapti atskiromis savivaldybėmis. “Pabradėje, Ariogaloje dauguma žmonių yra už tai, kad ten būtų steigiamos savivaldybės. Ten jau buvo surengtos vietos gyventojų apklausos. Iki šio mėnesio pabaigos tokios pat apklausos turėtų įvykti dar Kybartuose, Kuršėnuose, Jiezne ir Merkinėje. Tada turėsime geresnį vaizdą, kur žmonės tikrai nori gyventi atskiroje savivaldybėje”, - sakė viceministras.

Tačiau, pasak jo, tai dar nereiškia, kad visose išvardytose gyvenvietėse bus steigiami naujų savivaldybių centrai, net jeigu dauguma jų gyventojų bus už tai. “Turi būti atsižvelgta į daugybę kitų kriterijų, įskaitant ir politinę valią tiek Vyriausybėje, tiek Seime”, - pastebėjo R.Čiupaila.

“Kiekvienu naujos savivaldybės steigimo atveju turi būti žiūrima, ar ta savivaldybė bus gyvybinga, ar ji tikrai reikalinga”, - pridūrė jis.

Anot pareigūno, iki šiol tebėra daug sunkumų su 2000 metais įsteigtomis Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėmis.

Didelė reforma kainuotų brangiai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas “Kauno dienai” sakė esąs tikras, kad dabar esantis savivaldybių skaičius yra optimalus. “Jeigu ir reikėtų kalbėti apie reformą, tai tik apie vadinamųjų “žiedinių” savivaldybių, juosiančių penkis didžiuosius šalies miestus, pertvarkymą. Tačiau būtų gerai paties savivaldybių skaičiaus nedidinti”, - įsitikinęs J.Jagminas.

“Žiedinės” yra penkių rajonų savivaldybės, apsupusios Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.

J.Jagminas siūlytų “žiedinių” savivaldybių teritorijas paskirstyti dalimis - vieną dalį perduoti miestui, kurį juosia tokia savivaldybė, kelias dalis paskirstyti aplinkiniams rajonams arba įsteigti naujas savivaldybes didžiausiose dabartinio rajono gyvenvietėse. Pavyzdžiui, vietoje Vilniaus rajono galėtų atsirasti Nemenčinės savivaldybė, jai perduodant dabartinio rajono teritorijos dalį. Kitos dalys atitektų Vilniaus miestui, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Molėtų rajonams. Vietoje Kauno rajono galėtų būti įsteigta Vilkijos savivaldybė, kitas rajono dalis perduodant Kauno miestui ir aplinkiniams rajonams - Kaišiadorių, Jonavos bei kitiems.

Pasak J.Jagmino, jeigu būtų daroma didelė savivaldos reforma, smarkiai padidinanti savivaldybių skaičių, tai valstybei gali atsieiti net iki 800 milijonų litų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas “Kauno dienai” sakė taip pat skeptiškai vertinąs siūlymus smulkinti savivaldybes.

Kelios alternatyvos

Prieš kurį laiką buvo nustatyti naujos savivaldybės įsteigimo kriterijai. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkstančių, jo administraciniame centre - ne mažiau kaip 3 tūkstančiai žmonių. Naujas administracinis centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, pakankami finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų, neviršijančių įstatymų nustatytų normų.

Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.

Pagal pirmąją alternatyvą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Kartu būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios atitinkamus miestus. Tokio pasiūlymo įgyvendinimas valstybei kainuotų 146,4 mln. litų. “Kai kuriuose iš tų miestelių tektų statyti naujus pastatus, kur įsikurtų savivaldybių tarybos ir administracijos”, - sakė R.Čiupaila.

Antrąja alternatyva siūloma įsteigti Pabradės, Kuršėnų, Nemenčinės, Kybartų ir Ariogalos savivaldybes, panaikinant Šiaulių rajoną. Tai biudžetui kainuotų 59,9 mln. litų.

Kuri iš alternatyvų bus pasirinkta, paaiškės tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, kai Seimas priims atitinkamus įstatymus.

