Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti.
    Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?
      Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.

      Comment


        Parašė Sula Rodyti pranešimą

        Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.
        Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.
        Flickr

        Comment


          Parašė themanual Rodyti pranešimą
          Kitaip tariant socializmo.

          Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti
          Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

            Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.
            Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

            Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.

            Comment


              Parašė Tomas Rodyti pranešimą

              Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.
              Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.

              Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

              Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

              Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
              Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).
              Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.03, 09:21.
              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.



                Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).
                Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                  Kas pas mus neatitinka?
                  Nėra bankų, kuriuose nėra palūkanos gana didelės ir nedidėja.

                  Po nesenų Seimo ir Vyriausybės planų ir pareiškimų yra tikimybė, kad konkurencija bankų rinkoje dar sumažės. (Parduodamas Medicinos bankas, kažką mąsto ir Šiaulių bankas).

                  Comment


                    Parašė index Rodyti pranešimą

                    Bėda ta, kad Lietuvoje realiai yra 2.5 banko (kurie normaliai dirba mažmeninėje bankininkystėje, duoda būsto paskolas konkurencingomis sąlygomis etc.), todėl jiems niekas nedraudžia pasikelti savo maržas.
                    Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                    Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.03, 09:48.
                    Flickr

                    Comment


                      Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                      Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

                      Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
                      Estijoje panašiai jau padaryta
                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                        Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                        Spėčiau, kad du dalykai: rinkos neišmanymas (nežinai kaip čia ta bankininkystė Lietuvoje ar visose Baltijos šalyse atrodo, kaip čia dirbti reikia), kas didina įėjimo į rinką sąnaudas, o dar ir rinkos dydis (dalis bankų, kaip tie patys Danske, Nordea, DNB ir pasitraukė dėl to, kad rinka per maža, o nepaėmus ženklios jos dalies apskritai neapsimoka vargti). Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.
                          Prekybos centrų daug didesnės investicijos - reikia daug sklypų ir daug statybų. Bankai neateina nebent dėl reguliacinių-biurokratinių dalykų. O niša naujiems bankams su mažesnėmis paslaugų kainomis yra (tai rodo Lietuvoje dirbančių bankų pajamos). Panašiai kaip buvo niša mažų kainų prekybos tinklui, nors atrodė, kad rinka pasidalinta ir naujam žaidėjui nebus vietos.

                          Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai

                          Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...opai-11364631/

                          Comment


                            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                            Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
                            Per mažas pelningumo potencialas ir tamsūs debesys virš mūsų. Neleiskit statistikai jūsų apgauti, kad ir kokius gerus rodiklius rodytume, esame eurozonos dalis ir esam jos ubagai, kaip beje ir kokie estai, bet jie bent jau tai supranta geriau už mus.
                            Apskritai Lietuvos finansų strategija ilguoju laikotarpiu visiškai neaiški, spėju, kad ji net neegzistuoja, nes duotuoju momentu turėtume arba stengtis kuo grečiau grąžinti valstybės skolą arba skolintis kuo daugiau ir investuoti į infrastruktūrą (vėjo jėgaines , kruonį ir pan.) , renovaciją, aukštas technologijas, realiai netgi į žemės ūkį.
                            Paskutinis taisė themanual; 2019.10.03, 11:38.

                            Comment


                              Nelygybė paskutiniu metu yra patapęs baubu, kuriuo gąsdinama visuomenė tiek kairiojo tiek populistinio dešiniojo politinio spektro dalyvių. Bet akademinis konsensusas jau kuris laikas svyra link kad nėra jokių konkrečių įrodymų jog nelygybė kažkaip ženkliai didėtų, greičiau atvirkščiai.


                              Neblogas šios dienos TE straipsnis.

