Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • R.D.
    replied
    Europos Komisija Lietuvai prognozuoja didžiausią atlyginimų kritimą ES, mūsų ekonomistai mato kilimą
    https://www.15min.lt/verslas/naujien...ma-662-1325476

    ES prognozuoja, kad Lietuvoje atlyginimai kris labiausiai visoje ES – net 8,2 proc. Antras nuo galo – Kipras, kuriai žadama 5,4 proc. algų sumažėjimas kritimas. Toje ataskaitoje prognozuojama, kad Latvijoje algos augs 0,3 proc., Estijoje – 2 proc. ES vidurkis – 1,1 proc.
    Tiesa, Lietuvos ekonomistai prognozuoja priešingą tendenciją negu EK ir dauguma žada, kad atlyginimai tik augs. Finansų viceministrė Miglė Tuskienė 15min aiškino, EK ir Lietuvos ekonomistai skaičiuoja skirtingus rodiklius. EK projektuoja atlygį darbuotojams, o Finansų ministerija bei šalies ekonomistai – vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (DU) Lietuvoje. „Finansų ministerijai nėra žinomos priežastys, kodėl EK prognozuoja tokį darbuotojų atlygio pokytį, nes ES savo dokumente nepateikė“, – savo įžvalgomis nesutiko pasidalinti M.Tuskienė. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min sakė nustebęs dėl tokių EK prognozių. Jis svarstė, kad galbūt EK paskaičiavo, jog bendras darbuotojų atlygis gali kristi dėl pandemijos metu taikytų įvairių pagalbos priemonių įmonėms mechanizmų. „Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils, tačiau jei kalbėtume apie vidutines dirbančiųjų, įskaitant tuos, kurie neseniai prarado darbą ar buvo prastovose, pajamas, tai jos gali kristi“, – sutiko Ž.Mauricas. Tuo tarpu „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prieštarauja, kad net atsižvelgus į prastovas bei kitas aplinkybes, Lietuvoje šiemet atlyginimai vis tiek turėtų augti. „Manau, kad tai viena iš tų prognozių, kuri nepasiteisins, gal net visiška nesąmonė“, – 15min sakė N.Mačiulis, vertindamas EK projekcijas.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Ir į Angliją kažkaip labai sparčiai išsikraustė, rusų oligarchų stiliumi. Nors gyveno Maskv, tfu Vilniuje kaip šachas.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Čia gal ryšium su prezidento pasikeitimu. Į Olandiją persikraustė 2010 m. Geriausias anekdotas, kai Numavičius pervedė į vos įkurtą COVID19 fondą apvalią sumą, bet sužinojęs, kad jam vadovaus Grybauskaitė, norėjo atšaukti pavedimą, bet jau buvo vėlu
    Turėjai omenyje - Numa?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Čia gal ryšium su prezidento pasikeitimu. Į Olandiją persikraustė 2010 m. Geriausias anekdotas, kai Numavičius pervedė į vos įkurtą COVID19 fondą apvalią sumą, bet sužinojęs, kad jam vadovaus Grybauskaitė, norėjo atšaukti pavedimą, bet jau buvo vėlu

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Maxima grąžina savo holdingą iš Olandijos į Lietuvą.

    https://www.vz.lt/prekyba/2020/05/20...dymo-struktura

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Na čia tada reikia skaičių, kiek gyventojų turi realią galimybę pagal pajamas nuskrist į Balį ir kiek tik į Zarasus. Nes sėdint iš pašalpos chruščiovkėj su Kosygino užpirktais tapetais ir negeriant, gali susitaupyt ir kelionei į Bergamą. Bet tai kaip tada skaitysis. Tu skurdžius ar nelabai.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Gražus Eurostato grafikas Čia labai gerai matosi lietuviškas charakteris. Procentas žmonių, kurie teigia, kad 2019 metais jie patyrė labai didelius materialinius nepriteklius. Daugiausia Bulgarijoje, po to Graikijoje, po to Rumuninijoje. Ir taip - 4 vietoje Lieituva. 9,4 proc. teigia, kad jie patyrė labai didelius materialinius nepriteklius. Beje tiek pat, kiek nelabai varganame Kipre (irgi 9,4 proc. kipriečių pasirodo patiria labai didelius materialinius nepriteklius). Šalia ir vengrai ir italai. O pvz. tik 3,3 proc. estų teigia, kad jų materialinės sąlygos yra labai blogos, šalia jų ir lenkai (3,6 proc.). O dabar atsakykite į klausimą kiek tokie pojūčiai susiję su realybe

