Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • AIRzol
    replied
    Šis suskirstymas blogas jau vien dėl to, kad beveik visų didesnių miestų priemestinės zonos yra padalintos tarp skirtinų regionų, kas automatiškai reiškia problematiškesnį tų "metro area" vystimąsi.

    Pataisymas: turėjau minty Pivoriūno ir Šaknio suskirstymą

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Dar zemelapiu is Seimo puslapio:








    Taigi apie tai jau gana seniai buvo svarstoma, bet vis atideliojama...

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Tas kaitaliojimas panašus į populizmą.
    Dabar, turime reikalą su 10 apskričių ir 60 savivaldybių.
    Jei būtų buvusi baigta 1999 m. pradėta reforma, turėtume kažką panašaus į 1952-1959 m. suskirstymą.

    Jei neliktų apskričių kiltų klausimas apie rajonų stambinimą, seniūnijų atgaivinimą (pakėlimą iki valsčių ar dabartinių rajonų lygio) ir t.t. ir pan., kol gausime tą patį, ką turime dabar.
    Aš pasisakau ne už rajonų stambinimą ar federacinę valstybę, o už apskričių stambinimą = jų skaičiaus mažinimą. Nematau problemos kai kurias apskritis sujungti į vieną, pvz.: Klaipėdos ir Tauragės, Telšių ir Šiaulių, Panevėžio ir Utenos. Na o Vilniaus apskritis yra kažkokia nesąmonė - joje šiandien gyvena apie ketvirtis valstybės gyventojų, skuriama apie trečdalis BVP. Šiandien vien Tauragės apskrityje gyventojų skaičius nedaug viršija Panevėžio miestą. Taigi Vilniaus miestas neturėtų būti kokios nors apskrities dalis.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Panaikinti apskritis ir viskas.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Tas kaitaliojimas panašus į populizmą.
    Dabar, turime reikalą su 10 apskričių ir 60 savivaldybių.
    Jei būtų buvusi baigta 1999 m. pradėta reforma, turėtume kažką panašaus į 1952-1959 m. suskirstymą.

    Jei neliktų apskričių kiltų klausimas apie rajonų stambinimą, seniūnijų atgaivinimą (pakėlimą iki valsčių ar dabartinių rajonų lygio) ir t.t. ir pan., kol gausime tą patį, ką turime dabar.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Naujoji valdžia kalba apie apskričių panaikinimą.

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=19048761

    A.Kubilius: apskritys turėtų išnykti

    "Mes, peržvelgę visų į koaliciją įeinančių partijų programas, galime drąsiai tvirtinti, kad nėra jokio nesutarimo dėl to, kad tokie dariniai kaip apskritys turėtų Lietuvoje išnykti. Mes siūlome vietoj jų įsteigti 4 ar 5 regionus. Manome, kad šitokiu keliu bus galima pradėti eiti labai ilgai neatidėliojant", - antradienį žurnalistams sakė A. Kubilius.

    Komentuoti:


  • Taut.
    replied
    Kiek žinau Kuršėnus prieš porą metų gyventojų skaičiumi pralenkė Garliava

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    "Savivaldybių žinios" Nr. 6 (434), 2008-02-14
    Valentina Zinkevičienė

    Trys versijos, kodėl „negimė” nauja savivaldybė
    Iš bandymo steigti naują Kuršėnų savivaldybę turėtų pasimokyti ne tik administracinės teritorinės reformos strategai, politikai, bet ir gyventojai, siekiantys savivaldos.


