Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.
    Bankai pinigų nespausdina ir skolinti gali tik tai, ką turi. O pinigus jie gauna iš dviejų šaltinių 1) indėlių 2) motininių bankų. Po krizės bankai pasidarė labai atsargūs, na, žinoma dar prisidėjo ir tai, kad žmonės pasidarė kur kas atsargesni - daug mažiau pradėjo skolintis ir daugiau taupyti. Pirmaisiais metais po krizės, kada bankai buvo labai išgasdinti, iš Lietuvos į motininius bankus kasmet išplaukdavo berods po 5 mlrd. Lt. Šitie milijardai prieš krizę plaukė priešinga kryptimi - į Lietuvą ir buvo pagrindinė spartaus ekonomikos augimo priežastis, kaip ir buvo pagrindinė krizės priežastis, kada ne tik milijardinių sumų kranelis buvo užsuktas, tačiau dar ir prasidėjo lėšų išpumpavimas priešinga kryptimi.

    Tačiau per šiuos metus Lietuvos bankai savo motininiams bankams sugražino labai apvalias sumas, kurias buvo pasiskolinę ir šiuo metu yra vis mažiau pagrindo tuos pinigus pumpuoti Švedijos kryptimi. Tačiau Lietuvos žmonės nenustojo taupyti ir dėl to šiuo metu bankai smarkiai mažina indėlių palūkanas, nes paskolų kriterijai po krizės vis dar užkelti labai aukštai ir bankas papraščiausiai nebeturi kur dėti tų pinigų. Tačiau tai tuo pačiu skatina bankus tuos paskolų kriterijus mažinti ir turint omeny, kad didžioji dalis bankų suteikiamų paskolų yra duodamos įmonėms ir turint omeny, kad įmonės dažniausiai paskolas ima savo veiklai plėsti, tai yra labai sveika ir naudinga ekonomikai. Iš kitos pusės, dėl mažų palūkanų, tiesą sakant mažesnių už infliaciją, žmonės tampa vis labiau motyvuoti ne taupyti, o vartoti, o tai vėlgi yra stiprus spyris ekonomikai.
    Paskutinis taisė Eidvis; 2012.09.27, 12:47.

    Comment


      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
      Bankai pinigų nespausdina ir skolinti gali tik tai, ką turi.
      Bankai išduodami paskolą sukuria indėlį ("bank money") iš oro (aktyvas - paskola, pasyvas - indėlis).

      O pinigus jie gauna iš dviejų šaltinių 1) indėlių 2) motininių bankų.
      3. Skolinasi tarpbankinėj rinkoj.
      4. Skolinasi iš centrinio banko.
      5. ...

      šiuo metu bankai smarkiai mažina indėlių palūkanas,
      Natūralu, nes šiuo metu labai pigu skolintis iš centrinių bankų. Kam vargti su tūkstančiais pastoviai nepatenkintų smulkių indėlininkų?

      nes paskolų kriterijai po krizės vis dar užkelti labai aukštai ir bankas papraščiausiai nebeturi kur dėti tų pinigų.
      "Elektroniniai" pinigai vietos neužima Tiesiog bankams nenaudinga turėti per daug indėlių, nes jie neša tik nuostolius.

      Tačiau tai tuo pačiu skatina bankus tuos paskolų kriterijus mažinti ir turint omeny, kad didžioji dalis bankų suteikiamų paskolų yra duodamos įmonėms ir turint omeny, kad įmonės dažniausiai paskolas ima savo veiklai plėsti, tai yra labai sveika ir naudinga ekonomikai.
      Problema ta, kad šiuo metu niekas nekalba apie plėtrą. Yra kalbama tik apie taupymą. O jei jau taupo, tai taupo visi - valdžia, gyventojai, verslas ...
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
        Problema ta, kad šiuo metu niekas nekalba apie plėtrą. Yra kalbama tik apie taupymą. O jei jau taupo, tai taupo visi - valdžia, gyventojai, verslas ...
        Taupymas tokiomis sąlygomis yra toks procesas, kuriomis neperki reikiamos prekės šiandien, kad galėtum sudeginti dalį savo pinigų ir nusipirkti tą patį rytoj

        Comment


          ... už brangiau
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Bankai išduodami paskolą sukuria indėlį ("bank money") iš oro (aktyvas - paskola, pasyvas - indėlis).



