Lietuvos ekonomikos aktualijos

[MedinisStrazdas]

Starlinkas visgi nusprendė ateiti į lietuvą.

Elono Musko bendrovė „SpaceX“ žengia į Lietuvą

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ngia-i-lietuva

Birželio 2 dieną Lietuvoje įregistruota bendrovė „Starlink Lithuania“, rodo Registrų centro duomenys.

Įmonei Lietuvoje vadovaus amerikietė Laurena Ashley Dreyer. Šiuo metu ji yra bendrovės „SpaceX“ operacijų inžinierė. Anksčiau ji buvo „SpaceX“ žmogiškųjų išteklių ir verslo operacijų direktorė.

„Starlink“ yra privačios JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.

Kad „Starlink“ kuriasi Lietuvoje, LRT.lt patvirtino ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

[Čikupakas]

Delfyje yra gera tema paliesta:

Arūnas Milašius. Kas geriau – laimingas baudžiauninkas, ar naujas „Rolls Royce“ - DELFI

Skandalas, kai paaiškėjo, kad už darbuotojams palaikyti skirtą paramą įmonės pirkosi katerius ir prabangias mašinas slopsta ir jokių pokyčių neatneša bei vargu ar kada atneš. Eilinį kartą darbdaviai pasipiktins, kad prie jų „visi kabinėjasi“, kolektyvas, gaunantis kur kas mažesnes algas, nes dirba kaip dirbę, o įmonė prastovose, pamurmės rūkykloje

[suoliuojantis]

Tai čia sezoniškumo įtaka, manau, nes Q4 daug kur darbuotojams mokamos visokios premijos etc. Palyginus su 2020 Q1 vidutinis atlyginimas padidėjo 9,9%.

Sezoniškumo čia yra. Kita vertus tai pirmas kartas per paskutinius 4 metus, kai fiksuojamas Q1 mažesnis nei Q4.

[index]

Tai čia sezoniškumo įtaka, manau, nes Q4 daug kur darbuotojams mokamos visokios premijos etc. Palyginus su 2020 Q1 vidutinis atlyginimas padidėjo 9,9%.

[Sula]

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2021 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 517,4 EUR ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,4 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 616 EUR ir buvo 4,2 proc. mažesnis, privačiajame – 1 473,3 EUR ir buvo 1,6 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. pirmąjį ketvirtį labiausiai išaugo finansinės ir draudimo (10,2 proc.), informacijos ir ryšių (5,2 proc.) veiklose, o sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (13,6 proc.), švietimo (8,6 proc.) veiklose.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 966,5 EUR ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 022,6 EUR ir buvo 3,5 proc. mažesnis, privačiajame – 941,4 EUR ir buvo 1,7 proc. didesnis.

https://osp.stat.gov.lt/informacinia...eventId=242635

[Zorro]

Prieš liepą įsigaliosiantį draudimą – likučių išpardavimas dalyje parduotuvių

Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko gaminių. Vieni prekybos tinklai sako, kad tokių prekių atsisakė prieš kelis metus, kiti – išpardavinėja likučius ir pasakoja apie ateities aplinkosaugos iniciatyvas.

2019 metų birželį priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo į Bendrijos šalių teisę turi būti perkelta iki 2021 metų liepos 3 dienos.

Nuo šios datos rinkai negalima tiekti plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių. Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Kaip pastebi Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas, šiek tiek vėliau laukia ir daugiau draudimų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=87123835

[index]

Nors Lietuvos ekonomikos nuosmukis pernai buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), nedarbo lygio augimas – vienas didžiausių. Šiuo metu pastebimas didelis darbo rinkos disbalansas – esant dideliam nedarbui yra daug laisvų darbo vietų. Ekonomistas prognozuoja, kad dviženklį nedarbo lygį turėsime dar ilgai. Jis ragina kuo skubiau imtis priemonių, kad aukštas nedarbo lygis netaptų ilgalaikiu struktūriniu nedarbu. Nerimo kelia tai, kad pastarasis rodiklis vis auga – šiemet ilgalaikių bedarbių beveik 68 tūkst. daugiau nei pernai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=87055855

Visų pirma reiktų suprasti, kad registruotas nedarbas nėra tikras nedarbas. Ten tik darbo biržos klientai, kurių dabar labai padaugėjo, nes išplėtė žmonių grupes, kuriems už užsiregistravimą duoda pinigų.

