Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos įvaizdis užsienyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Buvo 1933 išleidęs kokią tai antisemitinę knygelę, kuri gal ir nebuvo labai radikali pagal to laikmečio dvasią, bet ragino lietuvius vienytis prieš žydus, skatino žydų ekonominį boikotą ir panašiai.
    lyg tai minėjote, kad vu if studijavote, bet taip skystai ir bandote kažką prikabinti.
    Turbūt nustebsite paskaitęs dar 1933 m. Lietuvos prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjungos pradėta leisti savaitraštį "Verslas" (turbūt labiausiai tarpukario Lietuvoje ekonominį antisemitizmą išreiškusį laikraštį), arba "Tautos žodį", "Akademiką", ankstyvus "Trimito" tekstus. Ką ten, dar "Aušroje" galima rasti tekstų, nukreiptų prieš žydų ekonominį dominavimą. Jau apie "fOšistą" Kudirką nėra ką kalbėti... Ką kalbėti apie paliktus atsiminimus, laiškus ir t.t., kuriuose puikiai matosi kaip ten buvo versle "mylimi" žydai tarpukario Lietuvoje.
    Tad su tokia intencija galima palaidoti visą tarpukario kartą..... bet, kaip skelbia jūsų gyvenimo moto, "мы наш, мы новый мир построим" atitinka šių dienų istorijos analfabetų pasakėles.

    Comment


      Parašė manometras Rodyti pranešimą
      Buvo juk daug daugiau partizanų, principingiau nekolaboravusių su nė vienu okupantu, įsitraukusių į kovą už Lietuvos laisvę tikrai jau po Holokausto (ir žadėjusių kovoti už demokratiją visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės, religijos). Kodėl negalim gerbti jų ir tik jų?
      Nes nereiktų slėpti istorijos kompleksiškumo išsirenkant tik priimtinus gabaliukus, o visą kitą tyliai paslepiant

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

        Nes nereiktų slėpti istorijos kompleksiškumo išsirenkant tik priimtinus gabaliukus, o visą kitą tyliai paslepiant
        Sutinku, kad derėtų neslėpti.

        Comment


          Parašė manometras Rodyti pranešimą

          Sutinku, kad derėtų neslėpti.
          Bet gerbimas tik tų, kurie buvo švarus kaip popiežiaus sysius ir būtų slėpimas viso kito Be to tada būtų labai paprasta ištrinti iš gerbiamųjų rato kažkam neįtikusį. Rask bent kažkokią galimą dėmelę ir jau galėsi apeliuoti į jo gerbtinumą. Tas pats tinka visoms istorinėms įžymybėms. Gandis, Čerčilis, Napoleonas, Landsbergis... Motina Teresė ir ta nėra 120% švari

          Comment


            Niekas nebūna šventasis, sutinku.
            Bet matau hipokritus arba nežiniukus tarp taip uoliai ginančių Škirpą ir Noreiką, tarsi jiedu būtų šventieji ir klaidatikių apšmeižtieji.

            Comment


              Parašė manometras Rodyti pranešimą
              Niekas nebūna šventasis, sutinku.
              Bet matau hipokritus arba nežiniukus tarp taip uoliai ginančių Škirpą ir Noreiką, tarsi jiedu būtų šventieji ir klaidatikių apšmeižtieji.
              Man rodos norintys ištrinti Škirpą ir Noreiką iš istorijos sėkmingai stato šiaudinę baidyklę ir su ja kovoja.

              Toje barikadų pusėje matau du naratyvus. Pirmas - noras užmiršti visus kas ne šventieji. Kas, mano nuomone, yra naivu ir trumparegiška. Antra - naudojimasis situacija bandant sumenkinti nepriklausomybės kovas, tiek po pirmo pasaulinio, tiek antrojo metu ir kartu užkabinant tiek tarpukario respubliką, tiek pokarį, tiek nepriklausomybės atgavimą. Sumaišius abu naratyvus į vieną gaunasi gera bomba po valstybės pamatais.

