Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
    Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
    Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...
    Atvaizdas


    Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
    Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
    Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)
    Jokios demokratijos daugiau nebus. Ne nuo to (savivaldybių smulkinimo iš esmės nekeičiant finansavimo ir funkcijų) ją reikia pradėti kurti. O ką pakeisi su finansavimu? Mažos savivaldybės yra finansiškai ir ekonomiškai neįgalios ir jei centrinio biudžeto pinigų būtų mažiau, tai jos net dabartinių funkcijų negalėtų vykdyti, o "pasidaryti" pinigų mažos savivaldybės negalėtų, nes tiesiog nėra iš ko - gyventojų mažai, daugiausia skurdžiai, pramonės nėra, o ir ta pati nupirktų vietinius kniazius savivaldybėje, kad kuo mažiau mokėti reikėtų į savivaldybės biudžetą, jei tik būtų leista savivaldybėms daugiau mokesčių rinkti.
    Didesnei savivaldybei reikia santykinai mažesnio biurokratinio aparato, o jis nemažai sunaudoja finansinių išteklių. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo aparato išlaidos santykinai didesnės biudžete.

    Comment


      Su Lettered argumentu sutinku: ypač po surašymo gali paaiškėti labai liūdni skaičiai, bet kad niekas ir nekalba apie 600 kunigaikštukų. Ir niekas nekalba apie vengiškas ar čekiškas 500 gyventojų savivaldybes... Bet kai kuriais atvejais savivaldybių ribų perpaišymas būtų labai racionalus, įskaitant Pabradės atvejį (kaip nori, taip tegul lenkai gyvena ir tvarkosi, dar geriau, koks Al1 reikalas kas pas juos bus?). Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru. Beje, su liniuote kažkada išmatavau Jurabarko savivaldybę, ir ką gi turim... du tos pačios savivaldybės gyventojus gali skirti 80 km atstumas... Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.
      Al1: na tai kodėl tada Jonavoje demokratiją žaidžia 35%, o tavo mylimuosiuose Šalčininkuose 60%? Ar tai, kad žmonės suinteresuoti pareikšti savo valią rinkimuose, nėra demokratijos ženklas? Ar tikroje demokratijoje turi ateit 5% rinkėjų ir nuspręsti, kas geriau likusiems 95%?
      Ir apie finansines galimybes: maža savivaldybė supras, kad sėdėti ir nosį krapšyti negalima (ne tik todėl, kad gyventojai spaus, bet ir todėl, kad reikia pajamų), tad imsis iniciatyvų ir bileko. Kai sėdi tarp 600000 gyv., tai kad mano namo kieme yra viena negraži duobė visiškai niekam nerūpi. Maža savivaldybė reaguoja į viską kur kas jautriau, tik ne viską gal ir gali. Iš kitos pusės, mažiau gyventojų, mažesnis plotas - mažiau poreikių.
      Junkis prie Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos ir Tu!

      Comment


        Su tokiu gyventojų mažėjimu kaimo rajonuose nereikės ir jokios reformos kad absoliučiai visur būtų pasiektas paminėtas optimalus savivaldybės dydis. Jau dabar pagal 2011 surašymo duomenis tik 25 savivaldybės turėjo gyventojų skaičių didesnį nei 35 000. Tame tarpe 6 dideji miestai ir 5 priemiestiniai rajonai. Nemažą skaičių likiusių 14 sudaro savivaldybės sudarytos iš pakankamai didelių miestų ir aplinkinių teritorijų, tokių kaip Mažeikiai, Utena ar Kėdainiai.

        Tarp kitko Švenčionių raj. šiuo metu turi 27000 gyventojų. Atskyrus Pabradę, nei jos nei likusio raj. gyventojų skaičius nesiektų 20 000.
        Paskutinis taisė darijusk; 2012.06.27, 19:07.

