Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti.
    Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?
      Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.

      Comment


        Parašė Sula Rodyti pranešimą

        Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.
        Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.
        Flickr

        Comment


          Parašė themanual Rodyti pranešimą
          Kitaip tariant socializmo.

          Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti
          Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

            Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.
            Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

            Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
            If a lion could speak, we could not understand him.

            Comment


              Parašė Tomas Rodyti pranešimą

              Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.
              Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.

              Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

              Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

              Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
              Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).
              Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.03, 08:21.
              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.



                Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).
                Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                  Kas pas mus neatitinka?
                  Nėra bankų, kuriuose nėra palūkanos gana didelės ir nedidėja.

                  Po nesenų Seimo ir Vyriausybės planų ir pareiškimų yra tikimybė, kad konkurencija bankų rinkoje dar sumažės. (Parduodamas Medicinos bankas, kažką mąsto ir Šiaulių bankas).

                  Comment


                    Parašė index Rodyti pranešimą

                    Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.
                    Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                    Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.03, 08:48.
                    Flickr

                    Comment


                      Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                      Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

                      Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
                      Estijoje panašiai jau padaryta
                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                        Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                        Spėčiau, kad du dalykai: rinkos neišmanymas (nežinai kaip čia ta bankininkystė Lietuvoje ar visose Baltijos šalyse atrodo, kaip čia dirbti reikia), kas didina įėjimo į rinką sąnaudas, o dar ir rinkos dydis (dalis bankų, kaip tie patys Danske, Nordea, DNB ir pasitraukė dėl to, kad rinka per maža, o nepaėmus ženklios jos dalies apskritai neapsimoka vargti). Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.
                          Prekybos centrų daug didesnės investicijos - reikia daug sklypų ir daug statybų. Bankai neateina nebent dėl reguliacinių-biurokratinių dalykų. O niša naujiems bankams su mažesnėmis paslaugų kainomis yra (tai rodo Lietuvoje dirbančių bankų pajamos). Panašiai kaip buvo niša mažų kainų prekybos tinklui, nors atrodė, kad rinka pasidalinta ir naujam žaidėjui nebus vietos.

                          Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai

                          Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...opai-11364631/

                          Comment


                            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                            Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                            Per mažas pelningumo potencialas ir tamsūs debesys virš mūsų. Neleiskit statistikai jūsų apgauti, kad ir kokius gerus rodiklius rodytume, esame eurozonos dalis ir esam jos ubagai, kaip beje ir kokie estai, bet jie bent jau tai supranta geriau už mus.
                            Apskritai Lietuvos finansų strategija ilguoju laikotarpiu visiškai neaiški, spėju, kad ji net neegzistuoja, nes duotuoju momentu turėtume arba stengtis kuo grečiau grąžinti valstybės skolą arba skolintis kuo daugiau ir investuoti į infrastruktūrą (vėjo jėgaines , kruonį ir pan.) , renovaciją, aukštas technologijas, realiai netgi į žemės ūkį.
                            Paskutinis taisė themanual; 2019.10.03, 10:38.

                            Comment

                            Working...
                            X