Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vokietijos gyventojų apklausos, pagal kurias apie du trečdalius respondentų sakosi bijantys kai kuriomis temomis viešai išsakyti savo nuomonę, verčia suklusti. Nemažiau neramina ir pastaruoju metu padažnėję kairiųjų ekstremistų bandymai šauksmais ar net smurtu blokuoti viešus politikų pasisakymus. Jei žodžio laisvės srityje „nepersiorientuosim“, kils grėsmė visai demokratijai, – perspėjo Bundestago viceprezidentas, laisvųjų demokratų (FDP) partijos narys Wolfgangas Kubicki.

    Jokia politinė grupuotė negali savintis teisės viena pati kalbėti tautos vardu“, – rašė teisininkas W. Kubicki dienraščio „Die Welt“ komentare. „Pasisakymo laisvė ribojama su nuoroda į Political Correctness, kai demokratiniu mainstreamu apsiskelbusieji manosi galį spręsti, apie ką leista diskutuoti, o apie ką – ne“, – dar tiesiau formulavo Bundestago prezidentas Wolfgangas Schäuble leidiniui „Bild“.

    Žodžio ir nuomonės reiškimo laisvė Vokietijoje jau ne pirmą sykį per pastaruosius metus atsiduria emocingų debatų centre, tačiau dar nė karto nebuvo taip atvirai šia tema diskutuota. Ir ne be pagrindo, – per vieną spalio savaitę visuomenę pasiekė net trys akivaizdaus žodžio laisvės suvaržymo atvejai, kai asmenims buvo atimta teisė viešai pasisakyti.

    Dėl kairuoliškų triukšmadarių Hamburgo universitete negalėjo skaityti paskaitų po pertraukos dėstytojauti grįžęs ekonomikos profesorius Berndas Lucke. Dėl panašaus profilio blokuotojų Getingeno miesto (Heseno žemė) rotušėje neįvyko susitikimas su buvusiu vidaus reikalų ministru Thomu de Maizière‘u, norėjusiu pristatyti savo knygą. Pagaliau Hamburgo universtiteto vadovybė neįsileido diskutuoti laisvųjų liberalų lyderio Christiano Lindnerio, motyvuodama, esą, universitetas neprivalo suteikti tribūnos politikams. Nors partijos „Kairė“ narei Sahrai Wagenknecht ir kairiojo sparno socialdemokratui Kevinui Kühnertui kalbėti universitete buvo leista.

    „Nacių kiaule, dink iš universiteto!
    “ Pirmoji B. Lucke, vieno iš AfD įkūrėjų, paskaita neįvyko, nes studentų organizacija „AStA“ (generalinis studentų komitetas) bei kairieji „aktyvistai“, tarp jų ir į universitetą atėjusios „Bobutės prieš dešinę“ (Omas gegen Recht), šauksmais bei skanduotėmis neleido jam kalbėti. Profesorius buvo netgi apstumdytas, jo pusėn skriejo popieriaus gniužulėliai ir lėktuvėliai, skambėjo skanduotės: „nacių kiaule, dink iš universiteto!“, – informavo laikraštis „Hamburger Morgenpost“.

    Juo gėdingiau, kad profesorius taip užsipultas Agathe‘s Lasch vardu pavadintoje auditorijoje, – triukšmaujantys studentai šiai žydų profesorei 1934 metais trukdė skaityti paskaitas (anuomet skanduota „žydiška kiaule!“), kol galiausiai ji buvo išvyta iš universiteto.

    Spalio 17 d. B. Lucke buvo priverstas palikti universiteto pastatą, lydimas policijos. Po savaitės, nors įėjimą į auditoriją šįkart saugojo penkiolika apsaugininkų, protestuotojai vis viena jėga įsiveržė vidun ir kartodami „Nėra teisės nacių propagandai!“, nutraukė paskaitą.

