Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Calendarium. Tai įvyko prieš ... metų

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiandien Maskvos taikos sutarties šimtemetis pažymėtas labiau nei kukliai

    Dar vienas straipsnis
    tv3.lt 2020.07.12 Taikos derybos su sovietais: slaptieji tikslai sukiršinti Lietuvą išaiškėjo netrukus

    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...skejo-netrukus



    Apie 1920 m. derybas Maskvoje savo atsiminimuose rašė Petras Klimas
    Petras KLIMAS. Iš mano atsiminimų
    V., Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1990 ,.



    https://www.knygos.lt/lt/knygos/is-m...minimu-seghts/

    Neseniai išleisti Antano Žukausko-Vienuolio prisiminimai , kuriuos cituoja 15min.lt

    Antanas VIENUOLIS-ŽUKAUSKAS- Iš karo korespondento užrašų

    V., Bonus Animus 2019
    https://www.knygos.lt/lt/knygos/is-k...ndento-uzrasu/


    15min.lt 2020.07.10
    Iš Antano Vienuolio reportažų – apie Lietuvos ir sovietų Rusijos taikos derybas 1920 m.Maskvoje
    Antras oficialus posėdis buvo gegužės 7 dieną ir į visus padarė blogiausio įspūdžio, tas posėdis įtikino mus, kad Rusai yra ne mažesni, bet didesni impe­rialistai už buvusiuosius caro laikų imperialistus.
    Joffe savo kalboje daugiau afišavosi, varė propagandą ir kėlė į padanges bolševikų „principus“ ir „idėjas“, negu kad reikalą kalbėjo. Tiesa, kalbėtojas jis geras, diplo­matas apsukrus, bet iš akių matyt, kad jis neperkalbamas ir visuomet ras ir priekabių ir priekaištų į savo prie­šininką, įveikti. Jis greit atsako, bet visuomet ir labai dažnai taria ištisus žodžius: proletariat Rossija, sovet rabočich[1], k. k. d... ir taip toliau. Tas, be abejojimų, padeda jam orientuotis, o į menkai teišsilavinusį žmogų daro didelio įspūdžio. Diplomatinėse sferose jį vadina „auksoburniu politiku“. Ateidami į posėdį atsinešė jie ne tik visas, kada nors apie Lietuvos sienas išleistas knygas, bet ir kelių metų lietuviškus laikraščius ir citavo visus šiek tiek apie Lietuvos sienas rašiusius autorius. Posėdis tęsėsi nuo 12 val. 8 m. iki 3 val. 45 m. Su­grįžę į viešbutį vėl visi pasidalinome įspūdžiais ir net pasipiktinome komunistų taktika ir jų miklia iškalba.

    https://www.15min.lt/kultura/naujien...-m-286-1345704

    Comment


      Kaip praktikoje buvo vykdoma sutartis dėl sienos su Rusija užsimenama Arvydo Gliožaičios straipsnyje,
      Geodezija ir kartografija, 2006, XXXII t., Nr. 4
      Arvydas GLIOŽAITIS Lietuvos administracinis skirstymas XIX ir XX a. Rusijos žemelapiuose

      http://www.šaltiniai.info/files/isto...ja.IH0907A.pdf
      https://www.tandfonline.com/doi/pdf/...1.2006.9636707

      Turbūt ši informacija buvo panaudota Briedžio žemėlapyje:
      - Teritoriją į šiaurę nuo Švenčionių ir Adutiškio Lietuvos kariuomenė užėmė pati iki 1920 m. liepos vidurio, kai po Sovietų puolimo pasitraukė lenkai
      - Rusijos kariuomenę iš teritorijos tarp Pabradės, Svyrių ir Švenčionių buvo numatyta išvesti iki 1920.08.09 (pažymėta žaliai)
      - Rusijos kariuomenę iš teritorijos tarp Vilniaus, Gervėčių, Eišiškių ir Varėnos numatyta perleisti iki 1920.09.01 (pažymėta geltonai)
      - Iš likusios Lietuvai priskirtos teritorijos (pažymėta raudonai) Rusijos kariuomenė būtų išvedama tik kai nebūtų strateginių sumetimų.