    Ir norėjo, ir galėjo
    Jau penkiolikti metai (pradžia buvo 1993 m.), kai vyksta diskusijos, svarstymai, įvairių institucijų pasitarimai dėl Kuršėnų savivaldybės įkūrimo. Pastaraisiais metais nuo kalbų jau buvo pereita ir prie konkretesnių darbų: Vidaus reikalų ministerija parengė naujų savivaldybių steigimo galimybių studiją ir Kuršėnai buvo įrašyti pirmieji pirmoje numatytų naujai steigti savivaldybių grupėje, kaip geriausiai atitinkantys nustatytus steigimo kriterijus.
    Kuršėnų miestas 25-as pagal dydį Lietuvoje, jame gyvena daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų. Tai didžiausias Lietuvoje miestas, kuris nėra rajono centras. Istorinė patirtis irgi byloja, kad šis miestas turėjo atitinkamą statusą: Kuršėnai yra buvę ir apskrities, ir rajono, ir valsčiaus centras. Ir dabar niekas neneigia, kad Kuršėnų savivaldybė galėtų gyvuoti, nes ekonominė, kultūrinė ir socialinė terpė tam palanki. Netgi specialistų naujajai savivaldybei ieškoti nereikėtų, nes dabar pusė Šiaulių rajono savivaldybės darbuotojų – kuršėniškiai. Jau dabar Kuršėnų seniūnijoje dirba gyventojams svarbiausios įstaigos – „Sodros“ padalinys, Darbo birža, yra Kultūros, Verslo, Turizmo ir informacijos centrai, priešgaisrinė tarnyba, dirba notaras, miškotvarkininkas, paslaugas teikia vaikų pedagoginė psichologinė tarnyba.
    (...)
    Net ir finansinės galimybės naujos Kuršėnų savivaldybės egzistavimui pakankamai perspektyvios. Seniūnijos teritorijoje buvusiame milžiniškame, bet bankrutavusiame Daugėlių statybinių medžiagų kombinate jau dirba norvegų įmonė, čia žada įsikurti ir švedai, pačiuose Kuršėnuose dalį namų ir sklypų supirko „Maksima”, statybas planuoja „Norfa“. Tikimasi, kad būsimuosiuose prekybos centruose galės dirbti apie 150 kuršėniškių.
    Tad atrodė, kad kuršėniškiai nori (tą liudijo ne kartą rengtos visokio lygio apklausos) ir galėtų turėti savivaldą. Bet... lemiamu momentu per paskutinę apklausą pritrūko reikiamo gyventojų procento, remiančio naujos Kuršėnų savivaldybės įkūrimą.
    (...)

    Mero versija
    Su Šiaulių rajono meru Raimundu Jakučiu narpliojom prielaidas, kodėl Kuršėnų seniūnija jau lyg ir prarado galimybę viena iš pirmųjų (kaip Pabradė ir Ariogala) siekti savivaldybės statuso. Pokalbio metu ir išryškėjo vienas, ko gero, pagrindinių kliuvinių: paskutinę apklausą, gyventojų ir vietos valdžios nuostatas išklibino teritorinės administracinės reformos strategų siekis naikinti rajono žiedinę savivaldybę, dalį seniūnijų prijungiant prie naujai steigiamos Kuršėnų savivaldybės, o kitas – prie Šiaulių miesto. Vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo” aiškiai suformuluota, kad apklausa bus skelbiama visose 11 rajono seniūnijų. Septynių seniūnijų gyventojai turės būti apklausiami dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, o kitų keturių – dėl seniūnijų priskyrimo Šiaulių miesto savivaldybei.
    (...)
    „Toks ministerijos žingsnis „draskyti” teritorijas, nepakalbėjus nei su Savivaldybe, nei su gyventojais, pritrenkė. Nepasvėrus, neįvertinus padėties buvo planuojama Kuršėnams priskirti seniūnijas, neturinčias realaus ryšio su Kuršėnais”, – žodžių į vatą nevyniodamas savo versiją dėstė meras.
    (...)
    Meras, dėstydamas savo versiją, pasakojo, kad per gyventojų apklausas labai gražiai išsikristalizavo galimos naujos Kuršėnų savivaldybės teritorija. Ją turėtų sudaryti trys seniūnijos: Kuršėnų miesto – su 14 tūkst. gyventojų, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija – apie 6 tūkst. gyventojų, ir Raudėnų seniūnija – su 2 tūkst. gyventojų. Kai kuriems mero oponentams, Kuršėnų savivaldybės steigimo iniciatoriams užkliuvo tai, kad pernai rugsėjį priimtame rajono Tarybos sprendime dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo ir darbo grupės sudarymo per daug jau diplomatiškai, su išlyga suformuluotas svarbiausias punktas: „Pritarti galimybei steigti Kuršėnų savivaldybę”. Bet meras pakankamai argumentuotai paaiškino, kas lėmė tokią sprendimo formuluotę.
    Apklausos parodė, kad kitos seniūnijos, be tų, kurios buvo numatytos prijungti prie Kuršėnų savivaldybės, nesutinka tapti Šiaulių miesto savivaldybės dalimi. „Mes, vietos politikai, nesuprantame ministerijos žingsnio, kai 5 kaimo seniūnijas bandoma priskirti Šiaulių miestui. Taip kuriant naujas savivaldybes, einama į dar didesnę centralizaciją. Šiaulių miesto savivaldybėje yra 130 tūkst. gyventojų, o norima prijungti dar 30 tūkst. Kaimo žmonių reikalai „paskęstų” mieste. Tad tokiam dariniui nepritarėme, ir dėl to atsirado atitinkama sprendimo formuluotė”, – aiškino meras.
    (...)
    Abejonių kelia ir Vidaus reikalų ministerijos skaičiuojama naujų savivaldybių kūrimo kaina. Galimybių studijoje preliminariai nurodyta, kad Kuršėnų savivaldybės steigimo išlaidos būtų apie 15 mln. Lt, bet vietos politikai argumentuotai gali pagrįsti, kad reali naujos savivaldybės atsiradimo kaina būtų apie 60–80 mln. Lt.
    (...)
    O planuojant steigti Kuršėnų savivaldybę turi būti išspręstas kitos rajono savivaldybės dalies likimas.

