Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Calendarium. Tai įvyko prieš ... metų

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiandien Maskvos taikos sutarties šimtemetis pažymėtas labiau nei kukliai

    Dar vienas straipsnis
    tv3.lt 2020.07.12 Taikos derybos su sovietais: slaptieji tikslai sukiršinti Lietuvą išaiškėjo netrukus

    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...skejo-netrukus



    Apie 1920 m. derybas Maskvoje savo atsiminimuose rašė Petras Klimas
    Petras KLIMAS. Iš mano atsiminimų
    V., Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1990 ,.



    https://www.knygos.lt/lt/knygos/is-m...minimu-seghts/

    Neseniai išleisti Antano Žukausko-Vienuolio prisiminimai , kuriuos cituoja 15min.lt

    Antanas VIENUOLIS-ŽUKAUSKAS- Iš karo korespondento užrašų

    V., Bonus Animus 2019
    https://www.knygos.lt/lt/knygos/is-k...ndento-uzrasu/


    15min.lt 2020.07.10
    Iš Antano Vienuolio reportažų – apie Lietuvos ir sovietų Rusijos taikos derybas 1920 m.Maskvoje
    Antras oficialus posėdis buvo gegužės 7 dieną ir į visus padarė blogiausio įspūdžio, tas posėdis įtikino mus, kad Rusai yra ne mažesni, bet didesni impe­rialistai už buvusiuosius caro laikų imperialistus.
    Joffe savo kalboje daugiau afišavosi, varė propagandą ir kėlė į padanges bolševikų „principus“ ir „idėjas“, negu kad reikalą kalbėjo. Tiesa, kalbėtojas jis geras, diplo­matas apsukrus, bet iš akių matyt, kad jis neperkalbamas ir visuomet ras ir priekabių ir priekaištų į savo prie­šininką, įveikti. Jis greit atsako, bet visuomet ir labai dažnai taria ištisus žodžius: proletariat Rossija, sovet rabočich[1], k. k. d... ir taip toliau. Tas, be abejojimų, padeda jam orientuotis, o į menkai teišsilavinusį žmogų daro didelio įspūdžio. Diplomatinėse sferose jį vadina „auksoburniu politiku“. Ateidami į posėdį atsinešė jie ne tik visas, kada nors apie Lietuvos sienas išleistas knygas, bet ir kelių metų lietuviškus laikraščius ir citavo visus šiek tiek apie Lietuvos sienas rašiusius autorius. Posėdis tęsėsi nuo 12 val. 8 m. iki 3 val. 45 m. Su­grįžę į viešbutį vėl visi pasidalinome įspūdžiais ir net pasipiktinome komunistų taktika ir jų miklia iškalba.

    https://www.15min.lt/kultura/naujien...-m-286-1345704

    Comment


      Kaip praktikoje buvo vykdoma sutartis dėl sienos su Rusija užsimenama Arvydo Gliožaičios straipsnyje,
      Geodezija ir kartografija, 2006, XXXII t., Nr. 4
      Arvydas GLIOŽAITIS Lietuvos administracinis skirstymas XIX ir XX a. Rusijos žemelapiuose

      http://www.šaltiniai.info/files/isto...ja.IH0907A.pdf
      https://www.tandfonline.com/doi/pdf/...1.2006.9636707

      Turbūt ši informacija buvo panaudota Briedžio žemėlapyje:
      - Teritoriją į šiaurę nuo Švenčionių ir Adutiškio Lietuvos kariuomenė užėmė pati iki 1920 m. liepos vidurio, kai po Sovietų puolimo pasitraukė lenkai
      - Rusijos kariuomenę iš teritorijos tarp Pabradės, Svyrių ir Švenčionių buvo numatyta išvesti iki 1920.08.09 (pažymėta žaliai)
      - Rusijos kariuomenę iš teritorijos tarp Vilniaus, Gervėčių, Eišiškių ir Varėnos numatyta perleisti iki 1920.09.01 (pažymėta geltonai)
      - Iš likusios Lietuvai priskirtos teritorijos (pažymėta raudonai) Rusijos kariuomenė būtų išvedama tik kai nebūtų strateginių sumetimų.

