Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Alkoholio ir tabako branginimas bei vartojimo ribojimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Nieko ten ypatingo nėra. Net ir įvertinus skaičiavimo ypatumus, esmės tai niekaip nekeičia, nes Lietuva yra pirmaujančių TOP'e. Ar Lietuva 1, ar 3 vietoje, tai nieko nekeičia, tai yra vienodai blogai. Galiausiai nauja ES statistika tik patvirtina tai. O aiškinimai, kad turtingi perka brangų alkoholį ir tai kažkaip įtakoją statistiką, yra diletantų kalbos. Bet kokie pavieniai "išsišokimai" statistikoje yra eliminuojami grynai matematiškai ir tik padidina paklaidą, o ne vidurkį. Faktas vienas, kad pigaus alkoholio parduodama kur kas daugiau nei brangaus.
    Paskutinis taisė Al1; 2019.01.02, 18:36.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Apie tos statistikos skaičiavimo ypatumus šioje temoje daug puslapių prirašyta.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Išlaidos alkoholiui, matuojamos pinigais nesako absoliučiai nieko. Kaip galima palyginti alkašą prie stoties kioskų ir žmogų retkarčiais išgeriantį tikro konjako ar tikro šampano? Juk kasdien girtas kioskų klientas tikrai išleidžia mažiau.
    Tai kad ir absoliučiais vienetais (litrais) yra statistika. Lietuva pirmaujančių gretose. Deja.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Išlaidos alkoholiui, matuojamos pinigais nesako absoliučiai nieko. Kaip galima palyginti alkašą prie stoties kioskų ir žmogų retkarčiais išgeriantį tikro konjako ar tikro šampano? Juk kasdien girtas kioskų klientas tikrai išleidžia mažiau.
    Tai vienas uždirba 3000€, nusipirko butelį Sancerre už 30€, kitas uždirba 400€, nusipirko rašalo butelį už 4€.
    Abu išleido 1% savo pajamų.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Išlaidos alkoholiui, matuojamos pinigais nesako absoliučiai nieko. Kaip galima palyginti alkašą prie stoties kioskų ir žmogų retkarčiais išgeriantį tikro konjako ar tikro šampano? Juk kasdien girtas kioskų klientas tikrai išleidžia mažiau.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Ir vėl estai mus aplenkė

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Eurostatas: lietuviai pagal išlaidas alkoholiui – treti Europoje
    Lietuviai pagal išlaidų dalį alkoholiui 2017 metais užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) – Lietuvos gyventojai atsilieka tik nuo Latvijos ir Estijos, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Didžiausią dalį namų ūkių išlaidų alkoholiui užpernai skyrė estai (5,2 proc.), antroje vietoje buvo latviai (4,9 proc.), trečioje – lietuviai (4 proc.), antradienį paskelbė Europos statistikos tarnyba.

    Po Baltijos šalių sekė Lenkija (3,5 proc.), Čekija (3,3 proc.) ir Vengrija (3 proc.). Tuo metu ispanai užpernai alkoholiui skyrė mažiausią dalį visų išlaidų – 0,8 proc., graikai ir italai – po 0,9 proc.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Rimtai?
    Taip.
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Proteguojate restoranus ir kt?
    Ne.
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Turite dalį kvaišalų platinime?
    Ir vėl ne.
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Ar tiesiog problemos su teksto suvokimu skaitant apie prohibiciją JAV ir Gorbio blaivybę SSRS?
    Dar kartą ne.