              Comment


                Parašė R.D. Rodyti pranešimą

                lyg tai minėjote, kad vu if studijavote, bet taip skystai ir bandote kažką prikabinti.
                Turbūt nustebsite paskaitęs dar 1933 m. Lietuvos prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjungos pradėta leisti savaitraštį "Verslas" (turbūt labiausiai tarpukario Lietuvoje ekonominį antisemitizmą išreiškusį laikraštį), arba "Tautos žodį", "Akademiką", ankstyvus "Trimito" tekstus. Ką ten, dar "Aušroje" galima rasti tekstų, nukreiptų prieš žydų ekonominį dominavimą. Jau apie "fOšistą" Kudirką nėra ką kalbėti... Ką kalbėti apie paliktus atsiminimus, laiškus ir t.t., kuriuose puikiai matosi kaip ten buvo versle "mylimi" žydai tarpukario Lietuvoje.
                Tad su tokia intencija galima palaidoti visą tarpukario kartą..... bet, kaip skelbia jūsų gyvenimo moto, "мы наш, мы новый мир построим" atitinka šių dienų istorijos analfabetų pasakėles.
                Problemos su skaitymu? Aiškiai parašiau kad Noreikos knygelė nebuvo kažkokia radikali pagal tą laikmetį. Žinoma, tau ji buvo ne tai kad ne radikali, bet pernelyg nuosaiki. Ne veltui tavo gyvenimo moto - Juden Raus!
                If a lion could speak, we could not understand him.

                Comment


                  Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                  Problemos su skaitymu? Aiškiai parašiau kad Noreikos knygelė nebuvo kažkokia radikali pagal tą laikmetį. Žinoma, tau ji buvo ne tai kad ne radikali, bet pernelyg nuosaiki. Ne veltui tavo gyvenimo moto - Juden Raus!
                  Gal užuot nesąmones rašinėjęs forume, atsiverstum kokią nors knygą apie tarpukario Lietuvą, žydų padėtį, sovietų terorą ar genocidą ir kažką naudingo sužinotum. Bet bent suvoki, kad skirtingam laikmečiui taikomi skirtingi standartai jau tai yra kažkiek geriau už Jonelio minties perlus. Už tai tau +.

                  Comment


                    Parašė R.D. Rodyti pranešimą

                    Gal užuot nesąmones rašinėjęs forume, atsiverstum kokią nors knygą apie tarpukario Lietuvą, žydų padėtį, sovietų terorą ar genocidą ir kažką naudingo sužinotum. Bet bent suvoki, kad skirtingam laikmečiui taikomi skirtingi standartai jau tai yra kažkiek geriau už Jonelio minties perlus. Už tai tau +.
                    Alexander Pope yra parašęs nuostabią poemą an Essay on Criticism ir ten yra tokios eilutės -

                    A little learning is a dangerous thing;
                    drink deep, or taste not the Pierian spring:
                    there shallow draughts intoxicate the brain,
                    and drinking largely sobers us again.


                    Tai gal geriau aš neskaitysiu kokios vienos knygos. Nes tik truputį žinojimas intoksikuoja smegenus, škias. Reiktų skaityti vieną knygą, po to kitą, ir dar kitą.
                    Aš dabar nepretenduoju į gilias istoriografines žinias, ir neapsimetu ekspertu. Kitą vertus, tiek, kiek žinau, užtenka susidaryti bendrą nuomonę šituo klausimu (nors žinau kad ta nuomonė galbūt paviršutiniška, o gal ir visai klaidinga).
                    If a lion could speak, we could not understand him.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                      Man rodos norintys ištrinti Škirpą ir Noreiką iš istorijos sėkmingai stato šiaudinę baidyklę ir su ja kovoja.

                      Toje barikadų pusėje matau du naratyvus. Pirmas - noras užmiršti visus kas ne šventieji. Kas, mano nuomone, yra naivu ir trumparegiška. Antra - naudojimasis situacija bandant sumenkinti nepriklausomybės kovas, tiek po pirmo pasaulinio, tiek antrojo metu ir kartu užkabinant tiek tarpukario respubliką, tiek pokarį, tiek nepriklausomybės atgavimą. Sumaišius abu naratyvus į vieną gaunasi gera bomba po valstybės pamatais.
                      Aš tai matau bombikes abiem atvejais, nes abiejose pusėse yra norinčių ir tesugebančių viską supaprastinti ir paskui garsiai garsiai rėkti kokią nors kategorišką nesąmonę, mitą, atseit apginantį savus.
                      Sudėtingą visą vaizdą visada sugeba matyti tik mažuma.

                      Lietuvos problema, kad lietuviai mažai laimėjo net ir iš savo pavėluotų kovų, daug prarado. O dalis svajojo apie stebuklus, apie suomių rezultatą.
                      Melu istorijos nepagrąžinsi.

                      Šiandien fb radau Ryčio Zemkausko mintį: lietuviai geriausiai kovoja, kai jau yra pralaimėję. Dauguma komentavo apie krepšinio aktualijas. Aš mąsčiau ir apie partizanus.