    Seniūno versija
    Pokalbį su Kuršėnų seniūnu Vytautu Gedmontu pradėjome nuo paaitrinimo.Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pokalbyje redakcijai yra sakęs, kad dabar, po paskutinės apklausos, jam neaišku, nori kuršėniškai tikrosios savivaldos ar jau ir ne. Seniūnas karštai ir nuoširdžiai įrodinėjo, kad gyventojai tikrai apsisprendę.
    Ir pasakojo ilgą istoriją apie bandymą eiti tikrosios savivaldos link. Pradžia buvo dar 1993 m., kai keturių apylinkių posėdyje buvo priimtas sprendimas kurti Kuršėnų savivaldybę. Jau tada vykusi gyventojų apklausa buvo palanki, o žmonės tikėjo, kad ledai pajudės. 2000 m. buvo dar viena per visą rajoną organizuota apklausa. Apie pusė gyventojų irgi palaikė naujos savivaldybės steigimą.
    Seniūnas sutinka su rajono mero R. Jakučio nuomone, kad klausimas, kam turėtų likti kita rajono teritorijos pusė – neišspręstas.
    (...)
    Seniūnas įsitikinęs, kad jei žmonės apie apklausą būtų žinoję bent prieš porą savaičių, jei jiems nuomonę pareikšti būtų leista ir savo gyvenvietėse, nereikalaujant atvykti į Kuršėnus, apklausos rezultatai būtų buvę kitokie. Dabar gyventojai nusivylę. „Jeigu dar kartą būtų organizuota apklausa dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, tai žmonės jau pasipiktintų”, – įsitikinęs seniūnas. Ir pridūrė, kad susidaro įspūdis, jog apklausos bus organizuojamos tol, kol gyventojams viskas atsibos. „O gal taip sąmoningai trukdoma įsteigti Kuršėnų savivaldybę”, – ir tokią prielaidą daro seniūnas.

    Ministro versija
    Kai paaiškėjo, kad apklausa nepavyko, šių metų sausio gale Kuršėnų miesto visuomeninė taryba surašė kreipimąsi, adresuotą ministrui pirmininkui, norėdama išsiaiškinti Kuršėnų ateitį. Kreipimesi, be visos Kuršėnų savivaldybės steigimo priešistorės, pareikštas nerimas ir net pasipiktinimas, kad gyventojai palikti nežinioje.
    (...)
    „Kuršėnų miesto visuomeninė taryba ir kuršėniškiai tikėjosi ir tikisi, kad po penkiolikos įvairiausių diskusijų metų ir trijų apklausų, per kurias palaikytas Kuršėnų savivaldybės steigimas, galų gale bus įkurta Kuršėnų savivaldybė ir išsipildys šio krašto žmonių lūkesčiai”, – taip baigiamas visuomeninės tarybos kreipimasis, kurį pakomentuoti paprašėme vidaus reikalų ministrą Regimantą Čiupailą.
    Jo komentaras toks.

