Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Kažkada didžiąją dalį paslaugų ir gamybos sudarė būtiniausios prekės. Dabar gi žmonės gali daug ko atsisakyti. Nepirkti naujo automobilio, erdvesnio būsto, naujo kompiuterio ir pan. Bankuose susikaupę rekordiškai daug indėlių. Jeigu mūsų spauda mažiau juos gąsdintų, Lietuvoje krizės gal ir nebūtų.
    Tai beje yra problemos dalis. Visa planetos ekonomika yra paremta vartojimu. Jei žmonės pradeda kažko atsisakinėt, tai kažkas automatiškai praranda pajamas ir jam pačiam tenka mažiau vartot. Ir spiralė įsisuka. Čia net neskaičiuojant technologijų progreso.

    Taip ir su indėliais. Taip, visi į apyvartą paleisti pinigai niekur neprapuolė. Bėda tik tame, kad jie vis labiau koncentruojasi pas tuos kuriems jų nereikia, nes ir taip turi daugiau nei jiems reikia. Todėl ir "dulka" bankuose. O tie kuriems reikia jų turi vis mažiau.

    Dar pridėkim liberalų griaunamą pensijų sistemą, kurios pakaitalas tiesiog privers bankuose (ar ekvivalenčiose struktūrose) marinuoti bent pusę uždirbamų pinigų.

    Comment


      Niekas nepatalpina svarbaisuios dienos naujienos?


      (c) www.stat.gov.lt

      Taigi,
      y/y +3,9%
      q/q +0.8%

      2011 Q4 q/q irgi buvo 0.8%, kas lyg ir rodo, kad augimas kaip ir nesulėtėjo. Duokdie šiltą vasarą ir turistų, tai gali užderėti visai neblogi skaičiai Q2 ir Q3
      Paskutinis taisė John; 2012.04.30, 22:43.

      Comment


        Gražu, nors ekonomikos augimas jau lėtesnis. Vis dėlto, tiek Lietuvos, tiek kitų buvusių Rytų bloko valstybių ekonominis augimas rodo didelį investuotojų susidomėjimą šio regiono rinka.

        Comment


          Tas faktas, kad Lietuva augo 3,9%, kai UK 0% (kalbant apie y/y) ir atitinkamai +0.8% ir -0.2% q/q, rodo, kad Lietuva bent kol kas laikosi labai gerai. Aišku, esminis dalykas yra Vokietijos rezultatai. Jei ten viskas ok, tai pas mus irgi viskas ok.

          Gal kas žino, kada tiksliai skelbiamas Vokietijos BVP rezultatas?
          Paskutinis taisė John; 2012.04.30, 22:52.

          Comment


            Pradedu įtarti, kad britai specialiai įvarė savo ekonomiką į krizę, kad atsikratytų visų tų budulių iš rytų Europos. Jei ši teorija pasitvirtintų ir UK toliau tvirtai žengtų Graikijos ir Ispanijos keliu man net baisu pagalvoti kas lauktų Lietuvos, jei visa ta emigrantų armija būtų priversta parsikrausyti į LT
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Parašė a_p Rodyti pranešimą
              Taip ir su indėliais. Taip, visi į apyvartą paleisti pinigai niekur neprapuolė. Bėda tik tame, kad jie vis labiau koncentruojasi pas tuos kuriems jų nereikia, nes ir taip turi daugiau nei jiems reikia. Todėl ir "dulka" bankuose. O tie kuriems reikia jų turi vis mažiau.
              Ši problema nesunkiai sprendžiama atitinkamai padidinus valstybės išlaidas.
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Pradedu įtarti, kad britai specialiai įvarė savo ekonomiką į krizę, kad atsikratytų visų tų budulių iš rytų Europos. Jei ši teorija pasitvirtintų ir UK toliau tvirtai žengtų Graikijos ir Ispanijos keliu man net baisu pagalvoti kas lauktų Lietuvos, jei visa ta emigrantų armija būtų priversta parsikrausyti į LT
                UK, skirtingai nei Graikija, gana neblogai tvarkosi su savo valdžios finansais. O GBP paskutiniu metu jei ne aukštumose, tai laikosi stipriai ne tik vs. €, bet ir vs. $ ir vs. Azijos valiutos. UK veliasi ir buksuoja, bet neskęsta... kaip koks š.

