Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Calendarium. Tai įvyko prieš ... metų

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiandien sukako 500 metų nuo Leonardo da Vinci mirties
    Leonardo di Ser Piero da Vinci
    1452 m. balandžio 15 d.
    Vinči, Florencijos respublika
    1519 m. gegužės 2 d. (67 metai)
    Ambuazas, Prancūzija
    https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Leonardo_da_Vinci

    Comment


      Šiandien sukanka 75 metai nuo Krymo totorių deportacijos
      1944 metų gegužės 18 dieną prasidėjo Krymo totorių deportacija.


      Krymo totoriai - yra atsira tauta nuo Kazanės (Volgos) totorių, susdariusi susimaišius kipčiakams, turkams, genujiečiams graikams ir kitoms Kryme gyvenusiosm tautoms


      Visa tauta, neskaitant atskirų asmenų lojalumo ar nelojalumo sovietų valdžiai, buvo iškeldinta į Uzbekiją ir kitas Vidurio Azijos respublikas. Pretekstas buvo Krymo totorių kolaboravimas su vokiečių okupantais. Stalino laikais panašiai buvo iškeldinti čečėnai, ingušai, balkarai, karačiajai, kalmukai ir kitos nelojalios tautos.
      Kryme iki XVIII amžiaus totoriai sudarė absoliučią daugumą gyventojų. 1939 metasi jie sudarė apie 20% Krymo populiacijos, Tuomet jų buvo apie 230 tūkstančių. Iš Krymo taip pat buvo deportuoti graikai, bulgarai ir armėnai.


      1956 metais kai kurioms represuotoms tautoms buvo leista grįžti namo. Tik kelioms tautoms - Krymo totoriams bei Meschetijos turkams nebuvo leista grįžti. 1967 m. Sovietų valdžia priėmė nutarimus dėl režimo palengvinimo Krymo totoriams Uzbekijoje, bet jiems namo grįžti nebuvo leista. Tik 1989 metais prasidėjo masinis Krymo totorių grįžimas namo. Ten jų niekas nelaukė. Kildavo konfliktai su vietos valdžia ir namus užėmusiais naujais gyventojais.
      Per 1979-1989 m. Krymo totorių Kryme išaugo nuo 5,8 iki 38,3 tūkst. gyventojų. Per 2001 m. surašymą Kryme buvo 245 tūkst Krymo totorių, jie sudarė 10,1% Krymo (su Sevastopoliu) gyventojų. Krymo totoriai išsaugojo savo kalbą, virš 90% kalba gimtąja kalba.
      Susikūrus Ukrainos valstybei Krymo totoriai turėjo autonomiją. 2014 metai per Rusijos įvykdytą agresiją ir Krymo okupaciją bei aneksiją Krymo totoriai išliko lojalūs Ukrainai. Rusijos okupacinė valdžia tiko represijas Krymo totoriams, uždraudė Krymo totorių medžlisą (parlamentą) ir jo vadovams neleidž9a atvykti į Krymą. Okupacijos legitimizavimui yra įkurtos lojaliso Rusijai Krymo tororių struktūros.
      https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9A...B0%D1%80%D0%B8
      http://euromaidanpress.com/2016/05/1...rimean-tatars/
      https://mfa.gov.ua/ua/media/deportation

      SSRS vastybės gyninimo tarybos 1944.05.11 d. nutarimas "Dėl krymo totorių"
      Постановление ГКО № 5859-сс от 11 мая 1944 года


      Visas nutarimo dėl deportacijos tekstas: http://www.memorial.krsk.ru/DOKUMENT/USSR/440511.htm

      Deportacija


      Krymo totorių bandymas grįžimas į tėvynę, kur niekas nelaukia (apie 1967 m.)


      Krymo totorių dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus 1939 m.


      Krymo totorių dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus 2001 m.


      Krymo gyventojų skaičiaus pagal tautybes pokytis
      žali- Krymo totoriai, raudoni- rusai, geltoni - ukrainiečiai

      Comment


        Pirčiupių motina
        Vakar sukako 75 metai, kai vokiečiai sudegino 119 Pirčiupių kaimo (dab. Varėnos r.) gyventojų. Jie buvo nubausti už tai, kad Rūdninkų girioje buvę sovietiniai partizanai (kadangi jie buvo ne visai vietinia gyventojai ,gal reikėtų vadinti diversantais) apšaudė vokiečius Vilniaus - Eišiškių plente.

