Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    pradėjo temą Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

    Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

    Norėjosi sukurti tokią temą po to, kai kažkas Vokietijoje neleido rašyti vaikamas laikų Kalėdų seneliui dėl GDPR (asmens duomenų regalmento) pažeidimų.
    Šiandien pasirodė naujiena apie tai, kad vaikams neleidžiama darželyje ateiti į karnavalą su indėnų kaukėmis, nes kažkas gali pasijusti diskriminuojamas.

    Ta tema turbūt nepritrūks medžiagos, nes išsidirbinėjančių leftistų bent Europoje tik daugėja.
    Paskutinis taisė Romas; 2019.03.10, 16:05. Priežastis: Pakeistas išsireiškimas į politkorektišką

  • Kvailas
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
    Kartais labai lengva būti politkorektiškais, iki kol neprireikia realiai atsakyti už savo žodžius.
    Reportažiukas iš Švedijos, LOL : ))))

    Attached Files

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Kartais labai lengva būti politkorektiškais, iki kol neprireikia realiai atsakyti už savo žodžius.
    Reportažiukas iš Švedijos, LOL : ))))

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Švenčionėliuose, bet tai juk Vilniaus regionas, ir kažkokių pastebimų skirtumų nuo Vilniaus mentalitete nepastebiu. Toki pati daugiatautė aplinka, toks pats tautybės nereikšminimas.
    Tai nekorektiškas lyginimas. Priedo, neaišku apie kokius laikus kalbame. Švenčionėliai yra provincija, o Vilnius, kaip ne kaip, nuo 1939 m. Lietuvos Respublikos sostinė.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Švenčionėliuose, bet tai juk Vilniaus regionas, ir kažkokių pastebimų skirtumų nuo Vilniaus mentalitete nepastebiu. Toki pati daugiatautė aplinka, toks pats tautybės nereikšminimas.
    Kiek tomaševskininkų turit savivaldybėj? O kiek yra pvz Vilniaus rajone ar Šalčininkų rajone? Taip pat didelsi skirtumas kiek yra pirmos-antros-trečios naujakurių Švenčionėliuose (apart Miško uosto), ir kiek Vilniaus apylinkėse.

    Neesu labai daug laiko praleidęs Švenčionėliuose, bet bendrai iš jausmo atmosfera skiriasi nuo Nemenčinės, Trakų ar Šalčininkų rajono. Ir visuose šituose lygiai taip pat yra skirtumų tarpusavyje.

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Gal Vilniuje aš ne ten vaikštau ir ne su tais bendrauju, kad nepakliūnu ant nacikų (jokios tautybės). Atrodo praktiškai visur būnu, daug kur turiu pažįstamų, bet atvirų nacionalistų nematau. Daugiatautėje aplinkoje visada yra labai nepalanki aplinka nacionalizmui.
    Vilniuje visokio tipo nacionalistų n kartų daugiau nei sąlyginai homogeniškame Kaune

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Emocijas suaugę ir psichiškai sveiki žmonės turi kontroliuoti, o ne emocijos kontroliuoti juos, tai elementari taisyklė. Kas gi nematė tokių, kurie pradeda rėkti, šakotis, net grasinti, o kai dėl šito prasideda problemos - tada "oi aš nenorėjau, oi aš pasikarščiavau". O kam tai įdomu? Reikia valdytis. Duosiu dabar kam nors į snukį, o paskui "oi pasikarščiavau". Nedaroma taip.
    Jei prieinama iki davimo į snukį, tai čia jau yra užslėptų emocijų proveržis. Grąsinimai ir t.t. taip pat. To dažnai galima išvengti jei nebijoma savęs pačio, pripažinti savo mintis, konstruktyviai išliejamos emocijos joms neprisikaupus. O emocijų užgniaužimas, kad negalima taip galvoti nes nu kaip čia dabar atrodys neveda į šviesesnį rytojų ir geresnę psichinę sveikatą. Nu bent moderni pykčio valdymo psichologija.