    Vidaus reikalų ministerija nėra institucija, kurios valia steigiamos arba ne naujos savivaldybės – VRM tik teikia siūlymus Vyriausybei dėl galimų naujų savivaldybių steigimo. Nutarimas dėl LR administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo, kuriuo vadovaujantis buvo pradėta administracinė ir teritorinė reforma, buvo priimtas 1994 metais. Reforma numatyta dviem etapais.
    Įsteigus Visagino savivaldybę 1995 m., pirmas etapas buvo baigtas. Nuo to laiko, net ir skaičiuojant penkių naujų savivaldybių įsteigimą 1999 m., nuolat keičiamas šio įstatymo 5 straipsnis, kuriuo nustatoma data, iki kurios Vyriausybė ir VRM turi pateikti Seimui siūlymus dėl savivaldybių steigimo. Per 14 metų prie šio klausimo grįžtama nuolat: siūloma arba nukelti datą, arba ją išvis panaikinti. Tokie svarstymai vyksta ir šiuo metu: vienų politikų nuomone, straipsnį reikia panaikinti, kitų – dar kartą nukelti jo įgyvendinimo datą.
    Kadangi įstatymo nuostata šiuo metu veikia, VRM dėl galimo savivaldybių steigimo atliko privalomuosius veiksmus. Kaip ir reikalauja įstatymas, buvo atliktos apklausos, kurios, esant palankiai gyventojų nuomonei, leistų steigti 12 naujų savivaldybių. Daugelyje apklausų žmonės dalyvavo neaktyviai arba jų nuomonė buvo neigiama. Taip pat ir Kuršėnuose – pareikšti nuomonės atėjo vos 13 proc. kuršėniškių. Atsižvelgdama į apklausų rezultatus ir vykdydama teisės aktų reikalavimus, VRM Vyriausybei pateikė siūlymą svarstyti savivaldybių steigimo galimybes tik ten, kur gyventojai pareiškė teigiamą nuomonę ir pakankamai aktyviai dalyvavo apklausoje. Tokie buvo Ariogalos ir Pabradės gyventojai. Jeigu Vyriausybė priimtų palankų sprendimą, šios savivaldybės galėtų būti įsteigtos 2011 m.
    Žvelgiant į savivaldybių steigimo problemą objektyviai, galėtų būti įsteigta ir daugiau naujų savivaldybių. Kuršėnai atitinka visus kriterijus, išskyrus vieną – per mažai žmonių atėjo pareikšti savo nuomonės.
    (...)
    Visas straipsnis: http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...135&art_id=459

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Geras zemelapio pavadinimas - postrojenije osnov socializma. Idomu tai, kad Lietuvoj buvo keturios sritys, o viena turejo net du srities pavaldumo miestus (Siaulius ir Panevezi).

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Toks Lietuvos administracinis–teritorinis suskirstymas buvo 1950 metais.

    Komentuoti:


  • arsiakas
    replied
    Štai ir pavyzdys, ko gali sulaukti rajonų gyventojai:

    Stetiškiai liko miesto šešėlyje
    Sekundė
    2007.12.05

    Prieš dešimt metų prie miesto prijungtų Stetiškių kvartalo gyventojai tikrais miestiečiais taip ir nepasijuto. Už sutikimą tapti miesto dalimi aukso kalnus žadėjusi valdžia stetiškiečius paliko su duobėtomis, prastai apšviestomis gatvėmis, be šaligatvių ir patogaus susisiekimo.

    Jau vienuoliktus metus prie miesto teritorijos prijungti Stetiškių kvartalo gyventojai dabar svarsto, kur gyvena – mieste ar kaime.

    „Ar žinote miesto mikrorajoną, kuriame nėra nei šaligatvių, nei pėsčiųjų tako, ir jo gyventojai neturi jokio susisiekimo su miesto centru? Sakysite, tai netiesa. Deja, toks yra Panevėžyje, tai – Stetiškių rajonas. Nors jis įkurtas jau seniai, tačiau visų pamirštas ir užmirštas“, – tokį stetiškiečių laišką gavo „Sekundės“ redakcija.

    Stetiškių gyventoja Danutė Balčiūnienė sakė besijaučianti lyg negyvenamoje saloje, iš kurios ištrūkti reikia daug vargo.

