Lietuvos ekonomikos aktualijos

[VNS]

Man tai tas Lietuvos lyginimas su graikais tai iš esmės total bul***** Ta prasme graikai kelis dešimtmečius gyveno ne pagal savo kišenę ir visi tai žinojo, net nekalbu apie olimpiadas visokias ir t.t.

P.S. kaip vyriausybė "mėtosi" pinigais (čia galioja ir prieš tai buvusioms) geras pvz. stadionas Kaune, kur vyriausybė skyrė 2 milijonus eurų!!! Vienam iš pagrindinių Lietuvos stadionų (kitas net nelabai aišku ar bus) skiriama 2 milijonai eurų ir už tai dar dešimt metų reikės ranką bučiuot atvažiuojančiam praimui. Man tai būtų gėda net skelbt per žiniasklaidos priemones tokią sumą. Graikai klaustų, čia turbūt tvorai aptvert. Ką ten graikai...
O tai kad mėtosi per 13 pensijas (populizmas prieš rinkimus neginčytinai) tai čia realiai nulis sveikų, nes tos pensijos keliaus į maximas, komunalines išlaidas, vaistus ir Lego anūkams. Tai čia nėra tiesioginis išmetimas. Sugris tie pinigai tiesiais per aplinkui. Išmetimas yra stadionui, bet čia katino ašaros tokios sumos lyginant kaip mėtėsi graikai ir t.t.

[Gladiator]

Kiek pamenu visi tie Tomo palaikomos ideologijos 'pinigai auga ant medžių' fanatai gyrė Graikiją, kuri taškė skolintus pinigus į kairę ir į dešinę, teigdami, kad 'užtat atlyginimai ir pensijos pas juos tris kartus didesni, nei pas mus, o dar ir tryliktą pensiją gauna'. Ir kur dabar Graikija? Ogi nusirito ne tik kad žemiau Lietuvos, bet greitai bus apskritai skurdžiausia ES šalis.

Nematau didelių skirtumų nuo Graikijos. Irgi taškomi skolinti pinigai. Kas bus kai jie baigis?

[index]

Sutinku, kad pinigus reikia investuoti protingai, kad turėtume ilgalaikės naudos, bet tas ir yra daroma, pvz. ekonomika skatinama investuojant į atsinaujinančią energetiką, o ne iškastinį kurą.
Spausdintų pinigų niekam nereiks grąžinti, tą ir pats finansų ministras patvirtino.

Tai, kaip suprantu, dėl to problemų niekas nemato. Kontraversiškiausia yra visokios tryliktos pensijos ir 200 eurų už užsiregistravimą darbo biržoje.

Paskutinis irgi nebūtų pats blogiausias dalykas, tik jis nutiko truputi per vėlai (kažin ar nederinant prie rinkimų). Tuo tarpu su visokiomis tryliktomis pensijomis bėda, kad sukuriamas ilgalaikis įsipareigojimas, nes vienąkart padaręs nebepanaikinsi, nes atsiranda teisėtas lūkestis ir panaikinimas jau tampa antikonstituciniu.

[Gladiator]

Nebūtų jokio defaulto, esame eurozonoje ir ne mes sprendžiam ar defaultinsim ar ne Juolab būtų absurdas tai daryti net ir galint, kai euras toks stiprus pasaulyje nepaisant visų savo problemų ir niekas nesikeis kol pusė pasaulio dar nenusiklijavo trečiojo pasaulio etiketės.

Default'as skelbiamas kai negali atiduoti skolų su euro stiprumu neturi nieko bendra. Graikija tiek EU tiek ES narė per plauką išvengė to (nes defaultinus po to naujų skolų niekas neduoda) ir taip ne jie sprendė, o Vokietijos bankai kurie jai ir skolino. Turėjo mainais cuttinti smarkiai visas išlaidas ir aišku tą sekė įvairūs neramumai.

[Gladiator]

Netyčia užėjau į šią temą, bet jaučiuosi kaip delfi komentarų skiltyje. Ką jūs rūkot?

Įsijunk Info TV 19:30 Šapokos interviu.

[Lettered]

Pagrindinė problema, kad į tuos covido pinigų fondus žiūrima kaip į kažkokius 'nemokamus pinigus, kurie auga ant medžių'. Deja, bet nemokamų pietų nebūna ir už viską anksčiau ar vėliau teks susimokėti. Aš šitą problemą jau buvau anksčiau pastebėjęs su ES fondų pinigais ir požiūriu 'ai, čia gi ne mūsų, o ES pinigai, tai galim juos belenkaip ištaškyti'. Pinigus galima ištaškyti į kairę ir į dešinę, o galima ir protingai investuoti, kad jie vėliau kurtų pridėtinę vertę. Skirtumas tarp prieš tai buvusių ES fondų ir dabartinių covid'o fondų tas, kad ES paramos fondų nereikės gražinti, o didžiąją dalį covid'o fondų gražinti teks. Tai nereiškia, kad mes jais neturime pasinaudoti, bet tai reiškia, kad juos naudoti turime ypač atsakingai, nes šiuo metu tie fondai yra leidžiami vertinant vieną vienintelį kriterijų - kiek tai pakels Karbauskio reitingus.