      Taip išeina, kad Lietuva būtų gavusi pagal 1920.07.12 d. sutartį priskirtus Gardiną, Lydą, Dieveniškes ir Ašmeną tik tapusi "Litovskaja SSR" - kai bolševikai 1920 m. baigtų triuškinti Lenkiją.

      Comment


        Afrikos dekolonizavimas 1960-2020

        Iki I pasaulinio karo Afrikos žemyna pasidalijo kelios didosios Europos valstybės, visų pirma Didžioji Britanija ir Prancūzija. Mažesnres teritorijas (nors didesnes už metropolijas) valdė Vokietija, Italija, Portugalija, Belgija, Ispanija.
        Tuo metu buvo trys ar keturios nepriklausomos valsytybės - Etiopija, Liberija, Egiptas ir Pietų Afrikos Sąjunga

        https://www.amazon.com/Historic-Pict.../dp/B07PGHVDP7

        Po I pasaulinio karo buvo pasidalintos Vokietijos kolonijos. Po II pasaulinio karo britai perėmė Italijos kolonijas.

        https://www.pinterest.com/pin/AXByfp...kc3lnuNcPEYWo/

        Po II pasaulinio karo prasidėjo dekolonizavimo procesas. Iš pradžių nepriklausomomis valstybėmis tapo šiaurės Afrikos šalys - Libija, Tunisas, Marokas, veliau - Vakarų Afrikoje esančios Gana ir Gvinėja.

        1960 m. įvyko nepriklausomybių "pradas" - per metus paskelbta 20 naujų valstybių. Tie metai tapo Afrikos dekolonizavimo metais
        Nepriklausomos Afrikos valstybės 1959 ir 1961 metais

        ​...


        https://en.wikipedia.org/wiki/Decolonisation_of_Africa

        Afrikos šalių laisvėjimas po II pasaulinio karo



        ​​
        https://en.wikipedia.org/wiki/Decolonisation_of_Africa


        Dabartinis Afrikos žemėlapis su vėliavomis.

        https://www.reddit.com/r/MapPorn/com...is_determined/

        Nauja susikurūsios valstybės kūrėsi ne etniniu pagrindų, o senų kolonijų ir protektoratų ribose, išlaikė metropolijų oficialią kalbą, perėmė teisinę sistemą ir ekonominius ryšius.
        Kolonializmas buvo laikomas blogiu. Nepriklausomybė turėjo būti klestėjimo pradžia.
        Su klestėjimu per 60 metų ne visur pasisekė.


        Viena Afrikos nuotrauka iš asmeninio albumo



        Afrikos vystymasis per 60 nepriklausomybės metų

        https://www.ednh.news/sixty-years-on...el-for-growth/

        Comment


          Įdomu, ar rytoj bent viena TV stotis ir bent vienas interneto portalas užsimins apie šį jubiliejų.

          Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų autostrados Vilnius-Kaunas atidarymui

          1970.11.03, iškilmingas autostrados atidarymas

          http://virtualios-parodos.archyvai.l...se-509#slide19



          Prieš trejetą metų buvo straipsnis Delfyje.
          Žurnalistai įsigudrino parašyti straipsnį apie autostrados statybą neįdėję nė vienos tų laikų nuotraukos

          Delfi/ Dienraštis Kaunui 2017.06.11
          Greitkelis Vilnius–Kaunas: buvo pasididžiavimas, tapo negyjančia žaizda
          https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=74882246

          Comment


            Šiomis dienomis sukanka 100 metų kai pasibaigė trejus metus trukęs Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

            Daugeliui žinios apie pilietinį karą Rusijoje apsiriboja vien anekdotais apie Čiapajevą ir Petką.

