Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[c2h5oh]

Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.

Taigi skelbiamas reformos tikslas yra priešingas - decentralizacija, t.y. finansų ir valdymo atidavimas iš centro.

[tivoli]

Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.

Minėjai, kas galėtų būti, jeigu būtų...tad tokios kalbos rajoniškiams praeina pro ausis. Be to, kam kokiam ūkininkui mokėti už žemę miesto mokesčius? Juk nelogiška jam būtų balsuoti už prisijungimą, ar ne? Suprantu ir miesto klerkų norą prijungti LEZ'ą, orouostą prie miesto ribų. Be to, Garliava jau senokai kaip ir miestas kaip iratskira respublika karu su Aleksotu nuo Kauno: pradėkim, jog sėkmingai smulkusis ir vidutinis verslas ten gyvuoja ir baikim sutvarkytomis gatvėmis (kurios iš kart pasijunta atvažiavus iš Kauno).

[Aš]

Žemės mokesčiai, kelių infrastruktūros srityje Kauno municipaliteto impotencija Kauno rajoną galime tik pagirti už sugebėjimą palaikyti nepriekaištingą sakyčiau kelių būklę...

Nežinau, kokio dydžio tie mokesčiai, bet jau vien tai, kad jie atsiras, veikia psichologiškai. Nieko gero tai nežada... Nebuvo atlikti skaičiavimai dėl ekonominės naudos panaikinus rajono savivaldybę. Jei ta nauda realiai būtų ir būtų didesnė už žalą siauresniam žmonių ratui, žinant, kad šis balsavimas turi tik patariamąją galią, aš turbūt priimčiau nepopuliarų sprendimą.

O dėl kelių, nevisiškai galima lyginti miesto kelių tvarkymą su rajono kelių. Nesu patenkintas Kauno valdžios darbu apskritai, bet nemanau, kad rajono valdžios kompetencija didesnė. Tikiu, kad, jei šie klausimai būtų sprendžiami iš Kauno, parama jiems būtų, visų pirma, rūpinamasi iš Kauno, rezultatas galėtų būti naudingesnis bendrai visam regionui.

Tai galioja ir oro uostui, ir LEZ. Aplink Kauną steigiasi logistikos centrai, tačiau mokesčius jie moka ne į miesto biudžetą. Nors tai jau motyvas mums, ne garliaviškiams. Tačiau finansus ir valdymą sutelkus į vieną centrą galėtume viską spręsti racionaliau. Aišku, daug kas priklauso nuo žmonių, dirbančių Kaune, sugebėjimų.

Tačiau šie dalykai nėra tokie apčiuopiami ir tiesiogiai neliečia kiekvieno taip, kaip tai daro mokesčiai. Todėl balsavimo rezultatą galima suprasti.

Vilnius, berods, kažkada jau plėtėsi Grigiškių sąskaita (ar klystu). Ar tada buvo balsavimas, kuo jis baigėsi, kuo buvo motyvuojama siekiant prisijungti teritoriją?

Man niekaip nesuprantamas vienas dalykas. Rašoma, kad Kulautuva būtų prijungta prie Kauno savivaldybės, o Raudondvaris prie Vilkijos. Tai kaip ten turėtų išsiskirti ribos tarp savivaldybių. Nelabai logiška

Raudondvaris Vilkijai greičiausiai yra atiduodamas dėl to, kad būtų kas įmoka mokesčius anai savivaldai. Kodėl kartu negalima atiduoti ir Kulautuvos, nenutuokiu. Tačiau toks sprendimas tinkamas nebent teoriškai formuojant Vilkijos savivaldos biudžetą. Gal išvis visą padalijimą reikėtų peržiūrėti iš naujo.

[arsiakas]

Man niekaip nesuprantamas vienas dalykas. Rašoma, kad Kulautuva būtų prijungta prie Kauno savivaldybės, o Raudondvaris prie Vilkijos. Tai kaip ten turėtų išsiskirti ribos tarp savivaldybių. Nelabai logiška

[tivoli]

Vieną motyvą įvardinai pats. O ar galėtum įvardinti motyvą to nedaryti, tokį, kuris galėtų atsvert aną?

