Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area)

[digital]

Dabar nepasakysiu iki kur konkrečiai skaičiuojamas atstumas, likęs iki miesto.

Anksčiau būdavo iki Centrinio pašto.

Tačiau tas riboženklis VILNIUS nėra kelio ženklas ir ženklo "Centras" negali būti, nes tai dar nėra miesto teritorija.

Taip, jis nėra kelio ženklas, bet dažniausiai už jo yra miesto teritorija, nebent jis neteisingai/klaidingai pastatytas.

[oranger]

tas riboženklis VILNIUS nėra kelio ženklas ir ženklo "Centras" negali būti, nes tai dar nėra miesto teritorija.

Kas tau sakė?
Man tai kvailai ir absurdiškai atrodo pats vaizdas, o kaip ten turi būti pagal kažkieno sovietmečiu išgalvotas taisykles, jau kitas reikalas.
Šiaip, kitose Europos valstybėse neteko matyti tokios tvarkos. Net Kaune taip nėra

[sleader]

Čia tas ženklas "50" tik parodo kokia betvarkė yra su ženklais . Jugi gyvenvietės ženklas "Nemėžis" baltame fone ir taip draudžia važiuoti daugiau 50 km/h, tai kam dar tas "50"?

Nes draudžiamieji, įspėjamieji kelio ženklai turi būti dubliuojami abiejose pusėse. Kadangi gyvenvietės pradžią žymintys ženklai nėra dubliuojami, tai kairėje pusėje pastatytas ženklas 50.

Kvailai atrodo rodyklė "Vilnius 8km" ir iš karto už jos didelis skydas VILNIUS.

Atvaizdas


Reikia tą ženklą perkelti už skydo ir rašyti "CENTRAS 8 km". Kažkaip mūsų kelininkai su logika nedraugauja...

Dabar nepasakysiu iki kur konkrečiai skaičiuojamas atstumas, likęs iki miesto. Tačiau tas riboženklis VILNIUS nėra kelio ženklas ir ženklo "Centras" negali būti, nes tai dar nėra miesto teritorija.

[oranger]

Kvailai atrodo rodyklė "Vilnius 8km" ir iš karto už jos didelis skydas VILNIUS.

Reikia tą ženklą perkelti už skydo ir rašyti "CENTRAS 8 km". Kažkaip mūsų kelininkai su logika nedraugauja...

[Andrr]

Liutass paaiškino, kad BVP "pririštas" prie teritorijos, o ne įmonių registravimo vietos. T. y. BVP parodo tam tikros teritorijos ekonomikos lygį. Apie skaičiavimo metodus galima pasiskaityti čia:
http://www.lbank.lt/lt/leidiniai/pin...2/marcenas.pdf
Andrr - pasiskaityk kas yra BVP ir kaip jis skaičiuojamas, o tik po to komentuok. Sėkmės.

Edd laukiu ir tavo komentaro kaip supratai, kaip skaiciuojamas BVP

Visko neskaiciau, bet kaip supratau perteiksiu keliais sakiniais. Citata is saltinio:

Skaièiuojant BVP, sukurtà
apskrityse, taikomas tik supaprastintas gamybos metodas, iðbalansuojant ðalyje sukurtà
BVP pagal ekonomines veiklas, dirbanèiøjø ekonominëse veiklose skaièiø apskrityse ir
dirbanèiøjø mënesio darbo uþmokesèio dydá. Toks supaprastintas metodas turi
pakankamai motyvuotà teoriná pagrindà, nes, skaièiuojant BVP pajamø metodu, vienas
ið pagrindiniø BVP sudaranèiø komponentø yra kompensacija dirbantiesiems (darbo
apmokëjimas, darbdaviø socialinës ámokos), o ji sudaro daugiau kaip 40 procentø BVP.
Analogiðka metodika, skaièiuojant BVP regionuose, taikoma ir Latvijoje bei Estijoje.