            https://www.youtube.com/watch?v=T6KDKMgALps&

            Piletinsi karas prasidėjo po 1917 m. lapkritį iškart po Spalio perversmo (arba Didžiosios Spaliio socialistinės revoliucijos). Jis Europoje pasibaigė 1920 m. lapkritį , kai iš Krymo evakavosi generolo Vrangelio vadovaujama Ruijos armija
            https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93..._departure.jpg

            Paskui dar buvo Tambovo valstiečių ir Kronštato jūreivių sukilimai, badas Pavolgyje; dar dvejus metus truko kovos Užbaikalėje ir Tolimuosiuose Rytuose,
            Tačiau Rusijos europinėje dalyje aktyvūs karo veiksmai pasibaigė 2020 m. lapkritį.

            Rusijos piletinio karo reikšmė didžiulė ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai.
            Per pilietinį karą žuvo nuo 8 iki 15 mln žmonių, buvo daug emigrantų, našlaičių, invalidų, mirusių nuo bado. Rusija iki šiol neatsitokėjo nuo tos traumos, kai brolsi žudo brolį
            Ekonominis susirutės poveikis buvo katastrofiškas. Tarpukariu apie 1930 metus vien Baltijos šalių (jos sudarė apie 2% Rusijos imperijsos gyventojų) užsienio prekybos apimtis mažai nusileido Sovietų Sąjungos užseinio prekybos mastuii.

            Būtent dėl pilietinio karo daugelis Rusijos tautų galėjo sukurti savo valstybes, išlaikyti nepriklausomybę du dešimtmečius sugebėjo Lietuva, Latvija, Estija. o Suomija ją išlaikė nenutrūkstamai.

            Comment


              Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

              https://en.wikipedia.org/wiki/Russian_Civil_War

              Karui vadovauja dideli vadai, kariauja paprasti žmonės.
              Juos abi pusės vilioja panašiais šūkiais


              Žmonės labai panašūs
              Raudonieji


              Baltieji

              https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93...81%D0%B8%D0%B8

              Visi savus vaizduoja gražiai, o priešus, aišku, kaip pabaisas

              Apie saviškius
              Raudonieji apie save


              Baltieji apie save


              Apie priešus
              Raudonieji apie baltuosius


              Baltieji apie raudonuosius

              https://www.google.com/search?q=%D0%...c4Hsr-VyIrBZ7M
              https://humus.livejournal.com/5796092.html
              https://statehistory.ru/642/Plakaty-...danskoj-voyni/

              Comment


                Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

                Tiek valstybių ir valstybėlių buvo Rusijoje 1918 metų kovo mėnesį. :oho;

                https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%93...%D1%8F%D0%BD%D 1%81%D1%8C%D0%BA%D0%B0_%D0%B2%D1%96%D0%B9%D0%BD%D0 %B0_%D0%B2_%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%96%D1%97

                Rusijos vidaus padėties kitimas 1917-1923 metais (angliškai)

                https://www.youtube.com/watch?v=tLDz...anXishan%E9%96 %BB%E9%8C%AB%E5%B1%B1

                Rusijos pilietinio karo žemėlapiai
                1918.03-1918.08


                1918.10-1919.02


                1919.03-1918.09


                1919.10-1920.03


                1920.02-1920.10


                1920.10-1920.11


                Didesni žemėlapiai: Карта гражданской войны в СССР, 1918-1920 гг.
                https://q-map.ru/%d0%ba%d0%b0%d1%80%d1%82%d0%b0-%d0%b3%d1%80%d0%b0%d0%b6%d0%b4%d0%b0%d0%bd%d1%81%d 0%ba%d0%be%d0%b9-%d0%b2%d0%be%d0%b9%d0%bd%d1%8b-%d0%b2-%d1%81%d1%81%d1%81%d1%80-1918-1920-%d0%b3%d0%b3/

                Kažkaip toje mėsmalėje mes išsaugojome nepriklausomybę.
                Tam reikėjo ne tik palankių aplinkybių, bet ir tautos brandos bei valios.