        Comment


          Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
          Su Lettered argumentu sutinku: ypač po surašymo gali paaiškėti labai liūdni skaičiai, bet kad niekas ir nekalba apie 600 kunigaikštukų. Ir niekas nekalba apie vengiškas ar čekiškas 500 gyventojų savivaldybes... Bet kai kuriais atvejais savivaldybių ribų perpaišymas būtų labai racionalus, įskaitant Pabradės atvejį (kaip nori, taip tegul lenkai gyvena ir tvarkosi, dar geriau, koks Al1 reikalas kas pas juos bus?). Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru. Beje, su liniuote kažkada išmatavau Jurabarko savivaldybę, ir ką gi turim... du tos pačios savivaldybės gyventojus gali skirti 80 km atstumas... Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.
          Al1: na tai kodėl tada Jonavoje demokratiją žaidžia 35%, o tavo mylimuosiuose Šalčininkuose 60%? Ar tai, kad žmonės suinteresuoti pareikšti savo valią rinkimuose, nėra demokratijos ženklas? Ar tikroje demokratijoje turi ateit 5% rinkėjų ir nuspręsti, kas geriau likusiems 95%?
          Ir apie finansines galimybes: maža savivaldybė supras, kad sėdėti ir nosį krapšyti negalima (ne tik todėl, kad gyventojai spaus, bet ir todėl, kad reikia pajamų), tad imsis iniciatyvų ir bileko. Kai sėdi tarp 600000 gyv., tai kad mano namo kieme yra viena negraži duobė visiškai niekam nerūpi. Maža savivaldybė reaguoja į viską kur kas jautriau, tik ne viską gal ir gali. Iš kitos pusės, mažiau gyventojų, mažesnis plotas - mažiau poreikių.
          Pabradės savivaldybės įkūrimas - dar viena lenkų autonomininkų pergalė ir dar vienas vinis į Lietuvos suvereniteto karstą. Labiausiai Pabradės savivaldybės įsteigimo ir siekia LLRA, nes tai būtų jau trečioji savivaldybė, kurią valdytų lenkai ir turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais.

          Kas dėl rinkėjų aktyvumo - tai reikia, kad dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas. Ir tai yra kelias demokratijos link. Bet visokie liberoidai rėks, kad tai žmogaus pasirinkimas. Na, gerai, bet tuomet tegul 5 proc. sprendžia už 95 proc.
          Dėl Jonavos ir Šalčininkų rinkėjų aktyvumo atsakymas paprastas - žiūrėk, kokios tautybės žmonės ten gyvena ir kokios partijos savivaldybes valdo bei kokiais metodais. Su demokratija tai neturi nieko bendro, nes lenkai uzurpavę valdžią ir vykdo lietuvių diskriminaciją, į kurią nereaguoja parsidavusi centrinė valdžia. Bet tai dar niekis. Lenkų siekis - anšliusas su Lenkija.
          Kas dėl finansinių galimybių - puikiai įrodo tos pačios Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybės. Net tokios pakankamai didelės, bet valdomos autonomininkų, jos sėdi didelėje duobėje. Jei ne Vilnius pašonėje, tai joms būtų visiškai blogai.
          Kad ir kokių iniciatyvų imtųsi maža savivaldybė, ji nėra pajėgi atlikti daugybės funkcijų. Čia lygiai tas pats, kaip kad Lietuva viena nėra pajėgi pasistatyti atominės elektrinės.