    „Kokios mūsų gatvės – vien duobės. O ir šaligatvių nėra – tuo pačiu keliu ir žmonės eina, ir mašinos važiuoja. Kai sausa, dar šiaip ne taip galima vaikščioti, bet kai palyja, nebeįmanoma niekur kojos iškelti. Važiuodamos per didžiausias balas mašinos taip aptaško, kad kol nusigauni iki autobusų stotelės, jau ir į valyklą reikia eiti“, – apie kasdienius vargus kalbėjo moteris.

    Dalis stetiškiečių vis dar klampoja nebaigta asfaltuoti P.Šiaučiūno gatve. Retsykiais atvažiuojantis greideris, pasak gyventojų, didelės naudos neduoda, nes šį kelio ruožą seniai reikia bent pažvyruoti.

    Važinėti nepatogu

    Prastomis gatvėmis į Stetiškių mikrorajoną nevažiuoja net autobusai. Kelis kartus per dieną iki aerodromo atvyksta maršrutinis Panevėžio autobusų parko autobusas, ir žmonėms iš gyvenvietės galo tenka kulniuoti daugiau nei kilometrą. Pasak D.Balčiūnienės, autobusų grafikas labai nepatogus, todėl į miestą dažnai tenka eiti pėsčiomis.

    Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė „Sekundei“ teigė, kad iki Stetiškių važiuojantis autobusas pats nuostolingiausias visame mieste – jis būna pustuštis.

    „Galėtume šį maršrutą pratęsti toliau į gyvenvietę, bet ten mūsų transportui netinkamos sąlygos: gatvės siauros, nėra šaligatvių ir apsisukimo aikštelių, prastas apšvietimas. Jei Savivaldybė skirtų lėšų gatvėms sutvarkyti, mes važinėtume. O dabar nuo senų laikų stojame prie aerodromo aikštelės“,– sakė A.Dirsė.

    Pašnekovas sutiko, kad šio autobuso važiavimo laikas ne itin patogus, tačiau nuostolingai leidžiamas transportas daugiausia orientuotas į moksleivių vežiojimą. Paprasti gyventojai, anot jo, nėra patys aktyviausi keleiviai. Tai pasitvirtino ir prieš porą metų į Stetiškius paleidus mikroautobusą, tačiau dėl klientų stygiaus jis buvo atšauktas.

    Stetiškių gyventojo Vizgirdo Balčiūno teigimu, šis transportas buvo labai nepatikimas – vairuotojas savavališkai vėluodavo arba iš viso neatvykdavo.

    „Žmonės nežinodavo: bus mikroautobusas ar nebus, todėl ir nelaukdavo jo. Dabar pripratome kaimynų prašytis pavėžinami arba einam pėsčiomis. Į miestą juk vis tiek reikia – čia gyvena daug senų žmonių, jiems būtina nuvykti į polikliniką. Ir apsipirkti tenka, nes mūsų kvartale tik viena parduotuvė, joje kainos kur kas didesnės nei miesto centre“, – tikino V.Balčiūnas.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    Na kaip vilnietis turbūt apie Kauno rajoną nieko nenutuoki, gal, nežinau... Juk neveltui Babtai protestuoja prieš prijungimą prie Vilkijos savivaldybės, kai net kelio tiesioginio nėra. Na žinoma žmogeliai supaprastina visa diskusiją iki "žemiško lygio", bet jiems ir nereikia visuomet suvokti administracinio pobūdžio rekomendacijų ir direktyvų kalbos, kai ir problema paprasta. Gal žiūrint kaip biurokratui iš Vilniaus ir Briuselio atrodo menka problema, bet realiai tai Babtų gyventojams problema.
    Nelabai supratau, kuo asmeniškai aš nusikaltau Babtams. Bet susilaikysiu nuo komentaro apie tai.

    Apie reformą: akivaizdu, kad reforma daroma "iš viršaus" ir pagal biurokratinius "kriterijus" (gyventojų ne mažiau kaip, atstumas iki savivaldybės centro ne mažiau kaip, ir t.t.). Lažinuosi, kad reformos žemėlapiai buvo nubraižyti Vilniuje, ir kad kai kurios teritorijos priskirtos prie naujos savivaldybės tam, kad ją pritempti prie tų "kriterijų".
    Šitokiom sąlygom naikinamų savivaldybių vadukams (kurie, žinoma, nori išlaikyti situaciją tokią, kokia yra) tikrai pakanka argumentų gąsdinti žmones, kad "bus blogiau". Plius dar demokratijos imitacija su neslaptom "apklausom" ir savivaldybių tarybų "nuomonėm".

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Prie šio straipsnelio delfyje labai įdomūs komentarai - ten daugiausia apie kauno rajoną, rietynės tarp Vilkijos ir Babtų, rodymai pirštu "X svolačius", "Y - babtų išdavikas" ir panašiai.
    Na kaip vilnietis turbūt apie Kauno rajoną nieko nenutuoki, gal, nežinau... Juk neveltui Babtai protestuoja prieš prijungimą prie Vilkijos savivaldybės, kai net kelio tiesioginio nėra. Na žinoma žmogeliai supaprastina visa diskusiją iki "žemiško lygio", bet jiems ir nereikia visuomet suvokti administracinio pobūdžio rekomendacijų ir direktyvų kalbos, kai ir problema paprasta. Gal žiūrint kaip biurokratui iš Vilniaus ir Briuselio atrodo menka problema, bet realiai tai Babtų gyventojams problema.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Apklausos parodė, kad gyventojai patenkinti dabartinėmis savivaldybėmis ir nenori abejotinų reformų.
    Apklausos to neparodė ir negalėjo parodyti - nes to nebuvo klausiama (tokio klausimo "ar esate patenkintas dabartine savivaldybe" tikrai nebuvo). Čia tik dabartinių savivaldybių, kurias norima naikinti, vadovybės interpretacija.

    Prie šio straipsnelio delfyje labai įdomūs komentarai - ten daugiausia apie kauno rajoną, rietynės tarp Vilkijos ir Babtų, rodymai pirštu "X svolačius", "Y - babtų išdavikas" ir panašiai.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pagaliau paskelbti ir apklausų rezultatai

    Gyventojų nuomonė: naujoms savivaldybėms – „ne!”
    Savivaldybių žinios Nr. 38 (423), 2007-11-15

    Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva lapkričio 11 d. buvo surengtos gyventojų apklausos dėl naujų savivaldybių steigimo. Apklausos vyko Kauno, Panevėžio rajonuose, kai kuriose Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Plungės, Skuodo rajonų seniūnijose.
    Vidaus reikalų ministerija siūlo įsteigti 12 naujų savivaldybių, panaikinant vadinamąsias žiedines – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus rajonų savivaldybes. Ši administracinė-teritorinė reforma kainuotų apie 150 mln. Lt.

    Apklausos parodė, kad gyventojai patenkinti dabartinėmis savivaldybėmis ir nenori abejotinų reformų.
    Pavyzdžiui, beveik visi Kretingos rajono Darbėnų, Kūlupėnų, Plungės rajono Platelių, Šateikių, Skuodo rajono Mosėdžio, Notėnų gyventojai nepritarė naujo Salantų rajono steigimui.
    Vilkijos savivaldybės steigimą palaikė tik Vilkijos seniūnijos gyventojai, kitų seniūnijų žmonės beveik 100 proc. tam prieštarauja.

    Spausdiname savivaldybių atstovų spaudai pranešimus.



    Žmonės patenkinti dabartiniu administraciniu suskirstymu
    Jolita Nevardauskienė

    Panevėžio rajono Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių ir Velžio seniūnijų gyventojai buvo klausiami: „Ar pritariate, kad Panevėžio rajono savivaldybės Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių ir Velžio seniūnijų teritorijos būtų priskirtos būsimai Panevėžio savivaldybei?“
    Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės, Vadoklių ir Kėdainių rajono Truskavos seniūnijų gyventojai buvo klausiami: „Ar pritariate, kad būtų steigiama nauja Ramygalos savivaldybė, apimanti Kėdainių rajono savivaldybės Truskavos seniūnijos ir Panevėžio rajono savivaldybės Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės ir Vadoklių seniūnijų teritorijas?“

    Apklausos rezultatai parodė, kad Panevėžio rajono gyventojai patenkinti esama tvarka, administraciniu suskirstymu ir savivaldybės vykdomais darbais. Apklausoje dėl prijungimo prie būsimos Panevėžio savivaldybės dalyvavo 7,42 proc. gyventojų, iš jų 96,5 proc. buvo prieš prijungimą prie galimai būsimos Panevėžio savivaldybės.
    Dėl naujos savivaldybės steigimo Ramygaloje apklausoje dalyvavo 24,5 proc. turinčių teisę pareikšti savo nuomonę teritorijų gyventojų. Prieš atskiros Ramygalos savivaldybės steigimą buvo 80,4 proc. dalyvavusiųjų.
    Artimiausiame Panevėžio rajono tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas, kuriame Taryba pritars vietos gyventojų apklausos metu pareikštai nuomonei ir ją pateiks Vidaus reikalų ministerijai.