                Comment


                  Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

                  Ekonominę būklę karo metu geriausiai parodo ši 1919 Petrogrado geležinkelio stoties nuotrauka

                  https://lenta.ru/articles/2016/10/16/civilwar/

                  Yra daug priežasčių kodėl nugalėjo raudonieji - tai ir gudri raudonųjų demagogija, ir caro karininkų ir generolų pritraukimas, prievarta ir materialinėmis priemonėmis ir silpna išorės pagalba.
                  Subyrėjus caro armijai raudonieji greičiau susigriebė.
                  Nereikia nutylėti fakto, kad abiejose pusėse, ypač raudonųjų, kariavo nemažai lietuvių (žinomiausi raudonųjų vadai Jeronimas Uborevičius ir Vytautas Putna), Nemažai prie bolševikų pergalės prisidėjo raudonieji latvių šauliai (žymiausias - Jukums Vācietis), nors buvo kariavusių ir už baltuosiius.

                  Abi pusės patyrė pergales ir pralaimėjimus

                  Baltieji
                  Denikino Savanorių armija įžengia į Kijevą 1919 m.

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92...B8%D0%B5%D0%B9

                  Baltųjų vadai
                  Admirolas Aleksandr Kolčiak
                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A...B2%D0%B8%D1%87

                  Generolas Anton Denikin / Антон Деникин
                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%94...B2%D0%B8%D1%87

                  Baronas Piotr Vrangel / Пётр Врангель
                  Jis, beje, buvo kilęs iš Mukulių dvaro Zarasų apylinkėse

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92...B2%D0%B8%D1%87

                  Raudonieji
                  Raudonieji įžengia į Kazanę 1918 m.

                  https://ria.ru/20180118/1512777087.html

                  Raudonųjų vadai
                  Lev Trockijj (Leiba Bronštejn) / Лев Троцкий (Лейба Бронштейн)

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A2...BA%D0%B5_(1918)

                  Semion Budionnyj, Michail Frunze, Kliment Vorošilov

                  ttps://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D0%B0%D0%B9%D0%BB:%D0%91%D1%83%D0%B4%D1%91% D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B9,_%D0%A4%D1%80%D1%83%D0%BD% D0%B7%D0%B5,_%D0%92%D0%BE%D1%80%D0%BE%D1%88%D0%B8% D0%BB%D0%BE%D0%B2_-_1920.jpg

                  Barono Vrangelio armijos evakuacija iš Sevastopoliio lygiai prieš 100 metų
                  Iš Sevastopolio, Kerčės ir kitų uostų išplaukė virš 100 laivų su 120-140 tūkst. keleivių. Jie tikėjosi grįžti į Rusiją, tačiau dauguma savo šalies niekada nepamatė

                  https://crimea.ria.ru/photo/20191114...yu-gavan-.html

                  Apie pilietinį karą išleista daug knygų ir filmų
                  Россия против России. 100 лет. Гражданская война в России. 1917 - 2017"
                  https://biblioclub.ru/index.php?page...&coll_id=11626

                  Ačiū už kantrybę.
                  Vis dėlto šis tragiškas kaimyninės šalies istorijos etapas Lietuvai buvo irgi labai svarbus

                  Comment


                    Vakar sukako 100 metų Širvintų-Giedraičių kautynėms (1920.11.19-11.21).
                    Kai kas bandė lyginti šį mūšį su Varšuvos mūšiu 1920 rugpjūtį, kur lenkai sumušė . Rugpjūtį lenkai atšaukė Varšuvos mūšio 100-mečio proga planuotą karinį paradą, ir kitus renginius.

                    Apie mūšio pasekmes daug neverta rašyti - visi mokėsi mokykloje.

