Parašė Globalus
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pietryčių Europos aktualijos (SI, HR, BA, RS, ME, AL, MK, GR, RO, BG)
Collapse
X
-
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Bulgarija ir Serbija tai turbūt būtų besties EU, net pagrindinės magistralės iš Bulgarijos į Europą eina ne per ES narę Rumuniją, o per Serbiją.
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Puiku. Turėjau galvoj, kad jie norėtų, bet be Kosovo pripažinimo (arba bent santykių normalizavimo) jų nepriima. Kosovas – pagrindinė jų problema.Paskutinis taisė PoDV; 2020.09.20, 14:16.
Komentuoti:
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimą
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Labiau, nes Serbija kol kas ne ES. Serbija neina į ES ir NATO ir “draugauja” su Rusija vien todėl, kad dalis serbų griežtai atsisako pripažinti Kosovą atskira šalimi.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Bosniai manau tikrai ne tam atsiskyrė nuo Jugoslavijos, kad vėl prie kažko jungtųsiJeigu viskas spręstųsi "turtingumu", tai jau visos skurdesnės šalys tik ir ieškotų, prie ko čia prisijungti. Bet kažkodėl nedaro to. Net Estija prie Suomijos.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
O tai tu musulmonų religinio nacionalizmo nesi girdėjęs? Vien tas faktas man sako, kad toks tavo pasiūlymas jiems būtų daugiau nei riebus įžeidimas.
Todėl ir klausiu gal aš kažko nežinau, kad tokį neįtikėtiną dalyką kažkas net sugalvotų siūlyti.
Man du nežinomieji:
a) sekuliarumo lygis b) nacionalizmo lygis.
Čia vis tiek buvo ne pasiūlymas, o teorinis klausimasPaskutinis taisė PoDV; 2020.07.13, 01:07.
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Na, aš irgi ne viską žinauGalų gale pati Kroatija (ES narė) yra turtingesnė už Bosniją, priešingai nei Lietuvos atveju su Baltarusija ar Rusija. Dėl Lenkijos kita kalba.
Todėl ir klausiu gal aš kažko nežinau, kad tokį neįtikėtiną dalyką kažkas net sugalvotų siūlyti.
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Musulmonus bosnius prie Kroatijos? Aš gal kažko nežinau, nes iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip šventvagystė prieš kurią pasisakytų 99 proc musulmonų bosnių.
Ta prasme Lietuvos prijungimas prie Rusijos ar Baltarusijos, ar Lenkijos skambėtų įtikinamiauGalų gale pati Kroatija (ES narė) yra turtingesnė už Bosniją, priešingai nei Lietuvos atveju su Baltarusija ar Rusija. Dėl Lenkijos kita kalba.
Ačiū už atsakymą: "veikiausiai neįmanomas"
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Įdomu, ar įmanomas toks variantas, kad kroatus ir bosnius musulmonus prijungt prie Kroatijos, o Serbų respubliką prie Serbijos? Ar vis tik ten turėtų išlikti kažkoks nepriklausomas darinys?
)
Ta prasme Lietuvos prijungimas prie Rusijos ar Baltarusijos, ar Lenkijos skambėtų įtikinamiau
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Įdomu, ar įmanomas toks variantas, kad kroatus ir bosnius musulmonus prijungt prie Kroatijos, o Serbų respubliką prie Serbijos?
Kroatiški regionai logiška, kad gali norėti jungtis prie Kroatijos, bet bosniams tame nėra jokios logikos. Liktų Bosnijos valstybė, tik gerokai mažesnė nei dabar, ir vienalytiškesnė.
Komentuoti:
-
Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimąMano draugai, beje kroatai pagal tautybe, katrie patys daug dirbo BiG sako kad butu visiems geriau jai salis taikiai pasidalintu, nes visos puses traukia "kaldra" savo pusen, salis uzsikonservavo bei gyvenimo lygis isvys neauga. Jie sake kad dauguma kroatu nieko pries neturi kad RS prisijungtu prie Serbijos.
P. S. iš savo patirties susidūriau, kad net jau būdami ES piliečiais kroatai yra labai jautrūs 1991-1995 m. karo tema, netgi jaunoji karta, kuri tiesiogiai karo nepatyrė, bet turi karą patyrusius tėvus. Mano pirmasis prisiminimas apie Kroatiją taip buvo apie tai, kad "ten neseniai vyko karas". Aš juos suprantu, nes galėjo prisidėti prie žemesnio dabartinio šalies ekonominio išsivystymo, kuris priešingu atveju galėjo būti kaip Slovėnijos, bet dabar artimesnis Vengrijai ir net Rumunijai. Vengrijoje ir Kroatijoje net žmonės gana skiriasi vengrų nenaudai (irgi iš savo patirties kalbu, gali būti, kad klystu). Jautėsi, kad buv. Jugoslavija buvo atviresnė Vakarams, nei pvz. Vengrija ar apskritai visas Varšuvos paktas.
Kroatijoje jaučiausi tarsi būdamas vietoje, kuri savo metu buvo tarsi tarpinė stotelė tarp Vakarų ir Rytų EuroposPaskutinis taisė PoDV; 2020.07.13, 00:32.
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąKažkodėl manau, kad yra labai realus dalykas, kad Republika Srpska gali pradėti bandyti atsiskirti po pirmo rimtesnio sukrėtimo, kuris išprovokuotų išlįsti į paviršių nurimusius pykčius. Kol ramu, tol ramu, bet ta tyla yra labai trapi. Ir beje, jie tai darytų pirštu badydami į Kosovą, jeigu kas nors piktintųsi jų separatizmu.
