Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • liutass
    replied
    Nepamirsk, kad valdininkai rodo tik 40% savo atlyginimo. Toliau eina ivairus priedaikurie daznai buna ir 100% nui popierinio atlyginimo. Cia virsininkams, aisku.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Čia jūs rimtai? Už 1-1,2K Eur galima rasti kvalifikuotą specialistą ir dar aukštesnės kvalifikacijos? Kuriame čia sektoriuje tokie stebuklai vyksta?
    Labai rimtai. Rašau nuo. T.y. nuo 1700-2000 EUR "ant popieriaus". Juolab, kad darbo skelbimai taip ir formuluojami dažniausiai.Be to, siūlau nusileisti ant žemės, ypač regionuose.

    Vilniaus savivaldybė:
    Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
    Poskyrio vadovas 1995 3 2056
    Patarėjas 2331 15 2552
    Projekto vadovas 2493 3 2709
    Vyresnysis specialistas 53 1802
    Vyresnysis socialinių išmokų specialistas 50 1802
    Vyriausiasis socialinių išmokų specialistas 11 1955
    Architektas 1415 9 1729
    Archyvaras 1271 11 1328
    Kalbininkas 3 1884
    Ekonomistas, apskaitos buhalteris, finansininkas 1558 18 1857
    Žemės ūkio ministerija
    Pareigybės pavadinimas 2019 m. (EUR) 2020 m. II ketv. * (EUR)
    Ministras 4,275 4,482
    Ministerijos kancleris 3,490 4,393
    Viceministras 3,821 4,735
    Ministro patarėjas 2,838 3,498
    Vyriausiasis patarėjas 3,791 3,475
    Vyresnysis patarėjas 3,235 2,829
    Grupės vadovas 3,877 4,174
    Skyriaus vedėjas 3,268 3,362
    Patarėjas 2,485 2,454
    Vyriausiasis specialistas 1,910 1,975
    Spec. Atašė 2,194 2,344
    Lietuvos oro uostai:
    Generalinis direktorius* 7097,2
    Filialo, departamento direktorius 6387,86
    Skyriaus, tarnybos, grupės vadovas 2871,85
    Vyr. specialistas, pamainos vadovas 1859,37
    Specialistas, vadybininkas 1848,75

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ta kvalifikuotų darbuotojų kategorija yra bazinių profesijų atstovai (apdailininkai, baldininkai, vairuotojai, staklių operatoriai, žemutinės grandies vadyba ir pan.) su mažesne nei vidutine alga.. Neseniai teko pranaršyti šimtus CV ir darbo pasiūlymų. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų pradedant nuo 1000-1200 EUR į rankas, nelabai trūksta. Tokie "juodais" pinigais ar juolab pašalpomis rečiau susigundo.
    Čia jūs rimtai? Už 1-1,2K Eur galima rasti kvalifikuotą specialistą ir dar aukštesnės kvalifikacijos? Kuriame čia sektoriuje tokie stebuklai vyksta?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Tai nieko naujo kad lietuvoje yra vienų profesijų perteklius o kitų trūkumas. ne vien pas mus taip. Kita problema yra kai kalbi su kokiu direktoriumi, sako niekas neateina į fabriką naktinės pamainos dirbti. Tai kiek moki? Minimumą. Tai dėl to niekas ir neateina.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Ta kvalifikuotų darbuotojų kategorija yra bazinių profesijų atstovai (apdailininkai, baldininkai, vairuotojai, staklių operatoriai, žemutinės grandies vadyba ir pan.) su mažesne nei vidutine alga.. Neseniai teko pranaršyti šimtus CV ir darbo pasiūlymų. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų pradedant nuo 1000-1200 EUR į rankas, nelabai trūksta. Tokie "juodais" pinigais ar juolab pašalpomis rečiau susigundo.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Lietuvoje nedarbui pakilus iki 14,9 proc., pramonės sektoriuje trūksta rekordinio darbuotojų skaičiaus. Panaši situacija, kaip teigiama, ir statybų sektoriuje, kurioje šiandien jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Minėtų sektorių atstovai užsimena, kad dėl tokio darbo jėgos trūkumo gali būti kalti tiek „juodi pinigai“, tiek valstybės mokamos išmokos, tiek emigracija.

