Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

XII Seimas ir XVII Vyriausybė (po 2016 rinkimų)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Valstybės valdomo NT išlaikymas pernai kainavo 152 mln. Eur https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...vo-152-mln-eur

    Jei būtų įvestas NT mokestis visoms įstaigoms, tai jos pačios būtų suinteresuotos mažinti nenaudingai naudojamą plotą ir tokiu būdu turėti daugiau lėšų kitoms išlaidoms. Dabar gi naudinga turėti visokių neiaškios paskirties plotų. Ir gaunasi, kad privačios pvz sveikatos priežiūros įmonės moka NT mokestį, o valstybinės ar savivaldybių ne.
    Optimaliau būtų uždrausti valstybinėms įstaigoms mokėti už darbuotojų parkavimą

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Valstybės valdomo NT išlaikymas pernai kainavo 152 mln. Eur https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...vo-152-mln-eur
    Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 m. buvo 151,85 mln. Eur Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, nurodoma, kad per metus valstybės valdomų NT objektų sumažėjo 2% iki 27.900, o jų plotas – 3,4% iki 9,92 mln. kv. metrų. Pernai daugiausiai lėšų išleista elektrai (41,3 mln. Eur), šildymui (33,59 mln. Eur), valymui (20,72 mln. Eur) ir einamajam remontui (17,97 mln. Eur). Turto banko teigimu, per metus valstybės turto kapitalinio remonto kainos išaugo 44%.
    Pernai valstybė daugiausia valdė mokslo (20%) ir administracinės (18%) paskirties turto. 2019 m. valstybė nuomojosi 76.000 kv. metrų ploto pastatų (per metus plotas didėjo 2,3%) ir tam išleido 5,55 mln. Eur (6,2% mažiau). Pernai valstybė buvo išnuomojusi 303.000 kv. m ploto (per metus mažėjo 0,4%) ir iš nuomos gavo 5,4 mln. Eur pajamų (6,5% mažiau). Per metus Turto bankas pardavė 863 nekilnojamojo turto objektus už 31,5 mln. Eur.
    Jei būtų įvestas NT mokestis visoms įstaigoms, tai jos pačios būtų suinteresuotos mažinti nenaudingai naudojamą plotą ir tokiu būdu turėti daugiau lėšų kitoms išlaidoms. Dabar gi naudinga turėti visokių neiaškios paskirties plotų. Ir gaunasi, kad privačios pvz sveikatos priežiūros įmonės moka NT mokestį, o valstybinės ar savivaldybių ne.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.09.23, 07:38.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Vyriausybė vėl svarsto apie valstybinį DC, ir vėl kartoja tas pačias klaidas https://www.vz.lt/technologijos-moks...pacias-klaidas
    Registrų centro (RC) serverinę neseniai nuplovė lietus, daugelis kitų įstaigų taip pat įrangą laiko tam nepritaikytose patalpose. Nepaisant to, kad priimti teisės aktai, nustatantys kritinių IT sistemų prieinamumo, atstatymo laikus – daugelis IT sistemų neatitinka šių reikalavimų. Valstybės kontrolė lyg tas karavano palydovas – pasako, surašo, rekomenduoja, tačiau niekas nekreipia dėmesio ir toliau sukasi ta pati užstrigusi plokštelė. Vyriausybė, kaip tas begalvis viščiukas, bėgioja ratais ir apgraibomis ieško, kaip nuogą karalių aprengti, nes kažkada Krašto apsaugos ministerija pažadėjo pastatyti duomenų centrą DC, bet pažado netesėjo. Vyriausybės programoje numatyta sutelkti IT resursų valdymą į vieną vietą, bet per 4 metus nebuvo laiko to padaryti. Ir čia atsiranda gelbėtojų. Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) drąsiai pažada pristatyti papildomų kambariukų įrangai talpinti. Esama LRTC patirtis – 78 kvadratinių metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas. Ekspertų vertinimu, šiuo metu valstybinėms institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3-1,5 megavato galingumo duomenų centras. Per keletą savaičių susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos pasknopstomis puolama tvirtinti, be jokios analizės, įsiklausymo į rinką. Šiame kontekste verta paminėti, kad vienintelį tinkamą, Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis“ grupei, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį DC pardavėme vos prieš du mėnesius.
    Žinoma, reikalingas ir rezervinis duomenų centras bei atsarginių kopijų saugykla, kurią, saugumo sumetimais, rekomenduotina turėti ne Lietuvos teritorijoje. Vietoj to, kad dabar lakstyti be galvos ir perdarinėti kiekvienos atskiros įstaigos bendrabučio kambariukus į serverines, reikėtų nupūsti dulkes nuo Kruonio DC projekto, kurį jau daugiau nei dešimtmetį „Investuok Lietuvoje“ pristatinėja potencialiems investuotojams – „Google“, „Microsoft“, „Amazon“. Padarykime pirmą žingsnį patys – susikooperuokime ir parodykime, kad tikime tuo projektu. Tai susikooperuokime – sudėkime resursus į vieną vietą, padarykime pirmąjį žingsnį patys. Investuotojams nebereiks siuntinėti gražių pristatymų, bus galima tiesiog parodyti veikiantį DC. Pastatykime tokį, kuris užtikrintų valstybės ir verslo poreikius. Apsikeiskime rezerviniais pajėgumais – verslas gautų pajėgumus valstybiame duomenų centre savo rezerviniams duomenų centrams, o valstybinės institucijos – atitinkamai tokius rezervinius pajėgumus gautų privačiuose duomenų centruose. Tokiu mainų būdu ir vieni, ir kiti užtikrintume reikalingus rezervus nepertraukiamam paslaugų teikimui. Padarykim IT konsolidaciją, kuri voliojosi stalčiuose nuo 2012 metų ir tik 2020-aisiais įgavo fizinę formą su 20 spintų serverine. Nebešvaistykime laiko ir resursų.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.08.26, 15:01.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kad yra skirtumas - apie mūsų pratybas pranešta iš anksto, jos visiškai ne provokacinės.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Neaišku, ar tos Baltarusijos pratybos susijusios su rinkimais, ar tai reakcija į Pabradėje rugpjūčio pirmoje pusėje vykusias tarptautines pratybas, kuriose dalyvavo Lenkijos ir JAV kariai. Vietiniams analitikams sunku suvokti, kad Baltarusija mūsų pratybas irgi gali laikyti provokacinėmis. Nuo Pabradės iki Baltarusijos sienos 10 km