Ju metodika is vis yra paprasta, tiesiog susieja BVP apskrityse su darbo uzmokesciu. LV ir EST tai galbut ir pateisinama, nes tera vienas ar keli stambus miestai, o LT nera vieno miesto koncentracijos, ju yra daugiau svarbiu regioniniu centru, kuriu priskiriami 5, visi patys zinot. Zodziu jei prieiciau prie realiu skaiciu, as jiems padaryciau tokia analize, kad maza nepasirodytu
Kita vertus, viena is melo rusiu yra statistika, kaip nori, taip pateiki

[Andrr]

BVP galima skaičiuoti įvairiai. nežinau, kaip skaičiuojamas Lietuvoje, bet labai bendrai galima taip užrašyti:

BVP = vartojimas(C) + investicijos(I) + valstybės išlaidos (G)+ eksportas(EX) – importas(IM)

Taigi, visos dedamosios yra pririštos prie geografinės vietos, o ne veiklos registracijos vietos.

Ok, cia yra vienas is metodu (islaidu metodas), kuriais skaiciuojamas BVP, bet kiek zinai LT sis metodas nenaudojamas, o naudojamas pajamu metodas:
per metus gautų darbo užmokesčių (W), nuomos pajamų (R), palūkanų (i), pelno (∏), amortizacijos (De) bei netiesioginių mokesčių (Ti) suma.
BVP = W + R + i+ ∏ + De + Ti

Dabar as paaiskinsiu, kurioje vietoje kyla nesusipratimas Liuto formuleje ir mano nuomone, klaidingai priskiriamos formules dedamosios LT , tiksliau Vilniaus atveju:

Tarkim uab maxima atidaro dar viena PC Klaipedoje, ir uab maxima del to patiria islaidas, kurias priskiria investicijoms. Kadangi uab maxima registruota Vilniuje, todel sios islaidos bus priskiramos Vilniaus apskriciai, o ne Klaipedos apskriciai, nebent uab maxima investuodama i Klaipedos m. parduotuve atidaro visiskai nauja uab'a, registruota klaipedoje, su vardu uab maxima klaipeda1xxx1. Tas pats su eksportu, jei tarim imone turi gamybiniu padaliniu visoje LT.

Del to ir gaunasi neatitikimai ir del to diskusija kilo, nes statistikos skelbejai, nepateikia jokios veiksniu ir itakos analizes, o tik viena sausa skaiciu, kuris 100% neatspindi tikros padeties.

[Edd]

Liutass paaiškino, kad BVP "pririštas" prie teritorijos, o ne įmonių registravimo vietos. T. y. BVP parodo tam tikros teritorijos ekonomikos lygį. Apie skaičiavimo metodus galima pasiskaityti čia:
http://www.lbank.lt/lt/leidiniai/pin...2/marcenas.pdf
Andrr - pasiskaityk kas yra BVP ir kaip jis skaičiuojamas, o tik po to komentuok. Sėkmės.

[Andrr]

Niekas nenarsto kiekvienos įmonės ir neieško kokioj apskritį ji kokią BVP vertę sukūrė arba dar kvailiau maximos apyvartos nepriskiria Vilniaus apskričiai , kaip čia Andrr įsitikinęs, bet nežino kas jį įtikino

?!? as kaip tik teigiau visa laika, kad centrines bustines vietai priskiriamas BVP, o tu bandai pateikti mano mintis atvirksciai: "dar kvailiau maximos apyvartos nepriskiria Vilniaus apskričiai, kaip čia Andrr įsitikinęs"
Gerai isikaityk mano postus, nes kaip matau supratai visiskai priesingai

[Andrr]

Pagal įmonės registracijos vietą? Pvz., "VST", registracija - Vilnius. Bet realiai vertė kuriama Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tai kaip paskaičiuojama VST sukurta pridėtinė vertė? Ir kam jinai "užsiskaito"?

Vilniui uzskaitoma. As bei kai kurie kiti diskutuotojai ta ir sakome, kad rodiklis parodantis kiek BVP sukuria Vilniaus apskritis, neatspindi tikros situacijos, t.y. jis yra ispustas.

[deep'as]

Imoniu sukurta pridetine verte priskiriama centriniu bustiniu savivaldybems. Apie tai ir yra diskusija, o ne apie mokescius. Beje, mokesciai taip pat yra mokami pagal centrines bustines, pvz. Radviliskyje dirbanti pardaveja maximoje, sumoka GPM Vilniui, nors is tikro jos darbo vieta Radviliskyje.