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  UK, skirtingai nei Graikija, gana neblogai tvarkosi su savo valdžios finansais. O GBP paskutiniu metu jei ne aukštumose, tai laikosi stipriai ne tik vs. €, bet ir vs. $ ir vs. Azijos valiutos. UK veliasi ir buksuoja, bet neskęsta... kaip koks š.
                  Kada lietuviai pradėjo masiškai pirkti Suvalkuose ir Augustove? - tada, kai zlotas nusilpo.
                  Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Ši problema nesunkiai sprendžiama atitinkamai padidinus valstybės išlaidas.
                    Anaiptol. Tu vis atsisakai suvokt, kad padidinus valstybės išlaidas automatiškai smuks valiutos vertė. Tada reikės spausdint dar daugiau pinigų ir neužilgo galėsi persivadint į Zimbabwę ar Baltarusiją.

                    Tokius fintus su pinigų presais gali sau leist tokios valstybės kaip JAV ar Japonija. Ir tai tik ribotą laiko tarpą.

                    Comment


                      Reiktu pagaliau suprasti, kad vyriausybės (o tiksliau centriniai bankai) apskritai neturi techninių galimybių reguliuoti pinigų kiekio apyvartoje. Tada bus lengviau pamiršti "pinigų spausdinimą" ir kitas nesąmones
                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                      Comment


                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Reiktu pagaliau suprasti, kad vyriausybės (o tiksliau centriniai bankai) apskritai neturi techninių galimybių reguliuoti pinigų kiekio apyvartoje. Tada bus lengviau pamiršti "pinigų spausdinimą" ir kitas nesąmones
                        Žinoma kad turi.

                        Anyway, kad ir kaip ir bebūtų, visi puikiai žinom, kad labai didėlė mūsų vartojimo dalis tenka importinėms prekėms. Reiškia atitinkamai didelė valdžios naujai prispausdintų pinigų dalis turės būti pakeista į kurią nors užsienio valiutą. Naftai, dujoms, televizoriams, paprikai etc. Reiškia padidės tų valiutų paklausa ir nukris lito kursas.

                        Taip pat nepamirškim esminio momento, kad pinigai remiasi pasitikėjimu. Ir jis tuo mažesnis kuo labiau valstybės išlaidos viršija jos pajamas.

                        Labai neigiamas valdžios balansas beigi toks lito kurso kritimas paskatins žmonės "bėgti" nuo lito ir tik gavę pinigų juos iškart arba išleidžia arba keičia į užsienio valiutą. Tereikia prisimint kaip mes patys elgėmės su vagnorėliais ir vėliau iš inercijos ir nepasitikėjimo pirmais litų egzistavimo metais.

                        Tokios lavinos jau nebesustabdysi. Ir tai automatiškai reiškia hiperinfliaciją, t.y. zimbabwę arba baltarusiją. Apie ką ir rašiau.

                        Comment


                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                          Reiktu pagaliau suprasti, kad vyriausybės (o tiksliau centriniai bankai) apskritai neturi techninių galimybių reguliuoti pinigų kiekio apyvartoje. Tada bus lengviau pamiršti "pinigų spausdinimą" ir kitas nesąmones
                          Tomai, čia tu?

                          Comment


                            Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                            Gražu, nors ekonomikos augimas jau lėtesnis. Vis dėlto, tiek Lietuvos, tiek kitų buvusių Rytų bloko valstybių ekonominis augimas rodo didelį investuotojų susidomėjimą šio regiono rinka.
                            Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog BVP augimo sulėtėjimas yra sąlygojamas BVP defiliatoriaus.

                            Jei skaičiuosime YoY augimą nominaliai, tuomet:

                            2010Q1: 21264,2 mln. Lt;
                            2011Q1: 23234,2 mln. Lt, 9,3% YoY augimas;
                            2012Q1: 25235,3 mln. Lt, 8,6% YoY augimas.