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Ir kalbantys apie kažkokią karinę grėsmę nepastebi, kad prie mūsų sienos permestas dalinys pasižymėjo "VDV su tauta" įrašu. Įdomu kas didesnė tikimybė - noras paerzinti Lietuvą/Lenkiją ar nelojalių kariškių išsiuntimas į tolimiausią užkampį, kad netrukdytų ateiti pagalbai iš rytų jei prireiktų?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Visada būna aliarmistų kiekvienoje sferoje, pradedant koronavirusu baigiant geopolitika. Latvija ir Lenkija, kurios irgi yra Baltarusijos kaimynės, kaip nors rengėsi Baltarusijos rinkimams? Karoblis sakė, kad situaciją stebi . Visi dabar stebi, nes tolesni įvykiai neaiškūs ir klausimų daugiau nei atsakymų. O kasdien eskaluoti karinę grėsmę žiniasklaidoje nėra reikalo. Ką Lietuvai reikėtų šiuo metu daryti? Lietuva ir taip gana aktyvi Baltarusijos klausimais.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Paklausiau vakardienos pokalbio su Šarūnu Liekiu:
    - Lietuvos valdžia nei kiek nesiruošė Baltarusijos rinkimams, Seimas nesiuntė stebėtojų ir t.t. (o išvis galima buvo juos siųsti, nebuvo Baltarusija prieš tokius veiksmus?), ir tik po rinkimų įšoko į traukinį;
    - Lietuva apskritai neturi ir neturėjo užsienio politikos strategijos;
    - šiuo metu Lietuvai yra iškilusi reali karinė grėsmės iš Baltarusijos/Rusijos; valdžia neskelbia mobilizacijos, karinė vadovybė nesiruošia;

    na nežinau, tokos aliarmistinės gaidelės, priminė, kaip kokio Radžvilo klausyčiau, ką manote?

    https://www.youtube.com/watch?v=I9Q7_42ceEo
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2020.08.18, 12:54.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo nepripažinti A.Lukašenkos legitimiu vadovu
    Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priėmė pareiškimą, kuriuo rinkimus Baltarusijoje vadina suklastotais, siūlo nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.