          Comment


            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
            Pabradės savivaldybės įkūrimas - dar viena lenkų autonomininkų pergalė ir dar vienas vinis į Lietuvos suvereniteto karstą. Labiausiai Pabradės savivaldybės įsteigimo ir siekia LLRA, nes tai būtų jau trečioji savivaldybė, kurią valdytų lenkai ir turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais.
            po tokio net nežinia ką sakyti... lenkai yra žmonės. lietuviai, anglai, prancūzai, negrai, gėjai, arabai, žydai yra žmonės, ir nesikabinėk prie jų tuo pagrindu, kad jie kažkokiai mistinei bendruomenei priklauso, vadinasi jie prastesni už tave, nes esi dorumo ir tiesos įsikūnijimas. O dar koks liberalas prie mano žodžių pridurtų, ar džiaugiesi savo laisvės dalį atidavęs valstybei, kuri po to per "švietimą" pradeda tau smegenis plauti ir tave šerti, kai prisireikia tavo lojalumo (ala Hobbes)
            Paputojau o dabar prie reikalo: "turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais" -> čia kaip spausti? per ką? sėdi savo rajone ir sėdi. Šiaip savivaldybės neturi jokios kompetencijos ar galios primesti sprendimus centrinei valdžiai. Jei jausis skriaudžiami savivaldybės gyventojai, tai patys gi ir bus išsirinkę tokią valdžią, ir patys ją baus. Kuo čia lietuviai ar kažkas bus užspausti? O kol nėra bendros sienos su Lenkija, tol ir būk ramus. Dar ir apsidžiauk, kad kai belarusai pastatys savo atominę, ir ši sprogs, jie užsitručys pirmieji
            Kas dėl rinkėjų aktyvumo - tai reikia, kad dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas
            Kiek žinau, yra tokių demokratinių valstybių, ir neatėjusiems skiriamos baudos netgi... Ar efektyvu, kas žino. Bet bent ateiti paskatina... Beje nieko blogo, jei ir vyno taurę įpiltų, nes rinkimai - demokratijos šventė.
            Kad ir kokių iniciatyvų imtųsi maža savivaldybė, ji nėra pajėgi atlikti daugybės funkcijų. Čia lygiai tas pats, kaip kad Lietuva viena nėra pajėgi pasistatyti atominės elektrinės.
            Švietimo ir kitokias funkcijas Vengrijoje puikiai atlieka ir 4000 gyv. savivaldybės. Danijoje ne taip seniai sustambino savivaldybes (argumentuojant "nefuncionalumu"), bet gavosi taip, kad vidutiniškai jų dydis vis tiek mažesnis už lietuviškąsias. Šauniai gyvuoja Neringos savivaldybė, Molėtai su šiek tiek virš 20000 gyv. puikiausiai susitvarko ir mieste, ir apylinkėse. Beje čia sisteminis trūkumas, bet į savivaldybes visada žiūrima izoliuotai, nors pvz ES būdinga tai, kad bendradarbiavimas turi būti skatinamas, nes jis leidžia pasiekti geresnių bendrų rezultatų, bet kartu išlaikomas vietinis savitumas
            Junkis prie Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos ir Tu!

            Comment


              Kas dėl Pabradės savivaldybės steigimo, tai kaip kilęs iš Švenčionių rajono ir realiai žinantis situaciją, galiu pasakyti, kad būčiau už atskirą Pabradės savivaldybę. Tiesiog, Pabradė yra atskiras "pasaulis". Švenčionių rajonas ko gero vienintelis Lietuvoje yra toks keistas rajonas, kur yra net 3 beveik vienodo dydžio miesteliai (Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė). Visuose kituose rajonuose paprastai turime vieną didelį centrą ir kaimus aplink. Švenčionys ir Švenčionėliai - visai šalia (skiria tik 10 km), aktyviai bendradarbiauja. Tuo tarpu Pabradė yra visai nuošalyje, kaip atskira provincija, mažai ką turinti bendro su Švenčionimis. Atstumas nemažas, miestelis pakankamai didelis, ir jo įtraukimas i Švenčionių rajoną - dirbtinis. Dėl etninio veiksnio, tai daugiau politikų ir žurnalistų išpūstas burbulas, nei reali situacija (argi egzistuoja Vilniaus krašte tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų? Niekad su tokia nesusidūriau, nors su lenkais bendrauju kasdien). O šiaurinė Švenčionių rajono dalis irgi nėra tokia jau labai lietuviška (Švenčionėliuose lietuvių apie 60%, o Švenčionyse lietuvių 40% ir jie nesudaro daugumos).
              Paskutinis taisė Tomizmas; 2012.06.28, 00:49.
              Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
              Mielosios Grigiškės