        Kažkaip keistai atrodė, kai vainikus karo aukoms (jei tai ką nors keičia - iš lietuviško kaimo) vakar padėjo tik Rusijos ambasados darbuotojai
        Foto 2019.06

        Comment


          Parašė Romas Rodyti pranešimą
          Pirčiupių motina
          Vakar sukako 75 metai, kai vokiečiai sudegino 119 Pirčiupių kaimo (dab. Varėnos r.) gyventojų. Jie buvo nubausti už tai, kad Rūdninkų girioje buvę sovietiniai partizanai (kadangi jie buvo ne visai vietinia gyventojai ,gal reikėtų vadinti diversantais) apšaudė vokiečius Vilniaus - Eišiškių plente.

          Kažkaip keistai atrodė, kai vainikus karo aukoms (jei tai ką nors keičia - iš lietuviško kaimo) vakar padėjo tik Rusijos ambasados darbuotojai
          Foto 2019.06
          Atvaizdas
          Įdomus pastebėjimas. Išties. Kolektyvinėje lietuvių atmintyje / vaizduotėje Pirčiupų, panašu, nėra. Dėl Pirčiupių politinio instrumentalizavimo sovietmečiu, aukos, matyt, pasąmoningai tapatinamos su "sovietiniais piliečiais". Nors tai buvo tiesiog paprastas dzūkų kaimas...
          Paskutinis taisė Romas; 2019.06.30, 20:52. Priežastis: Citavimas

          Comment


            Stanisław Moniuszko - 200

            Kažkaip tyliai ir su pavėlavimu vyksta kompzitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) 200 metų renginiai. 2019 metai.
            Nedaug Lietuvos ir iš Lietuvos kilusių kultūros veikėjų yra verti tiek, kad juos minėtų UNESCO.

            2018.03.21
            Three countries to celebrate UNESCO year of the composer Moniuszko

            https://polandin.com/36479211/three-...oser-moniuszko

            Kadangi mums mokyklose apie Moniuškas ir Syrokomles niekas nepasakojo, tai Vilniaus istorija iki 1939, 1944 m. ar iki tėvų / paties atvykimo į "benderį" Kmčiatkoje lieka daliai lietuvių tolima, nežinoma ir svetima.

            Seimas yra priėmęs vienuolika nutarimų dėl 2019 metų:
            Moniuškai šiame Seimo sąrašiukyje vietos neatsirado.

            Lygiai 200 metų nuo Moniuškos gimimo sukako sukako gegužės 5 deiną, bet pas mus ta data viešoje erdvėje buvo kaip ir nutylėta.
            Įpusėjus birželiui pasigirdo apie vieną kitą jubiliejinį renginį.

            Kažkaip apie tą jubiliejų išgirdau iš pranešimo, jog Minsko kaltalikų bažnyčioje gegužės menesį atidengta paminklinė lenta
            В минском костеле появилась мемориальная доска в честь Монюшко с надписью на белорусской латинице



            https://belsat.eu/ru/news/v-minskom-...koj-latinitse/

            Как отмечается Год Станислава Монюшко в Беларуси
            https://www.sb.by/articles/slavyansk...hchaetsya.html

            Apie Stanisławo Moniuszko minėjimus Lenkijoje mastą užteks paminėti, kad Varšuvos centrinė stotis šiemet pavadinta jo vardu. Stotis dabar oficialiai vadinasi Dworzec Centralny im. Stanisława Moniuszki.

            Dworzec Centralny w Warszawie ma nowego patrona
            Warszawa jest obecnie wyjątkową stolicą na mapie świata, w obszarze której dwa główne miejsca komunikacyjne - Lotnisko Chopina i Dworzec Centralny Moniuszki - noszą imiona wybitnych kompozytorów.

            https://www.forbes.pl/transport-i-lo...szawie/xgzs6d5
            Vilniuje būtent Stanisławui Moniuszkai stovi seniausias paminklas Vilniuje (1922 m.). Paminklo istorija įdomi ir tuo, kad jo pastamentui panaudotas caro laikais Puškinui skirto paminklo postamentas

            https://kurierwilenski.lt/2014/07/25...nskiej-wyszla/

            Vilniuje buvo sukurta opera "Halka" ir kiti žymiausi kūriniai, mieste yra nemažai susijusių su S.Moniuszko vietų

            https://unesco.lt/images/Straipsniu_..._atvirukas.pdf

            Vasarą vyko ir dar vyks jubiliejiniai renginiai

            https://unesco.lt/images/Straipsniu_..._atvirukas.pdf

            Comment


              Liublino unija 1569-2019
              Liepos 1 d. Liublino unijai sukanka 450 metų