                            Dar turint omenyje, jog gyventojų skaičius vis mažėja, tai per capita BVP augimas yra įspūdingas.

                            Dabar gi dėl BVP defiliatoriaus. Čia yra ganėtinai juokingas rodiklis, kadangi jis nustatomas pagal infliaciją, o ši juk atspindi vartotojų krepšelio sudėtį. Pavyzdžiui, iki 2008ųjų infliacija nesiekdavo 5 procentų kasmet, nors NT brango kasmet bent po 20 procentų ("butai brangzzz") ir niekur statistikose išaugusios NT kainos neatsispindėjo. Iš kitos pusės, vertinant produktyvumą, taip pat reikėtų vertinti nominaliai, kadangi infliacijos rodiklis nustatomas pagal kitokias prekes ir paslaugas, nei kad Lietuvos BVP sudėtis. Anyway, smagu, kad vejamės Vakarų Europą po 10% kasmet - JK nominalus BVP irgi ne fontanai, kadangi visi spausdinami pinigai kol kas nusėda valant privačius balansus, o ne vartojime.

                            Comment


                              Parašė Meier Rodyti pranešimą
                              Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog BVP augimo sulėtėjimas yra sąlygojamas BVP defiliatoriaus.

                              Jei skaičiuosime YoY augimą nominaliai, tuomet:

                              2010Q1: 21264,2 mln. Lt;
                              2011Q1: 23234,2 mln. Lt, 9,3% YoY augimas;
                              2012Q1: 25235,3 mln. Lt, 8,6% YoY augimas.

                              Dar turint omenyje, jog gyventojų skaičius vis mažėja, tai per capita BVP augimas yra įspūdingas.

                              Dabar gi dėl BVP defiliatoriaus. Čia yra ganėtinai juokingas rodiklis, kadangi jis nustatomas pagal infliaciją, o ši juk atspindi vartotojų krepšelio sudėtį. Pavyzdžiui, iki 2008ųjų infliacija nesiekdavo 5 procentų kasmet, nors NT brango kasmet bent po 20 procentų ("butai brangzzz") ir niekur statistikose išaugusios NT kainos neatsispindėjo. Iš kitos pusės, vertinant produktyvumą, taip pat reikėtų vertinti nominaliai, kadangi infliacijos rodiklis nustatomas pagal kitokias prekes ir paslaugas, nei kad Lietuvos BVP sudėtis. Anyway, smagu, kad vejamės Vakarų Europą po 10% kasmet - JK nominalus BVP irgi ne fontanai, kadangi visi spausdinami pinigai kol kas nusėda valant privačius balansus, o ne vartojime.
                              Tie skaičiai nieko nereikškia, nes tokiu atveju ir Zimbabvė gali parodyti augimus šimtais procentais atmetus infliaciją. O, kad turim vieną didžiausių infliacijų ES, ir būtent svarbiausių produktų ir paslaugų srityje, visai nedžiugina, tad atsiliepia ir šalies konkurencingumui bei investicijų patrauklume. Beto, dar reikia žiūrėti kokia yra palyginamoji bazė. Pvz. tavo pajamos yra 1000Lt, o mano 100Lt. Tavo per metus padidėjo 5%, o mano 10%. Atrodytų, kad aš tave vejuosiu, bet po metų tavo pajamos bus 1050Lt, o mano 110Lt, t.y. aš ne tik, kad nesiveju, bet dar skirtumas tarp mūsų pajamų išaugo 40Lt.
                              Paskutinis taisė Lettered; 2012.05.02, 07:37.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                Pvz. tavo pajamos yra 1000Lt, o mano 100Lt. Tavo per metus padidėjo 5%, o mano 10%. Atrodytų, kad aš tave vejuosiu, bet po metų tavo pajamos bus 1050Lt, o mano 110Lt, t.y. aš ne tik, kad nesiveju, bet dar skirtumas tarp mūsų pajamų išaugo 40Lt.
                                Aritmetikos biški:
                                Net esant tokiam (10 kartų) skirtumui, jei vieno pajamos vis augs po 10%, kito -po 5%, po 50 metų tas ,kuris auga po 10%, aplenks tą, kur su 5%.
                                Jei šis skirtumas 2 kartai (500 ir 1000 litų) užteks ir 15 metų
                                Paskutinis taisė jungengg; 2012.05.02, 08:49.