    Yra trys skurdo tipai - absolute poverty (kai pajamos yra tiesiog mažos) relative poverty (kai pajamos yra mažesnės negu tam tikros žmonių grupės pajamų vidurkis), ir perceived poverty. Tai yra sunkiausiai išnaikinama skurdo rūšis, nes sunkiausiai pamatuojama. Tiesiog jauti, kad gyveni skurdžiai. Kolegos važiuoja mėnesiui į Balį ir Tailandą, o tu tik savaitei į Kiprą (o ir viešbutis ne toks instagramiškas buvo, kaip tikėjaisi). Tai ar čia ne skurdas, ne materialinis nepriteklius??

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    O tai tas procentas neatitinka realios statistikos? Įvertinus ne tik realų skurdą, bet ir riziką jame atsidurti, procentai turbūt siektų net ir 20.

    Over tenth of people in Lithuania live below absolute poverty line

    Read more: https://en.delfi.lt/business/over-te....d?id=81828111
    Paskutinis taisė senasnamas; 2020.05.08, 10:24.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Gražus Eurostato grafikas Čia labai gerai matosi lietuviškas charakteris. Procentas žmonių, kurie teigia, kad 2019 metais jie patyrė labai didelius materialinius nepriteklius. Daugiausia Bulgarijoje, po to Graikijoje, po to Rumuninijoje. Ir taip - 4 vietoje Lieituva. 9,4 proc. teigia, kad jie patyrė labai didelius materialinius nepriteklius. Beje tiek pat, kiek nelabai varganame Kipre (irgi 9,4 proc. kipriečių pasirodo patiria labai didelius materialinius nepriteklius). Šalia ir vengrai ir italai. O pvz. tik 3,3 proc. estų teigia, kad jų materialinės sąlygos yra labai blogos, šalia jų ir lenkai (3,6 proc.). O dabar atsakykite į klausimą kiek tokie pojūčiai susiję su realybe

    Click image for larger version

Name:	nepritekliai.jpg
Views:	16
Size:	64,5 kB
ID:	1800552

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Lietuvoje veikusiai bendrovei panaikinta licencija: užfiksuoti šiurkštūs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimai

    https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=84105551

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Valstybinio banko gera funkcija galėtų būti pvz dotuojami kortelių skaitytuvai (ar analogiška sistema) smulkiems verslams.
    Tam nereikia valstybinio banko. Yra visokių startupų pasaulyje, kurie veikia per visokius pribambasus prie mobilaus. Dotavimą galima naudoti veikiant per esamus rinkos dalyvius.Smulkus verslas dažnai iš viso nenori jokių elektroninių reikalų, nes lengviau pinigus per kairę paleisti, kaip ir žmonės, kurie nori mokėti grynais, kurių niekas neapskaito. Gal dabar tik gaus kitaip veikti, kai užsidarė gyvos parduotuvės.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.04.21, 13:15.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Tai gal reiktų apibrėžt kokias paslaugas teiks valstybinis bankas fiziniams asmenims, kokių neteikia komerciniai? Apie skyrius Kavarske ir Dusetose pamirškim, nes tada neaišku kodėl ta pati valstybė leidžia savo paštui naikint nuostolingus skyrius.
    Gal bent palūkanas mažesnes taikytų? Aišku, vertinant rizikas.
    Neužmirškime, kad jis negalėtų turėti kažkokių privilegijų lyginant su privačiais komerciniais bankais.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Valstybinio banko gera funkcija galėtų būti pvz dotuojami kortelių skaitytuvai (ar analogiška sistema) smulkiems verslams.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Tai gal reiktų apibrėžt kokias paslaugas teiks valstybinis bankas fiziniams asmenims, kokių neteikia komerciniai? Apie skyrius Kavarske ir Dusetose pamirškim, nes tada neaišku kodėl ta pati valstybė leidžia savo paštui naikint nuostolingus skyrius.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Man rodos ne visi supranta, kad tokio banko kuris dalintų būsto paskolas ar saugotų gyventojų indėlius Lietuvai nereikia ir patį banką turėtų valdyti specialistai su milžiniškomis algomis, kas nebūtų populiaru. Bet ir banko specifika lemtų, kad jis būtų finansuojamas ne iš biudžeto o pinigais iš ateities. Valstybinis bankas ne konkuruotų su privačiais o atliktų tas funkcijas, kurių jie net neatlieka.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Norvegija, Italija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Islandija (manau aišku kodėl), RUSIJA! (manau aišku kodėl), Portugalija.