              Comment


                Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                po tokio net nežinia ką sakyti... lenkai yra žmonės. lietuviai, anglai, prancūzai, negrai, gėjai, arabai, žydai yra žmonės, ir nesikabinėk prie jų tuo pagrindu, kad jie kažkokiai mistinei bendruomenei priklauso, vadinasi jie prastesni už tave, nes esi dorumo ir tiesos įsikūnijimas. O dar koks liberalas prie mano žodžių pridurtų, ar džiaugiesi savo laisvės dalį atidavęs valstybei, kuri po to per "švietimą" pradeda tau smegenis plauti ir tave šerti, kai prisireikia tavo lojalumo (ala Hobbes)
                Paputojau o dabar prie reikalo: "turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais" -> čia kaip spausti? per ką? sėdi savo rajone ir sėdi. Šiaip savivaldybės neturi jokios kompetencijos ar galios primesti sprendimus centrinei valdžiai. Jei jausis skriaudžiami savivaldybės gyventojai, tai patys gi ir bus išsirinkę tokią valdžią, ir patys ją baus. Kuo čia lietuviai ar kažkas bus užspausti? O kol nėra bendros sienos su Lenkija, tol ir būk ramus. Dar ir apsidžiauk, kad kai belarusai pastatys savo atominę, ir ši sprogs, jie užsitručys pirmieji
                Ar tu visiškai izoliuotai gyveni? Ar nematai, kas vyksta Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose? Lenkų valdžia ten jau suįžulėjo net tiek, kad ėmė reikalauti iš priimamų į darbą savivaldybės įstaigose lenkų kalbos mokėjimo. Apie tai jau buvo rašyta. Savivaldybės yra užvaldytos tų šovinistų ir nieko nereikia spausti rajono viduje. Negi nieko negirdėjai apie lenkų reikalavimus Lietuvai? Absurdiškus dėl švietimo, dėl lenkų kalbos, dėl pavardžių, dėl persekiojiomo (kas per absurdas)? Ir tos "problemos" juk keliamos ne šalies viduje, jos keliamos tarpvalstybiniu lygiu ir netgi lenkai bando eskaluoti tarptautinį skandalą. Kas tai? Ne spaudimas Lietuvai? Jei LLRA nebūtų užvaldžiusi dviejų rajonų, tai lenkai šovinistai turėtų daug mažiau galimybių, praktiškai keliskart mažiau, reikalauti. Nes valdžia savivaldybėje iš karto atveria finansinius, materialinius ir žmogiškus resursus, kuriuos galima panaudoti savo tikslams, savo žmonių tolimesniam stūmimui į aukštesnio lygio politiką (seimas, EP).
                Lenkai pirmiausia reikalaus autonomijos ir kuo daugiau savivaldybių bus (o 3 geriau nei 2), kuo daugiau lenkų gyvenamų teritorijų lenkų politikai kontroliuos (o juk dabar tikrai ne visos kontroliuojamos; aišku, paimti Vilniaus savivaldybės jie negalės, bet įtaką stiprins), tuo argumentai stipresni, nes neva atstovauja daugumos Lietuvos lenkų interesus.
                Kadangi Lietuva yra vis labiau silpnėja ir degraduoja, tuo naudojasi lenkai separatistai ir neatsitiktinai visa tai vyksta dabar. Dabar Lietuva yra visapusiškai silpnesnė, nei buvo prieš 20 ar 10 metų ir visiškai užvaldyta išdavikų. Suteik jiems dar vieną savivaldą, suteik jiems galimybę įteisinti lenkų kalbą rajonuose, pavardes rašyti lenkiškai ir sekantis žingsnis bus autonomija, o dar sekantis - provokacijos ir tarptautiniai reikalavimai protektorato (po tėvynės Lenkijos sparnu) įsteigimo. Kas tolygu anšliusui. Ir tam visiškai nebūtina turėti bendrą sieną.

                Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                Kiek žinau, yra tokių demokratinių valstybių, ir neatėjusiems skiriamos baudos netgi... Ar efektyvu, kas žino. Bet bent ateiti paskatina... Beje nieko blogo, jei ir vyno taurę įpiltų, nes rinkimai - demokratijos šventė.
                Vynas - papirkimas. O balsuoti turi būti privaloma, už neatėjimą - baudžiama.


                Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                Švietimo ir kitokias funkcijas Vengrijoje puikiai atlieka ir 4000 gyv. savivaldybės. Danijoje ne taip seniai sustambino savivaldybes (argumentuojant "nefuncionalumu"), bet gavosi taip, kad vidutiniškai jų dydis vis tiek mažesnis už lietuviškąsias. Šauniai gyvuoja Neringos savivaldybė, Molėtai su šiek tiek virš 20000 gyv. puikiausiai susitvarko ir mieste, ir apylinkėse. Beje čia sisteminis trūkumas, bet į savivaldybes visada žiūrima izoliuotai, nors pvz ES būdinga tai, kad bendradarbiavimas turi būti skatinamas, nes jis leidžia pasiekti geresnių bendrų rezultatų, bet kartu išlaikomas vietinis savitumas
                Aišku, kad Vengrijoje savivaldybės us 4000 tūkst. gyventojų negali atlikti jokių švietimo funkcijų be praktiškai šimtaprocentinio centrinės valdžios dotavimo. Ir dar iš viso neaišku, ar švietimas Vengrijoje nėra centrinės valdžios funkcija. Kas dėl Neringos - ji specifinė savivaldybė. Kelios gyvenvietės ir vienas valstybinės reikšmės kelias. Vien ką reiškia, kad kelių nereikia prižiūrėti, tik gatves gyvenvietėse... O šiaip tai jei Neringa nebūtų prie Klaipėdos, ji neišgyventų vien tik iš poilsio. Nes dabar daug darbingų gyventojų dirba Klaipėdoje.

                Comment


                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                  Kas dėl Pabradės savivaldybės steigimo, tai kaip kilęs iš Švenčionių rajono ir realiai žinantis situaciją, galiu pasakyti, kad būčiau už atskirą Pabradės savivaldybę. Tiesiog, Pabradė yra atskiras "pasaulis". Švenčionių rajonas ko gero vienintelis Lietuvoje yra toks keistas rajonas, kur yra net 3 beveik vienodo dydžio miesteliai (Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė). Visuose kituose rajonuose paprastai turime vieną didelį centrą ir kaimus aplink. Švenčionys ir Švenčionėliai - visai šalia (skiria tik 10 km), aktyviai bendradarbiauja. Tuo tarpu Pabradė yra visai nuošalyje, kaip atskira provincija, mažai ką turinti bendro su Švenčionimis. Atstumas nemažas, miestelis pakankamai didelis, ir jo įtraukimas i Švenčionių rajoną - dirbtinis. Dėl etninio veiksnio, tai daugiau politikų ir žurnalistų išpūstas burbulas, nei reali situacija (argi egzistuoja Vilniaus krašte tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų? Niekad su tokia nesusidūriau, nors su lenkais bendrauju kasdien). O šiaurinė Švenčionių rajono dalis irgi nėra tokia jau labai lietuviška (Švenčionėliuose lietuvių apie 60%, o Švenčionyse lietuvių 40% ir jie nesudaro daugumos).
                  Švenčionių rajone visgi daugiau yra lietuvių nei lenkų, nors lenkai su rusais bei baltarusiais sudaro daugiau nei pusę rajono gyventojų. Tačiau to pakanka, kad LLRA Švenčionių rajone nepaima valdžios. Rusams nepakeliui su lenkais ir jie balsuoja už kitas partijas. Užtat Pabradėje taip nebūtų. Ir ji taptų dar vienu lenkų autonomininkų laimėjimu. Ar Lietuvai reikia tokios problemos?
                  Problema nėra žurnalistų ir Lietuvos politikų išpūsta. Problema yra lenkų politikanų-autonomininkų eskaluojama. O Lietuvos politikai per daug nuolaidžiauja su savo tolerastija. Net konservai elgiasi kaip tikri išdavikai (o ir yra tokie), nuolaidžiaudami lenkams, nors dedasi vieninteliais tikraisiais patriotais.

                  Comment


                    Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                    Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru.
                    Tie "kriterijai" naujų savivaldybių steigimui - biurokratų Vilniuje sugalvoti, ir dėl to dirbtiniai.

                    Todėl ir naujos savivaldybės gaunasi dirbtinės. Nes jos kuriamos pagal vieną kurpalių - yra kažkoks centras, kuris nori atsiskirti (pvz Vikija, Pabradė, Kuršėnai) ir apylinkės, kurios irgi tam pritaria. O tada prie jų, kad atitikti tuos dirbtinius kriterijus, prijungiama dar teritorijų (atkerpama dar ir iš gretimo rajono), kurios visai ne prie ko. Tada įvyksta atseit "referendumas" ir dauguma (iš tų dirbtinai prijungtų teritorijų, kurios ne prie ko) nubalsuoja prieš.