Žemės mokesčiai, kelių infrastruktūros srityje Kauno municipaliteto impotencija Kauno rajoną galime tik pagirti už sugebėjimą palaikyti nepriekaištingą sakyčiau kelių būklę...

[Aš]

O šiaip tai nematau, kokios dar aplinkybės ir motyvai skatintų garlieviškių norą būti Kauno dalimi.

Vieną motyvą įvardinai pats. O ar galėtum įvardinti motyvą to nedaryti, tokį, kuris galėtų atsvert aną?

[tivoli]

Mūsų visuomene lengva manipuliuot. Pasižiūrėk, kaip Kauno rajono savivaldybė priešinasi jos panaikinimui ir kaip dar be visuomenės apklausos skelbia vienos ar kitos tos savivaldybės dalies nepritarimą tam. Kažkam svyla padai. Kitokios reakcijos, kaip kad neigiamos, tikėtis ir nebuvo verta. O pavaryta banda ir ganosi nurodyton pusėn.

Svarbiausia, kad prisijungti neatsisakytų Karmėlava (ne dėl savo dydžio, dėl jai priklausančio objekto).

Blogai, kad nėra konkrečiai nurodoma ką tie žmonės gaus/negaus priėmę vienokį ar kitokį sprendimą (tai, ką kalba rajono valdžia, yra šališka). Dabar žmonės paliekami nežinioje ir jų sprendimas nebūtinai bus logiškas ir teisingas, greičiau bus apsispręsta vadovaujantis emocijomis.

Sunku atsakyt, kiek jie gaus tapę Kauno miesto savivaldybės dalimi. Kam apskritai yra siekiama prijungti tas teritorijas. Ne dėl skaičių, ne dėl gyventojų kiekio ar teritorijos dydžio, kaip kai kam gali pasirodyti. Dėl investicijų pritraukimo galimybės ir pakaunės plėtros. Turėtume didesnes galimybes vystyti oro uostą prašydami jam paramos jau ne kaip rajono, bet kaip savam objektui. Tas pats galioja infrastruktūrai, kas Kaunui - transporto centrui - labai svarbu. Kiek realiai tai palies eilinį eksrajono gyventoją, gal ir ne itin smarkiai, bet žalos nebus.

Na kažkuria prasme, tu čia visus vos ne garliaviškius apibūdinai, kaip Kauno rajono šulų manipuliuojamas aveles. Manau, yra pakankamai garliaviečių mąstančių ir pasveriančių už ir prieš ir be savivaldybės klerkų įtakos. Juk neinama tiktai pareikšti rajonų deputatų nuomonę ir protestą prieš administracinę reformą. Tik gaila, kad Garliava pasirašo nuosprendį sau, bent viešojo transporto sistemoje. O šiaip tai nematau, kokios dar aplinkybės ir motyvai skatintų garlieviškių norą būti Kauno dalimi. Beje, dėl Karmėlavos aš, brolis ir likusi šeima balsavom už prisjungimą prie Kauno (Bet pagrindinis dalykas, skatinęs balsuoti už, tai viešo transporto plėtra į Karmėlavą - tikiuosi tokia bus, o ne Karmėlavos orouosto priklausymas Kauno municipalitetui).

[Romas]

/\ Palaukime apklausos rezultatų Garliavoje ir Karmėlavoje

[Aš]

/\ Didžiausi du Vilkijos savivaldybės trūkumai - ketinamas Raudondvario ir Babtų prijungimas.
Babtai neturi tiesioginio susiekimo su Vilkija, ten tėra 18 km žvyrkelio (neseniai pirmi 4 km nuo Vilkijos pusės išasfaltuoti)
Raudondvaris jau seniai faktiškai tapęs Kauno dalimi.

Jei dar pridėti, kad naujose savivaldybėse bus "riboti organizaciniai sugebėjimai", argumentų surasti gana sunku.

Sutinku, bet ką tu manai apie Garliavos arba tos pačios Karmėlavos prijungimą? Ar ten gyvenantys žmonės turėtų prieštarauti ir, jei taip, kodėl? Garliaviškiai, berods, balsavo neigiamai.