    Kairuoliškų studentų protestai prieš ekonomikos profesorių, anot dienraščio „Die Welt“ vyriausiojo redaktoriaus Ulfo Poschardto yra „politinė kvailystė“ jau vien dėl to, kad B. Lucke nuo 2015 metų AfD partijai nebepriklauso ir netgi pasisako prieš jos radikalėjimą.

    Atmosfera universitetuose keičiasi: vietoj diskusijų – grasinimai ir blokados B. Lucke‘s atvejis, deja, nėra tik reta išimtis. Pasak Vokietijos aukštųjų mokyklų sąjungos (DHV) prezidento Bernhardo Kempeno, „atmosfera aukštosiose mokyklose keičiasi. Political Correctness vardu vis labiau puolama universiteto esmė: tyrimų, mąstymo ir debatų laisvė“, – sakė jis prieš mėnesį dienraščiui „Die Welt“. Anot jo, nepatinkančius požiūrius mėginama ne argumentais paneigti, o tiesiog užslopinti „grasinimais, šitstormu, blokadomis, o kartais ir fiziniu smurtu“.

    Pasitaikė nemaža atvejų, kai profesoriai dėl maištautojų buvo priversti nutraukti tyrimų projektus; kai diskusijos galėjo vykti tik su policijos apsauga, arba kai referentai nutildyti šauksmais antifašizmo vardan, – rašo „Die Welt“. Tad Vokietijos universitetai, užuot buvę laisvo žodžio dvasine erdve, tampa jo suvaržymo vieta. Už viso to stovi rėksminga radikali mažuma ir tylinti dauguma, – apibendrino dienraščiui DHV prezidentas B. Kempenas.

    „Tai, kad smurtu užkertamas kelias paskaitoms, žemina mūsų demokratiją. Turėtų būti įmanoma išsakyti ir nuomonę, nesančią į kairę nuo vidurio, o ne būti tuoj pat nutildytam rėksnių“, – pasipiktinimo neslėpė laisvųjų demokratų lyderis Ch. Lindneris, neįsileistas diskusijoms į kairuolišką universitetą. Matyt, kairė „toleruoja tik savo nuomonę“ – įgėlė jis.


    Žmonės prikanda liežuvį, nes bijo „socialinių sankcijų“ Laisvųjų liberalų lyderį Ch. Lindnerį ramina tai, kad „formaliai garantuotai žodžio ir nuomonės reiškimo laisvei“ pavojus Vokietijai nėra iškilęs. Tačiau tam tikromis temomis diskurso erdvė yra susiaurėjusi, taip kad žmonės nebedrįsta išsakyti savo nuomonės, baimindamiesi „socialinių pasekmių“, – aiškino politikas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

    Apklausomis paremtos studijos (dažniausiai cituojamas Allensbacho visuomenės nuomonės tyrimo institutas) atskleidė: apie du trečdaliai vokiečių teigia prisibijantys laisvai reikšti nuomonę tam tikromis temomis, – visų pirma pabėgėlių, islamo, AfD ir patriotizmo.

    Kritinės nuostatos, tarkime, migracijos politikos klausimu, tuoj pat siejamos su rasizmu. Ch. Lindneris sakėsi pats patyręs, kad kaip tik dėl to – nenorėdami būti laikomi rasistais – žmonės vengia išvis viešai apie tai kalbėti. Juk ir politiniuose debatuose, net Bundestage, pabėgėlių politikos tema kritiškai pasisakantys iškart prilyginami AfD politikams.

    Tai – tik keli kraštutiniai susiaurėjusios debatų erdvės taškai, – nurodė laisvųjų liberalų politikas interviu „Deutschlandfunk“. Kai žmonėms dėl jų nuomonės išterliojamos namo sienos, tai, pasak jo, „jau ne žala, padaryta turtui, tai – jau žala demokratijai“.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=82645451
    Paskutinis taisė Kvailas; 2019.10.29, 14:58.