    https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=85667337

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Mokytojai dar gal ir negyvena taip pat gerai, bet nepamirškim, kad nemaža dalis dirba korepetitoriais ir turi papildomų pajamų. Panašiai kaip ir visa šalis, labai daug kas dirba papildomai neoficialiai ar apskritai pajamas gauna ne iš darbo užmokesčio, nes neapsimoka. Statybininkų ne vieną žinau, kuris jau grįžo į Lietuvą, nes čia galima užsidirbti daugiau, taip pat nežinau nei vieno, kuris paskutiniais metais būtų išvažiavęs dirbti į Ispaniją. Dar turiu kelis pažįstamus architektus dirbančius Barselonoje, tai nežinantiems gali pasirodyti, kad čia toks miestas įspūdinga Gaudi architektūra tobula vieta tokiam darbui, bet realiai dirba ten tik dėl norėjimo pakeisti aplinką, uždirba centus, Lietuvoje ir šioje srityje jau didesni atlyginimai. Vilniuje vidutines pajamas uždirbanti šeima gali sau leisti nusipirkti naują 100 kv. kotedžą pora km nuo centro Kalnėnuose, Barsoje tokia pati šeima gyventų pora km nuo centro mažame tamsiame bute su smirdančiu vandeniu iš čiaupo ir išsimušinėjančia elektra.
    Kalbate apie labai subjektyvius dalykus, gyvenimo kokybę, kuri yra visų skitrtingai vertinama, taip pat apie slepiamas pajamus kurios yra taip pat slepiamos tiek Ispanijoj tiek Lietuvoj ir t.t. Nekilnojamą turtą, kuris yra ne tik gyvenimo kokybės išraiška, bet ir investicija. Lyginate Ispanijoje gyvenančius imigrantus iš Lietuvos su vietiniais lietuviais, bet ne imigrantais iš kažkur kitur. Į ispaniją niekas nevažiuoja uždarbiauti net neapsimoka, skirtumas nėra toks didelis kaip anksčiau, labiau apsimoka Skandinavijoj. Kaip bebūtų, makroekonominiai rodikliai kolkas nerodo kad vidutinis Ispanijos ispanas gyvena prasčiau nei vidutinis Lietuvos lietuvis.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    GDP per capita 2019m PPP pagal pasaulio banką
    Tai kad tas PPP indeksas kartais sunkiai paaiškinamas. Prisiminkime Azerbaidžano PPP "average salary" virš 2000 USD.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė deep'as Rodyti pranešimą

    Tam kad kažkaip apčiuopiamai lenktume, turim lenkti tiek pagal GDP PPP tiek GDP Nominal, tiek atlyginimais. Tup tarpu dabar beviltiškai smarkiai atsiliekam nuo tos pačios Ispanijos ir tai kad Ispanijos GDP PPP krito dėl sumenkusio turizmo ir lockdowno tai dar nereiškia kad Lietuvos mokytojas, inžinierius ar statybininkas pradėjo gyvent geriau nei ispanas. Ne, nepradėjo ir dar negreit tas bus. Džiugu kad Graikiją ir Portugaliją jau galima sakyt beveik prisivijom ir per kelis metus tikriausiai jau aplenksim, bet kaip kažkas jau minėjo tai kad tas pasimatytų tiesiog viešojoje infrastruktūroje, prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Nes tie patys portugalai ir graikai ne vieną dešimtmetį kaupė savo turtą kai mes tik dabar įlipom į panašų pajamų lygį.
    Mokytojai dar gal ir negyvena taip pat gerai, bet nepamirškim, kad nemaža dalis dirba korepetitoriais ir turi papildomų pajamų. Panašiai kaip ir visa šalis, labai daug kas dirba papildomai neoficialiai ar apskritai pajamas gauna ne iš darbo užmokesčio, nes neapsimoka. Statybininkų ne vieną žinau, kuris jau grįžo į Lietuvą, nes čia galima užsidirbti daugiau, taip pat nežinau nei vieno, kuris paskutiniais metais būtų išvažiavęs dirbti į Ispaniją. Dar turiu kelis pažįstamus architektus dirbančius Barselonoje, tai nežinantiems gali pasirodyti, kad čia toks miestas įspūdinga Gaudi architektūra tobula vieta tokiam darbui, bet realiai dirba ten tik dėl norėjimo pakeisti aplinką, uždirba centus, Lietuvoje ir šioje srityje jau didesni atlyginimai. Vilniuje vidutines pajamas uždirbanti šeima gali sau leisti nusipirkti naują 100 kv. kotedžą pora km nuo centro Kalnėnuose, Barsoje tokia pati šeima gyventų pora km nuo centro mažame tamsiame bute su smirdančiu vandeniu iš čiaupo ir išsimušinėjančia elektra.

