Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Kinijos premjeras W. Jiabao Europos nepirks

[themanual]

Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.

Per mažas pelningumo potencialas ir tamsūs debesys virš mūsų. Neleiskit statistikai jūsų apgauti, kad ir kokius gerus rodiklius rodytume, esame eurozonos dalis ir esam jos ubagai, kaip beje ir kokie estai, bet jie bent jau tai supranta geriau už mus.
Apskritai Lietuvos finansų strategija ilguoju laikotarpiu visiškai neaiški, spėju, kad ji net neegzistuoja, nes duotuoju momentu turėtume arba stengtis kuo grečiau grąžinti valstybės skolą arba skolintis kuo daugiau ir investuoti į infrastruktūrą (vėjo jėgaines , kruonį ir pan.) , renovaciją, aukštas technologijas, realiai netgi į žemės ūkį.

[senasnamas]

Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.

Prekybos centrų daug didesnės investicijos - reikia daug sklypų ir daug statybų. Bankai neateina nebent dėl reguliacinių-biurokratinių dalykų. O niša naujiems bankams su mažesnėmis paslaugų kainomis yra (tai rodo Lietuvoje dirbančių bankų pajamos). Panašiai kaip buvo niša mažų kainų prekybos tinklui, nors atrodė, kad rinka pasidalinta ir naujam žaidėjui nebus vietos.

Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...opai-11364631/

[index]

Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.

Spėčiau, kad du dalykai: rinkos neišmanymas (nežinai kaip čia ta bankininkystė Lietuvoje ar visose Baltijos šalyse atrodo, kaip čia dirbti reikia), kas didina įėjimo į rinką sąnaudas, o dar ir rinkos dydis (dalis bankų, kaip tie patys Danske, Nordea, DNB ir pasitraukė dėl to, kad rinka per maža, o nepaėmus ženklios jos dalies apskritai neapsimoka vargti). Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.

[Tomas]

Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.

Estijoje panašiai jau padaryta

[Lettered]

Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.

Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.

[Sula]

Kas pas mus neatitinka?

Nėra bankų, kuriuose nėra palūkanos gana didelės ir nedidėja.

Po nesenų Seimo ir Vyriausybės planų ir pareiškimų yra tikimybė, kad konkurencija bankų rinkoje dar sumažės. (Parduodamas Medicinos bankas, kažką mąsto ir Šiaulių bankas).

[index]

Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.



Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).

Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.

[Lettered]

Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.

Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.

Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.

Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).

[sankauskas]

Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.

Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.

[Tomas]

Kitaip tariant socializmo.

Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti

Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.

[Lettered]

Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.

Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.

[Sula]

Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?

Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.

[Lettered]

Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti.

Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?

[themanual]

We need a dynamic capitalist economy that gives everybody a justified belief that they can share in the benefits

Kitaip tariant socializmo.

Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti, kitas dalykas, kad nelabai yra kam (o gi galėjo prafinansuoti visą Graikijos ekonomikos atstatymą po grexito), net valstybė, kurios biudžete vis dar perviršis, panašu greičiau kapituliuos, nei pradės normaliai investuoti į žaliąją energetiką (nors nelabai į ką daugiau bėra).

Manau reiktų forume apklausos, kokią turėsime sekančią valiutą - euras v2, markė, zlotas, litas, ??? , etc.

[Sula]

Faktai konstatuojami. O kokie galimi sprendimai?

[digital]

Negi taip sunku parašyti, kas autorius?

[Lettered]

#RiggedCapitalism
#KraštutinėsPolitikosStiprėjimas
#nelygybė

Rekordinį 1 milijoną už turinį mokančių skaitytojų turintis Financial Times skelbia tekstą apie "rigged capitalism" ir jo keliamą grėsmę liberaliai demokratijai.

Ekonominio liberalizmo kryptį palaikančio FT pagrindinis ekonomikos apžvalgininkas Martinas Wolfas iš peties kritikuoja Vakarų šalių ekonominių sistemų spragas - ir iš to kylančius politinius iššūkius.