    Comment


      Nesu koks antisemitas, greičiau atvirkščiai, visada sakiau ir dabar sakau kad Lietuvai ir lietuviams yra labai daug ko verta pasimokyti iš žydų. Tačiau ir žydų yra visokių, kaip ir kiekvienoje kitoje tautoje. Vieni neleidžia nė prasižioti apie pačių žydų nusikaltimus nes labai nepolitkorektiška, kiti apkaltina savuosius iš žydų nelaimių darant nešvarų biznį. Štai JAV politologas parašė knygą. Koncentracijos stovyklas patyrusių žydų šeimoje gimęs Amerikos politologas kaltina Holokausto industriją išnaudojant žydų kančią pasipelnymo tikslais ir taip sumenkinant moralinę tikrųjų aukų kankinystės vertę.
      Pasak N. Finkelsteino, Holokausto industrija besiremdama nepateisinamomis holokausto išskirtinumo ir neracionalios bei amžinos nežydų neapykantos žydams dogmomis naudoja savo moralinę jėgą politiniam spaudimui, siekdama suteikti Amerikos interesus atstovaujančiam Izraeliui „aukų“ valstybės statusą ir taip apsaugoti jį ir sėkmingiausią JAV tautinę grupę, žydus, nuo bet kokios kritikos. Autorius mano, kad “stokojančių holokausto aukų” vardu keldama vis naujus kompensacijų ieškinius (Šveicarijos bankams, Vokietijos verslininkams, Rytų Europos kraštams), iš kurių tikrosios aukos teturi visai mažai naudos, Holokausto industrija pati labiausiai prisideda prie antisemitizmo palaikymo ir kurstymo.
      Stebėtina bet knyga išleista ir Lietuvoje - vėl gi visokių vanagaičių ir kukliansky dideliam pykčiui.

      Comment


        Taip, vien už žodžių junginio holokausto industrija pavartojimą galima sulaukti įvairių kaltinimų bei negražių epitetų.

        Comment


          Galima sakyti, kad ir tokios knygos yra problemos dalis. Politkorektiškumo ir jo challenginimo bėda ta, kad galima klijuoti nuomones vieną ant kitos ir apsimesti, jog einama link kompromiso, kai iš tiesų nuo jo tolstama.
          Tarp norinčių nepamiršti, norinčių pamiršti ir progresyvaus nuosaikumo (pripažįstam ir nebeeskaluojam) atsiranda grupuotės norinčių bekompromisio dėmesio ir netoleruojančių nuosaikumo, taip pat ir grupuotės tų, kurie bet kokį nuosaikumą laikys pasidavimu pirmąjai grupuotei.
          Po to su žiniasklaidos pagalba išpučiamas konfliktas, kuriame sudaromas vaizdas, jog naujosios grupuotės dominuoja ir taip yra radikalizuojami norintys pamiršti ir nenorintys pamiršti, o nuosaikieji demonizuojami kaip neturintys identiteto.
          Taip atsiranda x industrija, x antiindustrija, x antiantiindustrija ir t.t. kol suskaldoma visuomenė atsikvošėja jog garsiai rėkiančios mažumos žaidžia jos jausmais arba visiškai radikalizuojasi į kažkurią vieną pusę.

          Comment


            Goda Juocevičiūtė. Iš kurios pusės į Lietuvą slenka mutavusi kairuoliška ideologija?

            Ne tik valstybės institucijos už mūsų suneštus mokesčius, bet jau ir nevyriausybinės organizacijos, visokie krizių centrai bei užsienio struktūrų atplaišos mums iš skirtingų pusių vis įžūliau nurodinėja, kaip turime teisingai gyventi, kaip auklėti vaikus, ką sakyti, ką galvoti, ką toleruoti, o ko – ne, kokiomis ligomis sirgti, kam ir už ką efektyviai įskųsti darbdavį, kolegą ar kaimyną.
            Rūpestingi tėvai atveža į ligoninę per žaidimus susikūlusį mažių – atvejo vadybininkai horizonte šmėžuoja ryškiau nei gydytojas traumatologas.
            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...llbiBUKa0KYbmE

            Comment


              Rūpestingi tėvai atveža į ligoninę per žaidimus susikūlusį mažių – atvejo vadybininkai horizonte šmėžuoja ryškiau nei gydytojas traumatologas.
              Rūpestingi tėvai dar tik antrą savaitę geria, vaikas tik tris dienas nevalgęs, o Soroso finansuojami vaikagrobiai jau kaip maitėdos sukasi apie vargšę šeimą.
              If a lion could speak, we could not understand him.

