Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Seimo rinkimų apygardų dydžio ir ribų pakeitimai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Seimo rinkimų apygardų dydžio ir ribų pakeitimai

    Vidutinėje rinkimų apygardoje Lietuvoje yra 36140 rinkėjų (jei įskaičuoti ir užseinyje balsuojančius - 36.687).
    Pasirodo, didžiausios ir mažiausios rinkimų apygardos rinkėjų skaičius skiriasi lygiai pusantro karto.

    Kelios apygardos su didžiausiu, artimu vidurkiui ir mažiausiu rinkėjų skaičiumi

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...query=&p_tr2=2

    Pastebimai didesnės apygardos yra Vilniuje ir didelių miestų priemiesčiuose, o Kaune (su kai kuriomis išimtimis) mažesnės.
    Pvz., Vilniuje rinkimų apygardos rikėjų skaičius svyruoja nuo 39,0 iki 42,6 tūkst. Naujamiesčio apygardoje yra 35,2 tūkst. rinkėjų, bet pridėjus užsienyje balsuojančius jų bus net 48,8 tūkstančio.
    Kaune 5 apygardose yra 28,9-31 tūkst. rinkėjų, tik dviejose yra virš 39 tūkst.

    Vienas deputatas atstovauja rinkėjų:



    Pagal dabartinius rinkėjų sąrašus (be užsienyje esančių ir be kitur deklaravusiųjų):
    - Vilniuje (su priemiesčiais) turėtų būti bent 2 papildomos apygardos
    - Kaune - viena mažiau
    - Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose - "šiek tiek" daugiau
    - kaimiškoje Lietuvos teritorijoje - viena-dviem apygardomis mažiau


    Apygardų skaičiaus pokytis - jei visose būtų po 36,1 tūkst. rinkėjų



    Aišku, rinkimų apygardos - ne vaistinė, kur galima tiksliai pamatuoti. Gal iki kitų rinkimų apygardos bus vienodesnio dydžio.
    Tokių pakeitimų turbūt neįmanoma padaryti tik VRK sprendimais - reikia platesnio susitarimo.


    Bet kokiu atveju reikia gerbti rinkimų rezultatus pagal dabartines taisykles.

  • Romas
    replied
    BNS 2019.07.02
    Nustatyto dydžio nebeatitinka 18 rinkimų apygardų
    Dėl demografinių pokyčių nustatyto dydžio nebeatitinka 18 rinkimų apygardų: dešimt yra per didelės ir aštuonios – per mažos, sako Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas.

    „2016 metais visos apygardos atitiko nustatytą dydį, nei viena neviršijo leistino nuokrypio. Dabartinė situacija – jau 18 vienmandačių apygardų neatitinka nustatyto dydžio“, – antradienį Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) sakė VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas R.Tučas.


    Anot mokslininko, rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršijančių apygardų yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o sumažėjusios – kaimiškos apygardos, tarp jų Sėlos, Zanavykų ir kitos. Jau šiuo metu per didelės yra sostinės Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Nemenčinės; Kauno regione – Raudondvario ir Aleksoto-Vilijampolės; Klaipėdos regione – Danės ir Gargždų apygardos.

    Mažiau nei leistiną nuokrypį turi Kuršo, Plungės, Šilutės, Zanavykų, Vilkaviškio, Sėlos, Anykščių-Panevėžio, Molėtų-Širvintų apygardos.
    Įvertinus prognozuojamus gyventojų pokyčius per 2020 metų Seimo rinkimus nuokrypis jau bus viršijamas 25 apygardose – 13 bus per didelės ir 12 per mažos, pažymi R.Tučas.

    Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, projektai, kaip siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas, visuomenei turėtų būti pristatyti spalio mėnesį, o galutinės apygardų ribos patvirtintos iki metų pabaigos

    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...rdu-56-1168156

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Jei skaičiuoti tik oficialius emigrantus tuomet jiems reikėtų ne vienos apygardos.
    Tačiau su nykstamai mažu balsavimo aktyvumu rinkimai neįvyktų kelis kartus ir galų gale laimėtų koks nors kandidatas už kurį balsavo, pvz. 1000 rinkėjų. Tai būtų labiau nei nesąžininga Lietuvoje gyvenančių žmonių atžvilgiu.

    Bet tai atskira tema, neturinti nieko bendro su rinkimų apygardų ribų nustatymu

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Teisiškai aktyvumo negali iš anksto taikyti apygardos rinkėjų skaičiaus nustatyme

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Jie priskirti Naujamiesčio apygardai, bet balsavimo aktyvumas šiame segmente yra apgailėtinas.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Kiek žinau emigrantai priskiriami kažkuriai iš Vilniaus apygardų, tai jos rinkėjų skaičius turėtų būti įspūdingas lyginant su kitais

    Komentuoti:


  • Romas
    replied

    Keli rinkėjų skaičiaus rinkiminėse apygardų žemėlapiai iš VRK puslapio
    Jau dabar yra skirtumai virš 10% nuo vidurkio. Kituose žemėlapiuose (pagal savivaldybes) galima matyti, kad skaičius apygardose toliau keisis.