      Taip išeina, kad Lietuva būtų gavusi pagal 1920.07.12 d. sutartį priskirtus Gardiną, Lydą, Dieveniškes ir Ašmeną tik tapusi "Litovskaja SSR" - kai bolševikai 1920 m. baigtų triuškinti Lenkiją.

      Comment


        Afrikos dekolonizavimas 1960-2020

        Iki I pasaulinio karo Afrikos žemyna pasidalijo kelios didosios Europos valstybės, visų pirma Didžioji Britanija ir Prancūzija. Mažesnres teritorijas (nors didesnes už metropolijas) valdė Vokietija, Italija, Portugalija, Belgija, Ispanija.
        Tuo metu buvo trys ar keturios nepriklausomos valsytybės - Etiopija, Liberija, Egiptas ir Pietų Afrikos Sąjunga

        https://www.amazon.com/Historic-Pict.../dp/B07PGHVDP7

        Po I pasaulinio karo buvo pasidalintos Vokietijos kolonijos. Po II pasaulinio karo britai perėmė Italijos kolonijas.

        https://www.pinterest.com/pin/AXByfp...kc3lnuNcPEYWo/

        Po II pasaulinio karo prasidėjo dekolonizavimo procesas. Iš pradžių nepriklausomomis valstybėmis tapo šiaurės Afrikos šalys - Libija, Tunisas, Marokas, veliau - Vakarų Afrikoje esančios Gana ir Gvinėja.

        1960 m. įvyko nepriklausomybių "pradas" - per metus paskelbta 20 naujų valstybių. Tie metai tapo Afrikos dekolonizavimo metais
        Nepriklausomos Afrikos valstybės 1959 ir 1961 metais

        ​...


        https://en.wikipedia.org/wiki/Decolonisation_of_Africa

        Afrikos šalių laisvėjimas po II pasaulinio karo



        ​​
        https://en.wikipedia.org/wiki/Decolonisation_of_Africa


        Dabartinis Afrikos žemėlapis su vėliavomis.

        https://www.reddit.com/r/MapPorn/com...is_determined/

        Nauja susikurūsios valstybės kūrėsi ne etniniu pagrindų, o senų kolonijų ir protektoratų ribose, išlaikė metropolijų oficialią kalbą, perėmė teisinę sistemą ir ekonominius ryšius.
        Kolonializmas buvo laikomas blogiu. Nepriklausomybė turėjo būti klestėjimo pradžia.
        Su klestėjimu per 60 metų ne visur pasisekė.


        Viena Afrikos nuotrauka iš asmeninio albumo



        Afrikos vystymasis per 60 nepriklausomybės metų

        https://www.ednh.news/sixty-years-on...el-for-growth/

        Comment


          Įdomu, ar rytoj bent viena TV stotis ir bent vienas interneto portalas užsimins apie šį jubiliejų.

          Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų autostrados Vilnius-Kaunas atidarymui

          1970.11.03, iškilmingas autostrados atidarymas

          http://virtualios-parodos.archyvai.l...se-509#slide19



          Prieš trejetą metų buvo straipsnis Delfyje.
          Žurnalistai įsigudrino parašyti straipsnį apie autostrados statybą neįdėję nė vienos tų laikų nuotraukos

          Delfi/ Dienraštis Kaunui 2017.06.11
          Greitkelis Vilnius–Kaunas: buvo pasididžiavimas, tapo negyjančia žaizda
          https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=74882246

          Comment


            Šiomis dienomis sukanka 100 metų kai pasibaigė trejus metus trukęs Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

            Daugeliui žinios apie pilietinį karą Rusijoje apsiriboja vien anekdotais apie Čiapajevą ir Petką.

            https://www.youtube.com/watch?v=T6KDKMgALps&

            Piletinsi karas prasidėjo po 1917 m. lapkritį iškart po Spalio perversmo (arba Didžiosios Spaliio socialistinės revoliucijos). Jis Europoje pasibaigė 1920 m. lapkritį , kai iš Krymo evakavosi generolo Vrangelio vadovaujama Ruijos armija
            https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93..._departure.jpg

            Paskui dar buvo Tambovo valstiečių ir Kronštato jūreivių sukilimai, badas Pavolgyje; dar dvejus metus truko kovos Užbaikalėje ir Tolimuosiuose Rytuose,
            Tačiau Rusijos europinėje dalyje aktyvūs karo veiksmai pasibaigė 2020 m. lapkritį.