            3. Skolinasi tarpbankinėj rinkoj.
            4. Skolinasi iš centrinio banko.
            5. ...
            Kam jiem isvis skolintis jei paskolas gali dalint is "oro". Gal padekim tuos almanachus kuriu nelabai suprantam i sona ir grizkim i realybe.
            flickr >>>

            Comment


              Tai gal kaip tik - dedam į šoną prieštvaninius ekonomikos vadovėlius ir skaitom, ką rašo ECB, FED, BoJ, BIS ir t.t. ir pan.?
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Bankai indėlių neskolina.
                Tikrai taip. Bankai padeda visus indelius po čiužiniu.
                You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Tai gal kaip tik - dedam į šoną prieštvaninius ekonomikos vadovėlius ir skaitom, ką rašo ECB, FED, BoJ, BIS ir t.t. ir pan.?
                  Butent ta ir reiketu padaryt. O atsiverst galima kurio nors lietuvoje veikiancio banko balansa ir paziuret kas jame yra (aisku jei pavyks suprast).
                  flickr >>>

                  Comment


                    2011 m. indėliai didėjo 4 proc. Privačių asmenų indėliai per metus augo sparčiau už verslo indėlius. Bendras indėlių portfelis siekė 13,02 mlrd. litų. Grynųjų paskolų ir indėlių santykis nuo 108 proc. 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sumažėjo iki 99 proc. Šio santykio mažėjimas rodo, jog bankas yra mažiau priklausomas nuo tarptautinių rinkų.
                    http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/1537
                    Loan-To-Deposit Ratio. A commonly used statistic for assessing a bank's liquidity by dividing the banks total loans by its total deposits. This number, also known as the LTD ratio, is expressed as a percentage. If the ratio is too high, it means that banks might not have enough liquidity to cover any unforseen fund requirements; if the ratio is too low, banks may not be earning as much as they could be.
                    In 2008, the FDIC reported that statewide LTD ratios in the United States ranged from a low of 56% in Utah to a high of 170% in North Dakota. The statewide ratios compare all loans to all deposits for all banks with their home base in that state. These ratios are used to determine whether a bank will be allowed to open or acquire a branch outside of its home state, and this ratio is often used by policy makers to determine the lending practices of financial institutions.
                    http://www.investopedia.com/terms/l/...#axzz27fd1S7WW
                    Paskutinis taisė senasnamas; 2012.09.27, 15:10.

                    Comment


                      /\ Tai bankai skolinasi ne tik indėlių pavidalu, bet ir obligacijomis, iš centrinio banko, finansuoja nuosavu kapitalu, bet patys pinigų negamina.
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        Apie pinigų multiplikatorių:
                        http://www.marketnews.lt/komentaras/...ltiplikatorius
                        Tarkime, Jeronimas (pagal taisykles turėčiau jį vadinti Vardeniu), hipotetinis Lietuvos pilietis, atėjo į banką ir į einamąją sąskaitą pasidėjo 1000 litų. Grįžęs namo Jeronimas žino, jog sąskaitoje turi 1000 litų, kuriuos gali bet kada panaudoti iškilusioms reikmėms. Bankas, žinoma, šių pinigų nelaiko uždaręs savo seife. Jis žino, jog privalomųjų atsargų norma Lietuvoje yra 4%, o tai reiškia jog likusius 96% arba 960 lt. jis gali naudoti, t.y. skolinti. Tarkime, jis taip ir padaro, ir paskolina visus 960 lt. Martynui. Martynas, apsidžiaugia gavęs paskolą ir grįžta namo turėdamas rankose 960 lt. Atrodo, viskas lyg ir puiku. Tačiau Jeronimas džiaugiasi turėdamas 1000 litų, Martynas – 960 litų, o kartu jie džiaugiasi turėdami 1960 litų, kurių realiai egzistuoja tik 1000... Jei Martynas pinigus laikytų banke, tai bankas vėl privalėtų rezervuoti tik keturis procentus šių pinigų, kitus galėdamas paskolinti Algiui ir t. t.
                        Dabar atsargų norma turbūt didesnė.
                        Kokios šios sistemos pasekmės? Dalinių atsargų bankininkystė neužtikrina banke laikomų pinigų saugumo, išpučia pinigų kiekį ekonomikoje, iškraipo kainų mechanizmą, sukelia infliaciją, prisidėdama prie ekonominių ciklų.
                        Dalinių atsargų bankininkystės alternatyva – 100% atsargų bankininkystė. Dabar tiek daug kalbant apie pasaulinės finansų sistemos pertvarkymą ir ieškant patikimesnės bankinės sistemos ši alternatyva galėtų tapti žingsnis link patikimesnės bankinės sistemos.