    Visokie islamo teroristai vakaruose būtent ir yra tokios valdomų emocijų kultūros produktai. Jaučias nepritapę visuomenėje, pyksta, emocijų negali rodyti, nes nu vyrai ir t.t.... Galiausiai prasiveržia labai nekonstruktyviais būdais. Mokyklų šaudynės irgi panašiai išsivystoi.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai tu Vilniuje ar Švenčionėliuose augai? Šiaip Švenčionėliai ir Vilniaus apylinkės mano pastebėjimu labai skiriasi. Turbūt esminis skirtumas, kad Švenčionėliuose yra kaip rodos su tavim šnekėjom tam tikra vietinė susimaišius kultūra ir žmonės identifikuojasi kaip būtent ta kultūra. Vilniuje ir artimuose priemiesčiuose situacija kitokia, yra didesnė getoizacija ar subkultūrizacija ar dar kaip pavadinsi. Galima būtų svarstyti, kad Vilniaus senieji gyventojai kitokie, o čia tik pokario atvykėliai ir jų palikuonys taip elgiasi. Bet asmeniškai teko susidurti ir su labai konkrečiu "chamai litovcai" požiūriu iš tų taip sakant senųjų gyentojų. Aišku gal tai dalinai yra pasekmė 1939-1940 ir vėlesnių įvykių. Bet faktas lieka faktu, kad tikrai nėra taikaus sugyvenimo ir visi mieli ir pūkuoti apart kelis fašystus-nacionalistus



    Moderni psichologija sako, kad nesveikiausia yra kaupti emocijas savyje. Jei jos kyla - geriau konstruktyviai nuleisti garą ir bandyti spręsti kertines priežastis. Simptomų glušinimas nepadeda.
    Švenčionėliuose, bet tai juk Vilniaus regionas, ir kažkokių pastebimų skirtumų nuo Vilniaus mentalitete nepastebiu. Toki pati daugiatautė aplinka, toks pats tautybės nereikšminimas.

    Gal Vilniuje aš ne ten vaikštau ir ne su tais bendrauju, kad nepakliūnu ant nacikų (jokios tautybės). Atrodo praktiškai visur būnu, daug kur turiu pažįstamų, bet atvirų nacionalistų nematau. Daugiatautėje aplinkoje visada yra labai nepalanki aplinka nacionalizmui.

    Emocijas suaugę ir psichiškai sveiki žmonės turi kontroliuoti, o ne emocijos kontroliuoti juos, tai elementari taisyklė. Kas gi nematė tokių, kurie pradeda rėkti, šakotis, net grasinti, o kai dėl šito prasideda problemos - tada "oi aš nenorėjau, oi aš pasikarščiavau". O kam tai įdomu? Reikia valdytis. Duosiu dabar kam nors į snukį, o paskui "oi pasikarščiavau". Nedaroma taip.

    Ir beje, tokie emocijų nuleidėjai neatrodo labai sveiki.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Kaip galima sakyt, kad žodžiai turi nulinę vertę, jei visi 8 šios temos puslapiai yra diskusijos apie žodžių pasekmes.
    O juokimasį iš savęs prilyginti juokimuisi iš kitų tai čia iš vis prasilenkimas su elementaria logika. Nebent, kaip kad Tomizmas minėjo, šalies pilietis dergiasi iš savo paties tautos, (kas Lietuvoje daroma net nepagrįstai ir nuolat), o tai iš esmės ir yra dergimasis iš kitų žmonių.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Niekada nei Vilniuje, nei aplinkiniuose regionuose neturėjau panašių patirčių, nors gimiau ir augau čia.
    Tai tu Vilniuje ar Švenčionėliuose augai? Šiaip Švenčionėliai ir Vilniaus apylinkės mano pastebėjimu labai skiriasi. Turbūt esminis skirtumas, kad Švenčionėliuose yra kaip rodos su tavim šnekėjom tam tikra vietinė susimaišius kultūra ir žmonės identifikuojasi kaip būtent ta kultūra. Vilniuje ir artimuose priemiesčiuose situacija kitokia, yra didesnė getoizacija ar subkultūrizacija ar dar kaip pavadinsi. Galima būtų svarstyti, kad Vilniaus senieji gyventojai kitokie, o čia tik pokario atvykėliai ir jų palikuonys taip elgiasi. Bet asmeniškai teko susidurti ir su labai konkrečiu "chamai litovcai" požiūriu iš tų taip sakant senųjų gyentojų. Aišku gal tai dalinai yra pasekmė 1939-1940 ir vėlesnių įvykių. Bet faktas lieka faktu, kad tikrai nėra taikaus sugyvenimo ir visi mieli ir pūkuoti apart kelis fašystus-nacionalistus