            Rusijos piletinio karo reikšmė didžiulė ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai.
            Per pilietinį karą žuvo nuo 8 iki 15 mln žmonių, buvo daug emigrantų, našlaičių, invalidų, mirusių nuo bado. Rusija iki šiol neatsitokėjo nuo tos traumos, kai brolsi žudo brolį
            Ekonominis susirutės poveikis buvo katastrofiškas. Tarpukariu apie 1930 metus vien Baltijos šalių (jos sudarė apie 2% Rusijos imperijsos gyventojų) užsienio prekybos apimtis mažai nusileido Sovietų Sąjungos užseinio prekybos mastuii.

            Būtent dėl pilietinio karo daugelis Rusijos tautų galėjo sukurti savo valstybes, išlaikyti nepriklausomybę du dešimtmečius sugebėjo Lietuva, Latvija, Estija. o Suomija ją išlaikė nenutrūkstamai.

            Comment


              Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

              https://en.wikipedia.org/wiki/Russian_Civil_War

              Karui vadovauja dideli vadai, kariauja paprasti žmonės.
              Juos abi pusės vilioja panašiais šūkiais


              Žmonės labai panašūs
              Raudonieji


              Baltieji

              https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93...81%D0%B8%D0%B8

              Visi savus vaizduoja gražiai, o priešus, aišku, kaip pabaisas

              Apie saviškius
              Raudonieji apie save


              Baltieji apie save


              Apie priešus
              Raudonieji apie baltuosius


              Baltieji apie raudonuosius

              https://www.google.com/search?q=%D0%...c4Hsr-VyIrBZ7M
              https://humus.livejournal.com/5796092.html
              https://statehistory.ru/642/Plakaty-...danskoj-voyni/

              Comment


                Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

                Tiek valstybių ir valstybėlių buvo Rusijoje 1918 metų kovo mėnesį. :oho;

                https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%93...%D1%8F%D0%BD%D 1%81%D1%8C%D0%BA%D0%B0_%D0%B2%D1%96%D0%B9%D0%BD%D0 %B0_%D0%B2_%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%96%D1%97

                Rusijos vidaus padėties kitimas 1917-1923 metais (angliškai)

                https://www.youtube.com/watch?v=tLDz...anXishan%E9%96 %BB%E9%8C%AB%E5%B1%B1

                Rusijos pilietinio karo žemėlapiai
                1918.03-1918.08


                1918.10-1919.02


                1919.03-1918.09


                1919.10-1920.03


                1920.02-1920.10


                1920.10-1920.11


                Didesni žemėlapiai: Карта гражданской войны в СССР, 1918-1920 гг.
                https://q-map.ru/%d0%ba%d0%b0%d1%80%d1%82%d0%b0-%d0%b3%d1%80%d0%b0%d0%b6%d0%b4%d0%b0%d0%bd%d1%81%d 0%ba%d0%be%d0%b9-%d0%b2%d0%be%d0%b9%d0%bd%d1%8b-%d0%b2-%d1%81%d1%81%d1%81%d1%80-1918-1920-%d0%b3%d0%b3/

                Kažkaip toje mėsmalėje mes išsaugojome nepriklausomybę.
                Tam reikėjo ne tik palankių aplinkybių, bet ir tautos brandos bei valios.

                Comment


                  Rusijos pilietinis karas (1917-1920).

                  Ekonominę būklę karo metu geriausiai parodo ši 1919 Petrogrado geležinkelio stoties nuotrauka

                  https://lenta.ru/articles/2016/10/16/civilwar/

                  Yra daug priežasčių kodėl nugalėjo raudonieji - tai ir gudri raudonųjų demagogija, ir caro karininkų ir generolų pritraukimas, prievarta ir materialinėmis priemonėmis ir silpna išorės pagalba.
                  Subyrėjus caro armijai raudonieji greičiau susigriebė.
                  Nereikia nutylėti fakto, kad abiejose pusėse, ypač raudonųjų, kariavo nemažai lietuvių (žinomiausi raudonųjų vadai Jeronimas Uborevičius ir Vytautas Putna), Nemažai prie bolševikų pergalės prisidėjo raudonieji latvių šauliai (žymiausias - Jukums Vācietis), nors buvo kariavusių ir už baltuosiius.

                  Abi pusės patyrė pergales ir pralaimėjimus

                  Baltieji
                  Denikino Savanorių armija įžengia į Kijevą 1919 m.

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92...B8%D0%B5%D0%B9

                  Baltųjų vadai
                  Admirolas Aleksandr Kolčiak
                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A...B2%D0%B8%D1%87

                  Generolas Anton Denikin / Антон Деникин
                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%94...B2%D0%B8%D1%87

                  Baronas Piotr Vrangel / Пётр Врангель
                  Jis, beje, buvo kilęs iš Mukulių dvaro Zarasų apylinkėse

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92...B2%D0%B8%D1%87

                  Raudonieji
                  Raudonieji įžengia į Kazanę 1918 m.

                  https://ria.ru/20180118/1512777087.html

                  Raudonųjų vadai
                  Lev Trockijj (Leiba Bronštejn) / Лев Троцкий (Лейба Бронштейн)

                  https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A2...BA%D0%B5_(1918)

                  Semion Budionnyj, Michail Frunze, Kliment Vorošilov

                  ttps://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D0%B0%D0%B9%D0%BB:%D0%91%D1%83%D0%B4%D1%91% D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B9,_%D0%A4%D1%80%D1%83%D0%BD% D0%B7%D0%B5,_%D0%92%D0%BE%D1%80%D0%BE%D1%88%D0%B8% D0%BB%D0%BE%D0%B2_-_1920.jpg

                  Barono Vrangelio armijos evakuacija iš Sevastopoliio lygiai prieš 100 metų
                  Iš Sevastopolio, Kerčės ir kitų uostų išplaukė virš 100 laivų su 120-140 tūkst. keleivių. Jie tikėjosi grįžti į Rusiją, tačiau dauguma savo šalies niekada nepamatė

                  https://crimea.ria.ru/photo/20191114...yu-gavan-.html

                  Apie pilietinį karą išleista daug knygų ir filmų
                  Россия против России. 100 лет. Гражданская война в России. 1917 - 2017"
                  https://biblioclub.ru/index.php?page...&coll_id=11626

                  Ačiū už kantrybę.
                  Vis dėlto šis tragiškas kaimyninės šalies istorijos etapas Lietuvai buvo irgi labai svarbus

                  Comment


                    Vakar sukako 100 metų Širvintų-Giedraičių kautynėms (1920.11.19-11.21).
                    Kai kas bandė lyginti šį mūšį su Varšuvos mūšiu 1920 rugpjūtį, kur lenkai sumušė . Rugpjūtį lenkai atšaukė Varšuvos mūšio 100-mečio proga planuotą karinį paradą, ir kitus renginius.

                    Apie mūšio pasekmes daug neverta rašyti - visi mokėsi mokykloje.

                    Po šio mūšio buvo nustatyta demarkacinė linija su 5 km pločio neutralia zona.
                    1922 m Lenkijos geležinkelių žemėlpis su pažymėta neutralia zona

                    http://mapywig.org/

                    Po to buvo ketinimai sutaikyti Lietuvą su Lenkija (Hymanso projejktai), bet jie žlugo. 15 metų abiejose linijos pusėse įsigalėjo tarpusavio izoliacija, nacionalizmas ir represijos prieš tautines mažumas. Iš vienos pusės tai blogai, iš kitos - būtent tada buvo išgrynintas lietuvių tautos identitetas.
                    Pasibaigus mūšiams Lietuva tapo nepriklausoma ir galėjo vystyti tautinę kultūrą ir ekonomiką. Suklestėjo laikinoji sostinė Kaunas.

                    1923 nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vilnius pripažintas Lenkijai
                    http://www.xn--altiniai-4wb.info/fil...konferencijos_ nutarimo_d%C4%97l_rytin%C4%97s_Lenkijos_sienos.IH1 514.pdf

                    Širvintų-Giedraičių šimtmečio proga iš anksto buvo planuoti renginiai Giedraičiuose. Molėtų r. savivaldybė apie tai skelbė rugsėjo pabaigoje, bet paskui informacija dingo. Apie kitus numatomus 100-mečio renginius mažai girdėjosi.
                    https://www.moletai.lt/go.php/lit/Gi...-kovu-100-meti

                    Vilniaus ir Širvintų lenkai surado žuvusių saviškių kapus Širvintose ir apie tai parodė reportažą per TV Polonia.

                    https://vod.tvp.pl/video/wilnoteka,w...12020,50674240

                    Na, lietuviai savo renginiais įkrės tiems lenkams kaip tada 1920 metais ....