    Gyventojai buvo aktyvūs
    Viktorija Masaitytė

    18 Kauno rajono seniūnijų gyventojų buvo klausiama, ar jie sutinka, kad jų seniūnijos būtų prijungtos prie Kauno miesto savivaldybės. Dar 5 seniūnijų gyventojai sprendė, ar nori būti priskirti naujai steigiamai Vilkijos savivaldybei.

    Apklausoje dėl kai kurių seniūnijų prijungimo prie Kauno savivaldybės dalyvavo 22,8 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje (11799 gyventojai). 98,7 proc. Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Neveronių, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos, Zapyškio seniūnijų savo nuomonę pareiškusių gyventojų nepritarė tam, kad jų seniūnijos būtų prijungtos prie Kauno savivaldybės. Norą gyventi Kauno savivaldybėje pareiškė 1,3 proc. dalyvavusių šioje apklausoje gyventojų.

    Vilkijos savivaldybės steigimui nepritarė 85,1 proc. apklausoje dalyvavusių Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijų gyventojų. Šios savivaldybės steigimui pritarė 14,9 proc. gyventojų, atėjusių pareikšti savo nuomonę. Apklausoje dėl Vilkijos savivaldybės steigimo Kauno rajono seniūnijose savo nuomonę pasakė 28,9 proc. gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
    Aktyviausi iš minėtų seniūnijų buvo Babtų seniūnijos gyventojai. Jų aktyvumas buvo 44,3 proc. Babtų gyventojai 100 proc. vieningai balsavo prieš jų seniūnijos priskyrimą Vilkijos savivaldybei. Taip pat aktyvūs buvo ir Kačerginės, Ežerėlio, Zapyškio, Čekiškės seniūnijų gyventojai.

    „Džiaugiamės, kad gyventojai buvo aktyvūs. Kai kuriose seniūnijose – kur kas aktyvesni nei per Seimo ar savivaldybių rinkimus ir vieningi. Gyventojų aktyvumas rodo, kad žmonėms rūpi jų likimas ir krašto ateitis. Tai įrodymas, kad savivaldybė rūpinasi savo gyventojais ir eina tinkama linkme. Gyventojų pasakytas aiškus „ne“ liudija, kad siūlomos reformos tikslas jiems nebuvo aiškus. Gyventojų palaikymas mums ypač svarbus dabar, kai pradėti reikšmingi visam kraštui darbai, kai gauname Europos Sąjungos, valstybės investicijų programos paramą kurti gerovę visiems rajono žmonėms. Esu įsitikinęs, kad ministerija turėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę, jeigu kalbame apie tikrąją savivaldą“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
    http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=...124&art_id=414
    Paskutinis taisė Romas; 2007.11.15, 18:49. Priežastis: Nuoroda

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Komitetas dar tęs diskusijas dėl naujų savivaldybių
    ELTA 2007 lapkričio mėn. 14 d. 17:16

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas mano, kad naujų savivaldybių steigimas - tai išsamių diskusijų reikalaujantis klausimas. Tokią nuomonę priėjo šio komiteto nariai, trečiadienį išklausę vidaus reikalų viceministro Regimanto Čiupailos informaciją apie ministerijos organizuojamas gyventojų apklausas dėl naujų savivaldybių steigimo ir teritorijų ribų keitimo. Apklausos parodė, kad naujų savivaldybių steigimas sukėlė dalies žmonių pasipriešinimą ar net abejingumą.
    (...)
    Šiuo metu Lietuvoje rengiamos apklausos įvairiuose šalies rajonuose. Jų metu siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai pritaria 12 naujų savivaldybių įsteigimui.
    (...)
    Salantų savivaldybės atkūrimo iniciatyvinės grupės pirmininko pavaduotojo Romualdo Jonausko teigimu, iš miestelio žmonių, kurie siekė atkurti Salantų savivaldybę buvusio Salantų rajono ir valsčiaus ribose, buvo pasityčiota siūlant dirbtinai prijungti net prie Palangos ar Kretingos esančius kaimus. "Aišku, tokių kaimų žmonės balsavo prieš, nutolindami salantiškių viltis atkurti savivaldą", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė R. Jonauskas.

