Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Gator
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Jeigu Vokietijoje įmonė susitraukė nuo X iki 0,3X, o Lietuvoje nuo X iki 0,9X, tai dar nereiškia kad Lietuvoje viskas yra super. Juk "vokelių" statistikoje nesimato...
    Čia apie BVP eina kalba.
    O dėl vokelių nesupratau kas norėtas pasakyti, nes didesnis procentas vokeliuose LT gali būti kaip tik į kitą pusę verčantis argumenbtas, priešingai nei tu lenki.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    O kas absoliučiai išmušė iš vėžių, kad Lietuvai prognozavo didžiausią smukimą.
    Kaip galima ant tiek aosirikti? Ne per kelias ar 10 vietų, bet grynai per 27 ar kiek ten nuo paskutinės iki pirmos...
    Jeigu Vokietijoje įmonė susitraukė nuo X iki 0,3X, o Lietuvoje nuo X iki 0,9X, tai dar nereiškia kad Lietuvoje viskas yra super. Juk "vokelių" statistikoje nesimato...

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Per TV sakė, kad galimai mažiausiai ES LT BVP susitraukė per minėtą ketvirtį.
    Tai jau yra įspūdinga.

    O kas absoliučiai išmušė iš vėžių, kad Lietuvai prognozavo didžiausią smukimą.
    Kaip galima ant tiek aosirikti? Ne per kelias ar 10 vietų, bet grynai per 27 ar kiek ten nuo paskutinės iki pirmos...

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    BVP q2 -3,7%
    Liūdna, bet bus įdomu palyginti su kitomis ES šalimis.

    Siurprizas: antrąjį ketvirtį BVP susitraukė, bet mažiau nei prognozavo ekonomistai

    Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz6TfSLrwgw
    Dziugu, tai reiskia kad ekonomikos augimas siemet bus kazkur arciau 0, kai prognoze -7%

    P.s.
    Vokietija -10%
    US -32%
    Paskutinis taisė deep'as; 2020.07.30, 16:51.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    BVP q2 -3,7%
    Liūdna, bet bus įdomu palyginti su kitomis ES šalimis.

    Siurprizas: antrąjį ketvirtį BVP susitraukė, bet mažiau nei prognozavo ekonomistai

    Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz6TfSLrwgw

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied

    Nuo rugpjūčio 1-osios keičiasi nemažai Darbo kodekso normų. Svarbiausi pakeitimai laukia sveikatos problemų turinčių darbuotojų, dirbančių lauke, taip pat nėščiųjų.

    https://delfi.lt/verslas/verslas/art...hp?id=84858931

    Dėl sveikatos problemų galės dirbti nuotoliniu būdu

    „Darbdavys privalės tenkinti tokio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu toks prašymas pagrįstas sveikatos būkle. Taip pat dėl kasmetinių atostogų ir nemokamų atostogų – jeigu kreipiasi darbuotojas, kurio prašymas yra grindžiamas sveikatos būkle, darbdavys privalės tokius prašymus tenkinti. Šiuo atveju didelę reikšmę įgauna sveikatos priežiūros įstaigų išvados ir pažymos“,

    ​​​​Daugiau mokės dirbantiems lauke

    Dirbantiems lauko sąlygomis nuo rugpjūčio 1-osios Darbo kodeksas numatys būtinybę padengti išlaidas susijusias su darbo sąlygomis.