                    Buvo galima tikėtis, kad karantinas kažkiek koreguos minėjimų dienotvarkę, bus mažiau pomastikos, bet tokios ignoracijos žiniasklaidos sunku buvo tikėtis.

                    Taigi atėjo mūšio 100 metis
                    Visi tyli: Delfis tyli, Lrytas tyli. Niekur jokio interviu su istorikais. LRT Panorama nieko nerodo, Komercinės TV niekada tokiais dalykais niekada nesidomėjo.
                    Popiet pasirodė Lietuvos kariuomenės kariuomenės PiaRo skyriaus pranešimas, kurį visi išplatino.

                    Per vakar dieną internete paminėta tik tiek:


                    Nuoroda į karuomenės išplatintą straipsnį
                    Giedraičių mūšio pergalę primins naujas paminklas – stilizuotas pabūklas

                    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...uotas-pabuklas
                    https://m.diena.lt/naujienos/lietuva...atminti-997474

                    Pagūglinus su kitais raktinais žodžiais ir išplėtus paieškos laiką iki savaitės pavyko surasti Alkas.lt straipsnį ir Molėtų r. turizmo informacijos centro išplatintą video.
                    Alkas.lt 2020.11.17
                    Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100

                    http://alkas.lt/2020/11/17/lietuvos-...tus-100-video/

                    Giedraičių mūšiu-100

                    https://www.youtube.com/watch?v=YodW...el=MoletaiTVIC


                    Net ir svarbaus įvykio šimtmetis praėjo labiau nei kukliai. Ir to priežastis nėra vien karantinas. Tiesiosg istorija mažai kam įdomi.
                    Aišku, kur kas svarbiau "šimtmečio mūšiai Seime": Torčiuko pasekmės vienoje frakcijoje, promilių kiekis kandidato iš kitos frakcijos kraujyje prieš n metų, tatuiruotė su Lucjanu ar su kažkuo ant trečios frakcijos narės odos, vienos opozicinės frakcijos deputato triukšmingas pasitraukimas ir visiškas kitos frakcijos lyderio fiasko.

                    Tai tiek istorijos minėjimo Lietuvoje.

                    Comment


                      2000.11.30
                      Prieš 20 metų Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

                      World Heritage Committee Inscribes 61 New Sites on World Heritage List
                      30 November 2000
                      Lithuania/Russian Federation
                      Curonian Spit
                      Human habitation of this elongated sand dune peninsula, 98 km long and 0.4-4 km wide, dates back to prehistoric times. Throughout this period it has been threatened by the natural forces of wind and tide. Its survival to the present day has been made possible only as a result of ceaseless human efforts to combat the erosion of the Spit, dramatically illustrated by continuing stabilization and reforestation projects.

                      https://whc.unesco.org/en/news/184/
                      UNESCO puslpyje nurodytos vertingosios Kuršių nerijos savybės.

                      https://whc.unesco.org/en/list/994/
                      https://whc.unesco.org/en/list/994/gallery/&index=1

                      Comment


                        Normaliais laikais 2020 metai būtų turtingi kultūrai svarbių sukakčių - šiemet minimi 500 metų Rafaelio ir 250 metų Ludwigo van Beethoveno jubiliejai

                        Šią savaitę sukako 250 metų kai gimė Ludwig van Beethoven (1770 m. gruodžio 17 d. Bonoje)

                        https://lt.wikipedia.org/wiki/Ludwig_van_Beethoven


                        Kompozitorius Ludwig van Beethoven yra Europos Sąjungos himno autorius
                        ES himnui pasirinkta 1823 m. Ludwigo van Beethoveno sukurtos Devintosios simfonijos „Odė džiaugsmui“, kurią jis parašė pagal Friedricho von Schillerio 1785 m. sukurtas eiles.