[Eimantas]

Tą aš žinau, turėjau galvoje, kad pavadinimas jų panaikinus apskritis pasikeistų.

[praetor]

Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.

Dabartiniai atstovai apskrityse yra vyriausybes deleguoti pareigunai atliekantys administracine prieziura konkreciu apskriciu teritorijose esanciose savivaldybese. Kiekvienas atstovas skirtingose apskrityse "priziuri" skirtinga skaiciu savivaldybiu.
Kitaip sakant vyriausybes atstovas apskrityje savivaldybems.

[Eimantas]

Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.

[c2h5oh]

Valdininkai nenori klausyti prezidento
Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.

Anokia čia sensacija - žinoma, kad apskričių viršininkai nenori, kad jų darbo vietos būtų panaikintos. Ir žinoma, kad jei jie pritartų pasiūlymui naikinti, tai prilygtų prisipažinimui kad dabar jie nieko naudingo neveikia.

Tik, man atrodo, lietuviškos administracinės reformos bėda ta, kad užuot išdiskutavus ir nusprendus, kiek ir kokių darinių reikia sukurti, vis kliedima apie kažkokių mistinių regionų atkūrimą

[Eimantas]

Valdininkai nenori klausyti prezidento
Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.

[c2h5oh]

[B][SIZE="3"]Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.

Mane stebina tas Lietuvos miestų administracinis plėtimasis į laukus. Net juokinga - Vilniaus miestas administraciškai prasideda kažkur miškuose prie Trakų, bei prie Nemenčinės. Na, Vilnių dar galima suprasti - Vilniaus rajono "lenkiška" administracija stabdo plėtrą, bet nejaugi ir Klaipėdoje tas pats? Kodėl visus "miestietiško gyvenimo būdo" kaimus (t.y. tuos, kurių gyventojai nemelžia karvių, o važinėja dirbt į miestą) būtina prijungti prie miesto? Kuo tai geriau, ir kam?

Rajonų skaldymui į mažesnius pritariu, kaip visiems kitiems pasiūlymams mažinti centralizaciją.

[Eimantas]

Klaipėdos plėtra: priemiesčių gyventojai lieka už borto



Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.

Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės specialistai tai vadina tikrovės neatitinkančia informacija, tačiau pripažįsta, kad idėja rajono sąskaita praplėsti Klaipėdos miestą vis dėlto egzistuoja.

Beveik 10 ha miesto

Raimonda Gružienė, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja, sako, kad šiuo metu yra baigiamas naujo Klaipėdos bendrojo plano tvirtinimas. Šiame dokumente, galiosiančiame dešimt metų, administracinių ribų keitimas tarp rajono ir miesto nėra numatytas.

Todėl ir ateityje galios tik tie pakeitimai, kurie buvo padaryti dar 1996 metais, kai prie miesto buvo prijungtos Labrenciškės, Tauralaukis, dalis Klemiškės gyvenvietės, Virkučių ir Šaulių kaimai, dalis Sudmantų ir Lypkių, Švepeliai, Rimkai, dalis Laistų kaimo ir Žardės bei Paupių kaimai.

Nuo tada Klaipėdos miesto teritorija padidėjo maždaug trim tūkstančiais hektarų ir šiuo metu užima 9 826 ha.

"Geografiškai miesto šiaurinis taškas nūdien yra už Girulių, ties "Žuvėdros" poilsiaviete, toliau administracinės ribos nubrėžtos miškų kirtimais ir "kerta" pusiau Kalotę bei Jakų žiedą. Jakuose, ties buvusia Klaipėdos asfalto baze, yra rytinis miesto ribų taškas", - pasakojo R. Gružienė.

Įtakos zonos

Nors administracinės miesto ribos artimiausiais metais nesikeis ir šiuo metu sparčiai besiplečiančios naujos gyvenvietės miesto pašonėje liks rajono teritorijoje, Klaipėdos valdžia į jas nenumoja ranka.