[Zorro]

Nors Lietuvos ekonomikos nuosmukis pernai buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), nedarbo lygio augimas – vienas didžiausių. Šiuo metu pastebimas didelis darbo rinkos disbalansas – esant dideliam nedarbui yra daug laisvų darbo vietų. Ekonomistas prognozuoja, kad dviženklį nedarbo lygį turėsime dar ilgai. Jis ragina kuo skubiau imtis priemonių, kad aukštas nedarbo lygis netaptų ilgalaikiu struktūriniu nedarbu. Nerimo kelia tai, kad pastarasis rodiklis vis auga – šiemet ilgalaikių bedarbių beveik 68 tūkst. daugiau nei pernai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=87055855

[Zorro]

SEB: nemažą įtaką Lietuvos BVP augimui pirmą ketvirtį darė viena įmonė

„Pramonės produkcijos vertė lyginamosiomis kainomis pirmą ketvirtį padidėjo net 12,3 proc. Prieš prasidedant pirmam ketvirčiui, buvo sudėtinga tikėtis tokio augimo, nes daugiau negu pusę jo veikiausiai lėmė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, gaminančios reagentus ir fermentus, smarkiai ūgtelėjusi gamyba. Šie gaminiai yra labai didelę pridėtinę vertę kuriantys produktai, todėl jų gamyba daro gerokai didesnę įtaką BVP negu tokios pat apimties daugelio kitų gaminių gamyba“, – teigiama SEB banko analitikų komentare.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=87074261

[index]

Kažkaip niekas nepasidalino naujienomis. Nepaisant karantino pirmą 2021 ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 1,8% palyginus su ketvirtu ketvirčiu ir 1% palyginus su tuo pačiu ketvirčiu 2020.

[Tomas]

Lietuvio svajonė - dirbti danskėj, pirkti lidle (ateity - aldinėj).

[Arunasx]

„Esu įpratęs, kad esame pilni nepilnavertiškumo komplekso. Tai, matyt, tautinis dalykas, suformavusi istorinė genetika: visur gerai, kur mūsų nėra, ir gerai, nes mūsų nėra“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius. Profesorius aiškino, kad ES statistikos tarnyba „Eurostat“ turi rodiklį – faktinis individualus vartojimas. Pagal jį ne tik pirmaujame tarp visų pokomunistinių valstybių, įskaitant ir estus, kurie nuo mūsų atsilieka 16 procentinių punktų, lyginant su ES vidurkiu – pernai aplenkėme net ir Ispaniją. „O latviai, estai, čekai, slovėnai, Malta – už mūsų jau keleri metai. Yra kuo didžiuotis. Net jau pavijome ir aplenkėme šalis, kurios nebuvo komunistinės. Mane stebina, kodėl mūsų nė viena Vyriausybė tuo nesigiria. Ko mes estams turime pavydėti – būtent gebėjimo pasigirti. Jie geba pasigirti ir tuo, ką jau yra pasiekę, ir ko dar nėra. Jis skaičiuoja, kad jau antri metai, lyginant 2019-2020 m., pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, atsižvelgus į perkamosios galios paritetą, mes, lietuviai, esame vienoje gretoje su estais ir netgi 1 procentiniu punktu aukštesniu lygiu, lyginant su ES vidurkiu. „Beje, kainos Estijoje, priešingai nei daugelis mano, gerokai didesnės nei pas mus. Kainų lygis – 85 proc. nuo ES vidurkio, kai pas mus – 69 proc. Tai gerokai daugiau“, – vertino profesorius.

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...musu-18822618/

[Zorro]

„Maxima“ viešina mokamus atlyginimus: skirtumas tarp algų parduotuvėje ir administracijoje – apie 1329 Eur


Vasarį vidutinis „Maximos“ darbo užmokestis – 1062 EUR

Kaip rodo „Maximos“ paskelbti duomenys, 2021 metų vasarį visą darbo laiko normą, t. y. 151 darbo valandas, išdirbusiems darbuotojams išmokėtas vidutinis darbo užmokestis siekė 1062 EUR iki mokesčių. Vidutinis moterų darbo užmokestis – 1048 EUR, vyrų – 1108 EUR iki mokesčių. Vasaris yra trumpesnis mėnuo, todėl ir darbuotojų, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, vidutinis atlygis yra šiek tiek mažesnis lyginant su sausiu.