                        https://europa.eu/european-union/abo...bols/anthem_lt
                        Kažkaip praėjusią ir šią savaitę TV ir internetinėje žiniasklaidoje apie šią 250 metų sukaktį nelabai buvo užsimenama.
                        Įvedus į Google jubiliato pavardę surenkami vos 3 puslapiai išvarfdintų pranešimų, kuriose vyrauja Jonavos, Biržų ir kitų rajonų viešųjų bibliotekų organizuoti renginiai. Puiku, kai bibliotekininkai tyliai dirba savo darbą


                        Kodėl pamirštas van Beethovenas, galima surasti daug paaiškinimų - Kalėdos, karantinas, ir kiti svarbūs dalykai,
                        Tačiau kai toks niekingas reikalas kaip kažkokios greito maisto užkandinės atidarymas per tą pačią savaitę sulaukia virš 10 puslapių publikacijų sąrašo, atrodo, pas mus kažkas ne visai tvarkoje su prioritetais.


                        Kas nori, tas švenčia jubiliejų, visų pirma Vokietija, nors jis priklauso visam pasauliui


                        Palikime sumuštinius juos mėgstantiems, verčiau paklausykime Beethoveno.

                        https://www.youtube.com/watch?v=ymr7...trumentalMusic
                        https://www.youtube.com/watch?v=W-fF...l=HALIDONMUSIC
                        Paskutinis taisė Romas; 2020.12.20, 12:38.

                        Comment


                          Prieš 100 metų nustatyta Lietuvos - Latvijos siena


                          Latviškas 1920-1921 m. žemėlapis su dar latviška Palanga

                          https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...os-gdyne-link/

                          Kievienam lietuviui kur kas svarbiau, kad jau 100 metų, kai Palanga yra lietuviška, o ne latviška.
                          Latvijos kariuomenį iš Palangos pasitraukė 1921 m. kovo 30 d., o Lietuva perėmė Palangą 1921 m. kovo 31 vidurdienį
                          Karšu izdevniecība Jāņa sēta. Latvijas vēstures atlants, 2005

                          Bernardinai.lt 2021.03.30
                          Kaip mes prieš 100 metų iš brolių latvių atgavome Palangos pajūrį
                          Nepavykus rasti priimtino kompromiso ir deryboms patekus į aklavietę 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų vadovai, tarpininkaujant Didžiosios Britanijos misijos vadovui Baltijos valstybėms Stevenui Talensui Rygoje pasirašė susitarimą „Dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražinei komisijai, susidedančiai iš 4 narių (po 2 atstovus iš kiekvienos šalies) ir Didžiosios Britanijos deleguoto jos pirmininko“. Jam buvo suteikta teisė priimti galutinį, neapskundžiamą sprendimą, jei abiem šalims nepavyktų susitarti. Palangos pajūrio ruože nuo 1918 m. rudens iki 1919 m. rudens stabilios valdžios nebuvo, bet Latvijos laikinoji vyriausybė čia stengėsi įvesti savo tvarką
                          (...)

                          1920 m. pabaigoje arbitražo komisijos pirmininku paskyrus Edinburgo universiteto profesorių lordą James‘ą Young‘ą Simpson‘ą (Džeimsą Jungą Simpsoną, 1873–1934), tuo metu dirbusį britų užsienio reikalų ministerijoje ir su Baltijos valstybių situacija susipažinusį Paryžiaus taikos konferencijos metu, darbai sparčiai pradėjo judėti į priekį.
                          Darbą pradėjusi 1920 m. gruodžio 29 d. jį baigė 1921 m. kovo 20 d. Lietuvos-Latvijos siena buvo suskirstyta į tris ruožus: Palangos, vidurinį (tarp Rucavos ir Alūkstos apskrities) ir pačios Alūkstos.
                          Nustatydama sieną komisija kraštutiniuose ruožuose vadovavosi ekonominiais ir politiniais abiejų valstybių interesais, o viduriniame – etniniu principu.
                          Per derybas palei sieną buvo atliekamas gyventojų surašymas, bet dėl to, kad kiekviena šalis stengdavosi jį pakreipti savo naudai, vykdavo ir išvažiuojamieji posėdžiai.