    1. Bendras rinkiminių apygardų žemėlapis


    Vilnius


    Kaunas


    Regionas šalia "Östersjön", t.y. , Baltijos jūros


    2. Rinkėjų apygardose skaičius bus didesnis už vidurkį


    3. Rinkėjų apygardose skaičius bus mažesnis už vidurkį


    4. Su nukrypimais virš 10 procentų nuo vidurkio


    http://vrk.maps.arcgis.com/apps/MapS...3961419bafd8e7

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Su nuolat kintančia (t.y. smunkančia) demografija ši tema dar ilgai bus aktuali vienmandatėms apygardoms.
    Kažkada buvo Bernatonio pasiūlymas daryti kelias daugiamandates apygardas pagal regionus (kaip prieš karą Lietuvoje) nebuvo išgirstas.

    Lrytas 2017.12.08

    VRK paskelbė naują žemėlapį
    Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė naują gyventojų skaičiaus pokyčius atspindintį žemėlapį. Žemėlapyje skelbiami duomenys apie šiuo metu esantį Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičių ir jo nuokrypį nuo vidurkio bei gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017–2021 metams.

    Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimams organizuoti ir vykdyti šalies teritorija dalijama į 71 vienmandatę apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Jas formuojant turi būti atsižvelgta į vieną svarbiausių demokratijos principų – užtikrinti lygias rinkimų teises, kad kiekvienas jose išrinktas parlamentaras atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

    Rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., VRK duomenimis, šiuo metu yra Molėtų–Širvintų (nuokrypis nuo vidurkio 10,03 proc.), Gargždų (10,07 proc.), Fabijoniškių (10,28 proc.), Naujamiesčio (10, 74), Karoliniškių (13,16 proc.), Raudondvario (13,23 proc.) vienmandatėse rinkimų apygardose.

    https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pul...cius--3823473/

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    VRK puslapyje yra Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribos ir žemėlapiai (2015.12.16 būklė)
    Nuo to laiko buvo du nedideli pakeitimai - sukeisti savivaldybių pavadinimai apygardos: Visagino - Zarasų ir Kretingos - Palangos.
    http://www.vrk.lt/apygardu-ribos


    Apygardų žemėlapiai vrk.lt puslapyje

    Žemėlapis .pdf formatu
    Paspaudus - didesnis žemėlapis

    http://mizaras.lt/maps/LIETUVA_2016_...YGARDOS_A0.pdf

    Google maps (su daugybe klaidingų apygardų pavadinimų užrašų)
    https://www.google.com/maps/d/viewer...O2MPxPj-XxX0EY

    Arcgis
    http://vrk.maps.arcgis.com/apps/weba...36af357038e065

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Ačiū už nuorodą
    Jau viskas vadinama nebe projektu.

    Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribos

    Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje svarstė ir patvirtino 2016 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Posėdžio įrašą rasite ČIA (žiūrėti nuo 26:20 min.)

    VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SPRENDIMAS DĖL 2016 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ VIENMANDAČIŲ RINKIMŲ APYGARDŲ SUDARYMO

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...105272&p_tr2=2
    Patvirtintame apygardų žemėlapyje yra nedidelių pakitimų:
    - Šiaulių - Kuršėnų apygarda (Nr.45) vietoje "skiautinio" tapo kompaktiška teritorija.
    - Neringa grįžo prie Pajūrio apygardos Klaipėdos (paskutiniame projekte Neringa buvo priskirta prie Palangos-Kretingos apygardos)

    Gal pavyks rasti ir daugiau skirtumų, lyginant su paskutiniu projektu.

    Komentuoti:


  • Gnoss
    replied
    Romai, regis jau patvirtino naujas apygardas:

    Bent jau vž.lt taip rašo: http://vz.lt/verslo-aplinka/politika...u-zemelapius#1

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Klausimas pirmas - ar spės viska sutvarkyti iki rinkimu? Klausimas antras - kodėl niekas iš normalių partijų nemeta į lenkų regionus stipraus žmogaus - normaliam politikui tai būtų iššūkis, nors aišku, lietuvoje nėra normalių politikų, tik pilka masė.
    Tą regioną mainstreaminės Lietuvos partijos buvo užmiršusios (gal dėl to, kad save irgi įsivaizdavo "tautinėmis" partijomis, konservatoriai berods net siųsdavo kandidatuoti visokius naciukus iš "Vilnijos" ), kas leido sustiprėti LLRA.

