Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Gator
    replied
    Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?

    Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.

    Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.

    Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Vartojimas vartojimui nelygu, estai važinėja naujais auto, rumunai grabais.
    Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.


    Kaip dažnai tu perki naują automobilį?

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    KĄ?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Jei ne laidai kaip Lotynų Amerikos užkampyje ir ne stereotipai apie tautines mažumas, tai Rumunija, sakyčiau, gana normali šalis.

    Lietuva stebina savo ekonominiu charakteriu (aukštas vartojimas, bet didoka/didelė turtinė nelygybė). Ar čia susiję su kažkokiais stereotipiniais rusiškais elgesenos modeliais, nežinau. Galima tik tikėtis, kad ne...

    Pagal tą žemėlapį, jei visas šalis suvidurkinant, mes turėtume būti apie "75-80" Laikant, kad mes arba lenkų ir latvių mišinys, arba lenkų tęsinys

    Pvz. turtinė nelygybė yra apie 37, tai suvidurkinus latvius ir lenkus turėtų būti apie 32, o jei "mes panašūs į lenkus", tai apie 30. Dar galėčiau paskaičiuot, kiek pas mus turėtų būti savižudybių suvidurkinus lenkus su latviais, bet gal čia jau kita tema
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.06.18, 13:11.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
    Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu
    Vartojimas vartojimui nelygu, estai važinėja naujais auto, rumunai grabais.

    Komentuoti:


  • Muzungus
    replied
    Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Naujas
    http://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-press-releases/-/2-18062020-AP

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Na pagal payscale.com Ukrainoje vidutinis CEO atlyginimas yra praktiškai lygus CEO atlyginimui Lietuvoje. Įskaitant bonusus ir ktas papildomas pajamas vidutinis CEO atlyginimas Ukrainoje yra didesnis nei Lietuvoje CEO atlyginimas. Gerus specialistus Lietuvos įmonės nusamdyti iš ten negali, nes pvz. aukštos klasės ITišnikai Kijeve uždirba daugiau nei panašios kvalifikacijos ITišnikai tame pačiame Vilniuje. Vidutinis darbuotojo atlyginimas Ukrainoje ženkliai mažesnis nei Lietuvoje, Statybininkai ar pardavėjos ten uždirba mažiau. Valstybė nevykdo progresinės pajamų politikos: vienodas flat pajamų mokestis lygtai pas juos. Iš kur ta lygybė gali gautis ?

    Ir šiaip kaip žmogus per pastaruosius metų du kartus buvęs Ukrainoje galiu pasakyti, kad plika akimis skirtumas tarp Kijevo centro ir miegamųjų rajonų (pradedant trys metro stotelės nuo centro) yra ženkliai didesnis nei pvz. tarp Vilniaus centro ir paprastų miegamųjų rajonų. (Kijevo centre akivaizdžiai demonstruojamo turto gerokai daugiau nei pvz. Vilniuje). Tas pats, tik mažesniu mastu, bet ko gero ryškesniu kontrastu matosi ir Charkive.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Šitą mapą užmačiau va čia: https://www.gzeromedia.com/graphic-t...bal-inequality

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Nieko labai kosminio, jei SSRS dar egzistuotų, spėju irgi būtų prie lyderių pagal turto lygybę, visi vienodi ubagai buvo, o turtingose valstybėse kaip JAV tas skirtumas natūraliai didelis, nes visokie milijardieriai ir multimilijonieriai išpučia skaičius, nes jų labai daug, bet tai nereiškia, kad JAV gaunantys vidutines pajamas gyvena varganai.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Taip, tik skaičiuoti reikia ne vidutinio atlyginimo (ir tuo labiau ne minimalaus - Švedijoje tokio net nėra), bet vidutinių pajamų.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Užkliuvo už akių toks "mapas" rodantis turto pasiskirstymo netolygumą pasaulyje. Gini indeksas pagal pasaulio banko duomenis:

    Click image for larger version Name:	gini.jpg Views:	0 Size:	34,7 kB ID:	1809145
    Blogiausia Afrikoje. Bet kur turtas paskirstomas lygiausiai ? Dėmesio, tai ne kokia nors Skandinavija. Top5 šalys tai Ukraina, Baltarusija, Slovėnija, Čekija ir Moldova Na jei Čekija ir Slovėnija pusėtinos šalys, bet ne švyturiai, tai kelių oligarchų rankose esanti Moldova, vieno klano rankose esanti Baltarusija ar ir ta pati Ukraina top šalis pagal turto paskirstymo tolygumą ? Ir čia mes juos mokom kovoti su oligarchų įtaka ? )) Ir dar matosi tarp lygių šalių šviečia Kazachstanas ar Alžyras Taip ir norisi Pasaulio bankui pasakyti: chebra nejuokinkit, paslępkit savo statistikas.
    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Gal skirtumas yra tame, kad Namibijoje 1 milijonui gyventojų tenka kokie 2 - 3 turtuoliai su auksiniais batonais, o Moldovoje ar Ukrainoje tam pačiam milijonui tenka tik 0,3 auksinio batono (skaičiai tiesiog kaip palyginimas).