                          1921 m. sausio 6–10 dienomis J. Y. Simpsono vadovaujama arbitražinė komisija, viešėdama Palangoje, vertino jos lietuviškumą, apsistojusi grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose bendravo su jų šeimininku, apsilankiusi katalikų bažnyčioje po pamaldų klausinėjo vietinių žmonių nuomonės apie Palangos ateitį.
                          Komisija dirbo labai intensyviai ir savo darbą užbaigė gana greitai, J. Y. Simpsonui išlaikant absoliutų neutralumą abiejų pusių atžvilgiu. Jis 1921 m. kovo 21 d. paskelbė galutinį sprendimą dėl sienos nustatymo.

                          Lietuvos sienos su Latvija Baltijos pajūryje pradžios taškas buvo nustatytas ant jūros kranto 4,5 km atstumu į šiaurę nuo Šventosios, o Nidos žvejų kaimelis, nuo kurio siena beveik tiesia linija eina iki Šventosios upės, buvo paliktas Latvijai.
                          Lietuva gavo 19,5 km priėjimą prie jūros, jai atiteko 183,3 km² teritorijos, kai Latvijai – daugiau negu 290 km², nes priėjimas prie jūros buvo labiau vertinamas.

                          https://www.bernardinai.lt/kaip-mes-...langos-pajuri/
                          Profesoriaus Simpsono parašas ant žemėlapio su Lietuvai priskirta Palanga, Šventąja ir latvių gyvenama Būtinge (latv, Būtiņciems)

                          http://geosite.jankrogh.com/borders/ltlv/ltlv-0001.htm

                          Lietuvos ir Latvijos pasienio stulpas Nr. 0001
                          Foto 2008.05

                          P.S. Istorinis pasienio stulpas 2019 m. nukelntėjo per audrą, buvo užpustytas. Obeliskas neseniai buvo atkastas, jį ruošiamasi restauruoti

                          Daugiau apie 1920-1921 m. vykusį sienos nustatymą - temoje [LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

                          Comment


                            Latviška Palanga 1920-1921

                            Aizputės 10-ojo pėstininko pulko (10. Aizputes kājinieku pulks) kariai prie Palangos Lurdo


                            Žiemgalos artilerijos puko (Zemgales artilērijas pulks) kariai
                            Prie Palangos bažnyčios


                            Prie Palangos dvaro


                            Latvijos kariai prie Latvijos - Vokietijos sienos ties Nemirseta


                            Zudusī Latvija
                            http://www.zudusilatvija.lv/lv/objec...f9c225760869d/

                            Comment


                              Lietuviškai Palangai - 100 metų


                              Palangos perėmimo 100-osioms metinėms internete buvo kelis straipsnai, bet ypatingų iškilmių nebuvo
                              Čia kaltas ne karantinas, o tiesiog istorinių datų ignoravimas.

                              Kelios tų laikų nuotraukos, straipsnių nuorodos - pačioje

                              1921.03.31 Lietuvos kariuomenės kavalerijos dalinys peržengia triumfo vartus netoli Palangos.

                              Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
                              https://www.svyturiolaikrastis.lt/20...vijos-iskimes/

                              Lietuvos kariuomenė 1921 m. kovo 31 d. įžengia į Palangą.
                              Paulinos Mongirdaitės / Palangos kurorto muziejaus archyvo nuotrauka

                              https://www.bernardinai.lt/kaip-mes-...langos-pajuri/

                              1921.03.31 Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmės.
                              Antrame plane kairėje su skrybėle Steigiamojo Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Staugaitis. Tarp dalyvių matome ir Arbitražo komisijos Lietuvos delegacijos narį Antaną Smetoną.

                              Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
                              https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...os-gdyne-link/

                              Iškilmių dalyvio įspūdžiai
                              Lietuvos ūkininkas 1921.04.04

                              epaveldas.lt
                              https://welovelithuania.com/sveikini...ias-i-lietuva/

                              1921.03.31 Klaipėdos lietuvių kultūros draugijos „Aida” nariai Palangos pajūryje.

                              Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
                              https://www.svyturiolaikrastis.lt/20...vijos-iskimes/
                              https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...os-gdyne-link/