    „Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti, (...) kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento A.Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – sakoma dokumente.

    Komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis po uždaro posėdžio pabrėžė, kad pareiškimas dėl Baltarusijos buvo priimtas bendru sutarimu.

    „URK patvirtino, kad mes nepripažįstame tų rinkimų kaip oficialių ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes pasakome, kad mes nelaikome A.Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Tai padaryta visų partijų pritarimu“, – žurnalistams sakė Ž.Pavilionis.

    „Atitinkamai kreipsimės į visų kitų demokratinių šalių parlamentus siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją ir kartu su ES reikalautų naujų rinkimų“, – pažymėjo parlamentaras...
    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ovu-56-1360320

    Komentuoti:


  • 10.000
    replied
    dabar betrūksta tik pasakyti, kad Masiulis kaltas ir dėl to, jog trečdalis abiturientų matematikos VBE neišlaikė

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Čia turbūt naujausia paskola

    Lietuva pasiskolino 1,75 mlrd. Eur palankiausiomis sąlygomis per visą istoriją

    Anksčiau Lietuva tokios pat trukmės emisijas buvo išleidusi 2017 m. ir 2019 m., tuomet jų metinės palūkanų normos siekė atitinkamai 2,1 ir 1,625%. Už šiandien išleistą 1,75 mlrd. Eur nominalios vertės 30 metų euroobligacijų emisiją bus mokama tik 0,5%.
    Sunku tikėtis, kad ir BVP nekristų, ir skola neaugtų.

    Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2020/07/21/...#ixzz6UF7Bq2OL

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Lietuvos BVP 2019 m. buvo 48.4 mlrd. EUR, 60% būtų apie 29 mlrd. EUR.
    2019 m. valstybės skola buvo 17.8 mlrd. EUR.
    Nelabai įsivaizduoju, kur tiek galima išauginti. Nors šiemet, berods, jau apie milijarduką išsidalino.


    https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sri...olos-leidiniai

    Kubilius 2008 m. priėmė su 5 mlrd. EUR skola, pridavė 2012 m. su 12 mlrd. EUR skola.
    Butkevičius 2016 m. gale paliko 15.5 mlrd. skolą.

    Beje, kažkur dingo "partiotų" organizuotas Lietuvos skolos on-line skaitiklis.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Seniau dėl visko Lietuvoje buvo kaltas:
    1. V.Landsbergis, nes asmeniškai ardė kolūkių fermas plėšdamas šiferinius stogus;
    2. A.Kubilius, nes praskolino Lietuvą, kai biudžete buvo sočiai pinigų arba galėjo imti paskolas už beveik minusines palūkanas kaip dabar valstiečiai eurozonos viduje.

    Dabar dėl visko kaltas R.Masiulis, nes jis ir jo žmonės nedavė daug kam ramybės. Kelininkus privertė kloti asfaltą nemažinant jo storio, išmetė Vaitkų iš uosto už korupcinį rinkiminės kampanijos finansavimą, karabasas sumokėjo muitus už trąšas, spaudė Verygą kad tvarkytų savo esveikatą...
    Nors šiaip įdomu, kiek tiksliai praskolins Lietuvą karabasas, nes anot:
    Rojaka: Lietuvos skolos augimas šiandien – vienas sparčiausių per visą istoriją diskutuojama apie galimus naujus mokesčius https://www.delfi.lt/verslas/mano-eu....d?id=84912141
    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.08.05, 13:19.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Na tai Masiulis, kaip sako, ne kartą kreipėsi. Ką jam reikėjo daryti - skirti e-sveikatos sutvarkymui savo pinigų? Verygai e-sveikata visada buvo pavaldi, o Masiulis ir sako:
    pati e. sveikatos sistema ir priklauso SAM. Taisymas turi būti finansuojamas, organizuojamas SAM lėšomis