                                Comment


                                  Parašė jungengg Rodyti pranešimą
                                  Aritmetikos biški:
                                  Net esant tokiam (10 kartų) skirtumui, jei vieno pajamos vis augs po 10%, kito -po 5%, po 50 metų tas ,kuris auga po 10%, aplenks tą, kur su 5%.
                                  Jei šis skirtumas 2 kartai (500 ir 1000 litų) užteks ir 15 metų
                                  Esmė tame, kad kai kurie nežiūri tendencijų ilgame laikotarpyje, o džiaugiasi vienadieniais rezultatais, kurie kaip matom nieko nereiškia.
                                  Pas mus visų pirma toks augimas buvo tik kelis metus įstojus į ES, beto ir kitos šalys tuo metu augo gana sparčiai, o dabar tas augimas vos keliais procentais didesnis nei kitų šalių, neklabant apie tai, kad turėjom vieną sparčiausių kritimų per krizę.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Esmė tame, kad kai kurie nežiūri tendencijų ilgame laikotarpyje, o džiaugiasi vienadieniais rezultatais, kurie kaip matom nieko nereiškia.
                                    Pas mus visų pirma toks augimas buvo tik kelis metus įstojus į ES, beto ir kitos šalys tuo metu augo gana sparčiai, o dabar tas augimas vos keliais procentais didesnis nei kitų šalių, neklabant apie tai, kad turėjom vieną sparčiausių kritimų per krizę.
                                    Sutinku.

                                    Dar dažnai kalbama apie ES vidurkio pasiekimą.
                                    -Kada pasieksime vidurkį?
                                    Mano atsakymas: -Niekada (mūsų karta).

                                    Bet tai neprieštarauja tokiam atsakymui:

                                    - Ar gyvensime vis geriau?
                                    - Ko gero

                                    Kad, pasiekt vidurkį, reikia aplenkt kažką. Pirmiausia matyt Pietų Europos šalis. Bet net to, ko gero neužtektų. Nes nelabai dideli jų svoriai bendrame ES. O viena vertus Rytų Europos šalys augdamos, kartu kelia vidurkį, kitos šalys (ilgu laikotarpiu) irgi kelia vidurkį, ir t.t.
                                    Dar galimas variantas Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos ir pan. priėmimas

                                    Comment


                                      Parašė jungengg Rodyti pranešimą
                                      Sutinku.

                                      Dar dažnai kalbama apie ES vidurkio pasiekimą.
                                      -Kada pasieksime vidurkį?
                                      Mano atsakymas: -Niekada (mūsų karta).

                                      Bet tai neprieštarauja tokiam atsakymui:

                                      - Ar gyvensime vis geriau?
                                      - Ko gero

                                      Kad, pasiekt vidurkį, reikia aplenkt kažką. Pirmiausia matyt Pietų Europos šalis. Bet net to, ko gero neužtektų. Nes nelabai dideli jų svoriai bendrame ES. O viena vertus Rytų Europos šalys augdamos, kartu kelia vidurkį, kitos šalys (ilgu laikotarpiu) irgi kelia vidurkį, ir t.t.
                                      Dar galimas variantas Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos ir pan. priėmimas
                                      Na mūsų karta manau gali aplenkti pietines šalis, nebent toliau tęsis jų toks dosnus šelpimas
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Na mūsų karta manau gali aplenkti pietines šalis, nebent toliau tęsis jų toks dosnus šelpimas

                                        Bet to neužteks pasiekt vidurkiui (spėju)

                                        Comment


                                          Parašė jungengg Rodyti pranešimą

                                          Bet to neužteks pasiekt vidurkiui (spėju)
                                          O ar vidurkyje esmė? Priklauso nuo to, ką mes pasirinksime kaip "benchmarką" tikslų įgyvendinimui. Vienaip ar kitaip "senąsias" ES valstybes vysimės.
                                          Post in English - fight censorship!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X