GPM patenka į tą savivaldybę, kurioje yra deklaruota dirbančiojo gyvenamoji vieta ir centrinės būstinės registracijos vieta neturi tam jokios įtakos kaip ir BVP skaičiavimui apie kurį tu kalbi grįsdamas asmeniniais spėjimais.

[liutass]

Beje, mokesciai taip pat yra mokami pagal centrines bustines, pvz. Radviliskyje dirbanti pardaveja maximoje, sumoka GPM Vilniui, nors is tikro jos darbo vieta Radviliskyje.

Ne, dėl GMP, tai juos moka darbuotojas pagal savo deklaruotą gyvenamą vietą. Šis mokestis turi didžiausią įtaką ir miesto surenkamam biudžetui. O dėl BVP skaičiavimo metodikos, tai galėtų specialistai pakomentuoti, nes nežinau tiksliai.

[deep'as]

Teisingai NIR_Rimc sako. Ko cia putojes, vietoj to , kad pats pasidometum kaip skaiciuojamas..

Ką NIR_Rimc teisingai sako? Kad būstinės moka įmokas valstybei ir dėl to Vilniaus BVP sudaro 40 proc. šalies BVP? Tai nuo kada šalies BVP yra kažkokių įmokų suma?

Vien tik rodiklis BVP Vilniaus m./BVP Lietuva, nelabai ka pasako, jei nera elementarios analizes, t.y. kas sudaro Vilniaus BVP, ogi i ji ieina visu imoniu sukurtas vidaus produktas, kuriu centrines bustines yra Vilniuje, taciau kaip zinia dauguma tu imoniu padaliniai ir skyriai yra visoje Lietuvoje, todel ta BVP priskiriama Vilniui is tikro sukuria visos Lietuvos gyventojai ir tik techniskai jis priskiriamas Vilniuj, del to dauguma zmoniu daro klaidingas isvadas.

Vadinasi Vilniuj realus sukurimas BVP yra zymiai mazesnis nei patiekiama. Norint tiksliu skaiciu reikia gilios analizes ir duomenu.

Nebukit tokie izeidus kai kalbama apie sostine, isgyvendinkit tuos kompleksus

Tu pats asmeniškai analizavai Vilniaus apskrities BVP? Jeigu taip, tai pasidalink konkretesne informacija, manau daug kam būtų įdomu. Jei ne pats analizavai tai esi perskaitęs statistikos departamento BVP pagal apskritis skaičiavimo metodiką ir galėtum mum pacituoti. Na betkokiu atveju jeigu kažką teigi tai gali savo teiginį įrodyti arba kaip nors kitaip pagrįsti, nurodyti šaltinį ir t.t. ar ne? Geriau tą padaryti tame pačiame pranešime iškart po teiginio antraip galima pamanyti, kad tai eilinis forumo naujokas iki šiol rašinėjęs tik komentarus delfyje ir ten įgytus įpročius atsinešė į miestai.net forumą.

[Andrr]

Man atrodo, kad tamstai pirmiausia reikėtų pasidomėti kaip skaičiuojamas BVP.
Ir beje, niekur nemačiau Vilniaus BVP. Dažniausiai pateikiamas Vilniaus apskrities BVP, kuris sudaro apie 40% visos šalies BVP.

Kas cia per nepilnavertiskumo kompleksas Vilnius nera pasaulio bamba, o tik Europos uzkampis, esantis kazkur prie Minsko. Beje, as is Vilniaus tau rasau...

[Edd]

Teisingai NIR_Rimc sako. Ko cia putojes, vietoj to , kad pats pasidometum kaip skaiciuojamas. Vien tik rodiklis BVP Vilniaus m./BVP Lietuva, nelabai ka pasako, jei nera elementarios analizes, t.y. kas sudaro Vilniaus BVP, ogi i ji ieina visu imoniu sukurtas vidaus produktas, kuriu centrines bustines yra Vilniuje, taciau kaip zinia dauguma tu imoniu padaliniai ir skyriai yra visoje Lietuvoje, todel ta BVP priskiriama Vilniui is tikro sukuria visos Lietuvos gyventojai ir tik techniskai jis priskiriamas Vilniuj, del to dauguma zmoniu daro klaidingas isvadas.

Vadinasi Vilniuj realus sukurimas BVP yra zymiai mazesnis nei patiekiama. Norint tiksliu skaiciu reikia gilios analizes ir duomenu.