    „Kompensacija negali viršyti 50 proc. darbuotojo tarifinio bazinio darbo užmokesčio, kompensuojamos padidėjusios išlaidos. Nereikėtų suprasti labai siaurai, nes ne visuomet yra faktinių išlaidų vien dėl to, kad dirbi lauke. Kompensacija yra vien už tokios funkcijos atlikimą. Pats darbas lauko sąlygomis suprantamas kaip susijęs su padidėjusiomis išlaidomis“, – aiškina specialistė.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Pramonės smukimas Lietuvoje gegužę – vienas mažiausių ES https://www.vz.lt/pramone/2020/07/14...s-maziausiu-es
    Pramonės gamyba Lietuvoje per metus – gegužę, palyginti su 2019 m. geguže – mažėjo 6,2%, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau pramonė smuko tik Maltoje (4,8%) ir Suomijoje (3,8%). Latvijoje ji smuko 6,4%, Estijoje – 17,7%.
    Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – Lietuvoje pramonė augo 6,9%, Latvijoje – 4,9%, o Estijoje – smuko 0,2%. Visoje ES pramonė per metus mažėjo 20,5%, per mėnesį augo 11,4%.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Patys privatūs bankai seniai prašosi valstybinio banko. Jie rūpinasi tik savim (ir tai normalu), o ne valstybės poreikiais. Jie tai nori skolinti (ir išpūsti burbulą), tai nenori. Ir vyriausybė turi (nusižeminusi) prašinėti privačių bankų, kad šie būtų geranoriški ir neskandintų ekonomikos.
    Šių metų gegužę iš devyniolikos euro zonos valstybių metinis bankų paskolų portfelio verslui nuosmukis užfiksuotas tik Kipre (-0,1 proc.) ir Lietuvoje (-7,7 proc.).

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=84678931

    Kaip jau rašiau, bankai per karantiną atsisakė suteikti kreditą gana sėkmingai įmonei. Nors anksčiau nebuvo jokių problemų. Net ne kažkoks lengvatinis. Tai tokia "parama"...

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Gegužę bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje nukrito labiausiai visoje euro zonoje



    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=84678931
    Liūdna matyti, kai pasaulyje pinigai nemokami, Lietuvoje verslas negali gauti paskolų arba tik su didelėmis palūkanomis.

    Anot M. Mikalajūno, didžiausią euro zonoje bankų paskolų verslui nuosmukį Lietuvoje galėjo lemti ir kita priežastis – didelis Lietuvoje veikiančių bankų atsargumas ir konservatyvumas. „Analizuodami bankų paskolų verslui dinamiką, pastebėjome, kad Lietuvoje bankų paskolų portfelis verslui pradėjo trauktis dar ekonomikos augimo ciklo metu: pavyzdžiui, pernai bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje didėjo tik pirmą ketvirtį, o nuo antro 2019 m. ketvirčio bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje stabiliai mažėjo – iš esmės dėl didelio tradicinių finansuotojų konservatyvumo ir atsargumo. Tiek 2019 m., tiek ir šiuo metu komerciniai bankai Lietuvoje yra linkę dirbti su esamais stambiais verslo klientais, tačiau dėl sumažinto rizikos apetito atsargiai žiūri į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo segmentą“ ,– teigia „SME Finance“ vadovas.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=84678931

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Gegužę bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje nukrito labiausiai visoje euro zonoje

    Kaip rašoma pranešime spaudai, Latvijoje bankų paskolų verslui portfelio vertė išliko nepakitusi, o likusiose euro zonos valstybėse bankai gegužę didino skolinimo apimtis verslui. Estijoje bankų paskolų portfelis verslui per metus išaugo 2,6 proc., o visoje euro zonoje gegužę fiksuotas 7,4 proc. metinis prieaugis.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=84678931

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Sąlygos labai prastos ir nekonkurencingos, pvz. lyginant su tais pačiais skandinavais, kurių bankai dirba Lietuvoje.

    clickbaitas tas Jyskebank pasiulymas. O zurnalistai toliau kuria pasakas kaip reikes grazinti maziau negu pasiskolinai. Danijos NT finansavimo modelis yra labai specifinis, ir ta -0,5% dalis yra trecias vanduo nuo kisielius.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Sąlygos labai prastos ir nekonkurencingos, pvz. lyginant su tais pačiais skandinavais, kurių bankai dirba Lietuvoje.
    Kuris Lietuvoje veikiantis bankas galėtų pasiūlyti panašias sąlygas net labai "geram" klientui, t.y. turinčiam gerą kredito reitingą, aukštas stabilias pajamas ir pan.?
    Čia ne konkurencijoje esmė, o: 1) Lietuvos civiliniame kodekse, kuris draudžia fiziniams asmenims mokėti neigiamas palūkanas už indėlius, 2) nepaplitusiame sekiuritizavime, kai bankai iš paskolų parduoda obligacijas, kas leidžia taip pasiskolinti už neigiamas palūkanas, kitaip nei indėlių atveju. Nors Luminoras prieš pandemiją planavo tą pradėti.