                              Latvija irgi dar prisimena tą datą. Vieni kitiems pretenzijų neturime. Tačiau pasitaiko ir tokių antraščių
                              Palangas atdošana Lietuvai – gudrs, vēsturisks lēmums vai Latvijas jaunākā brāļa sindroms?
                              Palangos atidavimas Lietuvą - išmintingas istorinis sprendimas ar Latvijos jaunesniojo brolio sindromas?
                              https://bnn.lv/bnn-peta-palangas-atd...indroms-381957

                              Keli Lietuvos žiniasklaidos straipsniai

                              Švyturys, Kretingos r. laikraštis 2021.03.30
                              Kovo 31-oji Palangoje: sukanka lygiai 100 metų, kaip įvyko Palangos perėmimo iš Latvijos iškimės
                              https://www.svyturiolaikrastis.lt/20...vijos-iskimes/
                              Bernardinai.lt 2021.03.30
                              Kaip mes prieš 100 metų iš brolių latvių atgavome Palangos pajūrį
                              https://www.bernardinai.lt/kaip-mes-...langos-pajuri/

                              LRT.lt 2021.03.30
                              Per žingsnį be pajūrio: kaip škotas profesorius padėjo Lietuvai atgauti Palangą
                              https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...tgauti-palanga

                              Atvira Klaipėda 2021.03.11
                              „Palanga mūsų“: svajonių apie Lietuvos Rivjerą ir Lietuvos Gdynę link
                              https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...os-gdyne-link/

                              Comment


                                Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                Palangos perėmimo 100-osioms metinėms internete buvo kelis straipsnai, bet ypatingų iškilmių nebuvo
                                Čia kaltas ne karantinas, o tiesiog istorinių datų ignoravimas.
                                Romas, mačiau per TV Palangos meras kalbėjo apie minėjimą ir sakė, kad deja dėl karantino greičiausiai neišeis prikviesti į miestą žmonių. Buvo numatytas kažkoks renginys, bet dabar viskas kiek kukliau: https://www.palanga.lt/renginiai/1/s...ciai/event-975

                                Comment



                                  Palanga Lietuvai. 100 metų. Palangos kurorto muziejaus video.

                                  Comment


                                    Sukako 60 metų, kai 1961 m. pirmasis žmogus Jurij Gagarin (Юрий Гагарин) sovietiniu laivu "Vostok" pakilo į kosmosą ir apskirdo palink žemę.

                                    http://cvo-samara.ru/projects/cosmos/

                                    Tuo metu vyko šaltasis karas ir lenktynės kosmose tarp Sovietų Sąjungos ir JAV..
                                    Sovietai pirmi paleido dirbtinį žemės palydovą arba sputniką 1957.10.04 ,primi pasiuntė žmogų į kosmosą, buvo ir kitų pasiekimų
                                    Kosminės pergalės yra dalis tuomtinio Sovietijos ir dabartinio Rusijos identiteto dalis - sąmonės lygmenyje tai buvo Sovietijos klestėjimo (bent kosmose) viršūnė

                                    1969 amerikiečiai pralenkė sovietus, kai 1969 m. liepos 21 d. Apollo 11 išsilaipno Menulyje. o vėliau pirmi paleido daugkartinio laidojiomo kosminius laivus.
                                    Nors šalių resursai buvo ir yra nesulyginama, tačiau Sovietija prioritetą teikė ne savo žmonių gerovei, o karo ir kosminei pramonei . Tos ginklavimosi varžybos nemažai prisidėjo prie pačios Sovietijos ekonomikos žlugimo.
                                    Kaip ten bebūtų, bet tai buvo kosminės eros pradžia, o bendradarbiavimas tarp Rusijos ir JAV tebevyskta kosmoso sferoj tebevyksta iki šiol.

                                    Vilnius lygiai prieš 60 metų
                                    1961 m. pavasaris
                                    Gedimino (dab. Katedros) aikštė išpuošta J.Gagarino skrydžio i kosmosą proga


                                    Kosmonautas J.Gagarin ir tuometinis Sovietijos vadovas N.VChruščiov
                                    Matosi LTSR VRM pastato kampas su socialine reklama "Išeidami iš namų išjunkite elektros prietaisus"

                                    FB Vaidas Žandaris 2020.03.05
                                    https://www.facebook.com/56165161561...01599116927025

                                    Comment

                                    Working...
                                    X