    Kauno rajono savivaldybės tarybos nario, socialliberalo Artūro Orlausko teigimu "susidaro įspūdis, kad Vyriausybė neturi specialistų, mokančių naudotis žemėlapiu, arba tie "ekspertai", kurie planavo reformas Kauno rajone, iš geografijos turėjo riebų dvejetą, nes kitaip negalima paaiškinti bandymo prie pat Kauno esantį Raudondvarį prijungti prie Vilkijos, o susidariusį Kulautuvos anklavą palikti Kaunui".
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15010150
    Žmonės labai priešinasi, kai juos nori prijungti prie kito (mažesnio) rajono centro dabartinėje kaimyninėje savivaldybėje.

    Šiandien per radiją sakė, kad Plateliai ir Šateikiai, esantys Plungės r. (prieš 50 m. buvę tuometiniame Salantų r.) kategoriškai pasisakė prieš prijungimą prie Salantų r.- kiekviename miestelyje į apklausą atėjo apie 600-700 žmonių ir už prijungimą pasisakė 2-4 žmonės.
    Panaši statistika buvo prieš pusmetį Butrimonyse, kur žmonės nenorėjo ir girdėti apie Jiezno savivaldybę.

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Linas Rodyti pranešimą
    Manyčiau, kad galimas ir tarpinis sprendimas: prijungti prie miesto kai kurias gyvenvietes - Garliavą, Raudondvarį, Ramučius, Karmėlavą, Akademiją, Ringaudus, Domeikavą, Neveronis, kurios jau ir taip suaugę su miestu ir nuo jo skiria tik šalia stovintys užrašai. 90 proc. jų gyventojų gyvena miestietišką gyvenimo būdą, didelė jų dalis dirba Kaune, į jas visas kursuoja miesto maršrutiniai autobusai. Kitos teritorijos labiau išsklaidytos, kiek kaimiškesnės, tegul ir lieka rajonas. Kodėl mokesčius mokėti kitai struktūrai, o ne tai, kurios paslaugomis naudojiesi.
    Prašau įvardinti tas "miestiečių" paslaugas, kuriomis "rajoniečiai" naudojasi nesusimokėdami arba bent nekompensuodami tų paslaugų kaštų ar kainų miestui... Labai jau įdomu pasidarė Na be municipaliteto viešo transporto nieko daugiau ir nesugalvoju, už kurį vienaip ar kitaip kompensuoja rajoniečiai nusipirkdami bilietelius.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Analogas ne taip senai sukurtas Vokietijoje - Region Hannover (sujungta Hanoverio miesto savivaldybė su Hanoverio rajono savivaldybe). Įdomu kokios buvo tokios reformos priežastys ir kokios pasekmės ...

    Komentuoti:


  • Linas
    replied
    Manyčiau, kad galimas ir tarpinis sprendimas: prijungti prie miesto kai kurias gyvenvietes - Garliavą, Raudondvarį, Ramučius, Karmėlavą, Akademiją, Ringaudus, Domeikavą, Neveronis, kurios jau ir taip suaugę su miestu ir nuo jo skiria tik šalia stovintys užrašai. 90 proc. jų gyventojų gyvena miestietišką gyvenimo būdą, didelė jų dalis dirba Kaune, į jas visas kursuoja miesto maršrutiniai autobusai. Kitos teritorijos labiau išsklaidytos, kiek kaimiškesnės, tegul ir lieka rajonas. Kodėl mokesčius mokėti kitai struktūrai, o ne tai, kurios paslaugomis naudojiesi.

    Komentuoti:


  • Nowitzki
    replied
    Savivaldybių reforma (naujų savivaldybių steigimas) yra visiškai nereikalingas lėšų švaistymas į balą, tai tik padidins biurokratinį aparatą bei sukels sumaištį gyventojams.

    Komentuoti:

Working...
X