                    Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.
                    Aplink Vilnių aš daryčiau tokią reformą:
                    * Vilniaus miesto teritoriją sumažinti. Vilniui priskirti tik tą teritoriją, kur realiai yra miestas. Kur miestas baigiasi (pvz stovi ženklas 551 "užstatytos teritorijos pabaiga"), ten turėtų baigtis ir savivaldybė.
                    * Priemiesčių teritorijas - kur realiai jau nebėra miestas, bet kurios glaudžiai susijusios su miestu (dabartinės Vilniaus miesto sav. pakraščiai ir artimiausios Vilniaus raj seniūnijos) - padalinti į 2-3 savivaldybės. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų atgauti "nepriklausomybę" ir būti jų centrais. Beje, "lenkų klausimas" irgi išsispręstų (šitose teritorijose lietuvių ir lenkų yra apylygiai, o tai nesudaro salygų LLRA dominavimui).
                    * kas lieka, tolimuosius Vilniaus rajono pakraščius - kur jau tikras kaimas - pertvarkyti kartu su gretimais rajonais (Šalčininkų, Pabradės ir pan). Šitie rajonai būtų "lenkiški", bet panašūs į dabartinį Šalčininkų rajoną - LLRA radikalams neįdomūs (jeigu pastebėsite, visas LLRA "žiedas" susibūręs būten Vilniaus raj. savivaldybėje), nes jie toliau nuo Vilniaus, ir nėra galimybės užsidirbti iš manipuliacijų brangia priemiesčio žeme.

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Švenčionių rajone visgi daugiau yra lietuvių nei lenkų, nors lenkai su rusais bei baltarusiais sudaro daugiau nei pusę rajono gyventojų. Tačiau to pakanka, kad LLRA Švenčionių rajone nepaima valdžios. Rusams nepakeliui su lenkais ir jie balsuoja už kitas partijas. Užtat Pabradėje taip nebūtų. Ir ji taptų dar vienu lenkų autonomininkų laimėjimu. Ar Lietuvai reikia tokios problemos?
                      Šiaip tai sutinku su tokiais jūsų nuogastavimais. Ypač dėl to, kad LLRA daugiausia rusakalbius žmones priverstinai verčia tapti "lenkais". Taip Trakų, Širvintų rajonai atsikratė savo tariamo lenkiškumo vien dėl to, kad valdžioje nebuvo atvirai revanšistinės partijos.
                      Aš esu už lenkų kultūros vystymąsi, bet natūraliomis priemonėmis.
                      Paskutinis taisė Sula; 2012.06.28, 09:06.

                      Comment


                        Trakų ir Širvintų rajonuose lietuvių daug. Lenkų daugiau tik rajonų dalyse, kurios yra arčiau Vilniaus.

                        Comment


                          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                          Tie "kriterijai" naujų savivaldybių steigimui - biurokratų Vilniuje sugalvoti, ir dėl to dirbtiniai.
                          supratau mintį, na ir galima pritarti. Bet iš kitos pusės, savivaldybės šiaip ar taip nėra autonomiškos; savivaldybės nėra net demorkatiniu pagrindu sukurtos, ir negali būti, nes Konstitucija sako: "Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems teritorijos administraciniams vienetams". Žodžiu, legalistinė kultūra ir centrinės valdžios diktatas klesti
                          * Vilniaus miesto teritoriją sumažinti. Vilniui priskirti tik tą teritoriją, kur realiai yra miestas.
                          šitam ypač pritariu, nes kiek galima temoje apie Vilniaus viešąjį transportą aiškintis, ar Balsiai yra Vilnius ar ne kaimas ir viskas
                          Bet jau užsiminiau apie kitą dalyką. Pvz jau dabar Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nesusitaria dėl kompensacijos už transporto lengvatas riešės gyventojams. Tai jei bus kelios savivaldybės, ar jos nuo to geriau susikalbės?
                          Bet dar ir iš kitos pusės (juk reik objektyviai žiūrėt ), Lietuvai ne ypač aktualu, bet būna kur savivaldybės mažos ir jei jos gali nusistatyti vietos mokesčius, tai prasideda vadinamasis "balsavimas kojomis": nepatinka mokestinis tarifas - kraustaisi į geresnę aplinką siūlančią savivaldybę. Tokia kvazikonkurencija, bet ji skatina savivaldybes būti atskaitingesnes vietos gyventojų poreikiams, jų nuomonei
                          Junkis prie Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos ir Tu!