    Ir bet koks valstybinis bankas jei nedirbs į nuostolį neigiamų palūkanų nepasiūlys.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Ar tai tikrai yra kiekvieno banko paslaptis ir nėra fintechų kurie darytų šitas paslaugas? Aišku mano bankinio sektoriaus žinios labai ribotos, bet čia atrodo kaip labai gera sritis fintechams.
    Kol kas nelabai daug. Fintechai patys sau susitvarko (nors kadangi jie nedirba su grynais pinigais tai už juos klientus jau būna patikrinę bankai) ir dirba tiesiogiai su klientais.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Gal aš ne ten skaitau, bet šitą argumentą girdžiu praktiškai tik iš oponentų.
    Kad ir Lettered tą siūlė praeitame puslapyje.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Jei paštas turės gerą KYC ir AMLo sistemas. Betvtam reiks išleisti daug pinigų.
    Ar tai tikrai yra kiekvieno banko paslaptis ir nėra fintechų kurie darytų šitas paslaugas? Aišku mano bankinio sektoriaus žinios labai ribotos, bet čia atrodo kaip labai gera sritis fintechams.

    Parašė index Rodyti pranešimą
    Gal. Bet va daug svaigstančių apie tai, kad jis turėtų būti toks pat kaip komerciniai bankai, tik pigesnis, nes savas valstybinis, o ne vagių skandinavų.
    Gal aš ne ten skaitau, bet šitą argumentą girdžiu praktiškai tik iš oponentų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose.
    Sąlygos labai prastos ir nekonkurencingos, pvz. lyginant su tais pačiais skandinavais, kurių bankai dirba Lietuvoje.
    Kuris Lietuvoje veikiantis bankas galėtų pasiūlyti panašias sąlygas net labai "geram" klientui, t.y. turinčiam gerą kredito reitingą, aukštas stabilias pajamas ir pan.?

    Trečiasis pagal dydį bankas šalyje „Jyske Bank“ šią savaitę pasiūlė klientas fiksuotas dešimties metų paskolas su 0,5 proc. neigiamomis palūkanomis, taigi skolininkai teoriškai turėtų grąžinti mažiau nei pasiskolino, rašo „Business Insider“. Paprastai kalbant, jei pasiskolinti 1 milijoną eurų namo paskolai, per dešimt metų turėsi grąžinti 995 tūkstančius.

    Tiesa, „Jyske Bank“ – ne vienintelis Danijos bankas, išdrįsęs skolinti praktiškai už dyką. Kaip rašo „The Local“, didžiausias Skandinavijos skolintojas „Nordea Bank“ pasiūlė 20 metų būsto paskolas su fiksuotomis nulinėmis palūkanomis. „Bloomberg“ rašo, kad kai kurie bankai Danijoje siūlo 30 metų trukmės būsto paskolas su 0,5 proc. palūkanų norma.

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1186372?copied
    Paskutinis taisė Lettered; 2020.07.02, 16:56.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Patys privatūs bankai seniai prašosi valstybinio banko. Jie rūpinasi tik savim (ir tai normalu), o ne valstybės poreikiais. Jie tai nori skolinti (ir išpūsti burbulą), tai nenori. Ir vyriausybė turi (nusižeminusi) prašinėti privačių bankų, kad šie būtų geranoriški ir neskandintų ekonomikos.