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Aukštas nedarbo lygis Ispanijoje iš dalies paaiškina.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    GDP per capita 2019m PPP pagal pasaulio banką Ispanija 42k, Lietuva 38k. Tai čia dar nesant jokiai koronos ir turizmo krizei.
    Tai tik 10proc skirtumas maždaug.

    Tiesa nominalus per capita 19k vs 29K (bet irgi ne dvigubai, o pusantro karto)

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage
    Čia kolegos jau lenkia Ispaniją, bet net aš kaip Lietuvos optimistas, nustenau. kad triuškina mus dvigubai ispanai pagal algas į rankas: 889 vs 1784
    Suprantama, kad GDO ir algos ne visai koreliuoja, bet skirtumas smarkiai per didelis, kad apie kažkokį lenkimą kalbėti.
    Tam kad kažkaip apčiuopiamai lenktume, turim lenkti tiek pagal GDP PPP tiek GDP Nominal, tiek atlyginimais. Tup tarpu dabar beviltiškai smarkiai atsiliekam nuo tos pačios Ispanijos ir tai kad Ispanijos GDP PPP krito dėl sumenkusio turizmo ir lockdowno tai dar nereiškia kad Lietuvos mokytojas, inžinierius ar statybininkas pradėjo gyvent geriau nei ispanas. Ne, nepradėjo ir dar negreit tas bus. Džiugu kad Graikiją ir Portugaliją jau galima sakyt beveik prisivijom ir per kelis metus tikriausiai jau aplenksim, bet kaip kažkas jau minėjo tai kad tas pasimatytų tiesiog viešojoje infrastruktūroje, prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Nes tie patys portugalai ir graikai ne vieną dešimtmetį kaupė savo turtą kai mes tik dabar įlipom į panašų pajamų lygį.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage
    Čia kolegos jau lenkia Ispaniją, bet net aš kaip Lietuvos optimistas, nustenau. kad triuškina mus dvigubai ispanai pagal algas į rankas: 889 vs 1784
    Suprantama, kad GDO ir algos ne visai koreliuoja, bet skirtumas smarkiai per didelis, kad apie kažkokį lenkimą kalbėti.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Vėl nežinau kiek tam turi įtakos klimatas, bet ten prieš 20-30, o kartais ir seniau pastatyti keliai dar visai gerai laiko, kuomet Lietuvoj jau senai iš jų ieko nebūtų likę.
    Klimatas turi daug įtakos. Dėl šilto klimato jie gali kloti kietesnį asfalto mišinį kuris mūsų sąlygomis tiesiog sutrupėtų. (Čia puikus Kvebeko pavizdys, kur klojamas Prancūzijos mišinys Kanadoje ir dėl to kvebeke prasčiausi keliai kadandone nes sutrupa kiekvieną žiemą.) Taip pat pats blogiausias keliui atvejis yra kai naktį pašalą, o diena atitirpsta, nes tada kasdien yra plėšoma danga. Pas mus tokių dienų daug, Italijoje to nebūna.

    Priežiūra taip pat turi daug įtakos, pas mus būna pastatoma ir stovėk 10 metų be priežiūros, remontai kasmet yra normalu nes tai yra reikalinga priežiūrai ir bendroje sumoje gaunasi pigiau.

    šiaip kiek teko važinėti europoje tai neskaitant vokietijos su savo autobanais yra labai ryškus skirtumas tarp mokamų ir nemokamų kelių. Nemokami dažnai būna lietuvos lygio, o mokami lyg naujai pakloti. Aišku kai kelio pravažiavimas kainuoja daugiau nei tuo keliu nuvažiuoti sudegintas kuras (Ispanija) tai matyt ir turi iš ko perklojinėti.




    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Na tokie dalykai Indijoje yra (kol kas) vis dar suprantami, bet vienoje turtingesnių pasaulyje ES šalių... Net iš Rytų Europos atvažiavus atrodo nesuprantama.