                          Comment


                            Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                            šitam ypač pritariu, nes kiek galima temoje apie Vilniaus viešąjį transportą aiškintis, ar Balsiai yra Vilnius ar ne kaimas ir viskas
                            Balsiai - ne kaimas, o priemiestis. Žmonės ten negyvena iš žemės ūkio, turbūt visi važinėja į darbą Vilniuje.

                            Bet jau užsiminiau apie kitą dalyką. Pvz jau dabar Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nesusitaria dėl kompensacijos už transporto lengvatas riešės gyventojams. Tai jei bus kelios savivaldybės, ar jos nuo to geriau susikalbės?
                            Nors Vilniaus raj savivaldybė su "specifika", bet manau, kad tam nesusitarimui yra kita priežastis - transporto politikos nebuvimas Lietuvoje. Transporto srity visiškas chaosas, transporto įmonės beviltiškose skolose - taigi noro susitarti (t.y. perimti didelį gabalą beviltiškų kaimyno skolų) ir negali būti.

                            Bet manau, kad praktika, kai transporto sistemos idiotizmai sprendžiami kaitaliojant savivaldybių ribas - kvaila. Šitaip, beplėsdami Vilniaus miesto savivaldybės ribas, tuoj ir Elektrėnus pasieksime.

                            Bet dar ir iš kitos pusės (juk reik objektyviai žiūrėt ), Lietuvai ne ypač aktualu, bet būna kur savivaldybės mažos ir jei jos gali nusistatyti vietos mokesčius, tai prasideda vadinamasis "balsavimas kojomis": nepatinka mokestinis tarifas - kraustaisi į geresnę aplinką siūlančią savivaldybę. Tokia kvazikonkurencija, bet ji skatina savivaldybes būti atskaitingesnes vietos gyventojų poreikiams, jų nuomonei
                            Dabartinė sistema visiškai neskatina iniciatyvos. Kadangi viską sprendžia Vilnius, tai "geras" meras - tas, kuris sėkmingai ubagauja Vilniuje.

                            Comment


                              Siūloma Lentvarį prijungti prie Vilniaus

                              Comment


                                Ne pirmą kartą jau siūlo.

                                Comment


                                  Ir gerai. Grigiškės labiau nuo Vilniaus nutolusios. O Lentvaris tiesiog ribojasi su Vilnium. Susisiekimas pagerėtų.
                                  Panašiai galėtų Garliavą prie Kauno prijungt – aiškios ribos, neskaitant administracinę, tarp 2 miestų nėra.

                                  Comment


                                    Grigiškės yra arčiau Vilniaus. Lentvaris yra už Grigiškių. Susisiekimas pagerėtų tik Naujojo Lentvario gyventojams. Būtų paleistas vienas autobuso maršrutas kas valandą ar pan. O Lentvario prie geležinkelio stoties gyventojams greičiau ir patogiau Vilnių pasiekti traukiniu. Tik nusipirktus Vilniaus VT mėnesinį, aišku, nereikėtų mokėti papildomai už traukinį. Bet vis tiek traukiniu 3 kartus greičiau nei autobusu. Kas dėl Garliavos, tai taip. Ją seniai reikėjo prie Kauno prijungti.

                                    Comment


                                      Kam Kaunui ta Garliava?
                                      Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
                                      Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Grigiškės yra arčiau Vilniaus. Lentvaris yra už Grigiškių.
                                        Atstumas nuo Vilniaus centro praktiškai tas pats. Į Lentvarį gi nebūtinai per Grigiškės važiuoti.

                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Bet vis tiek traukiniu kelis 3 kartus greičiau nei autobusu.
                                        Na žiūrint kur. Jeigu iki stoties tai taip, o vietomis bus ir autobusu greičiau.

                                        Comment


                                          Vilnius ir taip per daug išsipūtęs, o prie Kauno reikėtų prijungti ir daugiau aplinkinių gyvenviečių, nes jos praktiškai susiliejusios su miestu.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X