Ar tikrai garliaviškiai kažkuo nukentės? Juk Garliava jau dabar yra beveik Kauno dalis. Jų savivaldos buvimas Kaune praktiškai neturi jokios negiamos įtakos jiems. Arba tokios aš tiesiog neįžvelgiu. Tad ar nebus emocijos ir noras priešintis (panašiai kaip Kauno valdžia naujiems projektams) paėmę viršaus.

[Romas]

/\ Didžiausi du Vilkijos savivaldybės trūkumai - ketinamas Raudondvario ir Babtų prijungimas.
Babtai neturi tiesioginio susiekimo su Vilkija, ten tėra 18 km žvyrkelio (neseniai pirmi 4 km nuo Vilkijos pusės išasfaltuoti)
Raudondvaris jau seniai faktiškai tapęs Kauno dalimi.

Jei dar pridėti, kad naujose savivaldybėse bus "riboti organizaciniai sugebėjimai", argumentų surasti gana sunku.

[Aš]

Kaip straipsnyje pateikta, man keistas Garliaviškių noras nebūt Kauno miesto ribose. Manau, patys apsigauna nepritardami, nes tada apie viešo transporto plėtrą link Garliavos ir Jonučių pasvajoti jiems teks (galės ir toliau "mikriais" bildėti). Įdomu, ar kiekvienam garliaviškiui miela laukti vieno maršruto (6) keliaujant į Kauną ir ir iš jo?

Mūsų visuomene lengva manipuliuot. Pasižiūrėk, kaip Kauno rajono savivaldybė priešinasi jos panaikinimui ir kaip dar be visuomenės apklausos skelbia vienos ar kitos tos savivaldybės dalies nepritarimą tam. Kažkam svyla padai. Kitokios reakcijos, kaip kad neigiamos, tikėtis ir nebuvo verta. O pavaryta banda ir ganosi nurodyton pusėn.

Svarbiausia, kad prisijungti neatsisakytų Karmėlava (ne dėl savo dydžio, dėl jai priklausančio objekto).

Blogai, kad nėra konkrečiai nurodoma ką tie žmonės gaus/negaus priėmę vienokį ar kitokį sprendimą (tai, ką kalba rajono valdžia, yra šališka). Dabar žmonės paliekami nežinioje ir jų sprendimas nebūtinai bus logiškas ir teisingas, greičiau bus apsispręsta vadovaujantis emocijomis.

Sunku atsakyt, kiek jie gaus tapę Kauno miesto savivaldybės dalimi. Kam apskritai yra siekiama prijungti tas teritorijas. Ne dėl skaičių, ne dėl gyventojų kiekio ar teritorijos dydžio, kaip kai kam gali pasirodyti. Dėl investicijų pritraukimo galimybės ir pakaunės plėtros. Turėtume didesnes galimybes vystyti oro uostą prašydami jam paramos jau ne kaip rajono, bet kaip savam objektui. Tas pats galioja infrastruktūrai, kas Kaunui - transporto centrui - labai svarbu. Kiek realiai tai palies eilinį eksrajono gyventoją, gal ir ne itin smarkiai, bet žalos nebus.

[tivoli]

Nu va prasidėjo apklausa apie Vilkijos steigimo ir kai kurių seniūnijų prijungimo prie Kauno miesto ribų. Kaip straipsnyje pateikta, man keistas Garliaviškių noras nebūt Kauno miesto ribose. Manau, patys apsigauna nepritardami, nes tada apie viešo transporto plėtrą link Garliavos ir Jonučių pasvajoti jiems teks (galės ir toliau "mikriais" bildėti). Įdomu, ar kiekvienam garliaviškiui miela laukti vieno maršruto (6) keliaujant į Kauną ir ir iš jo? Plius man keista, kodėl Raudondavrį norima prijungti prie Vilkijos, kai Kaunas yra vos už kilometro.