                    Po šio mūšio buvo nustatyta demarkacinė linija su 5 km pločio neutralia zona.
                    1922 m Lenkijos geležinkelių žemėlpis su pažymėta neutralia zona

                    http://mapywig.org/

                    Po to buvo ketinimai sutaikyti Lietuvą su Lenkija (Hymanso projejktai), bet jie žlugo. 15 metų abiejose linijos pusėse įsigalėjo tarpusavio izoliacija, nacionalizmas ir represijos prieš tautines mažumas. Iš vienos pusės tai blogai, iš kitos - būtent tada buvo išgrynintas lietuvių tautos identitetas.
                    Pasibaigus mūšiams Lietuva tapo nepriklausoma ir galėjo vystyti tautinę kultūrą ir ekonomiką. Suklestėjo laikinoji sostinė Kaunas.

                    1923 nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vilnius pripažintas Lenkijai
                    http://www.xn--altiniai-4wb.info/fil...konferencijos_ nutarimo_d%C4%97l_rytin%C4%97s_Lenkijos_sienos.IH1 514.pdf

                    Širvintų-Giedraičių šimtmečio proga iš anksto buvo planuoti renginiai Giedraičiuose. Molėtų r. savivaldybė apie tai skelbė rugsėjo pabaigoje, bet paskui informacija dingo. Apie kitus numatomus 100-mečio renginius mažai girdėjosi.
                    https://www.moletai.lt/go.php/lit/Gi...-kovu-100-meti

                    Vilniaus ir Širvintų lenkai surado žuvusių saviškių kapus Širvintose ir apie tai parodė reportažą per TV Polonia.

                    https://vod.tvp.pl/video/wilnoteka,w...12020,50674240

                    Na, lietuviai savo renginiais įkrės tiems lenkams kaip tada 1920 metais ....

                    Buvo galima tikėtis, kad karantinas kažkiek koreguos minėjimų dienotvarkę, bus mažiau pomastikos, bet tokios ignoracijos žiniasklaidos sunku buvo tikėtis.

                    Taigi atėjo mūšio 100 metis
                    Visi tyli: Delfis tyli, Lrytas tyli. Niekur jokio interviu su istorikais. LRT Panorama nieko nerodo, Komercinės TV niekada tokiais dalykais niekada nesidomėjo.
                    Popiet pasirodė Lietuvos kariuomenės kariuomenės PiaRo skyriaus pranešimas, kurį visi išplatino.

                    Per vakar dieną internete paminėta tik tiek:


                    Nuoroda į karuomenės išplatintą straipsnį
                    Giedraičių mūšio pergalę primins naujas paminklas – stilizuotas pabūklas

                    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...uotas-pabuklas
                    https://m.diena.lt/naujienos/lietuva...atminti-997474

                    Pagūglinus su kitais raktinais žodžiais ir išplėtus paieškos laiką iki savaitės pavyko surasti Alkas.lt straipsnį ir Molėtų r. turizmo informacijos centro išplatintą video.
                    Alkas.lt 2020.11.17
                    Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100

                    http://alkas.lt/2020/11/17/lietuvos-...tus-100-video/

                    Giedraičių mūšiu-100

                    https://www.youtube.com/watch?v=YodW...el=MoletaiTVIC


                    Net ir svarbaus įvykio šimtmetis praėjo labiau nei kukliai. Ir to priežastis nėra vien karantinas. Tiesiosg istorija mažai kam įdomi.
                    Aišku, kur kas svarbiau "šimtmečio mūšiai Seime": Torčiuko pasekmės vienoje frakcijoje, promilių kiekis kandidato iš kitos frakcijos kraujyje prieš n metų, tatuiruotė su Lucjanu ar su kažkuo ant trečios frakcijos narės odos, vienos opozicinės frakcijos deputato triukšmingas pasitraukimas ir visiškas kitos frakcijos lyderio fiasko.

                    Tai tiek istorijos minėjimo Lietuvoje.

                    Comment

                    Working...
                    X