"Pavyzdžiui, paskutiniame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje derinome rajono gyvenviečių specialių tinklų išvystymo planą. Negalime neprisidėti, nes naujų kvartalų infrastruktūra tampriai susijusi su miesto tinklais. Todėl ir miesto Savivaldybė domisi ir dalyvauja tokių rajono gyvenviečių kaip Slengiai, Mazūriškiai ar Triušeliai planuojamame tinklų vystymo procese", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Gružienė.

Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu vyksta spartus gyvenviečių suartėjimas bei pramonės plėtra.

Pasak R. Gružienės, naujais bendraisiais planais - ir miesto, ir Klaipėdos rajono, yra nustatytos uostamiesčio įtakos zonos: "Pramonės plėtros teritorija Gargždų kryptimi per Dovilus bei dėl sparčios individualių namų statybos neišvengiamas gyvenviečių artėjimas su Klaipėdos miestu ties Romais, Kalote ir Ginduliais."

Rengia vystymo planus

Tiesa, R. Gružienė pripažino, kad miesto ribų išplėtimas vis dėlto galėtų būti ypač naudingas praktiniu atžvilgiu kelioms šiuo metu perpus perskeltoms gyvenvietėms.

"Pavyzdžiui, Kalotėje gyvenantiems žmonės, ko gera, iš tiesų būtų patogiau, jeigu visa gyvenvietė priklausytų miestui. Bent jau dėl to, kad, esant reikalui, specialiosios tarnybos - policija ar greitoji medicinos pagalba - iš Klaipėdos gali operatyviau atvykti nei iš Gargždų. Tačiau geri ketinimai kol kas taip ir liks ketinimais, nes tokioms mūsų mintims nepritarė rajono Savivaldybė."

Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė dienraščiui teigė, kad atsižvelgti į siūlymą sutrukdė laiko stoka.

"Tokios gairės iškeltos tada, kai Taryba jau ruošėsi tvirtinti Klaipėdos rajono bendrąjį planą. O tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl vienos ar kitos teritorijos perdavimo Klaipėdos miestui bei administracinių ribų keitimo, dera atlikti tam tikras viešąsias procedūras, apklausti gyventojus. Todėl rajono politikai nenorėjo skubėti. Numatyta tik tai, kad Klaipėdos miesto įtakos zonomis reikia laikyti pramoninę teritoriją ties bendrove "NEO Group" bei vadinamąjį Kalotės ir Purmalių trikampį už "Pakrantės" sodų", - aiškino V. Vytienė.

Ji abejojo, ar ir po dešimties metų kitos Klaipėdos pašonėje augančios gyvenvietės, pavyzdžiui, Jakai, Slengiai, Mazūriškiai ar Ketvergiai, ateityje bus prijungtos prie miesto.

"Sparti gyvenviečių plėtra yra didžiulis skaudulys rajonui, nes būtent iš rajono biudžeto lėšų reikia spręsti ten iškilusias problemas. Vargu ar miesto valdžia norėtų po savo sparneliu priglausti tas gyvenvietes, kurios reikalauja didelių investicijų ir kelia aibę problemų",- sakė V. Vytienė, pridūrusi, kad šiuo metu rajono Savivaldybė jau rengia specialiuosius planus, kurie numatys kelių ir pagrindinių inžinerinių magistralių tinklą naujose gyvenvietėse.

"Greičiau Klaipėda ir Gargždai, per ateinančius penkerius metus sparčiai artėsiantys vienas prie kito, susijungs nei apie uostamiestį dygstantys individualių namų kvartalų gyventojai galės vadintis klaipėdiečiais", - juokavo V. Vytienė.

Humoro nestokojo ir R. Gružienė: "Nors miesto ribos nesikeičia, pagal nustatytas miesto vystymosi perspektyvas erdvės plėtrai pritrūkti neturėtų, todėl Klaipėda pagal užimamą plotą ir toliau išliks trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Mūsų tikrai neturėtų aplenkti nei Šiauliai, nei Panevėžys. Priešingai, galime net viena pozicija pakilti aukščiau ir tapti antruoju šalies miestu pagal dydį - jei tik Vilnius ir Kaunas susijungs."

Natalija MOGUČAJA
www.ve.lt