              Comment


                Buvau iš vis tokios nuomonės, kad vakariečiai nemėgsta aplamai kalbėti, kad "kažkas negerai su tuo ar anuo". Girdisi legendos čia labiau Rytuose apie "vakariečių apsimestines šypsenas visur" ir iš to išplaukiančias pasekmes. Rytiečiai dažniau ir labiau linkę reikšti čia ir dabar kas su kažkuo yra negerai, jei laiko gėjų santykius nenatūraliu dalyku ir nesupranta kitaip, taip ir pasako, ypač jei tokia nuomonė plinta kolektyviai daugeliui.
                Paskutinis taisė PoDV; 2019.10.31, 00:37.

                Comment


                  Kalbėt nemėgsta, bet nemaža dalis nuomonę turi ir ją išsako privačioj aplinkoj ar po kelių bokalų... Sakyčiau rytų europiečiai daug laisvesni žmonės nei vakariečiai. Vakariečiai labai suspausti į savo vieno ir konkretaus tipo laisvės rėmus.

                  Comment


                    Surprise surprise, bet mes gyvenam ne akmens amžiuje.Kitas surpraizas - kad tokios kompanijos kaip Apple, Microsoft, Tesla ir pan. skatina savo darbuotojus būti atvirais, nes jų atvirumas pavirsta didesniu tų kompanijų pelnu,Visada yra galimybė būti Afrika, ir įsivaizduoti, kad mes kiečiausi, ir yra galimybė būti išsivysčiusia šalimi.

                    Comment


                      Tiesa dar gali būti toks dalykas kaip psichologinė higiena ir būti paprasčiausiai kultūringu (nesakyti ko nereikia ne vietoj ir ne laiku), kaip ir švariu, yra kokybiškio gyvenimo rodiklis.

                      Comment


                        Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                        Tiesa dar gali būti toks dalykas kaip psichologinė higiena ir būti paprasčiausiai kultūringu (nesakyti ko nereikia ne vietoj ir ne laiku), kaip ir švariu, yra kokybiškio gyvenimo rodiklis.
                        Būtent.
                        Dažnai tai, kas laikoma politkorektiškumu yra paprasčiausiai elementarus sveikas protas ir paprasčiausia kultūra.

                        Jei kažkas vadina visus musulmonus sheepfucker'iais, ir po to stebisi kad aplinkiniai į jį žiūri kreivai, tai yra todėl, kad tu esi nepraustaburnis dundukas, o ne todėl, kad visa šalis išprotėjo dėl politkorektiškumo.
                        If a lion could speak, we could not understand him.

                        Comment


                          Paprasčiausia kultūra ar paprasčiausia baimė?

                          Vokietijos policija pasiduoda neomarksistams

                          Apklausomis paremtos studijos (dažniausiai cituojamas Allensbacho visuomenės nuomonės tyrimo institutas) atskleidė: apie du trečdaliai vokiečių teigia prisibijantys laisvai reikšti nuomonę tam tikromis temomis, – visų pirma pabėgėlių, islamo, AfD ir patriotizmo.

                          Kritinės nuostatos, tarkime, migracijos politikos klausimu, tuoj pat siejamos su rasizmu. Ch. Lindneris sakėsi pats patyręs, kad kaip tik dėl to – nenorėdami būti laikomi rasistais – žmonės vengia išvis viešai apie tai kalbėti. Juk ir politiniuose debatuose, net Bundestage, pabėgėlių politikos tema kritiškai pasisakantys iškart prilyginami AfD politikams.
                          https://kaunoforumas.com/2019/10/30/...-ZJmvrL_NhIsYQ