    Toks vaizdas, kad arba valstybė didelė, arba šimtametės tradicijos, arba kataklizmai (Islandija pvz.). Kur įpaišyt Lietuvą tai nelabai aišku.
    Paskutinis taisė VNS; 2020.04.21, 11:19.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Įdomu, kokia praktika kitose valstybėse, aišku turtingose vakarų, ar egzistuoja tokie bankai ar valstybė visus reikalus tvarko tik per komercinius?
    Geras klausimas. Bet net esant sekmes istoriju kitose valstybese - ar reiktu bandyti arkartoti cia, kai kompetencijos ir mentalitetas kitas? valdininkai atsakomybes nenesa, turim N pavyzdziu, kai savivaldybes patvirtina nelogiskus projektus ir po to reikia is mokesciu moketoju pinigu grazinti. Kazko panasaus ir cia tikeciaus. Ir kas baisiausia, su kiekviena valdzia turbut CEO keistusi ir banko kryptis.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    Krizes metu ok gal. Bet ir tai reikia gelbet ne visus verslus. Dalis be ateities buvo ir pries krize. Bet ar tikrai tas bankas kompetetingai veiktu ne krizes metu - abejoju. Neturim kazkokiu sekmes istoriju, kas susije su viesuoju sektoriumi, valstybinem imonem.
    Įdomu, kokia praktika kitose valstybėse, aišku turtingose vakarų, ar egzistuoja tokie bankai ar valstybė visus reikalus tvarko tik per komercinius?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Sėkmingas valstybinio banko valdymas yra rimtesnis uždavinys nei jo įkūrimas. Lietuvoje dėl to ir kyla daugiausia abejonių. Gerai valdomo banko nauda neginčijama - valstybė įgyja daugiau savarankiškumo. Politikams nereikėtų nusižeminus prašinėti, kad privatūs bankai padarytų tą ar aną (pvz., neužsuktų skolinimo). Yra nesąmonė, kai valstybė tampa priklausoma nuo privačių (ir dar užsienio) bankų veiksmų. Na bet liberalioje žiniasklaidoje ir Laisvosios rinkos instituto pranešimuose ši tema labai nepopuliari (švelniai pasakius) ir bent kažkokios objektyvesnės diskusijos tikėtis be šansų.
    Kokia dar gali būti normali diskusija, jei absoliuti dauguma, nors kiek nusimanančių finansuose ir ekonomikoje, pasisako prieš valstybinį banką?
    Kaip Nausėda sakė, ši tema neturi būti tabu. Bet reikia gerai iškomunikuoti tokio reikali sudėtingumą, potencialius pavojus, ir kaštus.

    Kai paprastam žmogui bus paaiškinta, kad valstybinio banko išlaikymui jis turės kas mėnesį atskaičiuoti pidisoką, kažin ar daug atsiras entuziastų.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Ne. Su mažesniai šansais bankrutuoti dėl korupcinių skandalų.
    Nu idomu, kokie sansai bankrutuoti Swedbankui ar Sebui po to aml skandalelio bunamt labai gerai kapitalizuotiems ir darant stabilu pelna ir kokie sansai, kad pasikeitus valdziai komercinis bankas darantis minusa butu nurasytas velniop. Air Lithuanica

    Komentuoti:

Working...
X