Nebukit tokie izeidus kai kalbama apie sostine, isgyvendinkit tuos kompleksus.

Man atrodo, kad tamstai pirmiausia reikėtų pasidomėti kaip skaičiuojamas BVP.
Ir beje, niekur nemačiau Vilniaus BVP. Dažniausiai pateikiamas Vilniaus apskrities BVP, kuris sudaro apie 40% visos šalies BVP.

[Andrr]

Nesuprantu cia kai kuriu vilnieciu susierzinimo. Juk kaip as suprantu parama skirta butent atskiru salies regionu vystymui buna skirta maziau issivysciusiems regionams vardan to, kad sumazetu regionu skirtumai. Tai logiskai iseitu, kad vilnius i ta suma nepretendavo. Taigi jis nieko nepraranda, o didesnes apskritys su virs 800k zmoniu tiesiog pades daugiau regionams skirtos paramos gauti. O sostine niekuo nenukentes siuo atzvilgiu - nes kalbama apie parama regionu vystymui, kuri ir iki tol nebuvo skiriama sostinei.
Galit pataisyt jei klystu, tiesiog butent tai per TV girdejau

Teisingai sakai!

[Andrr]

Didenės paramos tai nereikštų. Ne tie laikai, kai Airija vos ne viena viską susiurbt galėdavo, dabar yra daugiau besivystančių valstybių ES, o pinigų proporcingai neatsirado. Parama dabar skirstoma ne vien pagal ekonominius kriterijus. Demografiniai ir juridiniai taip pat lemia daug.

Paklaust noriu:

Kad ir turtingiausias, Vilnius vistik turi didelių bėdų, reikalaujančių žymiai didesnių finansinių išteklių nei bet kurios kitos savivaldybės Lietuvoje probleminiai klausimai. Tu manai, kad tai yra normalu, kai miestas ne tik, kad kiekvienais metais netenka tiek savo mokesčių mokėtojų pinigų valstybės biudžeto naudai, bet ir yra atplėšiamas nuo potencialios ES paramos, kuri priklauso visai Lietuvai, ne vien Pranui iš Šakių, kuriam ridikai nudžiūvo...

Vilnius dabar lieka įspraustas valstybės/vyriausybės malonės gniaužtuose, ir tai yra nesveika. Stagnuos Vilnius, kartuvės ir Lietuvai.

Didziai drsyciau suabejoti tavo teiginiais apie tai, Vilnius vistik turi didelių bėdų kad reikalaujančių žymiai didesnių finansinių išteklių nei bet kurios kitos savivaldybės bei Stagnuos Vilnius, kartuvės ir Lietuvai. Cia grynas smegenu plovimas, kad be Vilniaus Lietuva prazus.

Reikia skatinti tolygu valstybes vystymasi, o ne tik vieno miesto augima. Tolygi miestu pletra duoda galimybes visiems valstybes pilieciams dziaugtis darnia gyvenimo kokybes augimo tendecija.

[Gator]

Nesuprantu cia kai kuriu vilnieciu susierzinimo. Juk kaip as suprantu parama skirta butent atskiru salies regionu vystymui buna skirta maziau issivysciusiems regionams vardan to, kad sumazetu regionu skirtumai. Tai logiskai iseitu, kad vilnius i ta suma nepretendavo. Taigi jis nieko nepraranda, o didesnes apskritys su virs 800k zmoniu tiesiog pades daugiau regionams skirtos paramos gauti. O sostine niekuo nenukentes siuo atzvilgiu - nes kalbama apie parama regionu vystymui, kuri ir iki tol nebuvo skiriama sostinei.
Galit pataisyt jei klystu, tiesiog butent tai per TV girdejau

[Edd]

555 613 + 94 183 + 28 093 + 37 841 + 36 432 + 31 130 + 19 369 = 802 661. Matome, jog kriterijus viršytas vos keliais tūkstančiais, kas nėra daug tokiu mastu. Žinome, jog pačiame Vilniuje gyventojų skaičius didėja. Tačiau reikėtų panagrinėti ar Vilniaus gyventojų skaičius nedidėja aplinkinių rajonų sąskaita, t.y. bendrą populiacijos tendenciją šiame regione. Jei ji neigiama arba nestabili, galbūt derėtų prijungti dar vieną savivaldybę pakankamam gyventojų skaičiui užtikrinti. Ilgalaikė Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencija yra neigiama, todėl nelogiška kurti regioną ES paramai, jei po keleto metų jis nebeatitiks kriterijaus ir tada jau ne vien Vilnius, bet visas regionas liks be ES paramos (nebent regionai būtų perskirstyti iš naujo be jos paliekant tik Vilnių).