              Integracijos procesas vyko kelis šimtmečius nuo Krėvos unijos 1385 metais.
              Liublino unija buvo vedybos iš išskaičiavimo. Tuo metu vyko Livonijos karas ir viena LDK negalėjo atislaikyti prieš Maskvą.
              Po liublino Unijos abartinė Ukrainą atiteko Lenkijai, o dabartinė Baltatusdija liko su Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.

              https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuv...otarpis-117511
              https://www.vle.lt/Straipsnis/Liublino-unija-16947

              Abiejų Tautų respublika išgyveno dar 226 metus, iki trečiojo padalijimo 1795 metais.

              https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuv...69-1795-117494

              Jano Matejko paveikslas "Liublino unija"


              Lrytas.lt 2019.06.27
              Didžiulis dailininko J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ iškeliavo iš Liublino į Vilnių

              https://www.lrytas.lt/kultura/istori...#foto=10902523


              Šis sukaktis minima Lenkijoje ir Lietuvoje

              LRT 2019.06.29
              Vilniuje minimas Liublino unijos jubiliejus
              https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...tai-ir-parodos

              BNS 2019.06.30
              Rusijos grėsmei vėl vienijant Lietuvą ir Lenkiją, politikai minėjo Liublino unijos metines
              https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...unijos-metines

              Comment


                Prieš 80 metų, 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją
                Ši okupacija propagandos buvo vaizduojama kaip Vakarų Ukrainos ir Vakarų Gudijos darbo žmonių išvadavimas iš Lenkijos ponų jungo






                Po dviejų dienų 1939.09.18-19 d. Raudonoji armija pasiekė Vilnių.

                Rusų aprašymas, kaip buvo užimtas Vilnius
                Гимназисты дрались, полицейские, увидев танк, разбегались: как Красная Армия в 1939 г. взяла Вильно

                Toliau buvo kelios savaitės neaiškumo, koks bus tolesnis Vilniaus likimas.
                Buvo didelė tikimybė, kad jis bsu prijungtas prie Sovietų Baltarusijos. Prasidėjo sovietizacija, Vilniuje pradėjo eiti baltarusiški laikraščiai.

                Kelios 1939 m. Vilniaus nuotraukos

                https://www.pinterest.com/pin/534943261987918663/


                https://www.pinterest.com/pin/534943261987918981


                https://dzieje.pl/aktualnosci/76-lat...padl-na-polske

                Taip jau gavosi, kad Stalinas nusprendė atiduoti Vilnių ir mažą dalį Vilniaus krašto Lietuvai.
                1939 m. spalio 10 d. pasirašyta "tarpusavio pagalbos" sutartis (dėl "riboto" Sovietų kontingento įvedimo) ir sutartis dėl Vilniaus perdavimo Lietuvai.
                Per porą savaičių iki perdavimo Lietuvai spalio 28-29 d. sovietai išvežė ką tik galėjo - pradedant "Elektrim" gamyklos įrengimais ir baigiant archyvais.

                Po to buvo savotiškas režimas "Vilnius mūsų, o mes rusų", dar viena 1940-1941 m. sovietų okupacija, vokiečių okupacija, žydų genocidas, dar viena sovietinė aneksija, lenkų "repatriacija", sovietinė Vilnius industrializacija rusifikacija, o vėliau - vietos komunistų palaikoma lituanizacija. Apie 1970 m. Vilniuje jau vyravo lietuviai, o dar po keleto metų jie sudarė daugumą.
                1990 m. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, o šalies sostine yra Vilnius. 1991 m. po žlugusio pučo nepriklausomybė tapo realybe.

                Rusija vis randa priežasčių pateisinti Molotovo-Ribentroppo aktą:
                Историки развеяли миф о «нападении» СССР на Польшу в 1939 году
                Польша сделала всё, чтобы Сталин напал на неё через 17 дней после Гитлера
                The USSR is often accused of invading Poland. Wrong! The Nazis attacked Poland on 1 September. It was not until 17 September, with Polish government fleeing & forces defeated, that the Red Army entered "Polish territories" – Belarus and Ukraine occupied by Warsaw since 1920
                https://twitter.com/embassyofrussia