                          Comment


                            Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                            Tiesa dar gali būti toks dalykas kaip psichologinė higiena ir būti paprasčiausiai kultūringu (nesakyti ko nereikia ne vietoj ir ne laiku), kaip ir švariu, yra kokybiškio gyvenimo rodiklis.
                            Kinija, Šiaurės korėja ar savo laiku SSRS bei nacių Vokietija turbūt buvo kokybiško gyvenimo etalonai

                            Comment


                              Galima sakyti, kad politinis korektiškumas yra individualistinių Vakarų visuomenių produktas. Kone pagrindinis individualizmo principas – kiekvienas asmuo yra vertingas ir gerbtinas, todėl geras tonas yra neįžeisti kito jausmų ir juos gerbti. Taip pat reikia gerbti ir kito asmeninę erdvę, todėl reikia vengti nebūtino fizinio kontakto ir išlaikyti distanciją.

                              Tuo tarpu kolektyvistinėse visuomenėse (kokia, lyginant su Vakarais, yra ir mūsų Lietuva) kito jausmai nėra toks svarbus dalykas. Ir todėl stinga ne tik politinio korektiškumo, bet ir apskritai korektiškumo. Pavyzdžiui, nevengiama uždavinėti klausimų apie asmeninį gyvenimą (pajamas, šeiminę padėtį), komentuoti įvairius delikačius dalykus (kito išvaizdą, aprangą) ir dalinti patarimus (aš tai kitaip tavo vietoj būčiau daręs...)

                              Comment


                                Parašė Aukštaitis Rodyti pranešimą
                                Galima sakyti, kad politinis korektiškumas yra individualistinių Vakarų visuomenių produktas. Kone pagrindinis individualizmo principas – kiekvienas asmuo yra vertingas ir gerbtinas, todėl geras tonas yra neįžeisti kito jausmų ir juos gerbti. Taip pat reikia gerbti ir kito asmeninę erdvę, todėl reikia vengti nebūtino fizinio kontakto ir išlaikyti distanciją.

                                Tuo tarpu kolektyvistinėse visuomenėse (kokia, lyginant su Vakarais, yra ir mūsų Lietuva) kito jausmai nėra toks svarbus dalykas. Ir todėl stinga ne tik politinio korektiškumo, bet ir apskritai korektiškumo. Pavyzdžiui, nevengiama uždavinėti klausimų apie asmeninį gyvenimą (pajamas, šeiminę padėtį), komentuoti įvairius delikačius dalykus (kito išvaizdą, aprangą) ir dalinti patarimus (aš tai kitaip tavo vietoj būčiau daręs...)
                                Na tai kad nelabai. Tarkime bendruomeniškoje Japonijoje politkorektiškumas (of sorts) yra tiesiog neatsiejama kultūros dalis.

                                Na o individualistiniuose Vakaruose individas tikrai nėra "vertingas ir gerbtinas" per se. Atvirkščiai, individas yra vertingas ir gerbtinas tik tiek, kiek jis to nusipelno.
                                If a lion could speak, we could not understand him.

                                Comment


                                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                  Kinija, Šiaurės korėja ar savo laiku SSRS bei nacių Vokietija turbūt buvo kokybiško gyvenimo etalonai
                                  Kinija - kultūringa (ir higieniška) šalis?
                                  Oh boy....
                                  Matomai buvome skirtingose Kinijos dalyse.
                                  If a lion could speak, we could not understand him.

                                  Comment


                                    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                    Na tai kad nelabai. Tarkime bendruomeniškoje Japonijoje politkorektiškumas (of sorts) yra tiesiog neatsiejama kultūros dalis.