    Komentuoti:


  • Shernas
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    ... O kas liečia perteklinius draudimus - net alkoholio pardavimas išskirtinai spec.parduotuvėse (1 parduotuvė 100tūkst. gyventojų, darbo laikas nuo 11 iki 16 darbo dienomis, išeiginėmis ir švenčių dienomis - nedirba) ir tai nebūtų pertekliniu.
    Rimtai? Proteguojate restoranus ir kt? Turite dalį kvaišalų platinime? Ar tiesiog problemos su teksto suvokimu skaitant apie prohibiciją JAV ir Gorbio blaivybę SSRS?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai kaip tik, kiek suprantu, į šulinį mesti galima.
    Čia panašiai kaip su narkotikais - tuntais gaudo apsinarkašinusius, bet niekas nekreipia dėmesio į tolesnę grandinę.
    Geras pastebėjimas, čia panašiai kaip su valstiečių bandymais sodinti už žolės turėjimą, keista, kad ir kai kurie protingi forumo nariai pasimauna ant visokių nupušusių šakalienių kabliukų.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Pertekliniai bus kada nusirisime iki Saudo Arabijos lygio - tik turistams viešbučio mini bare?
    Saudų Arabijoje net turistams negalima - tik diplomatinių atstovybių teritorijoje. O kas liečia perteklinius draudimus - net alkoholio pardavimas išskirtinai spec.parduotuvėse (1 parduotuvė 100tūkst. gyventojų, darbo laikas nuo 11 iki 16 darbo dienomis, išeiginėmis ir švenčių dienomis - nedirba) ir tai nebūtų pertekliniu.

    Komentuoti:


  • Shernas
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Dabartiniai draudimai tikrai nėra pertekliniai.
    Pertekliniai bus kada nusirisime iki Saudo Arabijos lygio - tik turistams viešbučio mini bare?

    Į Lenkiją butelio šamarliako tikrai nevažiuosi (nebent jei gyveni porą km nuo sienos).
    Yra kas pasirūpina, kainų skirtumas transportavimo ir platinimo išlaidas padengia. Ir vietinis gamintojas nesnaudžia.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Tai jo, bet pertekliniai draudimai kažin ar reikalingi.
    Dabartiniai draudimai tikrai nėra pertekliniai.
    Parašė rat
    Labai gerai draudimai ir brangimai, užtai BVP -0,4 proc. nes visi perka Lenkijoje.
    Į Lenkiją butelio šamarliako tikrai nevažiuosi (nebent jei gyveni porą km nuo sienos).

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Užtai kai gali - prisiperki 3x.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Tai jo, bet pertekliniai draudimai kažin ar reikalingi.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Tai įvairūs ribojimai taip ir veikia - negauni įsigyti patogiu laiku patogioje vietoje ir, ko gero, perki kažką kita (ne alkoholį) arba nieko neperki.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Man draudimai netrukdo, išskyrus 1 atvejį šią vasarą Nidoje - norėjome sekmadienį turgelyje nupirkti pažįstamai gimtadieniui dovanų vyno, išsirinkom, jau beveik sumokėjom ir tada pardavėjas prisiminė - juk šiandien tik iki 15 val. IMHO kvailas draudimas, sekmadienis turbūt tikrai ne ta diena, kai visi gertų.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Aš tik už, tegul riboja kuo labiau šituos žalingus įpročius. Kadangi nerūkau, o alkoholį vartoju tik per šventes ar didesnėmis progomis, tai man kažkaip dzin visi šitie daug triukšmo sukėlę draudimai. Man net linksma žiūrėti į kai kuriuos pažįstamus, kuriems tai baisi problema Pamanykit - nespės po darbo alaus nusipirkti vakare pagurkšnojimui prie TV. Kasdieninis alkoholio vartojimas ir jo gurkšnojimas kaip kompoto yra pats tiesiausias kelias į priklausomybę.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Asta Kubilienė. Alkoholio pramonė nemato vartojimo pokyčių – jau galima spėti, kodėl?
    VMI akcizinių sandėlių duomenys rodo oficialiai Lietuvos rinkoje parduodamo alkoholio kiekius. Siekiant išvengti 2017 metų akcizų padidėjimo sukelto vasario piko, lyginsime 2016 ir 2018 metų sausio-rugpjūčio mėnesių duomenis.

    Ką jie rodo? Visose keturiose alkoholio kategorijose alkoholio parduodama pastebimai mažiau.