Kelios iškarpos neprenumeratoriams:

- Pradedama nuo dažnai kartojamos Harvardo ekonomistų tyrimo tezės: 1948-1973 m. realiosios šeimos medianinės pajamos JAV kasmet kildavo 3 proc. - tai reiškia, kad egzistavo 96 proc. tikimybė, jog vaikai gyvens geriau, nei jų tėvai. Nuo 1973 m. medianinis realiųjų šeimos pajamų augimas buvo beveik dešimt kartų mažesnis - tai reiškia, kad 28 proc. vaikų turės mažesnes pajamas, nei tėvai;
- Tai, anot Wolffo, sąlygojo "rentier capitalism" - rinkų ir politinės galios sukuriamos privilegijos individams ir verslams išpūsti pelnus;
- Nepasitenkinimas auga, nors dėl to dažniausiai kaltinama darbo jėgos imigracija arba importo iš Kinijos augimas - Wolffas su tokiu "kaltų ieškojimo" priežastingumu nesutinka (juk, anot Helpmano, akademinis konsensusas aiškus - globalizacija ir prekyba nėra esminė nelygybės augimo paskata); daug reikšmingesnį vaidmenį atlieka rinkos ekonomikos institucijos bei vidaus politikos pasirinkimai;
- Didelė dalis bėdos - vėlgi, tai nieko naujo, dažnai tą girdėjome aiškinant 2008 m. krizę - suverčiama finansų sistemai. Cituojama: A 2015 study by Stephen Cecchetti and Enisse Kharroubi said “the level of financial development is good only up to a point, after which it becomes a drag on growth, and that a fast-growing financial sector is detrimental to aggregate productivity growth”;
- Taigi, finansinio sektoriaus plėtra neskatina produktyvumo, o gal net ir veikia produktyvumą neigiamai. Juo labiau, kad auga atskirtis tarp CEO ir eilinių darbuotojų. Dar labiau šią tendenciją stiprina monopoliniai veikėjai, kurių vartotojui neįmanoma nenaudoti (nepatiriant milžiniškų kaštų) - Amazon, Facebook, Google ir pan.;
- O kur dar mokesčių vengimas. Wolfas, prisiminęs savo jaunystės simpatijas Leiboristams: "Corporations (and so also shareholders) benefit from the public goods — security, legal systems, infrastructure, educated workforces and sociopolitical stability — provided by the world’s most powerful liberal democracies. Yet they are also in a perfect position to exploit tax loopholes, especially those companies whose location of production or innovation is difficult to determine." Dėl mokesčių bazės mažėjimo ir pelnų išsilakstymo (po pasaulį - Karibus, Bermudus ir t.t.) OECD šalys, anot IMF 2015 m. tyrimo, neteko $450 mlrd.;
- Ir Wolfo išvada: "We need a dynamic capitalist economy that gives everybody a justified belief that they can share in the benefits. What we increasingly seem to have instead is an unstable rentier capitalism, weakened competition, feeble productivity growth, high inequality and, not coincidentally, an increasingly degraded democracy. Fixing this is a challenge for us all, but especially for those who run the world’s most important businesses. The way our economic and political systems work must change, or they will perish."

Bent paviršutiniškai skaitantiems apie tendencijas tai tebus gera, daugybe nuorodų ir tyrimų pagrįsta, bet ne naujų tezių kompiliacija. Visgi, kaip pasakytų konstruktyvizmo šalininkai, tai ir lyderiaujančios, itin tikslinę ir globalią auditoriją pasiekiančios nuomonės formavimas. Ir šioks toks diskursyvinis nuokrypis nuo dažnų politikų siūlomų receptų visuotinai sutartinoms problemoms spręsti.

Borisas Johnsonas, beje, neseniai dar kartą pažymėjo, jog FT skaito kasryt.

https://www.facebook.com/667147812/p...942813?sfns=mo

[Arunasx]

Atėjo JAV bankrotas:
Graikijos skola – jau pigesnė nei JAV https://www.vz.lt/rinkos/2019/07/25/...igesne-nei-jav

[sankauskas]

Kas tame blogo vežti Kinijos krovinius? Juk nebūtina pasirašinėti bet kokių sutarčių, gali sąlygos būna naudingos abiem pusėms. Jeigu politikai teisiškai raštingi, blogų sutarčių nepasirašinės. Verkiantys dėl Kinijos krovinių tiek pat durni, kiek verkiantys dėl užsieniečių žemės užgrobimo ar skalūnų dujų gavybos.

Lettered, popiežius sako, kad tu turi dievo dovaną. Bet ta dovana nevalia švaistytis.