                                    Na o individualistiniuose Vakaruose individas tikrai nėra "vertingas ir gerbtinas" per se. Atvirkščiai, individas yra vertingas ir gerbtinas tik tiek, kiek jis to nusipelno.
                                    Čia terminų apibrėžimo reikalas, bet nėra individualumo ir politkorektiškumo konflikto. Yra individualumo ir visuomeniškumo konfliktas, kuris gali būti sprendžiamas kompromisu, represija arba nesprendžiamas politkorektiškumu.
                                    Kompromisas nebūtinai bus viduriukas, visuomenės pasirenka pačios kur brėžti liniją ir ką aukoti, o Japonijos bendruomeniškumas yra kompromiso rezultatas.
                                    Tiesa, dabar keičiantis Japonijos visuomenei keičiasi šiek tiek ir pats konfliktas, todėl norint išlaikyti status quo atsiranda represijos požymių.
                                    Politkorektiškumo ištakas (kaip ir beveik visko) galima surasti senovės Graikijoje, tik ten tokios idėjos buvo atmestos panašiai kaip antiutopija.
                                    Mūsų laikų vakarietiškas politkorektiškumas yra ne tik antiutopija bet ir įrankis radikalams, norintiems destabilizuoti visuomenę. To paskatos gali būti įvairios bet liberalizacijos ir finansinių barjerų išnykimo dėka tai iš esmės įsitvirtina kaip profesionali veikla.
                                    Dabar turim situaciją, kuomet visokios mažumos leidžia tokiems radikalams jas atstovauti (nebūtinai suteikus mandatą, dažnai su identity theft pagalba), visuomenė tuo tarpu priešinasi destabilizavimui ir rezultate yra skaldoma, į priekį veržiasi ultra-dešiniosios idėjos ir t.t. Neveltui vis garsiau kalbama, kad dabartinė vyraujanti retorikos kryptis yra visai ne visuomenės progresas, o antiprogresas.

                                    Comment


                                      Tiesiog replikavau kad politkorektiškos gali būti tiek individualizmu, tiek bendruomeniškumu paremtos visuomenės.
                                      If a lion could speak, we could not understand him.

                                      Comment


                                        Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                                        Rytiečiai dažniau ir labiau linkę reikšti čia ir dabar kas su kažkuo yra negerai, jei laiko gėjų santykius nenatūraliu dalyku ir nesupranta kitaip, taip ir pasako
                                        Ir visi toliau ilgai ir laimingai gyveno

                                        Comment


                                          Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                          Na tai kad nelabai. Tarkime bendruomeniškoje Japonijoje politkorektiškumas (of sorts) yra tiesiog neatsiejama kultūros dalis.

                                          Na o individualistiniuose Vakaruose individas tikrai nėra "vertingas ir gerbtinas" per se. Atvirkščiai, individas yra vertingas ir gerbtinas tik tiek, kiek jis to nusipelno.

                                          Kas dėl Japonijos – ar ji Vakarų standartais tikrai yra politkorektiška? Nes straipsnių apie rasizmą ir ksenofobiją Japonijoje galima rasti nemažai: Japan racism 'deep and profound'.

                                          Dėl pagarbos klausimo: čia turbūt kyla problema dėl pagarbos sąvokos. Vakarietiška pagarba ir yra tiesiog siekis neįžeisti kito jausmų ir nepastatyti jo į nepatogią padėtį, o ne koks nors ypatingas meilikavimas ar lankstymasis. O tas „pagarbą reikia užsitarnauti“ yra būtent labiau rytietiškas-kolektyvistinis požiūris, kur svarbesnė socialinė hierarchija. Dar vienas svarbus aspektas kolektyvistinėse visuomenėse – skirstymas į savus ir svetimus. Čia iš dalies ir slypi atsakymas, kodėl nevakarietiškoms visuomenėms nusispjaut ant to politkorektiškumo. Bulgarų akademikas Michaelas Minkovas gerai užčiuopė šios savų-svetimų perskyros esmę:
                                          ​​​​​​​Exclusionism versus universalism is a dimension derived from three national statistics. It depicts a contrast between the cultures of the least developed nations, where friends and relatives exchange various favours and privileges, but exclude strangers from this circle, and the cultures of the richest nations where people are not normally treated on the basis of what group they belong to. This explains why poor societies are invariably characterized by strong nepotism, corruption, and a relative lack of considerateness towards strangers, resulting in high road-death tolls, racist and sexist practices and other similar phenomena that Westerners consider abhorrent.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X