Komentuoti:
-
Kažkodėl manau, kad yra labai realus dalykas, kad Republika Srpska gali pradėti bandyti atsiskirti po pirmo rimtesnio sukrėtimo, kuris išprovokuotų išlįsti į paviršių nurimusius pykčius. Kol ramu, tol ramu, bet ta tyla yra labai trapi. Ir beje, jie tai darytų pirštu badydami į Kosovą, jeigu kas nors piktintųsi jų separatizmu.
Komentuoti:
-
Bulgarijos prezidentas paragino premjerą ir jo vyriausybę atsistatydinti
Bulgarijos prezidentas šeštadienį paragino premjerą ir jo centro dešiniųjų vyriausybę bei vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti. Prezidento teigimu, tai vienintelis būdas sumažinti šalyje didėjančią politinę įtampą, kuri paskatino masinius protestus, informuoja „Euronews“. 2016 metais Bulgarijos prezidentu išrinktas Rumenas Radevas atvirai kritikuoja premjero Boyko Borisovo vyriausybę, kaltina ją korupcija, teisingumo stoka ir žodžio laisvės slopinimu. Pastarosiomis dienomis tūkstančiai žmonių ėjo protestuoti į sostinės Sofijos gatves ir reikalauti B. Borisovo bei vyriausiojo prokuroro Ivano Geševo atsistatydinimo, kaltindami juos korupcija ir ryšiais su nusikaltėlių grupuotėmis. Protestus paskatino anksčiau šią savaitę I. Geševo duotas nurodymas atlikti kratas prezidento administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas.
Komentuoti:
-
Viskas Bosnijoje-Hercegovinoje dabar iš išorės kaip ir gerai. Kiekviena tauta gyvena savo gyvenimą ir mini savo didvyrius.
Federalinė valdžia yra labai silpna. Politkorektiškumo gerąja prasme laikomasi visose gyvenimo srityse - dvikalbiai ar tirklabia užrašai ir kuo mažesnis vienas kito provokavimas oficialaime gyvenime, kur tenka susidurti skirtingoms tautoms.
Buitiniame lygmenyje tarpusavio nemeilė pasireiškia,pvz., neteisingų dvikalbių užrašų užpaišymu.
Srpska Republika, Trebinje miestas Rytų Hercegovinoje.
Užtepti užrašai lotynišku šriftu
FBIH (Bosnijos ir Hercegovinos federacijoje) pasitaikydavo užteptų užrašų kirilica
Musulmoniškas Počitelj miestas Hercegovinoje
FBIH, kroatiška Hercegovinos dalis
Neum
Ljubuški
Kažkaip žmonės ten atsitokėjo ir supranta, kad taikoje gyventi geriau nei kare.
Tačiau pasikeitus aplinkinei situacijai įtampos gali išlįsti į paviršių.
Jei Bosnija ir Hercegovina byrėtų, tai didžiausi separatistai būtų kroatai - jiems pavyzdys yra ES narė Kroatija. Bosnijos serbai yra savotiškoje "pakibusioje" padėtyuje, nes didelė jų teritorijos dalis yra apsupta iš visų pusių Kroatijos ir FBIH. O bosniai (musulmonai) neturi kur atsiskirti - jie 1992 m. pirmą kartą istorijoje sukūrė savo valstybę.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Kyla nerimas, kad gilus konfliktas ten liko užkoncervuotas. Nelabai suvokiu, kaip jie dabar gali bendradarbiauti "federacinėje" valstybėje.
Komentuoti:
-
Srebrenica 1995.07.11
Kartais sakoma, kad istorijos pasekmė yra geograffija.
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai pagal tautybes iki karo
1991 m. surašymas
https://en.wikipedia.org/wiki/Demogr...nd_Herzegovina
Po Bosnijos karo metu įvykusio etninio valymo situacija labai pasikeitė. Gyvenviečių sudėtis tapo vienodesnė.
Kokai kaina tas tautybių "išgryninmas" vyko, atskiras klausiams
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai pagal tautybes po karo
2013 m. surašymas
https://en.wikipedia.org/wiki/Demogr...nd_Herzegovina
Musulmoniška Srebrenica po karo tapo Srpskos Respublikos (Republika Srpska) entiteto dalimi. Tai viena iš nedaugelio šio entiteto savivaldybių, kur dar vyrauja musulmonai.
Rytų Bosnijoje esančioje Srebrenicos opčinoje
- iki Bosnijos karo 1991 m. gyveno 36.666 žmonės, iš jų 27.542 (75,1%) bosniai musulmonai ir 8315 (22,7%) serbai, 380 (1,0%) jugoslavai
- po karo 2013 m. gyveno 13.409 žmonės, iš jų 7248 (54,1%) bosniai musulmonai ir 6028 (46,0%) serbai.
Srebrenicos mieste
- iki karo 1991 m. gyveno 5746 žmonės, iš jų 3673 (63,9%) bosniai musulmonai, 1632 (28,4%) serbai, 328 (5,7%) jugoslavai.
- po karo 2013 m. gyveno 2410 žmonių , iš jų 998 (41,4 %) bosniai musulmonai ir 1369 (56,8%) serbai.
https://bs.wikipedia.org/wiki/Srebrenica
Komentuoti:
-
avaz.ba 2020.07.11
Kako je Sarajevo obilježilo 25. godišnjicu genocida u Srebrenici
Sarajevas paminėjo Srebrenicos žudynių 25-metį
https://avaz.ba/vijesti/bih/581134/k...a-u-srebrenici
https://youtu.be/Rgd-BxzPh9E
Komentuoti:
Komentuoti: