Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė deep'as Rodyti pranešimą
    Tai cia tuo ir nereikia stebetis kad salys kurios iki krizes gyveno is to ka pasigamino ir pardave nepajaute krizes, ypac Lenkija kurios valiutos kursui nusmukus tapo dar konkurencingesnes. O salys kurios gyveno is skolintu pinigu jau sugryzo i realybe kaip pvz Baltijos salys arba dar tik sugrys i realybe kaip pvz Ispanija, Portugalija ir Graikija.
    Ispanijos ar Portugalijos eksportas beveik toks pat kaip UK, reiškia vien tik jo neužtenka, arba jis (bent jau labai didelis) nebūtinas žiūrint į JAV pavyzdį.
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Ispanijos ar Portugalijos eksportas beveik toks pat kaip UK, reiškia vien tik jo neužtenka, arba jis (bent jau labai didelis) nebūtinas žiūrint į JAV pavyzdį.
      Vien tik eksporto dydis per capita absoliuciai nieko neparodo ir is jo negalima daryti jokiu isvadu. Vienos salys yra mazos del to daug eksportuoja ir daug importuoja kitos dideles del to pasigamina viska vietoje, vienos turi tam daugybe reikilingu zaliavu, kitos neturi nieko, vienos pacios apsirupinusios energetiniais istekliais kitos pilnai priklausomos nuo ju importo ir t.t.

      Lietuva neturi nei zaliavu nei energetiniu istekliu todel eksportas yra esminis ekonomikos variklis.
      flickr >>>

      Comment


        Parašė Combat Rodyti pranešimą
        Jei žmogus savo namų ūkiui turi viską, ką reikia – saulės šviesos energijos paėmimo jėgainę (elektros energijai gamintis), saulės šilumos jėgainę (šiluminei energijai gamintis) ir šulinį vandeniui išgauti, toks gali laisvai važinėti ir mediniu vežimu, ir naudos dar gaus – arklys žolę nugrauš (žinau atvejį, kai vienas valstybės tarnautojas arklį įsigijo, nebeapsikentęs žolę kitokiu būdu pjauti), dirvas apsidirbs ir kt. Gyventi tokiu būdu tikrai galima. O jei reikia, gali į savadarbį traktoriuką iš bulvių išvarytą spiritą susipilti vietoj degalų. Ir nusispjaut jam į tą dolerį po visų postinvesticijų.
        Aš važinėdamas su troleibusu dar ir neteršiu gamtos. Nieko naujo nepasakei. Bet man reikia maisto, rūbų, pramogų, būsto.

        Comment


          Parašė deep'as Rodyti pranešimą
          Lietuva neturi nei zaliavu nei energetiniu istekliu todel eksportas yra esminis ekonomikos variklis.
          Lietuva galėtų eksportuoti rąstus ir importuoti malkas
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Ispanijos ar Portugalijos eksportas beveik toks pat kaip UK, reiškia vien tik jo neužtenka, arba jis (bent jau labai didelis) nebūtinas žiūrint į JAV pavyzdį.
            Didelės šalys gali (ir tai nevisiškai) gyventi autonomiškai, kadangi jos turi pakankamai išteklių, žmonių, kad pasigamintų viską ko joms reikia. Mažai šaliai tas yra neįmanoma (Ką rodo Baltarusijos pavyzdys) dėl ko jos priverstos būti atviromis, daug eksportuoti (Kelis produktus, paslaugas, ką jos gali daryti pigiai ir gerai) ir daug importuoti.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              (Kelis produktus, paslaugas, ką jos gali daryti pigiai ir gerai)
              Verta eksportuoti tik tokią produkciją, kurią užsienyje gali parduoti nepadoriai brangiai.
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Verta ar neverta pasako Lietuvos verslo realybė. Elementarūs laisvos rinkos principai..

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Verta eksportuoti tik tokią produkciją, kurią užsienyje gali parduoti nepadoriai brangiai.
                  O ką daryti, jei tokios produkcijos neturi? Juk taip ir yra Lietuvoje. Aišku, reiks tokią produkciją sukurti (duok dieve). Bet kol kas reikia kažkaip padengti deficitą ir pasiekti balansą. O tai reiškia du dalykus: eksporto didinimą ir/arba importo mažinimą. Dėl to ir kalbama, kad reikia didinti eksportą, nes be šito Lietuvai būtų kaip Baltarusijai t.y. didelė šikna.
                  Paskutinis taisė John; 2012.08.27, 21:19.
                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                  Comment


                    Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                    Lietuva neturi nei zaliavu nei energetiniu istekliu todel eksportas yra esminis ekonomikos variklis.
                    Lietuva turi didelius gėlo vandens išteklius, ir keičiantis klimatui tai įgyja vis didesnę vertę.
                    O šiaip retas atvejis, kad šalis praturtėtų vien eksportuodama gamtos išteklius (naftą, dujas, medieną, mineralus, metalus). Paprastai praturtėjama pažabojus korupciją ir eksportuojant darbo jėgą + intelektą (per inovatyvią produkciją).
                    Štai Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Suomija, Šveicarija, Izraelis, Singapūras praktiškai neturi jokių įspūdingų gamtos turtų, kai nafta ir dujomis turtingos Nigerija, Venesuela, Indonezija, Turkmėnija, Ekvadoras vis dar maudosi skurde.
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      Bepigu švaistyti svetimus pinigus, kurių neuždirbai, tačiau jų dėka gali demonstruoti savo „gerumą“. O socialinių įgūdžių neturintys, bet vis tiek vaikus gimdantys piliečiai net negalvoja ieškotis darbo, kada valstybė ir savivaldybė ne tik pašalpas moka, bet dar kompensuoja išlaidas už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, nors net ir taip sumažintų kainų dažna šeimynėlė neapmoka.


                      Kol vienos savivaldybės imasi socialinės paramos skirstymo reformų ir taupo valstybės pinigus, Vilniaus valdžia dosniai žarsto milijonus į kairę ir į dešinę. Dažnai tiems, kuriems to mažiausiai reikia.
                      Per pastaruosius ketverius metus paramos gavėjų skaičius sostinėje išaugo daugiau nei tris kartus, o įvairių rūšių paramai išleidžiama suma padidėjo nuo 18 mln. iki beveik 80 mln. litų. Tačiau gilintis, ar valstybės biudžeto pinigai dalijami tikslingai, miesto valdžia laiko neturi.
                      Visiems prašantiems ir formalius kriterijus atitinkantiems asmenims dalijamos socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Tokių prašytojų skaičius kasmet auga kaip ant mielių.
                      (...)
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        Lietuva turi didelius gėlo vandens išteklius, ir keičiantis klimatui tai įgyja vis didesnę vertę.
                        O šiaip retas atvejis, kad šalis praturtėtų vien eksportuodama gamtos išteklius (naftą, dujas, medieną, mineralus, metalus). Paprastai praturtėjama pažabojus korupciją ir eksportuojant darbo jėgą + intelektą (per inovatyvią produkciją).
                        Štai Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Suomija, Šveicarija, Izraelis, Singapūras praktiškai neturi jokių įspūdingų gamtos turtų, kai nafta ir dujomis turtingos Nigerija, Venesuela, Indonezija, Turkmėnija, Ekvadoras vis dar maudosi skurde.
                        Lietuva dar turi (turėjo) "žmogiškuosius išteklius", kurių visai nesaugo ir netaupo.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Patikslintas antrojo ketvirčio BVP augimas


                          Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2012 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir įvertino BVP komponentus gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 28 640 mln. litų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, realus BVP padidėjimas sudarė 2,2 procento, o palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu – 8,6 procento. (Anksčiau skelbtas antrojo ketvirčio BVP įvertis – 28 053 mln. litų, o jo augimas, palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, – 2,1 procento. Šį skirtumą lėmė išsamesni ir patikslinti statybos, paslaugų ir mokesčių statistikos duomenys.)