„Maxima“ parduotuvių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 963 EUR, neatskaičius mokesčių, maisto gamybos cechų darbuotojai vidutiniškai uždirbo 1079 EUR, logistikos padalinio darbuotojai – 1183 EUR, administracijos darbuotojai – 2292 EUR.

https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=86715213

[MedinisStrazdas]

Greitu laiku (panaikinus kelionių apribojimus) ispanai pradės masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą Palangoje/Vilniuje/Garliavoje ir imigruoti į Lietuvą?

Tai kad jiems per šalta čia. Kokie prancūzai ar anglai ispanijoje pensijon keliauja ne todėl kad ten pigu, o todėl kad ten klimatas malonus.

Esmė kad latviai labai suskystėjo kažkodėl. pagal PPP skirtumas tarp mūsų ir latvių didesnis nei tarp mūsų ir UK - 8000 vs 6000. Gal net per daug keista.

Latviam ekonomiškai labai skaudžiai kirto pokrizinė paskola kadangi ėmė iš TVF kurie įvedė daug skaudžių apribojimų ir poto pasimatė kad visgi geresnis buvo lietuvos variantas "skolintis brangiai" bet be tokių atpribojimų.

O VIlniaus regionas dabr jau kaip ir formaliai tapo euroregionu? Lietuva dabar iš dviejų regionų susidaro?

Taip, pagal NUTS2 klasifikacija lygtais 2018 metais lietuva persiskirstė į du regionus. Taip bandė sužaisti su ES finansavimu kad tipo turim bomžą regioną tai jį šelpkit bet nepaėjo.

Kažkaip keistas sprendimas atrodo imti grynai Vilniaus apskrities ribas su tokiais rajonais kaip Šalčininkai, kurių savivaldybė turbūt prasčiausiai Lietuvoje atrodo. Ar ne geriau būtų buvę imti tik Vilnių, Trakus, Elektrėnus, dar kokią Ukmergę - jau ir būtų 800 tūkst. gyventojų.

Manau kad sprendimas buvo paprasčiausiai imti jau esantį administracinį regioną kad lengviau skaičiuoti būtų.

[Arunasx]

Ž. Mauricas: pats metas Rygai susiimti – atlyginimų augimu ją vejasi Šiauliai https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...liai-18529098/

[Stadionas]

Reiktų kurt A1 regioną į kurį būtų įtrauktas A1 greitkelis, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

[Kitas Džiugas]

Vis tiek apskričių Lietuvoje kaip administracinių vienetų nebėra, yra tik savivaldybės, tai jų ribų paisyti nereikia.

Apskritys yra kaip administracinis vienetas ir jos aprašytos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme

[PoDV]

Atiduoti Šalčininkus Alytaus, o Švenčionis – Utenos apskritims?

Šalčininkus vis tik palikčiau Vilniui, o Ukmergė tikrai stebina, kad Vilniaus apskričiai priklauso, reiktų arba prie Utenos prijungti arba kurti nuosavą apskritį. Nėra to vilnietiško jausmo Ukmergėje Daugiau ten Utena nei Vilnius

Švenčionys man irgi su Utena asocijuojasi.

[abruo]

Tiesiog manau, kad nėra labai gerai, kai į vieną vienetą suplakami rajonai iš priešingų statistikos lentelės galų. Geriau viename regione turėti panašaus išsivystymo rajonus. O dėl konkrečių rajonų, tai galima paimti Vilniaus miestą, Trakus, Elektrėnus, Kaišiadoris ir Kauną Vis tiek apskričių Lietuvoje kaip administracinių vienetų nebėra, yra tik savivaldybės, tai jų ribų paisyti nereikia.

[10.000]

Kažkaip keistas sprendimas atrodo imti grynai Vilniaus apskrities ribas su tokiais rajonais kaip Šalčininkai, kurių savivaldybė turbūt prasčiausiai Lietuvoje atrodo. Ar ne geriau būtų buvę imti tik Vilnių, Trakus, Elektrėnus, dar kokią Ukmergę - jau ir būtų 800 tūkst. gyventojų.

Vilniaus apskrity pernai metų pradžioje gyveno 820tūkst. gyventojų, tai ir taip vos ne vos pro NUTS2 apibrėžimą “praslydo”, o jūs čia dar siūlot atimti Šalčininkus, Širvintas ir Ukmergę nebent ateityje atsiras kažkokie mechanizmai, priversiantys Vilniaus mieste faktiškai ten gyvenančius, bet nedeklaruotus asmenis.