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Kas tikrai nesveika individams ir visuomenei, tai taškymasis emocijomis, tautinės įtampos skatinimas ir piliečių skaldymas pagal visokius požymius.
    Moderni psichologija sako, kad nesveikiausia yra kaupti emocijas savyje. Jei jos kyla - geriau konstruktyviai nuleisti garą ir bandyti spręsti kertines priežastis. Simptomų glušinimas nepadeda.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Klausimas turėtų būti ne kiek "galima legalizuoti", bet išvis naudojama kažkokia kitokia paradigma. Politkorektiškumas nėra sveika nei individams, nei visuomenei.



    Mano patirtis Vilniuje ir jo apylinkėse visiškai kitokia. Tiek iš lietuviško, tiek iš rusiško/sovietinio, tiek iš lenkiško/tuteišiško nacionalizmo pusės. Ir ne tik juokeliai, bet ir pasiūlymai į nosį už neteisingą pasisveikinimą neteisingam kieme ar Lietuvos rinktinės marškinėlius be jokių dviprasmiškų užrašų. Giminėj irgi visokių istorijų yra. Beje, nacionalistinis (gal greičiau šovinistinis) nusistatymas buvo ne iš lietuvių pusės. Mokykloj irgi pasitaikydavo diskusijų kai pasiskirstymas būdavo būtent pagal etnines linijas.
    Niekada nei Vilniuje, nei aplinkiniuose regionuose neturėjau panašių patirčių, nors gimiau ir augau čia.

    Kas tikrai nesveika individams ir visuomenei, tai taškymasis emocijomis, tautinės įtampos skatinimas ir piliečių skaldymas pagal visokius požymius.

    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tas pats.
    Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.
    Tie, kas Delfyje siūlė susidoroti su žydais, jau sužinojo kad ne visai nulinę.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą
    Tu rimtai čia ar apsimeti?
    Aš visada kalbu rimtai.
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Jis baltarusas.
    Iš kur ištraukei šitą netiesą?

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Žiūriu viena populiariausiu temų forume pasidarė Žinoma kažkoks politkorektiškumas (o tiesiog mandagumas) reikalingi. Bet kaip ir visur velnias slypi detalėse. Kur riba tarp to kas galima ir kas ne ? Kaip pradžioje minėtas draudimas vaikams rengtis indėnais. Kas įvertins, kad indėnai įsižeidė ? Bus 10 įsižeidusių indėnų, nes vaikai neteisingai apsirengę, bet gal bus 10 ir patenkintų indėnų, kad jų kultūra vienokiu ar kitokiu būdu bet propaguojama.
    Pateiksiu dar konkretesnį pavyzdį. Prieš kelis metus rusai nufilmavo serialą "Palanga" - kaip keli rusų nusikaltėliai bėga iš Rusijos ir patenka į Lietuvą ir galiausiai čia apsistoja. Filme vaidina vien rusų aktoriai (ir keli latviai) ir lietuvius vaidinantys aktoriai kalba lietuviškai (diktorius skaito rusišką tekstą "ant viršaus"). Žinoma lietuviškai kalba tragiškai, kai kada komiškai skamba frazės (aktoriai žinoma nemoka lietuviškai, tik skaito jiems duotą nesuprantamą tekstą). Dalis lietuvių pasipiktins tokiu lietuvių kalbos darkymu, bet dalis džiaugsis, kad aplamai kitataučiai aktoriai kalba lietuviškai. Tai yra pagrindas įsižeisti ar ne ? Be to filme lietuviai vaizduojami kaip teigiami herojai, tačiau jaučiami akivaizdūs stereotipai: lietuviai - geri, dori, sąžiningi, lėtapėdžiai naivuoliai, o rusai - gudrūs, protingi, greiti, bet sukti ir nesąžiningi, be to tvarkos nemėgstantys. Dalis lietuvių džiaugsis tokiu iš esmės teigiamu vaizdiniu, kita dalis piktinsis stereotipų propagavimu. Ar tai pagrindas įsižeisti ? Ar reikia kalti autorius prie sienos už akivaizdų stereotipų propagavimą ?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą

    Tu rimtai čia ar apsimeti?
    Jis baltarusas. O kaip visi žinome, bulbašai nėra patys protingiausi žmonės žemėje.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tas pats.
    Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.
    Tu rimtai čia ar apsimeti?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Iš savęs juoktis yra viena, iš kito - visai kas kita.
    Tas pats.
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Nors jeigu lietuvis viešoje erdvėje dergsis iš savo tautos, tai irgi bus neapykantos kurstymas žmonių grupei, nesvarbu kad esi jos narys.
    Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti
    Klausimas turėtų būti ne kiek "galima legalizuoti", bet išvis naudojama kažkokia kitokia paradigma. Politkorektiškumas nėra sveika nei individams, nei visuomenei.

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    bet kokie nacionalistiniai juokeliai priimami kaip labai didelė gėda <...> Vilniuje irgi yra panašiai.
    Mano patirtis Vilniuje ir jo apylinkėse visiškai kitokia. Tiek iš lietuviško, tiek iš rusiško/sovietinio, tiek iš lenkiško/tuteišiško nacionalizmo pusės. Ir ne tik juokeliai, bet ir pasiūlymai į nosį už neteisingą pasisveikinimą neteisingam kieme ar Lietuvos rinktinės marškinėlius be jokių dviprasmiškų užrašų. Giminėj irgi visokių istorijų yra. Beje, nacionalistinis (gal greičiau šovinistinis) nusistatymas buvo ne iš lietuvių pusės. Mokykloj irgi pasitaikydavo diskusijų kai pasiskirstymas būdavo būtent pagal etnines linijas.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Daug žmonių kaip tik dažnai megsta pasijuokti iš jų tautai priskiriamų stereotipų.
    Iš savęs juoktis yra viena, iš kito - visai kas kita.

    Nors jeigu lietuvis viešoje erdvėje dergsis iš savo tautos, tai irgi bus neapykantos kurstymas žmonių grupei, nesvarbu kad esi jos narys.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti - pavyzdžiui, kad būtų galima legaliai viešai pasakyti "Lietuvos lenkai tokie ir anokie"? Bet tai yra ne tik bjauru, bet netgi nelogiška ir pakankamai kvaila iš grynai faktinės - loginės pusės, nes žmonių bendruomenė niekada nebūna vienalytė, ji susideda iš skirtingų individų, ir pasakymas "jie tokie ir anokie" yra tuščias, beprasmis, nes tūkstančiai žmonių
    Daug žmonių kaip tik dažnai megsta pasijuokti iš jų tautai priskiriamų stereotipų.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Dalinai susijus tema yra pykčio valdymas. Klasikinis pykčio valdymo supratimas yra "būk mandagus, nerodyk pykčio ir tyliai sėdėk". Nu toks politkorektiškas požiūris. Bet moderni psichologija sako, kad tai yra žalinga tiek individui, tiek visuomenei. Sveiku pykčio valdymu laikomas mokėjimas išreikšti pyktį. Užbėgant už akių pasiūlymams į nosį - "mokėjimas išreikšti pyktį" reiškia kontroliuojamai ir nuosaikiai nuleisti garą. Laikoma, kad tai naudinga dviem aspektais. Pirma, nekaupiamas pyktis. Susikaupus pykčiui ir pratrūkus daug sunkiau save kontroliuoti ir pykčio išreiškimas būna daug drastiškesniais būdais. Žmogus gali gerai net nesuprasti dėl ko jam n laiko kaupiasi pyktis. Antra, visuomenei daug sveikiau matyti dėl ko žmonės pyksta, o ne tyliai sėdėti ir įsivaizduoti, kad viskas gerai. Kai tuo tarpu visi viduje verda, bet suspaudę žandukus tyliai sėdi. O kai tai pratruksta pasekmės būna liūdnos.

    Lengvi pasišaipymai iš esmės ir yra tas nedidelis pykčio nuleidimas. Aišku būtų galima konstruktyviau naudoti ir t.t. Bet bandant juos užkardyti atsiremiama į daug didesnę problemą, kad pyktis vis dar yra, bet jis neišreiškiamas. Čia kaip su keiksmažodžiais - lyg ir nemandagu, bet daug sveikiau riebiai nusikeikt nei visą dieną nešiotis savyje.