                      Comment


                        Parašė manometras Rodyti pranešimą
                        Lietuvos problema, kad lietuviai mažai laimėjo net ir iš savo pavėluotų kovų, daug prarado. O dalis svajojo apie stebuklus, apie suomių rezultatą.
                        Melu istorijos nepagrąžinsi.
                        Dėl neskubėjimo likom vienais iš nedaugelio antro pasaulinio karo laimėtojų. Turim tiek Vilnių, tiek Klaipėdą. Jei būtume paskubėję ir įstoję į karą 1939 rugsėjį turbūt neturėtume nei vieno, nei kito. Aišku sumokėjom už tai didelę kainą. Bet per antrą pasaulinį visi mokėjo milžinišką kainą.

                        Parašė manometras Rodyti pranešimą
                        Šiandien fb radau Ryčio Zemkausko mintį: lietuviai geriausiai kovoja, kai jau yra pralaimėję. Dauguma komentavo apie krepšinio aktualijas. Aš mąsčiau ir apie partizanus.
                        Ilgalaikėje perspektyvoje partizanai laimėjo.

                        Comment


                          Dalius Stancikas. Kaip lietuviai suvokė getus

                          Kai išgirsti užtikrintą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teiginį, kad toks išsilavinęs žmogus, kaip Lietuvos kapitonas Jonas Noreika, 1941 m. rugpjūtį negalėjo nežinoti, kas laukia žydų getuose, belieka tik skėstelėti rankomis: kaip J. Noreika galėjo žinoti tai, ko tuo metu nežinojo net patys naciai?
                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...ukyjbPDh78vKLg

                          Comment


                            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                            Dalius Stancikas. Kaip lietuviai suvokė getus



                            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...ukyjbPDh78vKLg
                            Kam čia dėti kažkokio durniaus kliedesius?
                            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                            Comment


                              Šiaip girdėjau kad Holokaustą išgalvojo Masonų ložė. Iš tikrųjų tie žydai tiktai dirbo tuose stovyklose, o po karo visi laimingi grįžo su šeimomis namo.
                              If a lion could speak, we could not understand him.

                              Comment


                                Malonu pasisemti žinių iš sofos istorikų, kuriems didžiausia autoritetė yra "istorikė" Vanagaitė.

                                Vladas Pranevičius, FB
                                "Getas" dar nuo ankstyvųjų viduramžių tiesiog reiškė vien žydų gyvenamą uždarą miesto rajoną, kur jie gyveno pagal savo papročius, tikėjimą, savo tvarkas ir valdomi savo bendruomenės savivaldos. Tai dabar po karo ir Holokausto baisumų žodis "getas" įgavo visai kitą, tragišką reikšmę. Kita vertus netgi patys žydų istorikai ir autoriai supranta, kad "getas" reiškia kur kas daugiau nei nacių organizuotos žydų tautybės žmonių sankaupos prieš juos sunaikinant.

                                "Iš tikrųjų žydų bendruomenės susitaikydavo su priespauda ir antrarūšių žmonių padėtimi, jei tik ji turėdavo griežtai nustatytas taisykles, nuolatos ir despotiškai be jokio perspėjimo nekaitaliojamas. Labiausiai jie nepakentė nežinomybės. Getas žadėjo saugumą ir net savotišką patogumą. Daugeliu atžvilgių jis lengvino įstatymo laikymąsi, nes žydai jame būdavo sutelkti daiktan ir izoliuoti nuo pašaliečių. Jeigu segregavimas, Bažnyčios teigimu, saugojo krikščionis nuo nelabų kontaktų su žydais, tai jis taip pat sėkmingai saugojo ir žydus nuo pasaulietiškų įtakų. Galimas daiktas, Juozapo Karo (1488-1575) teisės kodeksas, daugeliui ortodoksinių žydų kartų tapęs autoritetingu halachos tekstu, buvo ir sumanytas sau pakankamam ir introspektyviam geto būviui.

                                Gete žydai galėjo gyventi kad ir uždarą, bet intensyvų kultūrinį gyvenimą. Tačiau apsčiai būta ir tarptikybinių ryšių. Maždaug tuo metu, kai buvo sukurtas getas, krikščionių spaustuvininkas Danielis Bombergas Venecijoje įrengė hebrajišką spaustuvę. Bendradarbiaujant krikščionims, žydams ir atsivertėliams, pasirodė monumentalus abiejų Talmudu leidimas (1520-1523), kurio paginacija nuo to laiko išliko norminė. Žydai rinkėjai ir korektoriai būdavo atleidžiami nuo prievolės dėvėti geltoną skrybėlę. Radosi ir kitų hebrajiškų spaustuvių. Tad imta spausdinti ne tik klasikinius religinius veikalus, bet ir tuometinius žydų kūrinius."
                                PAUL JOHNSON, ŽYDŲ ISTORIJA
                                Is anglų k. vertė Mėta Mikelaitienė, Linas Rybelis

                                Comment

                                Unconfigured Ad Widget

                                Collapse
                                Working...
                                X