                          Comment


                            Nieko nuostabaus, kai žinai, kad visa degtinių ir putojančių vynų gamyba iškelta iš Anykščių į Alytų, o AV skiria praktiškai 0Lt reklamai. Ne paslaptis, kad „Alita“, nudegusi su investicijomis Serbijoje, jau kuris laikas nori parduoti „Anykščių vyną“, bet užsiprašė tokios kainos, kad niekas neperka.


                            AB „Anykščių vynas“ per šių metų pirmąjį pusmetį patyrė 1,9 mln. litų nuostolio (prieš apmokestinimą). Pernai metais tuo pačiu laikotarpiu nuostolis buvo dar 1,8 mln. litų didesnis.
                            Šių metų pirmąjį pusmetį pardavimai sudarė 4,3 mln. litų, lyginant su 2011m. tuo pačiu laikotarpiu — sumažėjo 50 proc.
                            Šių metų liepos 26d. visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 20 mln. litų, norint panaikinti balanse įrašytus nuostolius.
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment



                              Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių pardavimo pajamos (be PVM) antrąjį 2012m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2011m. ketvirčiu, išaugo 9,5 proc. ir sudarė 11,4 mlrd. litų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
                              (...)
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                R.Žylius. Lietuva yra geriau pasirengusi antrajai krizės bangai
                                Šiandien stebime keisto publicistikos žanro atsiradimą, kuris veikiausiai galėtų būti pavadintas „variacijos nepasiruošimo krizei tema“. Šio žanro ypatumas – dėstant savo mintis visai nebūtina atsižvelgti į faktus.
                                Tačiau toks žanras, nors ir teikiantis keisto malonumo, greitai pabosta. Tad šių kūrinių variacijoms pratęsti norėčiau pasiūlyti papildomos, šį kartą faktinės, medžiagos.
                                Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                Comment


                                  Man tai R. Kuodis įtikinamiau rašo :):
                                  vargu ar esame geriau pasirengę naujai krizei
                                  Praėjusiais metais ekonomika augo daugiau kaip 6 proc., o vis dar turėjome 5,5 proc. biudžeto deficitą. Vadinasi, visas šis deficitas yra struktūrinis, o ne ciklinis, priklausantis nuo ekonomikos svyravimų. Kaip Lietuvai seksis sumažinti struktūrinį deficitą, turint galvoje su visuomenės senėjimu ir situacijos ES blogėjimu susijusius iššūkius? Šis klausimas kelia daugiausiai nerimo. Jei nebus rimtai kovojama su šešėline ekonomika, nematau didelių galimybių užkimšti biudžeto skylę.
                                  Paprastai finansų rinkos tampa įtarios besivystančios šalies skolos atžvilgiu tada, kai skola pasiekia maždaug 50 proc. BVP. Mes esame jau netoli šios ribos. Jei būtų antra krizės banga, kuri pareikalautų dar vieno reikšmingo skolinimosi vajaus, tai susidurtume su rimtomis problemomis.
                                  Deja, siūlymai, kaip mažinti vieno didžiausių biudžeto deficito šaltinių – „Sodros“ – skolinimosi poreikį, kuriant atitinkamas paskatas (tai galėtų būti „Sodros“ mokesčio pavertimas įmoka į asmeninę žmogaus sąskaitą), nebuvo įgyvendintas. Lygiai taip pat nesėkminga yra ir mūsų valdžios kova su šešėline ekonomika – viena didžiausių Europoje. Tai lemia, kad ir mūsų santykinės biudžeto mokesčių įplaukos jau yra mažiausios ES.
                                  Mokesčiai augo tiems, kurie sąžiningai moka ir mokėjo. Kurie anksčiau nemokėjo, tie ir nepradėjo. Jiems visi didinimai vienodai rodo. Kitaip sakant, kraunama tiems, kurie dar paveža.
                                  Taip, maniau ir sakiau, kad reikėjo skolintis iš TVF. Valstybei neturi būti gėda pasinaudoti pigesniu finansų šaltiniu, kai normaliai neveikia finansų rinkos. Turėjo rūpėti ne tiek ambicijos, kiek pragmatiniai sumetimai. Skolinomės brangiau, nei galėjome, ir ateityje dėl šitos skolos arba turėsime mažiau viešųjų paslaugų, arba mokėsime didesnius mokesčius.
                                  Štai vienas protu sunkiai suvokiamas pavyzdys: į vandentvarkos ūkį buvo sukišta apie 3 mlrd. litų, gautų iš ES, o šilumos ūkį – tik apie 150 mln. litų. Niekada nešautų į galvą, kad Lietuva turi tokių problemų dėl vandens tiekimo... Vadinasi, būdami neturtinga valstybe, leidžiame sau veikti apgraibomis ar pagal kieno nors keistas vizijas, užuot suvokę tikruosius prioritetus.
                                  Logiška, nes šilumos sektorius kai kam neša neblogus pelnus (partijoms turbūt taip pat), todėl ir nėra norinčių/galinčių juo rimčiau užsiimti. Kuo aukštesnės kainos, tuo didesni komisiniai :). O kad gyventojai pusę atlyginimo išleidžia šildymui niekam neįdomu. Manau, kad tai ir viena iš kreivos bei nepatrauklios pastatų renovavimo programos priežasčių.
                                  Yra įdomių minčių ir apskritai apie Europą:
                                  Didžiausia problema yra ES politikų nesugebėjimas suvaldyti valstybių skolinimosi kainos. Nors dar XIX a. buvo žinoma, kad valstybės turi turėti „paskutįjį skolintoją“ – centrinį banką. JAV ir Didžioji Britanija sugeba pigiai skolintis, nes suvokia šiuos dalykus, o ES sutartys smarkiai riboja Europos institucijų, tarp jų ir Centrinio banko, galias. Todėl ES nesuvaldo didesnių finansų krizių: jos teisynas parašytas rožiniams laikams.
                                  Paskutinis taisė senasnamas; 2012.09.02, 22:02.