                        Comment


                          Senasmamas tavo citatoje yra netiesa. Martynas turi 960lt, bankas turi 40lt o jeronimas tiktai mano kad jis turi 1000lt nors juos is tikruju turi martynas ir bankas.
                          flickr >>>

                          Comment


                            Indėlis (t.y. paskola) iš esmės nėra pinigai (Nes jomis nėra atsiskaitoma, o jie gali skolininko nemokumo atveju bet kada tapti beverčiai), o investicinis turtas (Kaip akcijos, obligacijos, auksas ir t.t.), todėl tavo nupasakotu atveju pinigų iš tikro nedaugėja.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Senasmamas tavo citatoje yra netiesa. Martynas turi 960lt, bankas turi 40lt o jeronimas tiktai mano kad jis turi 1000lt nors juos is tikruju turi martynas ir bankas.
                              Einamojoje sąskaitoje esančius pinigus Jeronimas gali naudoti kada panorėjęs. Juk norint parduotuvėje atsiskaityti kortele ar iš bankomato išsiimti grynųjų nereikia iš anksto suderinti su banku. Net jei tai būtų terminuotas indėlis, galima bet kada nutraukti sutartį, tik nebus palūkanų. Tačiau tai nereiškia, kad Jeronimui užimanius pinigų bankas atims iš Martyno paskolą .

                              Comment


                                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                Einamojoje sąskaitoje esančius pinigus Jeronimas gali naudoti kada panorėjęs. Juk norint parduotuvėje atsiskaityti kortele ar iš bankomato išsiimti grynųjų nereikia iš anksto suderinti su banku. Net jei tai būtų terminuotas indėlis, galima bet kada nutraukti sutartį, tik nebus palūkanų. Tačiau tai nereiškia, kad bankas atims iš Martyno paskolą .
                                Bankas tam paims tuos 40 Lt rezervo ir dar po 40 Lt, kurie atidėti nuo kitų 25 žmonių įneštų pinigų. Jei vienu metu pinigų ateis pasiimti visi žmonės tai jiems bankas, savaime aišku, jų atiduoti negalės. Kaip tą paaiškinsi? Ar čia "pridauginti" pinigai burtų lazdele pamojus dingo, ar visgi bankas jų nedaugina?
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                                  Senasmamas tavo citatoje yra netiesa. Martynas turi 960lt, bankas turi 40lt o jeronimas tiktai mano kad jis turi 1000lt nors juos is tikruju turi martynas ir bankas.
                                  Ir Jeronimui nuėjus į bankomatą išsigryninti pinigų arba atsiskaitant Maximoje banko kortele operacija atmetama su iškilmingu pranešimu:

                                  Gerbiamas banko kliente!

                                  Informuojame, kad Tamstos bapkes paskolinom tokiam piliečiui Martynui, taip, kad galite eiti pagiedot.

                                  Ačiū už dėmesį
                                  Banko administracija
                                  Ką jūs rūkot, žmonės ...
                                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                  Comment


                                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                    Ir Jeronimui nuėjus į bankomatą išsigryninti pinigų arba atsiskaitant Maximoje banko kortele operacija atmetama su iškilmingu pranešimu:

                                    Ką jūs rūkot, žmonės ...
                                    Iš principo, taip. Taip "bank run" ir nutinka, kai paskutiniams atėjusiems bankas pasako "Soriukas, pinigų nebėra. Laukit banko likvidavimo ir kol bus grąžintos paskolos".

                                    Iliustracijai, piliečiai didžiosios depresijos metu negali patikėti, kad banko "prigaminti" pinigai va taip paėmė ir pradingo.

                                    Paskutinis taisė index; 2012.09.27, 16:05.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      Iš principo, taip. Taip "bank run" ir nutinka, kai paskutiniams atėjusiems bankas pasako "Soriukas, pinigų nebėra. Laukit banko likvidavimo ir kol bus grąžintos paskolos".
                                      Primink kada paskutinį kartą buvo "bank run" civilizuotame pasaulyje.

                                      Iliustracijai, piliečiai didžiosios depresijos metu negali patikėti, kad banko "prigaminti" pinigai va taip paėmė ir pradingo.

                                      Atvaizdas
                                      O didžioji depresija kartais buvo ne "aukso standarto" laikais? Ką tai turi bendro su šiuolaikine finansų sistema?
                                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                      Comment


                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        Primink kada paskutinį kartą buvo "bank run" civilizuotame pasaulyje.
                                        Per šią, paskutinę, krizę. Pavyzdžiui su Wachovia. Tik dabar, internetinės bankininkystės laikais, žmonės prie banko durų nebesigrūda.

                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        O didžioji depresija kartais buvo ne "aukso standarto" laikais? Ką tai turi bendro su šiuolaikine finansų sistema?
                                        Pamiršau paminėti, kad čia Vokietija, kur tuo metu buvo laisva, niekuo nepadengta, markė.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                                          Senasmamas tavo citatoje yra netiesa. Martynas turi 960lt, bankas turi 40lt o jeronimas tiktai mano kad jis turi 1000lt nors juos is tikruju turi martynas ir bankas.
                                          Pvz. Jeronimas iš tavęs ką nors nusiperka, tai skaitysis, kad tu turi kažkokius pinigus, ar tik labdarą padarei? Lygiai tas pats ir su Martynu
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X