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Užkliuvo už akių toks "mapas" rodantis turto pasiskirstymo netolygumą pasaulyje. Gini indeksas pagal pasaulio banko duomenis:

    Click image for larger version  Name:	gini.jpg Views:	0 Size:	34,7 kB ID:	1809145
    Blogiausia Afrikoje. Bet kur turtas paskirstomas lygiausiai ? Dėmesio, tai ne kokia nors Skandinavija. Top5 šalys tai Ukraina, Baltarusija, Slovėnija, Čekija ir Moldova Na jei Čekija ir Slovėnija pusėtinos šalys, bet ne švyturiai, tai kelių oligarchų rankose esanti Moldova, vieno klano rankose esanti Baltarusija ar ir ta pati Ukraina top šalis pagal turto paskirstymo tolygumą ? Ir čia mes juos mokom kovoti su oligarchų įtaka ? )) Ir dar matosi tarp lygių šalių šviečia Kazachstanas ar Alžyras Taip ir norisi Pasaulio bankui pasakyti: chebra nejuokinkit, paslępkit savo statistikas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą

    PPP kaina bus vienoda, manyčiau, dėl vienodų galimybių pasiturinčiam senamiesčio gyventojui ir daugiabučio, esančio šalia maksimos, gyventojui, įpirkti buteliuką vandens savo gyvenamosiose vietose, o ne dėl to pačio produkto ir jo kiekio.
    Galimybės vienodos, PPP kaina irgi vienoda, bet realiai, ar tai tas pats, išgerti vandens buteliuką senamiesčio kavinėje su aptarnavimu ar savo sovietiniame bute? Manau prekės/paslaugos čia tikrai nėra vienodos. Todėl skurdžios valstybės pagal PPP taip gerai ir atrodo, nes ten prekės ir paslaugos vartojamos toli ne gražu ne tos pačios ir ne tokios pat kokybės kaip turtingose valstybėse. Čia panašiai, kaip lietuviai važiuojantys apsipirkti į Lenkijos visokias biedronkas, perka ten prasčiausius produktus, trečiarūšias dešras ir pan. ir po to rėkia, kaip ten neva pigiau ir kiek "sutaupo", nors Lietuvos prekybos centruose tokių prastų produktų net nėra.
    Paskutinis taisė Lettered; 2020.04.27, 12:16.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nominaliai (realiai) kainuoja skirtingai, net tarkim Vilniuje tas pats buteliukas vandens kainuoja labai skirtingai, ar jį pirksi senamiesčio kavinėje, ar degalinėje ar maximoje, bet pagal PPP kaina bus vienoda (nes produktas ir kiekis tas pats). Šiaip jau valiutos fondas, pasaulio bankas, jungtinės tautos, visi skaičiuoja nominalų BVP.
    PPP kaina bus vienoda, manyčiau, dėl vienodų galimybių pasiturinčiam senamiesčio gyventojui ir daugiabučio, esančio šalia maksimos, gyventojui, įpirkti buteliuką vandens savo gyvenamosiose vietose, o ne dėl to pačio produkto ir jo kiekio.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Buteliukas Tauragne ir Sacharoje nominaliai kainuoja tiek pat - 1 eurą. O realiai (PPP) kaina skiriasi 6 kartus - Tauragnuose reikia dirbti 10 minučių, o Sacharoje - 1 valandą jam įsigyti. Todėl vertė jų yra skirtinga. Todėl absoliučiai visur ir naudojamas PPP adjusted rodiklis.
    Nominaliai (realiai) kainuoja skirtingai, net tarkim Vilniuje tas pats buteliukas vandens kainuoja labai skirtingai, ar jį pirksi senamiesčio kavinėje, ar degalinėje ar maximoje, bet pagal PPP kaina bus vienoda (nes produktas ir kiekis tas pats). Šiaip jau valiutos fondas, pasaulio bankas, jungtinės tautos, visi skaičiuoja nominalų BVP.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Pagal PPP vandens buteliukas Sacharoje ir Tauragnuose vertas tiek pat, nes tas pats vanduo ir tas pats kiekis, nors nominaliai reali kainą eurais būtų tikrai skirtinga.
    Biški jau net svetima gėda komentuoti.
    Buteliukas Tauragne ir Sacharoje nominaliai kainuoja tiek pat - 1 eurą. O realiai (PPP) kaina skiriasi 6 kartus - Tauragnuose reikia dirbti 10 minučių, o Sacharoje - 1 valandą jam įsigyti. Todėl vertė jų yra skirtinga. Todėl absoliučiai visur ir naudojamas PPP adjusted rodiklis.

    Kad ir neskaitęs to IMF raport galiu garantuoti kad ten visas matuojama purchasing power parity.
    Paskutinis taisė sankauskas; 2020.04.14, 22:47.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Pagal PPP vandens buteliukas Sacharoje ir Tauragnuose vertas tiek pat, nes tas pats vanduo ir tas pats kiekis, nors nominaliai reali kainą eurais būtų tikrai skirtinga.
    Baikit jau patys abu painiojatės.

    Komentuoti:

Working...
X