                                  Comment


                                    Įtikinamai? Efektyvus Centrinis bankas Lietuvoje? Ir jis kalba apie "rožinius" laikus? Gal jis durnas?
                                    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                    Comment


                                      Kalba apie Europos centrinį banką. Jis neturi tokių galių kaip JAV ar Anglijos bankai. Kol ekonomika augo, pinigų sąjunga veikė, kai pradėjo smukti, išlindo visi trūkumai.

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Mokesčiai augo tiems, kurie sąžiningai moka ir mokėjo. Kurie anksčiau nemokėjo, tie ir nepradėjo. Jiems visi didinimai vienodai rodo. Kitaip sakant, kraunama tiems, kurie dar paveža.
                                        Su šešėline ekonomika visas pasaulis kovoja, kaip ir nieko naujo nepasakyta.

                                        Deja, siūlymai, kaip mažinti vieno didžiausių biudžeto deficito šaltinių – „Sodros“ – skolinimosi poreikį, kuriant atitinkamas paskatas (tai galėtų būti „Sodros“ mokesčio pavertimas įmoka į asmeninę žmogaus sąskaitą), nebuvo įgyvendintas.
                                        O kur čia taip įgyvendinta? Jeigu taip būtų buvę anksčiau, tai kokias pensijas dabartiniai pensininkai gautų, pvz. pagal 1991-2000 metų sodros įmokas? Kiek dabar žmonių dirba už minimumą.

                                        Comment


                                          Sodroje niekas nekeičiama, nors padėtis seniausiai nepatenkinama. Pakeičiamas nebent vadovas. Siūlymų, planų ir projektų daug, bet viskas baigiasi kokių nors įmokų procentų perstumdymu, keleto darbuotojų atleidimu ar kitais kosmetiniais pakeitimais. O rezultatas visada vienodas - deficitas. Šiais metais pajamos 6 proc. didesnės nei praeitais metais, bet kas mėnesį vis tiek būna maždaug 1 mlrd. deficito. Jei ekonomika nustotų augti, deficitas vėl kažin kiek šoktelėtų. Konkrečių sprendimų ar veiksmų nėra. Krizė, aišku, ne pats geriausias metas daryti socialines reformas, bet kažin ar kas nors keisis ir vėliau. Juk pasiskolinti yra paprasčiau. Kol yra skolinančių.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X