[Romas]

Kauno rajonas rengiasi referendumui
Dainoras Lukas, "Kauno diena"
2007 lapkričio mėn. 5 d. 12:03

(...)
Vidaus reikalų ministro įsakymu lapkričio 11 dieną reikia organizuoti dvi apklausas. Vilkijos ir jos apylinkių gyventojų bus klausiama, ar jie pritartų, kad būtų įsteigta Vilkijos savivaldybė.
Likusios Kauno rajono dalies gyventojų bus klausiama, ar sutiktų, kad seniūnijos būtų perduotos naujai Kauno savivaldybei.
(...)
Tik spalio 24 dieną Vyriausybė pakeitė Vietos gyventojų apklausos tvarką. Joje neliko nuostatos, kad apklausa laikoma įvykusia, jei savo nuomonę pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai gyventojų.
(...)
Šiemet vyko apklausos dėl Ariogalos, Kybartų, Kuršėnų ir Jiezno savivaldybių steigimo. Tuo metu dar galiojo 25 procentų riba, todėl įvykusia apklausa bus laikoma tik dėl Ariogalos savivaldybės steigimo.

Visas straipsnis:
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=52243 arba
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14892302

[Romas]

Naujų savivaldybių steigimo planai išgąsdino Kauno r. politikus
Stasys Jokūbaitis, „Valstiečių laikraštis“
2007 lapkričio mėn. 1 d. 00:01 DELFI

Kitą savaitę netoli Kauno esančiame vaizdingame Vilkijos miestelyje vyks savotiškas referendumas – gyventojų apklausa dėl naujos savivaldybės steigimo. Nuo apklausos rezultatų priklausys šio panemunės miestuko su linksmai dažytais namukais, aplinkinių ir tolimesnių kaimų likimas. Vyriausybės strateginiame komitete, Vidaus reikalų ministerijoje iš esmės pritarta, kad būtų steigiamos naujos savivaldybės, tačiau sunerimę Kauno rajono politikai tokius planus sutiko kone su kardais.

Apklausa – tik formalumas
Vargu ar šiandien Vilkijoje rastum daug gyventojų, kurie nenorėtų, kad jų miestelis vėl atgimtų. Senesni vietos gyventojai su nostalgija prisimena laikus, kai Vilkija buvo rajono centras, kai čia buvo daug įstaigų, virė gyvenimas. Net ir dabar vilkijiškiai kai kuriuos pastatus vadina „banku“, „finansų skyriumi“.

Daug metų įvairiais būdais jie bandė įpūsti miesteliui gyvybę, tačiau nesėkmingai. Dabar, kai šalies valdžios viršūnėse jau rengiami įvairūs administracinės reformos planai, miestelėnai vėl sukruto – įkūrė iniciatyvinę grupę, kuriai vadovauja vienoje draudimo kompanijoje dirbanti Gražina Markevičienė. Vilkijiškiai įsitikinę, kad būsimoji gyventojų apklausa – tik formalumas, kuris turėtų sustiprinti jų argumentus, kad Vilkijos savivaldybė tikrai turėtų būti įsteigta. „Europos Sąjungos direktyvose numatyta priartinti savivaldą prie žmonių. Tai ir būtų padaryta įsteigus Vilkijos savivaldybę“, – tikino politikus Kauno rajono tarybos posėdyje iniciatyvinės grupės vadovė G.Markevičienė.


Spaudžiami visi stabdžiai
Tačiau Vilkijos kelias į naujos savivaldybės centro statusą ne toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybės strateginis komitetas įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją jau šį rudenį pateikti ministrų kabinetui svarstyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kartu su parengtu trejų metų veiksmų planu dėl naujų savivaldybių steigimo ir „žiedinių“ savivaldybių ateities.

Atrodytų, vilkijiškiai galėtų lyg ir lengviau atsipūsti: Vidaus reikalų ministerija, į kurią kreipėsi iniciatyvinė grupė, siūlo vietoj Kauno rajono savivaldybės įkurti Vilkijos savivaldybę. Tačiau rajono savivaldybės taryba spaudžia visus, kokius tik įmanoma, stabdžius, kad išliktų dabartinis administracinis suskirstymas, o naujos Vilkijos savivaldybės steigimas būtų nustumtas į antrą planą.