    Prancūzija visumoje tuo chaotiškumu ir tvarkos trūkumu labai susišaukia su Latvija. Kai tuo tarpu Lietuvoje vaizdas miestuose ir net rajoniniuose miesteliuose (paskutiniu metu labai pagražėjusiuose), aišku dar anksti lyginti su Vokietija, bet yra tendencija ir greitas judėjimas būtent ta kryptimi - vokiško ordnungo.
    Dar ženklinimą ir šiaip kelių tvarkymo reikalus sutvarkytų magistralėse, tai būtų nemažas žingsnelis Tai ir įvaizdžio pagerinimas nesudėtingu būdu, ir faktas, kad čia "vokiško ordnungo" siekianti šalis Dabar per tuos kelius dar truputį jaučiasi atsilikimas nepaisant visų BVP augimų. Nors miesteliai, sutinku, net ir jūsų Čiančia (susišaukia man su kaunietiškais Šančiais ) eina jau link "vokiško ordnungo" lygio

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

    Vilniaus stoties rajono žiedas kažkada buvo organizuojamas kaip Triumfo arkos žiedas Tik dar pėsčiųjų perėjos buvo pravestos, tai jaučiausi, kad turbūt taip Indijoje ar Pietryčių Azijoje panašiai pereinama gatvė Dabar ten jau santykinai tvarkinga, tik atmosfera dar tokia man, kaip kauniečiui, egzotiška
    Na tokie dalykai Indijoje yra (kol kas) vis dar suprantami, bet vienoje turtingesnių pasaulyje ES šalių... Net iš Rytų Europos atvažiavus atrodo nesuprantama.

    Prancūzija visumoje tuo chaotiškumu ir tvarkos trūkumu labai susišaukia su Latvija. Kai tuo tarpu Lietuvoje vaizdas miestuose ir net rajoniniuose miesteliuose (paskutiniu metu labai pagražėjusiuose), aišku dar anksti lyginti su Vokietija, bet yra tendencija ir greitas judėjimas būtent ta kryptimi - vokiško ordnungo.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Mano pastebėjimais pvz. tos biednesnės pietinės Ispanijos infrastruktūra geresnė negu tos biednesnės pietinės Italijos. Nors gal ko ir nepastebėjau. Bet pvz. palyginus pietinės Italijos infra su Lietuvos drįsčiau teigti, kad Lietuva sumoj duoda forų. Kas ten tikrai geriau, tai keliai, ypač tarpmiestiniai. Taip. daug geresni nei Lietuvoje. Vėl nežinau kiek tam turi įtakos klimatas, bet ten prieš 20-30, o kartais ir seniau pastatyti keliai dar visai gerai laiko, kuomet Lietuvoj jau senai iš jų ieko nebūtų likę. Bet infrastruktūra platesnė sąvoka. Pvz. elektros tiekimo infrastruktūra ten net arti Lietuvos nestovi. Krūvos namų daugiabučių turinčių 15 kW įvadą ant viso namo, t.y. ant kokių 20 butų. Aš net nežinau ar Lietuvoje iš viso tokių yra. Vandentiekis ar kanalizacija mistuose ant tiek nudrengti, kad grįžus namo ir pastebėjus, kad nėra vandens , nes kas nors vandentiekyje ar kanalizacijoje sugedo, tai jei ne kasdienybė, bet bent jau nepalyginamai labiau įprastas reiškinys nei pas mus. Na ir švietimo ar sveikatos apsaugos infrastruktūra ir tų pačių paslaugų kokybė švelniai tariant neblizga. Taip ir nesupratau rimtai ar ne jie ten naudoja tą savo priežodį: mes čia visko mokomės, bet nieko neišmokstam
    Ten vanduo ir nuotekos turi visai kitą vertę (piniginę). Mums bepigu lygint kai sėdim ant puikaus gruntinio, kai daug kur Europoje net negali apie tai pasvajot. Apie nuotekas dar paprasčiau. Dar visai neseniai ištisi kavarskai tri****vo į lauko tulikus, o ir visokias gamybines atliekas leisdavo į šventasias ir nevėžius ir tai buvo norma. Jau gal kas nepamena, bet tik įstojus į EU, iškart buvo rengiami didžiuliai vandentvarkos projektai.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Tai jeigu infrastruktūra neprižiūrima, kaip ji gali būti gera? Kažkodėl Vilniuje nemačiau tokio dalyko kaip Triumfo arkos žiede, kur daugybė juostų ir net nėra linijų, kaip važiuoti absoliučiai neaišku. Linijos arba nusitrynusios, arba jų net nebuvo. Lietuvoje kažkodėl kai važiuoji, visada viskas aiškiai subraižyta ir aiškiai matai kaip iš kur pasukti, o Paryžiuje tada prasikeikėm. O kur dar išvartyti kelio ženklai, purvini istoriniai pastatai, šiukšlių kiekis...
    Vilniaus stoties rajono žiedas kažkada buvo organizuojamas kaip Triumfo arkos žiedas Tik dar pėsčiųjų perėjos buvo pravestos, tai jaučiausi, kad turbūt taip Indijoje ar Pietryčių Azijoje panašiai pereinama gatvė Dabar ten jau santykinai tvarkinga, tik atmosfera dar tokia man, kaip kauniečiui, egzotiška