Tai kad kiek pamenu, visos Vilniaus apskrities gyventojų skaičius auga, o ne mažėja.

[Aš]

Siaip, pasistenge, galetu ir visus keturis normalius regionus suformuot, gyventoju kolkas tam uztenka.

Pabandžiau pamodeliuoti situaciją Vilniui paliekant galimybę gauti ES paramą. Rezultatas - neigiamas.

Tam būtina, kad regionas turėtų ne mažesnę kaip 800 000 gyventojų populiaciją. Vienas Vilnius to neturi. Todėl norint palikti galimybę jam gauti ES paramą būtina prie Vilniaus miesto prijungti dar keletą gretimų savivaldybių sukuriant ketvirtą regioną.

Mano siūlymas būtų prie Vilniaus miesto savivaldybės į regioną dar prijungti Vilniaus rajono savivaldybę, Elektrėnų savivaldybę, Šalčininkų rajono savivaldybę, Trakų rajono savivaldybę, Švenčionių rajono savivaldybę ir Širvintų rajono savivaldybę. Tuomet suminė regiono populiacija atitinkamai pagal savivaldybes būtų tokia:
555 613 + 94 183 + 28 093 + 37 841 + 36 432 + 31 130 + 19 369 = 802 661. Matome, jog kriterijus viršytas vos keliais tūkstančiais, kas nėra daug tokiu mastu. Žinome, jog pačiame Vilniuje gyventojų skaičius didėja. Tačiau reikėtų panagrinėti ar Vilniaus gyventojų skaičius nedidėja aplinkinių rajonų sąskaita, t.y. bendrą populiacijos tendenciją šiame regione. Jei ji neigiama arba nestabili, galbūt derėtų prijungti dar vieną savivaldybę pakankamam gyventojų skaičiui užtikrinti. Ilgalaikė Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencija yra neigiama, todėl nelogiška kurti regioną ES paramai, jei po keleto metų jis nebeatitiks kriterijaus ir tada jau ne vien Vilnius, bet visas regionas liks be ES paramos (nebent regionai būtų perskirstyti iš naujo be jos paliekant tik Vilnių).

Tačiau problema tame, kad darant šiuos pakeitimus ankstesnio modelio likęs "Panevėžio" regionas nebesudaro 800 000 gyventojų populiacijos. Dar įdomiau, jog net dabartinis (raudonai pažymėtas; išskyrus Vilniaus miestą) regionas taip pat šio skaičiaus nesieka (arba mano duomenys netikslūs):

Atvaizdas

Galbūt tai ir yra priežastis, dėl kurios dvejojama, Alytaus rajono savivaldybę jungti prie "Kauno" ar "Panevėžio" regiono (geografiškai antrasis variantas keistokai atrodo).

Todėl darau išvadą, kad dėl gyventojų tankumo Lietuvoje pasiskirstymo teoriškai gyventojų ir pakankant ketvirto ES paramą galinčio gauti regiono įtraukiant ir Vilnių sudaryti neišeitų.

Viena išeitis būtų skirstyti savivaldybes be jokios geografinės logikos taip, kad kiekviena iš jų minimaliai viršytų savus 800 000 gyventojų. Tokiu atveju, spėju, "Kauno" ir "Panevėžio" regionus reikėtų patraukti šiek tiek į vakarus. Bet, kaip sakiau, nebeliktų vystymosi logikos. Todėl abejoju ar derėtų taip elgtis.

Antra išeitis, tiesiog įtraukti Vilnių į dabartinį "Panevėžio" regioną nekuriant ketvirto.

[somis]

pablonis:
kurios Vilniaus problemos yra didesnės negu Šalčininkų, Kauno ar Panevėžio?
Ir kada, klestėjus Lietuvai, neklestėjo Vilnius?