Dar neatėjo laikas?
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas savo potvarkiu skubiai sudarė darbo grupę iš savivaldybės tarybos frakcijų. Rezultatas buvo toks, kokio valdžios vyrai ir siekė. Rajono politikai netrukus pareiškė, kad gerbia Vilkijos gyventojų norą turėti atskirą savivaldybę, tačiau priimti tokį sprendimą esą dar neatėjęs laikas. Ta proga pažertas visas sąrašas grėsmių, jei vis dėlto tokia savivaldybė būtų įsteigta. Rajono laikraštyje pasipylė įvairių organizacijų pareiškimai, raginimai išsaugoti Kauno rajono savivaldybę.

Kokią bombą šiai savivaldybei pakišo Vilkijos krašto iniciatyvinė grupė ir Vidaus reikalų ministerija, kad taip skaudžiai sureaguota? Steigiamos naujos Vilkijos savivaldybės teritorija apimtų Kauno rajono savivaldybės Babtų, Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vilkijos miesto seniūnijas ir dalį Raudondvario seniūnijos, taip pat Jurbarko rajono Raudonės, dalį Seredžiaus seniūnijos su Seredžiumi, Klausučiais, Armoniškiais ir Veliuonos seniūniją.

Kai kurie rajono tarybos nariai metė net tokį argumentą: Babtų ir Čekiškės gyventojai nepageidauja būti priskirti prie Vilkijos savivaldybės. Iš kur tas priešiškumas vilkijiškiams? Kaip paaiškėjo vėliau, politikai rėmėsi ne kokia nors gyventojų apklausa, o tik savo argumentams sustiprinti pasitelktais Babtų ir Čekiškės seniūnijų visuomenininkais. Kitų seniūnijų, kurios įeitų į Vilkijos savivaldybę, gyventojų nuomonės niekas net neklausė.

Sunerimo dėl portfeliukų
Beveik 45 metus Vilkijoje gyvenantis ilgametis žemės ūkio mokyklos direktorius Juozas Laimutis, kuris, beje, yra ir Kauno rajono tarybos narys, dviejų tarybos komitetų vadovas, tik šypsosi iš tokių argumentų. „Į viršų iškilo daugybė interesų bet kokia kaina išsaugoti Kauno rajono savivaldybę. Šiuo metu čia dirba apie 300 tarnautojų. Net nežinau, ką tiek daug jų veikia. Panaikinus rajono savivaldybę, daugeliui dabartinių valdininkų ir politikų tektų ieškotis kito darbo“, – sakė VL žurnalistui Vilkijos senbuvis. Daugeliui rajono politikų, atrodo, svarbiausia – išsaugoti savo portfeliukus. Bent dar ketveriems metams.

Komentuodamas kai kurių rajono tarybos narių bauginimus, kad įsteigus Vilkijos savivaldybę nebūtų net kur jos įkurdinti, o vietos valdžios biudžetas būtų tuščias, nes miestelyje beveik nesą jokios pramonės ir stambesnio privataus verslo, J.Laimutis priminė, kad pačiame miestelio centre iki šiol stūkso tuščias, apleistas kažkada buvęs Vilkijos rajono valdžios administracinis pastatas. „Jį galima labai nesunkiai suremontuoti ir iš karto įkurdinti būsimąją savivaldybę“, – mano rajono tarybos narys. Be to, politiko nuomone, savivaldybės įstaigoms būtų galima panaudoti ir dabar jau neveikiantį buvusį restoraną, parduotuvę, pagaliau dalį dabartinės žemės ūkio mokyklos, kurioje moksleivių kasmet vis mažėja.

Biudžetas nebūtų tuščias
O kaip dėl įmokų į naujosios savivaldybės biudžetą? Ar iš tiesų nebūtų jų kam mokėti ir liktų tikėtis tik Vyriausybės dotacijų, kaip gąsdina kai kurie rajono tarybos nariai? Kone pusę amžiaus Vilkijoje gyvenantis Juozas Laimutis priminė, kad Vilkijoje yra du stambūs prekybos centrai, duonos kepykla, nauja kavinė, medžio perdirbimo ir daug kitų įmonių, ligoninė, poliklinika. Viskas, ko reikia besikuriančiai naujai savivaldybei. Dabartinę Kauno rajono savivaldybę taip pat dotuoja Vyriausybė, nes ji iš savo mokesčių mokėtojų neišgyvena. Kodėl Vilkijos savivaldybė turėtų būti išimtis ir tuo bauginami mokesčių mokėtojai?