Sutinku, kad pinigus reikia investuoti protingai, kad turėtume ilgalaikės naudos, bet tas ir yra daroma, pvz. ekonomika skatinama investuojant į atsinaujinančią energetiką, o ne iškastinį kurą.
Spausdintų pinigų niekam nereiks grąžinti, tą ir pats finansų ministras patvirtino.

[VNS]

O aš apie tai, kad covid'o pinigus galima iššvaistyti su visokiomis tryliktomis pensijomis, nors trylikta pensija neturi jokio logiško paaiškinimo covido krizėje, išskyrus Karbauskio reitingus, bet galima tuos fondus ir protingai investuoti, pvz. į švietimo reformą, kuri seniai pribrendus ir kuri būtina norint užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos tvarumą. Covid'as neabejotinai turės didelę įtaką šalių ekonomikoms ir vienos šalys iš šitos krizės išeis sustiprėjusios, o kitos kaip tik išsikasusios sau duobę, į kurią įkris tuo metu, kai protingai fondus naudojusios šalys kils naujai pastatytais laiptais.

Na čia kaip pažiūrėsi. Kaip ir tas tavo pateiktas pvz. švietimas, ilgalaikė perspektyva, kuri nejuda net ne dėl reformų, o dėl to, kad kažkam greičiausiai nenaudinga ir apskritai rezultatų neaišku kiek laukt. Tiems kuriems numetė ėjo gelbėt Lidlų ir Maximų, kur galima gaut spiritinio produkto už 2 Eu. Ir iškart ant rytojaus. Ir efektas momentinis

[John]

O aš apie tai, kad covid'o pinigus galima iššvaistyti su visokiomis tryliktomis pensijomis, nors trylikta pensija neturi jokio logiško paaiškinimo covido krizėje, išskyrus Karbauskio reitingus, bet galima tuos fondus ir protingai investuoti, pvz. į švietimo reformą, kuri seniai pribrendus ir kuri būtina norint užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos tvarumą. Covid'as neabejotinai turės didelę įtaką šalių ekonomikoms ir vienos šalys iš šitos krizės išeis sustiprėjusios, o kitos kaip tik išsikasusios sau duobę, į kurią įkris tuo metu, kai protingai fondus naudojusios šalys kils naujai pastatytais laiptais.

Čia matyt ne tiek skolinimasis savaime, kiek valdžios kompetencijos, skaidrumo ir profesionalumo stoka pakišo graikams koją. Šita ar panašios krizės yra puiki proga susitvarkyti visokius higienos reikalus, kurių mums vis niekaip nepavykdavo susitvarkyti: renovuoti griūnančius kelius, forsuoti daugiabučių ranovaciją, gerinti geležinkelių susisiekimą ir eilę kitų dalykų, kuriems padėtų finansinės injekcijos ir kurie duda gerą gražą arba padeda išvengti nuostolių.

Blogiausias scenarijus būtų karpymas vardan karpymo ir skolos skaičiukų mažinimo, ignoruojant nemokamų pinigų suteikiamas galimybes.

[Eidvis]

Būtent. Bet kai pagrindinis kriterijus naudojant tuos milžiniškus fondus tampa Karbauskio reitingai - tai iš tų fondų bus daugiau žalos, nei naudos.

[themanual]

Pagrindinė problema, kad į tuos covido pinigų fondus žiūrima kaip į kažkokius 'nemokamus pinigus, kurie auga ant medžių'. Deja, bet nemokamų pietų nebūna ir už viską anksčiau ar vėliau teks susimokėti. Aš šitą problemą jau buvau anksčiau pastebėjęs su ES fondų pinigais ir požiūriu 'ai, čia gi ne mūsų, o ES pinigai, tai galim juos belenkaip ištaškyti'. Pinigus galima ištaškyti į kairę ir į dešinę, o galima ir protingai investuoti, kad jie vėliau kurtų pridėtinę vertę. Skirtumas tarp prieš tai buvusių ES fondų ir dabartinių covid'o fondų tas, kad ES paramos fondų nereikės gražinti, o didžiąją dalį covid'o fondų gražinti teks. Tai nereiškia, kad mes jais neturime pasinaudoti, bet tai reiškia, kad juos naudoti turime ypač atsakingai, nes šiuo metu tie fondai yra leidžiami vertinant vieną vienintelį kriterijų - kiek tai pakels Karbauskio reitingus.