                Lietuvoje šiandien prasidėjo istorikų konferencija

                Konferencija, skirta paminėti II-ojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines
                Apie II pasaulinio karo reikšmę Vidurio ir Rytų Europai, apie istorinę atmintį, apie tragiškas patirtis ir apie tai, kaip kalbėti, šviesti, mokyti jauniausią kartą apie Antrąjį pasaulinį karą, rugsėjo 17 d. Vilniuje diskutuos istorikai ir atminties institucijų ir muziejų atstovai iš Lenkijos ir Lietuvos.
                Tą dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis”, skirta paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines, kurią organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

                http://pmdf.vdu.lt/renginiai/konfere...asias-metines/

                Comment


                  Vakar sukako 70 metų, kai 1949 m. spalio d. įkurta komunistinė Kinijos Liaudies Respublika

                  https://home.bt.com/news/on-this-day...11364008061378

                  Kelios datos 9bevardinat jų susidarė keliolika):
                  1950 - 1953 Korėjos karas. Kinų savanoriai iš gelbėjo Kim Ir Seno režimą nuo žlugimo
                  1956 - 1961 po TSKP XX suvažiavimo, kur pradėtas Stalino asmens kulto kritika atšąla Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykiai
                  1959 okupuojamas Tibetas
                  1958 - 1962 Kinijos vyksta "Didysis šuolis"
                  1962 Kinijos -Indijos karas
                  1964 Kinija išbando branduolinį ginklą
                  1966 - 1976 Kultūrinė revoliucija
                  1969 Ginkluotas pasienio konfliktas su Sovietų Sąjunga Damanskij saloje
                  1971 Kinijos Liaudies Respublika vietoje Taivanio (Kinijos Respublikos) vietą Jungtinių Tautų (tuomet - Suvienytųjų Nacijų Organizacijos) Saugumo Tarybos nuolatinės narės vietą
                  1971-1979 Santykių su JAV atšilimas. 1971 m. apsilanko H. Kisisinger, 1972 m. - prezidentas R.Nixon,
                  1979 - 1990 Kinijos - Vietnamo karas
                  1979 - 2015 Kinijoje vykdoma "vieno vaiko" politika
                  1976 miršta Mao Zedongas (tuomet Mao Cze-dunas)
                  1979 - 1985 Deng Xiaoping (Den Siaopino) ekonominės reformos
                  1981 Kinijoje 1.000.000.000 (vienas milijardas) gyventojų
                  1989 Numalšinami neramumai Pekino Tinanmenio aikštėja
                  1997 - 1999 Kinija iš D.Britanijos perima Hongkongą (Sianganą), o iš Portugalijos - Makao (Aomeą)
                  2008 Pekine į vyko XXIX Olipinės žaidynės
                  2010 Kinija pralenkė Japoniją pagal BVP dydį ir tapo antąja po JAV pasaulio ekonomika
                  2012 Kinijos vadovu tampa dabartinsi lyderis Xi Jinping (Si Dzinpinis)
                  (...)

                  Vakar Pekino Tiananmenio aikštėje įvyko didžiulis karinis paradas

                  https://www.bbc.com/news/world-asia-china-49808078


                  Būtų įdomu, jei savo proginį žodį tartų pabuvoję Kinijoje

                  Comment


                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                    1950 - 1953 Korėjos karas. Kinų savanoriai iš gelbėjo Kim Ir Seno režimą nuo žlugimo
                    Gal geriau rašyti "savanoriai".

                    Comment


                      Dar 2008m Rusijos pakilimo metais, Nemcovas viska suvardino tiesiai i 10-tuka. Siandien butu sukake 60m.

                      Comment


                        Šiandien sukanka 30 metų nuo Berlyno sienos griūties
                        Berliner Mauer 1961.08.13 - 1989.11.09

                        http://rebloggy.com/post/gif-feature...e/102186001925

                        Comment


                          Chronik der Mauer / Berlyno sienos kronika.
                          Mauer und Todesstreifen / Siena tada ir dabar




                          http://www.chronik-der-mauer.de/gren...-todesstreifen


                          The Rise and Fall of the Berlin Wall
                          Berlyno sienos iškilimas ir griuvimas





                          https://www.thoughtco.com/the-berlin...istory-1779495

                          Comment


                            Keli judantys gif'ai su Berlyno siena
                            Berliner Mauer 1961.08.13 - 1989.11.09















                            Comment


                              Delfi.lt 2019.11.09
                              Po Berlyno sienos griūties šokas – tik pradžia

                              https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=82746481

                              Lrt.lt 2019.11.08
                              Kai išnyko žymiausia istorijoje siena: kas 1989 m. jungė Berlyną ir Vilnių?