    Lietuvos bankai nenori skolinti, todėl ne visos paramos verslui priemonės gali veikti

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1298648?copied

    Skvernelis: šalies sėkmė priklausys nuo bankų požiūrio ir lankstumo

    https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...o-ir-lankstumo

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kaip susigaudys pinigus priimantis bankomatas, taip ir Danutė. Abiem atvejais turėtų ofisiuke lemputė užsidegti.
    Jei paštas turės gerą KYC ir AMLo sistemas. Betvtam reiks išleisti daug pinigų.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Būtent apie tai ir kalbama siūlant kurti Invegos pagrindu. Nors lengvatinės būsto paskolos kuriose nedaug darbo lieka komerciniam bankui irgi galėtų naudoti tokią struktūrą. Tiesiog visų valstybės teikiamų paskolų/garantijų centralizavimas.
    Gal. Bet va daug svaigstančių apie tai, kad jis turėtų būti toks pat kaip komerciniai bankai, tik pigesnis, nes savas valstybinis, o ne vagių skandinavų.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą

    Prie ko čia VMI? Pravažiuoju 10 bažnytkaimių, įnešu po €5000, niekam net nekyla klausimas paklausti iš kur tiek pinigų atsirado, nes paštininkės Danutės net neturi tam kompetencijos. Kol kas nors susigaudo, jie jau kur nors Kipre.
    Kaip susigaudys pinigus priimantis bankomatas, taip ir Danutė. Abiem atvejais turėtų ofisiuke lemputė užsidegti.

    Parašė index Rodyti pranešimą
    O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose. Prasmė būtų finansuoti rizikingus sektorius su kuriais komerginiai bankai nedirba, bet valstybė mato petspektyvą. Kitu atveju tai tik konkuravimas su privačiu sektoriumi turint mažiau kompetencijos. Visai kaip nevykęs Telecentro bandymas tapti mobilių telefonų operatoriumi.
    Būtent apie tai ir kalbama siūlant kurti Invegos pagrindu. Nors lengvatinės būsto paskolos kuriose nedaug darbo lieka komerciniam bankui irgi galėtų naudoti tokią struktūrą. Tiesiog visų valstybės teikiamų paskolų/garantijų centralizavimas.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    VMI sąskaitas mato vienodai visų nepaisant to, kuriame mieste ar kuriame banke įnešti pinigai.
    Kodėl vystymo bankas negalėtų dirbti su fiziniais asmenimis? Jiems taip pat reikalingos paskolos (verslui, būstui, mokslui).
    Prie ko čia VMI? Pravažiuoju 10 bažnytkaimių, įnešu po €5000, niekam net nekyla klausimas paklausti iš kur tiek pinigų atsirado, nes paštininkės Danutės net neturi tam kompetencijos. Kol kas nors susigaudo, jie jau kur nors Kipre.

    O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose. Prasmė būtų finansuoti rizikingus sektorius su kuriais komerginiai bankai nedirba, bet valstybė mato petspektyvą. Kitu atveju tai tik konkuravimas su privačiu sektoriumi turint mažiau kompetencijos. Visai kaip nevykęs Telecentro bandymas tapti mobilių telefonų operatoriumi.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.
    Ir tai būtų smulkmena, palyginti su atseit skaidrių privačių bankų veiklos apimtimis

    SEB grupė prisipažino: per banką plaukė neaiškios kilmės milijardai

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=82887789

    „Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją

    Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/21/...#ixzz6R2i5X2gy

    Pinigų plovimo skandalas: „Danske Bank“ investuotojai siekia prisiteisti 475 mln. dolerių žalos atlyginimo

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=80658129

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą

    Vystymo bankas, jei toks atsiras, išvis su fiziniais asmenimis dirbti neturėtų. Jis labiau turėtų finansuoti kokį naują startupą, kuriantį vaistus nuo vėžio modifikuojant DNR.

    O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.
    Kuo paštininkė Danutė skiriasi nuo bankomato priimančio pinigus?

    Komentuoti:

Working...
X