    Dabar panašu, kad savo pozicijas stiprina liberalai, turintys jaunų aktyvių ir prieš LLRA nusistačiusių lenkų politikų pvz. https://www.facebook.com/julija.mackevic?fref=ts

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Esamų apygardų ribų ir svarstomų projektų palyginimas
    Paspaudus galima matyti didesnius žemėlapius

    1. Esama padėtis (2012 m. rinkimai)
    Skirtumas nuo vidurkio ±25% (arba didžiausioje 66% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)
    Atvaizdas


    2. Projektas (2015.09 versija) 2016 metų rinkimams
    Nežymi ribų korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±20% (arba didžiausioje 50% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)
    Po Konstitucinio teismo 2015.10.20 d. nutarimo tokio projekto nebereikės
    Atvaizdas


    3. Projektas (2015.09 versija) 2020 metų rinkimams
    Didelė korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±10% (arba didžiausioje 22% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)
    Atvaizdas


    Šaltinis: Seimo rinkimu apygardu pakeitimo projektai pirmieji variantai
    http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-p...eji-variantai-

    4. Šiuo metu svarstomas projektas (2015.11.26 versija Nr. 7)
    Didelė korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±10% (arba didžiausioje 22% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)
    Atvaizdas

    Šaltinis: Seimo rinkimų apygardų pakeitimo projektai
    http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai

    Paskutinis variantas Nr.7 nuo ankstesniojo (2015.09) daugiausiai skiriasi Šiaulių, Alytaus, Trakų, Kupiškio, Šilutės, Klaipėdos rajonuose.
    Galėjo dar labiau sumažinti apygardų skaičių, jei dabar kai kuriose vos virš 90%, tai atėjus 2020 vėl teks daryti naują planą 2024 metams.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Klausimas pirmas - ar spės viska sutvarkyti iki rinkimu? Klausimas antras - kodėl niekas iš normalių partijų nemeta į lenkų regionus stipraus žmogaus - normaliam politikui tai būtų iššūkis, nors aišku, lietuvoje nėra normalių politikų, tik pilka masė.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Vargu ar tie Paluknio ir Rūdiškio gyventojai labai patenkinti, kai juos atskyrė nuo Trakų ir "prikabino" prie Varėnos.

    Paskutiniame projekte yra daug kompromisų. Nėra lengva visur nutaikyti vienodą rinkėjų skaičių.
    Bet prie Šiaulių esanti 45 apygarda (Kuršėnų - Dainų apygarda) - tai kažkoks "skiautinys". Pasistengus turbūt galima buvo surasti arčiau Šiaulių miesto esančių ir iš esmės miestietiškai gyvenančių priemiestinių teritorijų.

    Čia jau darosi panašu į "Dviračio šou", kur vienas Pagėgių kandidatas norėjo "jungtis" su Raseiniais, o ne su Jurbarku.

    Jei rimtai, vienos apygardos dingimas iš Šiaulių ir tai, kad Šiaulių rajonas turbūt neturės atskiros apygardos, yra mokestis už didžiausią tarp 5 miestų emigraciją.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Būtent "vos" nepateko, nes į antrą turą didžioji dalis rinkėjų net nėjo, nes nebuvo iš ko rinktis. Didžioji dalis nusivylė tuo antro turo balsavimu "bile ne lenkas". O kai prisidės Rūdiškių ir Paluknio apylinkių lenkai, tai to "vos" nelis ir bus tas patas rezultatas, kaip Šalčininkuose. Vienu žodžiu Varėna liks be savo vienmandtininko.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Kur matai tuos "lenkus"?
    Dabar kaip tik atskirtos Varėnos ir Eišiškių apygardos.
    25 metus Varėnos - Eišiškių apygarda buvo būdingiausia Lietuvoje džerimanderingo pavyzdys. Apygarda buvo taip sudaryta, kad į Seimą niekada nepatektų Eišiškių kandidatas. Tik per paskutinius papildomus rinkimus į Seimą vos nepateko lenkų kandidatas - Šalčininkų rajone balsavimas vyko į vienus vartus, o Varėnoje balsai buvo pasidalinę.

    Antras žemėlapis (nedidelės ribų korekcijos 2016 m. rinkimams) nebeaktualus.
    Prie Varėna ankstesniame ribų pakeitimo projekte (žemėlapis nr. 3) buvo priskirta Alytaus rajono dalis, o pastarajame variante (žemėlapis Nr.4 ) - Trakų rajono dalis. Abiem atvejais nulems Varėnos rinkėjų balsai, o kitų rajonų balsuotojai bus tik dėl skaičiaus; tačiau bent nebus tokios dirbtinos priešpriešos, kaip buvo anksčiau.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Tik nesuprantu kodėl taip norima Varėnai primesti vienmandatininką iš Lenkų rinkimų akcijos? Juo labiau, kad Varėnos rajone niekad net jų skyriaus nebuvo. Tiesa praeituose savivaldybės rinkimuose kelios moteriškės dirbančios Šalčininkų savivaldybėje buvo uždeklaruotos kaip gyvenančios Varėnos rajono kaime, tai rinkimuose sudalyvavo. Tik surinko mažiau nei 0,5% balsų. O pagal šią reformą iš anksto aišku, kad antrame ture lenkas + kas nors dar. O tas dar kas nors labai lengvai gali būti kokios populistinės partijos atstovas.

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Smagu, kad Vilniuje daugėja apygardų – pagaliau vidurinė klasė gaus adekvatų atstovavimą Seime. O to šiaip labai trūksta. Gal pagaliau turėsim keliais nupušusiais socdemais ar darbiečiais mažiau ir keliais konservatoriais ar liberalais daugiau.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    na jei nupušėliais vadini konservatorius, tai ok . Bet klausimas ar jie iš vis Kaune gausi daugiau nei 2 vietas...

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X