                              https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...lyna-ir-vilniu

                              15min.lt 2019.11.07
                              Prisimenant Berlyno sieną - čia buvo kraštas saugantis mus nuo Vakarų

                              https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ru-582-1227400

                              15min.lt 2019.11.09
                              Prieš 30 metų griuvo Berlyno siena. Kaip ir kodėl ji buvo pastatyta?

                              https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...a-1164-1227938

                              15min.lt 2019.11.09
                              Mažasis Berlynas: Vokietijos kaimas, kuriame vis dar stovi Šaltojo karo metų siena

                              https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...na-639-1229018

                              lrt.lt 2019.11.09

                              Nuo Vilniaus iki Berlyno nuvilnijo Laisvės banga: skambėjo muzika, kuri griovė sienas
                              https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/...iskiu-aiksteje

                              Comment


                                Prieš trisdešimt metų buvo sušaudytas Rumunijos komuniaga Ceausescu su žmona.

                                Youtube'e yra ruso sukurtas filmas apie tas kelias dienas nuo pirmųjų protestų iki sušaudymo. Suprantantiems rusiškai gal bus įdomus. Man patiko dokumentiniai kadrai. Daro įspūdį ir tai, kad iki šiol kartais rumunai išeina protestuoti prieš valdžią taip gausiai ir energingai.

                                 

                                Comment


                                  Lietuviškam aukštajam mokslui-100

                                  Šiandien Lietuvoje turėtų būti didelė šventė.
                                  Lygiai prieš 100 metų Kaune atidaryti Aukštieji kursai, 1922 metais peraugę į Lietuvos (nuo 1930 m.Vytauto Didžiojo) universitetą.
                                  Šios aukštosios mokyklos paveldėtojai yra KTU, KMA, VU ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.
                                  1920 m. sausio 27 d. dabartiniame gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių 244 – tikrieji, turintys brandos atestatus. Paskaitas skaitė daugiau kaip 40 dėstytojų



                                  https://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tieji_kursai

                                  KTU yra surengta paroda apie Aukštųjų kursų, Lietuvos universiteto, ir VDU naudotas knygas.

                                  1919 m. rudenį matematikas, fizikas Zigmas Žemaitis pateikė sumanymą steigti Kaune aukštąją mokyklą. Sumanymui pritarė Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis ir Liudas Valionis, kurie sudarė organizacinę iniciatorių grupę.
                                  Tų pačių metų spalio mėn. pradžioje organizacinė grupė paskelbė laikraščiuose anketą, į kurią per tris dienas atsiliepė daugiau kaip trys šimtai jaunuolių, norėjusių mokytis Aukštuosiuose kursuose. Iš gautų atsiliepimų paaiškėjo, kad daugelis kandidatų (apie 75%) “nori studijuoti gamtos-matematikos ir taikomuosius mokslus – mediciną, techniką“.

                                  Šie duomenys padėjo organizatoriams nustatyti tolimesnės veiklos kryptį. Iniciatorių grupės kviestieji mokslo ir visuomenės veikėjai pritarė sumanymui steigti kursus ir išrinko vykdomąją komisiją, į kurią įėjo Z. Žemaitis, T. Ivanauskas, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, Jurgis Alekna, Kazimieras Vasiliauskas ir Eduardas Volteris. Ši komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį 1920 m. sausio 5 d. patvirtino Švietimo ministerija, ir sudarė visuomenės organizaciją kursams steigti bei juos palaikyti – Aukštųjų Mokslų Draugiją.

                                  1920 m. sausio 27 d. „vėlesniųjų Seimo bei mergaičių Aušros gimnazijos rūmų salėje“ iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai. Jie padėjo pagrindą Lietuvos universitetui – subūrė išskirtinį mokslo personalą, surinko būsimų studentų kontingentą, parengė universiteto statuto projektą. 1920 m. Aukštiesiems kursams vadovavo Zigmas Žemaitis, 1921–1922 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas.


                                  http://webdav.ktub.labt.lt/www/a_kursai/3.html
                                  KTU bibliotekoje „Aukštųjų kursų“ kolekciją sudaro skirtingų leidimo metų, kalbų ir tematikos knygos. Kursuose daugiausia skaitytos XX a. pradžioje leistos knygos (kai kurie leidiniai pasirodė jau veikiant AK, t. y. 1920 m. ar 1921 m.), kitos knygos išleistos XIX a. II pusėje. Kalbiniu aspektu daugiausia knygų yra vokiečių, kiek mažiau – lenkų kalba. Kitos knygos spausdintos lietuvių, latvių, prancūzų ir rusų kalbomis.