Lietuvai tai praktiškai nemokami pietūs niam niam

[Eidvis]

O aš apie tai, kad covid'o pinigus galima iššvaistyti su visokiomis tryliktomis pensijomis, nors trylikta pensija neturi jokio logiško paaiškinimo covido krizėje, išskyrus Karbauskio reitingus, bet galima tuos fondus ir protingai investuoti, pvz. į švietimo reformą, kuri seniai pribrendus ir kuri būtina norint užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos tvarumą. Covid'as neabejotinai turės didelę įtaką šalių ekonomikoms ir vienos šalys iš šitos krizės išeis sustiprėjusios, o kitos kaip tik išsikasusios sau duobę, į kurią įkris tuo metu, kai protingai fondus naudojusios šalys kils naujai pastatytais laiptais.

[VNS]

Aš apie šiemet mėtomus pinigus, ne apie graikus. Nors tie gal irgi mėtėsi ŠIEMET?

[Eidvis]

Kiek pamenu tai su šakėm pinigus mėtė* ne viena valstybė, bet Lietuvoje tai čia jau tik dėl Karbauckio reitingų

*literaliai

Kiek pamenu visi tie Tomo palaikomos ideologijos 'pinigai auga ant medžių' fanatai gyrė Graikiją, kuri taškė skolintus pinigus į kairę ir į dešinę, teigdami, kad 'užtat atlyginimai ir pensijos pas juos tris kartus didesni, nei pas mus, o dar ir tryliktą pensiją gauna'. Ir kur dabar Graikija? Ogi nusirito ne tik kad žemiau Lietuvos, bet greitai bus apskritai skurdžiausia ES šalis.

[Strujus]

Nesu konservatorių fanas, bet kai rašomos akivaizdžios nesąmonės, negaliu tylėti. Niekas ekonomikos be reikalo "nesmaugė" ir "nesmaugs". 2008 TS atėjo į valdžią būtent pasaulio ekonomikos krizės metu, drąstiškai krito pajamos į biudžetą, reikėjo imtis priemonių ekonomikai stabilizuoti.
Kalbama apie tai, kad ką reiks daryti, jei pandemija tęsis ir dėl jos stos ekonomika.

Kova su vėjo malūnais..

Visiškai suprantama, kad forumo dalyviai viską žino geriausiai, bet primenu ir tokį faktą:

Premjeras A. Kubilius: Pasaulio lyderio apdovanojimas yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai
https://lrv.lt/lt/naujienos/premjera...ai-br-lietuvai

Šiandien Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Roterdame, Erasmus universitete, įteiktas 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimas (World Leader Cycle Award) už nuopelnus ekonomikos srityje. Šis metinis apdovanojimas skiriamas pasaulio lyderiams už ypatingus pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse.

„Tai yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai. Mūsų sugebėjimas tvarkytis su tikrai didele, gilia krize ir pasiekti, kad ekonomika atsigautų, yra pastebimas ir vertinamas“, – kalbėdamas apie apdovanojimo reikšmę Lietuvai teigė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija pažymi, kad, nors Lietuva smarkiai nukentėjo nuo krizės, jos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį buvo pats sparčiausias Europos Sąjungoje.

<..>

Anksčiau Pasaulio lyderio titulą jau yra pelnę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, Pasaulio prekybos organizacijos vadovas P. Lamy, Švedijos Ministras Pirmininkas F. Reinfeldtas, buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis, Izraelio Ministras Pirmininkas B. Netanyahu.

Bet iš tūlo "konservatorEI yra vagEI" lietuvio gi neišmuši švento įsitikinimo, kad Kubilius buvo/yra demonas, o vat jau jis pats tikrai geriau būtų susitvarkęs su krize

[Nitro]

Netyčia užėjau į šią temą, bet jaučiuosi kaip delfi komentarų skiltyje. Ką jūs rūkot?

Vakar Šapoka sakė kad biudžeto deficitas bus 9% nuo BVP

[VNS]

Kiek pamenu tai su šakėm pinigus mėtė* ne viena valstybė, bet Lietuvoje tai čia jau tik dėl Karbauckio reitingų

*literaliai

[Eidvis]

Jau senai auga ir vaisiai raškomi, šiemet ypač derlingi metai.

https://www.euronews.com/2020/05/27/...-recovery-plan

Pagrindinė problema, kad į tuos covido pinigų fondus žiūrima kaip į kažkokius 'nemokamus pinigus, kurie auga ant medžių'. Deja, bet nemokamų pietų nebūna ir už viską anksčiau ar vėliau teks susimokėti. Aš šitą problemą jau buvau anksčiau pastebėjęs su ES fondų pinigais ir požiūriu 'ai, čia gi ne mūsų, o ES pinigai, tai galim juos belenkaip ištaškyti'. Pinigus galima ištaškyti į kairę ir į dešinę, o galima ir protingai investuoti, kad jie vėliau kurtų pridėtinę vertę. Skirtumas tarp prieš tai buvusių ES fondų ir dabartinių covid'o fondų tas, kad ES paramos fondų nereikės gražinti, o didžiąją dalį covid'o fondų gražinti teks. Tai nereiškia, kad mes jais neturime pasinaudoti, bet tai reiškia, kad juos naudoti turime ypač atsakingai, nes šiuo metu tie fondai yra leidžiami vertinant vieną vienintelį kriterijų - kiek tai pakels Karbauskio reitingus.