    Vyno pardavimai sumažėjo ketvirčiu (-25,0 proc.) nuo 266 iki 199 tūkst. hektolitrų. Tarpinių produktų (daugelis maišytų produktų) kritimas didesnis nei du trečdaliai (-70,3 proc.) nuo 65 iki 19 tūkst. hektolitrų. Spiritinių gėrimų sumažėjo dešimtadaliu (-9,5 proc.) nuo 80 iki 72 tūkst. grynojo alkoholio hektolitrų. Alaus pardavimai kritę penktadaliu (-21,2 proc.) nuo 10,5 iki 8,3 mln. 1 proc. alkoholio hektolitrų.

    Tai rodo viena – visų alkoholio kategorijų pardavimai mažėja, o ypač pavojingų „tarpinių“ produktų – krenta drastiškai. Ilgiau laikomų alkoholinių gėrimų pardavimams, akivaizdu, 2017 metų pradžioje įvykęs „užsipirkimas“ į sandėlį jau baigėsi ir 2018 metų rezultatas jau gali būti laikomas naująja norma. O ji – daug gera žadanti.

    O gal teisi alkoholio pramonė ir lietuviai taip smarkiai perka Latvijoje ir Lenkijoje, dėl ko susidaro didžiulis skirtumas? Tą turėtų atskleisti kiti netiesioginiai rodikliai, greitai parodantys alkoholio sukeliamų sveikatos sutrikimų situaciją.

    Sveikatos priežiūros statistiką kaupiantis Higienos institutas skaičiuoja, jog tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mažėjo nuo pat 2017 metų pradžios. Stacionare gydomų ligonių mažėjo visose pagrindinėse kategorijose. Pavyzdžiui, nuo alkoholio toksinio poveikio 2016 metais gydyta apie 400 ligonių per ketvirtį, kai 2018-aisiais jau apie 300–350. Alkoholio psichozių pikas (814 ligoniai) registruotas III 2016-ųjų ketvirtį, o pastaraisiais metais siekia tik 500–550 ligonių. Alkoholinės kepenų ligos atvejų taip pat mažėja – 2016-aisiais gydyta 165–185 ligoniai per ketvirtį, kai šiais metais analogiškas rodiklis jau siekia tik apie 100.

    Tokią situaciją patvirtina ir Lietuvos statistikos departamentas, kurio specialistai teigia, jog mirtingumas nuo alkoholio toliau mažėja. Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 20,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 23,4, o 2014 metais – 25,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys taip pat patvirtina, jog mažėja mirčių nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, 2016–2018 m. pusmečiais. Pavyzdžiui, pagal TLK-10-AM klasifikaciją su alkoholiu siejamais kodais daugiausiai žalos 2018 metų I pusmetį pridarė alkoholinė kepenų liga (kodas K70), dėl kurios mirė 120 asmenų. 2016-aisiais atitinkamas rodiklis siekė 155 mirtis, o 2017-aisiais pradėjo laipsniškai mažėti.

    Mažėja ir atsitiktinių atvejų. Pavyzdžiui, dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (kodas X45) 2018 metų I pusmetį mirė 66 asmenys, kai dar 2016–2017 metais atitinkamas rodiklis svyravo apie 90–110 mirčių per pusmetį.

    Mažėjančio alkoholio vartojimo rodiklius sveikatos apsaugos institucijose kryžminiu būdu patvirtina ir policijos kaupiama statistika apie eismo įvykius. Nors 2017–2018 metais sumažėjo ir bendras eismo įvykių skaičius, tačiau dar sparčiau mažėjo neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių dalis. Pavyzdžiui, jeigu 2015–2016 metais neblaivių asmenų eismo įvykiai sudarė apie 11 proc. visų eismo įvykių, tai 2017 metais tokių buvo vos 8,5 proc., o šiais metais (pagal duomenis iki spalio 9 d.) siekia 9,3 proc.

    Tokie duomenys rodo, kad ne tik gerėja bendra situacija keliuose, bet ir tai, jog vis rečiau neblaivūs asmenys sėda už vairo ir dėl to sukelia kelių eismo įvykius.

    Komentuoti:

Working...
X