                                  http://webdav.ktub.labt.lt/www/a_kursai/4.html

                                  Comment


                                    Labai daug pasiekusios mažo žmogaus jubiliejus Lietuvoje praėjo beveik nepaminėtas.


                                    Marija Kruopienė (1920.02.02-2003.07.29)


                                    Vakar žymiai Pelesos lietuvybės veikėjai marijai Kruopienei būtų sukakę 100 metų
                                    Straipsnis Vikipedijoje: https://lt.wikipedia.org/wiki/Marija_Kruopien%C4%97

                                    Dabar žodis Pelesa daugumai asocijuojasi tik su gatve kažkur Naujininkuose.
                                    Pelesa ir Gervėčiai - dvi didžiausios ir kol kas neišnykusios lietuvių kalbos salos, kurių bažnyčiose laikomos lietuviškos mišios ir veikia Lietuvos remiamos lietuviškos mokyklos.


                                    Žemėlapis iš www.balticmpas.eu

                                    Lietuviška Pelesos sala.

                                    Edmundas Trumpa. Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai. V.,2005
                                    https://www.google.com/url?sa=i&url=...AAAAAdAAAAABAD

                                    Apie Mariją Kruopienę daugelis išgirdo 1988-ųjų spalį , kai Marija Kruopienė pasisakė per Sąjūdžio suvažiavimą.
                                    Tiems, kam teko būti Gudijos lietuviškose salose, žino, koks ten buvo kietas ir lietuviams nepalankus režimas.
                                    Nepaisant sovietų valdžios kliūčių Marijai Kruopienei pavyko surinkti parašus ir atkurti Pelesos šv.Lino bažnyčią, kurią sovietai buvo pavertę sandėliu, pavyko pasiekti, kad vėl veiktų lietuviška mokykla.


                                    Pelesos bažnyčia iki atkūrimo ir šiais laikais



                                    Apie Mariją Kruopienę ir Pelesos dzūkus Br.Matelis 1989 m. sukūrė dokumentinį filmą "Pelesos milžinai"

                                    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...lesos-milzinai

                                    Comment


                                      Vakar sukako 30 metų , kai tikintiesiems grąžinta Kauno paminklinė Prisikėlimo bažnyčia
                                      Sovietmečiu nebaigtoje statyti bažnyčioje buvo įrengta Kauno radijo gamykla, ant bokšto buvo iškelti užrašai "Šlovė TSKP/ Slava KPSS".
                                      Tas košmaras prieš kelis dešimtmečius pasibaigė, dar virš dešimtmečio užtruko atstatymas


                                      Bernardinai.lt 2020.02.14
                                      Iš radijo gamyklos – į šventovę: kaip buvo prikelta Prisikėlimo bazilika
                                      Vasario 14-oji daugeliui siejasi su meilės tema, tačiau kauniečiai turi, ko gero, dar svarbesnę progą šiandien švęsti. Lygiai prieš 30 metų, 1990 m. vasario 14-ąją, paskutines dienas skaičiuojančios sovietinės Lietuvos Aukščiausioji Taryba tikintiesiems grąžino Nepriklausomybės simbolį – paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Kaune (2015 m. ji gavo bazilikos titulą).

                                      Prireikė keturiolikos metų, kol šventovė buvo atstatyta taip, kaip ją planavo tarpukario architektai. O kokia buvo pati bažnyčios atgavimo pradžia? Kaip sovietmečio pabaigoje sekėsi buvusią radijo imtuvų ir televizorių gamyklą atversti į maldos namus?

                                      Apie tai prisiminimais pasidalijo du žmonės, kurie anuo metu ir pradėjo įgyvendinti šią idėją – Čekiškės Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Gintautas Kabašinskas ir architektas-inžinierius, VGTU docentas, Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas Žukauska. (...)

                                      http://www.bernardinai.lt/straipsnis...azilika/179083
                                      Karolio Reisono projektas. Apie 1929 m.


                                      Statyba. Apie 1938-1939 m.

                                      http://www.istorineprezidentura.lt/g...-baznycia.html

                                      Sovietmetis




                                      https://www.prisikelimas.lt/index.php?id=30#_d



                                      Foto 2007.05



                                      https://www.prisikelimas.lt/index.php?id=37

                                      Comment

                                      Working...
                                      X