[themanual]

Vakar Šapoka sakė kad biudžeto deficitas bus 9% nuo BVP, kadangi visas biudžetas yra apie 20% nuo BVP tai reiškia kad apie 50% biudžeto yra surenkama mokesčių pavidalu, o likę 50% pasiskolinama! Ką tai reiškia apart skolos didėjimo? 2 dalykai - pirma: atėjus gražinimo terminui bus svarbu kokios yra refinansavimo palūkanos (jau seniai niekas skolų nebegražina ir nemažina, o tik refinansuoja) - dabar jos apie 0 sukasi, bet jei bus kad ir keli procentai iškart didės išlaidos skolos aptarnavimui kitaip tariant dar vienas upelis iš kiauro biudžeto. Antra: jei tuo metu skolinimas būtų uždarytas kaip buvo 2008-2009 tai teks režti visas išlaidas 50% (ir čia minimum nes situacijoje kai skolinimas uždarytas ir taip yra ekonominis nuosmukis ir panika). Vienu žodžiu jei rytoj ištiktu krizė visiškai analogiška 2008 krizei viskas būtų žymiai žymiai blogiau, greičiausiai valstybė defaultą skelbtu.

Nebūtų jokio defaulto, esame eurozonoje ir ne mes sprendžiam ar defaultinsim ar ne Juolab būtų absurdas tai daryti net ir galint, kai euras toks stiprus pasaulyje nepaisant visų savo problemų ir niekas nesikeis kol pusė pasaulio dar nenusiklijavo trečiojo pasaulio etiketės.

Viena iš priežasčių kodėl 2009 krizė smogė Lietuvai taip stipriai, jog USA ji jau buvo pasibaigusi ir pasaulinė desperacija finansų rinkose buvo užgniaužta, o mes likome praktiškai vieni patys dorotis su savo bėdomis. Dabar gi situacija būtų visiškai kitokia ir dauguma sprendimų net nebepriklausytų nuo mūsų pačių.

Galima diskutuoti ar per praėjusią krizę viskas buvo padaryta optimaliai, bet faktas, jog per ją ir atsigavimo metus mes sumažinome GDP gap'ą nuo estų, o ne jie dar labiau nuo mūsų pabėgo. Tuo tarpu latviai iki tol kvėpavę mums į nugarą liko konkuruoti su rumunais.

Masinė renovacija ant popieriaus atrodo geras sprendimas, bet žiūrint giliau tai būtų buvęs kortų namelis, kurį pastoviai kėsintųsi nuversti rangovų bankrotai, nesuteiktos paskolos, darbininkų emigracija (kuri vyko ir dėl naujai atsivėrusių rinkų ir dėl to kad užsienis jau iškart galėjo pasiūlyti mūsų standartais gerą darbą pigesnei darbo jėgai nepaisant krizės). Jei ji būtų užsukta nedelsiant su visiška valstybes garantija ir maksimaliu gyventojų finansiniu prisidėjimu, tuomet galbūt būtų pavykę ženkliau sumažinti krizės padarinius, bet valdžia tiesiog neturėjo tokio pasitikėjimo kapitalo, jog galėtų pull'inti tokį projektą. Jeigu dauguma prielaidų apie masinę renovaciją būtų buvusios teisingos, tuomet atėjus ramiems laikams jau tikrai būtų pajudėjęs šis reikalas, o dabar panašu, jog be planinės ekonomikos priemonių siekiamo rezultato krizės metu būtų buvę neįmanoma gauti.

[Tomas]

Aš čia. Kodėl kažkokios absoliučios nesąmonės išgirstos per žiniasklaida tu nekvestionuoji, o va kai kažkas tai žmoniškai paaiškina - tu pradedi piktintis? Gal galima būtų konkrečią nuorodą kokia žiniasklaidą galėjo pasakyti tokią tavo cituotą nesąmonę? Aš suprantu, kad žiniasklaidoje pasitaiko visokių nesąmonių, bet kai žmogus pradeda teigti, kad žemė plokščia ir tai grindžia 'girdėjau per radiją' - tai aš labiau linkęs manyti, kad čia problema ne su radiju, o su žmogumi, kol neįrodoma kitaip.

Man gaila klaviatūros atsakinėti į kliedesius.

[Tomas]

Tuos pinigus naudoti nemoralu