    Iš esmės politkorektiškumas yra savotiška puritoniškumo reinkarnacija.
    Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti - pavyzdžiui, kad būtų galima legaliai viešai pasakyti "Lietuvos lenkai tokie ir anokie"? Bet tai yra ne tik bjauru, bet netgi nelogiška ir pakankamai kvaila iš grynai faktinės - loginės pusės, nes žmonių bendruomenė niekada nebūna vienalytė, ji susideda iš skirtingų individų, ir pasakymas "jie tokie ir anokie" yra tuščias, beprasmis, nes tūkstančiai žmonių niekada nebus visi kaip vienas. Tai kažkam reikia, kad tokie kvaili pasakymai būtų leidžiami? Bet jie neduoda nieko konstruktyvaus, tik įžiebia beprasmiškas aistras ir konfliktus, sudaro lūžius tarp valstybės piliečių.

    Mano gimtajame Švenčionių rajone, tarkime, kiek atsimenu nuo pat vaikystės - tokio dalyko kaip tautybė dauguma kasdieniniame bendravime net nepastebi ir jo nereikšmina, o bet kokie nacionalistiniai juokeliai priimami kaip labai didelė gėda juos vartojančiam, nederamas išsišokimas. Taip buvo dar tada, kai Lietuva dar nebuvo ES ir niekas net nežinojo žodžio "politkorektiškumas" - žinojo kitą žodį "mandagumas", kas yra pakankamai panašu. Vilniuje irgi yra panašiai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Dalinai susijus tema yra pykčio valdymas. Klasikinis pykčio valdymo supratimas yra "būk mandagus, nerodyk pykčio ir tyliai sėdėk". Nu toks politkorektiškas požiūris. Bet moderni psichologija sako, kad tai yra žalinga tiek individui, tiek visuomenei. Sveiku pykčio valdymu laikomas mokėjimas išreikšti pyktį. Užbėgant už akių pasiūlymams į nosį - "mokėjimas išreikšti pyktį" reiškia kontroliuojamai ir nuosaikiai nuleisti garą. Laikoma, kad tai naudinga dviem aspektais. Pirma, nekaupiamas pyktis. Susikaupus pykčiui ir pratrūkus daug sunkiau save kontroliuoti ir pykčio išreiškimas būna daug drastiškesniais būdais. Žmogus gali gerai net nesuprasti dėl ko jam n laiko kaupiasi pyktis. Antra, visuomenei daug sveikiau matyti dėl ko žmonės pyksta, o ne tyliai sėdėti ir įsivaizduoti, kad viskas gerai. Kai tuo tarpu visi viduje verda, bet suspaudę žandukus tyliai sėdi. O kai tai pratruksta pasekmės būna liūdnos.

    Lengvi pasišaipymai iš esmės ir yra tas nedidelis pykčio nuleidimas. Aišku būtų galima konstruktyviau naudoti ir t.t. Bet bandant juos užkardyti atsiremiama į daug didesnę problemą, kad pyktis vis dar yra, bet jis neišreiškiamas. Čia kaip su keiksmažodžiais - lyg ir nemandagu, bet daug sveikiau riebiai nusikeikt nei visą dieną nešiotis savyje.

    Iš esmės politkorektiškumas yra savotiška puritoniškumo reinkarnacija.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Bet geras indikatorius link ko juda visuomenės požiūris. Prieš n metų #meToo būtų atrodęs kaip iš fantastikos srities. Dabar tai daro realią įtaką žmonių gyvenimams. Gal neužilgo ir teisėsauga pradės kitaip vertinti atvejus kai moteris lyg ir sutiko, bet po nusprendė, kad ją paveikė savo įtaka, kaip Louis CK atveju. O įsigalėjus tokiam požiūriui, kad smurtas prieš moterį yra ir gavus jos sutikimą pasinaudojant pranašesnė padėtimi visuomenėje...
    O kodėl užmirštamas priešingas variantas? - smurtas prieš vyrus. Juk tokių atvejų taip pat yra nemažai.

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X