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Įdomu, kuris meluoja?
    Abu teisūs. Masiulis su RC kreipėsi, bet nepasiekė rezultato, todėl kaltas. Veryga nesiėmė veiksmų, nes jam RC niekada nebuvo pavaldus.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Masiulis nepakluso Karbauskiui, o Karbauskis kerštingas, tai dabar Masiulis bus kaltas dėl visko.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Įdomu, kuris meluoja? https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84927127
    „Liguistai atrodo pono Karbauskio bandymai mane kaltinti viskuo, kuo tik įmanoma. Registrų centras seniai priklauso Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN), o ir valdantieji ten skyrė ministrą. Tai vien dėl to šis kaltinimas yra nelogiškas. Kai RC priklausė Susisiekimo ministerijai, per tą laiką mes ne kartą akcentavome bėdas su e. sveikata. Priminsiu, kad Susisiekimo ministerija atliko e. sveikatos problemų auditą. Buvo tiriama, kaip blogai ji buvo daroma ir kokios problemos buvo. Kol aš buvau ministras, tiek RC, tiek mūsų ministerija ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nes pati e. sveikatos sistema ir priklauso SAM. Taisymas turi būti finansuojamas, organizuojamas SAM lėšomis“, – Eltai sakė R. Masiulis.

    R. Masiulis primena, kad su A. Veryga dėl e. sistemos problemų kalbėjosi ir RC bei Ligonių kasų vadovai. Pasak jo, valdantieji jau kurį laiko žinojo e. sistemos problemas, bet atitinkamų veiksmų nesiėmė. „Tikrai esu su ponu Veryga kalbėjęs apie tai ir jis pats žinojo, kad ten yra bėdų. RC raštus rašė būtent dėl serverių ir ne vieną... Daug raštų buvo. Mes su RC vadovu ėjome pas p. Verygą, nes matėme, kad neatsiliepiama į RC raštus, o sistemų problemas būtinai reikia spręsti. Tame susitikime buvo ir Ligonių kasų direktorius. Ėjo kalba, kaip rasti finansavimą. Vėliau buvo viskas perduota ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui su visomis informacinėms sistemomis. Juk EIMIN buvo perduotas visų informacinių sistemų valdymas, tai viskas buvo vienose rankose. Grubiai sakant, valdantieji visas galimybes turėjo“, – teigė R. Masiulis.
    ELTA primena, kad R. Karbauskis teigia nematąs bendrapartiečio A. Verygos atsakomybės dėl liepos mėnesį sutrikusios ir daugiau nei savaitę neveikusios e.sveikatos sistemos. Jo teigimu, kalčiausias šioje istorijoje yra buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Šioje vietoje turėtų būti pretenzijos ne Verygai, o Registrų centrui ir tiems žmonėms, kurie turėjo susitvarkyti. Žmogus, kuriam reikia pakabinti lentelę su užrašu, kodėl taip yra – tai yra Rokas Masiulis“, – „Žinių radijui“ teigė politikas. „Registrų centras niekada nebuvo pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Registrų centras buvo pavaldus Susisiekimo ministerijai: tada, kai reikėjo priimti sprendimus, jai vadovavo Rokas Masiulis. Jis turėjo priimti sprendimus, bet jų nesugebėjo priimti dvejus metus“, – aiškino „valstietis“.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kažin, ar negirdėti, ar nenori girdėti? Apie Andrejevą buvo rašoma ir forume, žinant, kiek tu laiko praleidi jame (visą dieną), tikrai turėjai matyti.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Man jie visai negirdėti . Čmilytė rašo taip lyg Urbanavičius būtų kažkoks valstiečių žmogus. Taip nėra.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Šiaip jau komentare ne tik apie Urbanavičių, ką pakomentuotum apie kitus - Dulkį, Adomėną, Andrejevą?

    Komentuoti:

Working...
X