Tačiau svarbiausia išvada, kokią padarė Kauno rajono politikai: Vilkijos savivaldybės steigimas gali tapti Kauno rajono savivaldybės naikinimo pradžia. Ar iš tiesų tai didžiausias baubas ir net pasaulio pabaiga?

Meras optimizmu netrykšta Rajono meras Valerijus Makūnas mano, kad planuojama steigti Vilkijos savivaldybė būtų per maža, todėl būtų sunku teikti transporto, atliekų tvarkymo, komunalines ir kitokias paslaugas, įmonių nuostolius tektų dengti savivaldybei. „Jei bus vykdoma tokia skubota administracinė reforma, nėra jokių garantijų, kad nebus sužlugdyta Europos Sąjungos remiama Kaimo plėtros programa prie Kauno savivaldybės prijungtose gyvenvietėse ir savivaldybėse. Be to, gali tekti „perrašyti“ ne tik Kauno, bet ir Jurbarko bendruosius planus“, – būgštavo rajono tarybos posėdyje Valerijus Makūnas. Meras sakė esąs už seniūnijų stiprinimą ir didesnių įgaliojimų, funkcijų suteikimą seniūnams, bet ne už savivaldybės steigimą kelių seniūnijų pagrindu.

Savivaldybių steigimo kriterijai
Prieš kurį laiką Vyriausybėje buvo nustatyti naujos savivaldybės steigimo kriterijai. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst., jo administraciniame centre – ne mažiau kaip 3 tūkst. žmonių. Savivaldybės centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau esančios savivaldybės valdžios. Be to, turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų.

Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.
Pagal pirmąjį variantą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios šiuos miestus.
Kitas variantas – įsteigti Pabradės, Kuršėnų, Nemenčinės, Kybartų ir Ariogalos savivaldybes, panaikinant Šiaulių rajoną. Kuri iš alternatyvų bus pasirinkta, paaiškės tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14866937

[sauls]

Kauno rajono savivaldybė kol kas išliks
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14464494

mane šokiravo rajono mero minties eiga:

Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.

Manau meras visai teisus, netgi per daug verslininkiskai masto. Valdininkiskai nuostolinga tiesiog skambetu kaip "neefektyvi" arba "neoptimali". Cia tas pats kas atidaryti po gimdymo skyriu kiekvienoje apylinkeje kur gimsta po 10 vaiku kasmet. Labai patogu vietos gyventojam, bet kokia to kaina ('value for the money' verslo terminais)?

[boo]

Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.

o ką Pagėgiai?...

[c2h5oh]

Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.

Nebuvau... Spėju, kad pensininkai ir daugiavaikės šeimos yra nuostolingos.

[tivoli]

Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.

Turbūt Pagėgiuose (Pagėgių sav.) nebuvai...tada suprastum apie ką kalba eina.

[c2h5oh]

Kauno rajono savivaldybė kol kas išliks
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14464494

mane šokiravo rajono mero minties eiga:

Pasak mero Valerijaus Makūno, savivaldybė nėra nuostolinga, jei ji turi ne mažiau kaip 70 tūkst. gyventojų. Planuojama Vilkijos savivaldybė turėtų apie 20 tūkst. gyventojų.

Tai rodo štai kokį suvokimą: savivaldybė = įmonė (kuri yra nuostolinga arba ne), ji turi gyventojus (kaip kokius baudžiauninkus).
Gal tai netyčinis nusišnekėjimas, bet vistiek labai simboliškas.

[c2h5oh]

Pasiskaitymai įdomūs. Bet atrodo, kad reforma daroma "iš viršaus" ir biurokratiškai. matome, kad vyrauja diskusijos apie "funkcijas".

Siūlomi kriterijai (ne mažiau kaip x gyventojų, centras ne arčiau kaip x km nuo dabartinio centro) irgi sukonstruoti pagal tą pačią logiką. Jeigu reforma vyktų "iš apačios", šituos kriterijus reikėtų apversti aukštyn kojom - pvz. "jeigu savivaldybėje daugiau nei x gyventojų ir atstumai didesni nei x - tokią savivaldybę skaidyti į mažesnes".