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Mano patirtimi, tai jie tiesiog tos infra neprižiūri. Pastato ir tada kaip Dzeusas duos.
    Tai jeigu infrastruktūra neprižiūrima, kaip ji gali būti gera? Kažkodėl Vilniuje nemačiau tokio dalyko kaip Triumfo arkos žiede, kur daugybė juostų ir net nėra linijų, kaip važiuoti absoliučiai neaišku. Linijos arba nusitrynusios, arba jų net nebuvo. Lietuvoje kažkodėl kai važiuoji, visada viskas aiškiai subraižyta ir aiškiai matai kaip iš kur pasukti, o Paryžiuje tada prasikeikėm. O kur dar išvartyti kelio ženklai, purvini istoriniai pastatai, šiukšlių kiekis...

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Mano patirtimi, tai jie tiesiog tos infra neprižiūri. Pastato ir tada kaip Dzeusas duos.
    Visai kaip Lietuvos didieji miestai (išskyrus gal dalinai Klaipėdą, kuri kažkiek santykinai tvarkėsi iš anksčiau) iki daugmaž kokių 2015 metų Pastatė 70-aisiais ir iki šiandien gali praeit tom pačiom plytelėm, kuriomis jau nebeįmanoma eit Tiesa, dabar santykinės tvarkos ir priežiūros daugiau nei buvo 2010-aisiais. Manau ir Lenkijos įtaka galėjo prisidėt, nes man pasirodė, kad ten anksčiau miestai apsitvarkyt pradėjo.

    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Mano pastebėjimais pvz. tos biednesnės pietinės Ispanijos infrastruktūra geresnė negu tos biednesnės pietinės Italijos. Nors gal ko ir nepastebėjau. Bet pvz. palyginus pietinės Italijos infra su Lietuvos drįsčiau teigti, kad Lietuva sumoj duoda forų. Kas ten tikrai geriau, tai keliai, ypač tarpmiestiniai. Taip. daug geresni nei Lietuvoje. Vėl nežinau kiek tam turi įtakos klimatas, bet ten prieš 20-30, o kartais ir seniau pastatyti keliai dar visai gerai laiko, kuomet Lietuvoj jau senai iš jų ieko nebūtų likę. Bet infrastruktūra platesnė sąvoka. Pvz. elektros tiekimo infrastruktūra ten net arti Lietuvos nestovi. Krūvos namų daugiabučių turinčių 15 kW įvadą ant viso namo, t.y. ant kokių 20 butų. Aš net nežinau ar Lietuvoje iš viso tokių yra. Vandentiekis ar kanalizacija mistuose ant tiek nudrengti, kad grįžus namo ir pastebėjus, kad nėra vandens , nes kas nors vandentiekyje ar kanalizacijoje sugedo, tai jei ne kasdienybė, bet bent jau nepalyginamai labiau įprastas reiškinys nei pas mus. Na ir švietimo ar sveikatos apsaugos infrastruktūra ir tų pačių paslaugų kokybė švelniai tariant neblizga. Taip ir nesupratau rimtai ar ne jie ten naudoja tą savo priežodį: mes čia visko mokomės, bet nieko neišmokstam
    Nu jo, tarpmiestiniai keliai Lietuvoje (ypač autostrados ir kai kurie kiti svarbesni keliai) eina šiuo metu dugnan, kai pavažinėji po Europą. Turiu omeny, ženklinimas, remontų priežiūra, aplamai noras palaikyti kokybę. Kyla legendos, kad Lenkija kažkokia autobanų ir triukšmo sienučių ir iš to eiančio geresnio ir teisingesnio gyvenimo (nes biedronkoj pigiau) utopija kuriai Lietuva turi klauptis ant kelių, kai išvažiavus iš pagrindinių kelių vaizdelis gana įvairus, vietom pavydu (ypač didmiesčiai), vietom nėra ką pavydėt (ypač kaimai).
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.10.26, 12:30.

    Komentuoti:

Working...
X