                              Even in a world of polarisation, fake news and social media, some beliefs remain universal, and central to today’s politics. None is more influential than the idea that inequality has risen in the rich world. People read about it in newspapers, hear about it from their politicians and feel it in their daily lives. This belief motivates populists, who say selfish metropolitan elites have pulled the ladder of opportunity away from ordinary people. It has given succour to the left, who propose ever more radical ways to redistribute wealth (see article). And it has caused alarm among business people, many of whom now claim to pursue a higher social purpose, lest they be seen to subscribe to a model of capitalism that everyone knows has failed.

                              In many ways the failure is real. Opportunities are restricted. The cost of university education in America has spiralled beyond the reach of many families. Across the rich world, as rents and house prices have soared, it has become harder to afford to live in the successful cities which contain the most jobs (see Free exchange). Meanwhile, the rusting away of old industries has concentrated poverty in particular cities and towns, creating highly visible pockets of deprivation. By some measures inequalities in health and life expectancy are getting worse.


                              Yet precisely because the idea of soaring inequality has become an almost universally held belief, it receives too little scrutiny. That is a mistake, because the four empirical pillars upon which the temple rests—which are not about housing or geography, but income and wealth—are not as firm as you might think. As our briefing this week explains, these four pillars are being shaken by new research.
                              https://www.economist.com/leaders/20.../n/UK/351303/n
                              Paskutinis taisė sankauskas; 2019.11.28, 23:43.

                              Comment


                                Visa esmė, kad šiandieniniame pasaulyje, jeigu žmogus yra talentingas ir labai daug dirba - jis greičiausiai turės sumokėti dešimtis ar net šimtus kartų daugiau mokesčių, nei koks nors gatvės šlavėjas. Bet ir to bus maža - tas šlavėjas sakys, kad tas turtuolis vistiek žymiai už jį turtingesnis ir pagal savo supratimą ieškos kam atkeršyti - bankams, prekybos centrams, verslininkams, renkant populistus į valdžią ir t.t. Ir tą šlavėją galima suprasti - jis tikrai sunkiai dirba, tas verslininkas irgi sunkiai dirba, bet jis daug daugiau uždirba, o tuos savo uždirbtus didelius pinigus investuoja į verslo plėtrą, kuri jam dar didesnį uždarbį atneša. Šlavėjas piktinasi ir nori tai sustabdyti, bet problema, kad jeigu jis kenks verslo plėtrai, tai galiausiai ir pats mažiau pinigų uždirbs. Tai vadinasi socializmu, kada žmonės bando nubausti turtingesnius ir atimti iš jų turtus, bet galiausiai patys tampa daug skurdesniais, bet daugeliu atveju jiems skurdas netgi priimtinesnis dėl paprastos priežasties - kad tas kaimynas turčius prarado kur kas daugiau, nei jis. Šita schema galioja visuose socialistinėse valstybėse, o geriausiai tai atspindi Venesuela. Buvo daugybė šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kur buvo bandyta įvesti socializmą ir visur kaip taisyklė tos šalys pasidarydavo skurdžios. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur verslo ir žmonių migracija kaip niekada yra aktyvi, įvedus socializmą, iš šalies išbėgs verslas, o paskui jį išbėgs ir žmonės. Sutapimas ar ne, bet socializmo lyderėje Venesueloje (kažkada buvusi turtingiausia Š. Amerikos šalis su didžiausiais pasaulyje naftos resursais), kur sakoma, kad 'svarbiausia žmogus', valstybės sienos atrodo maždaug taip:

                                Comment


                                  Nu bet už tai Venesueloje lygybė.
                                  Bet kažkodėl žmonės iš "lygių" šalių labiausiai veržiasi į visokias JAV ir Švedijas, kuriose yra didžiulė turtinė nelygybė.

                                  Comment


                                    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
                                    Nelygybė paskutiniu metu yra patapęs baubu, kuriuo gąsdinama visuomenė tiek kairiojo tiek populistinio dešiniojo politinio spektro dalyvių. Bet akademinis konsensusas jau kuris laikas svyra link kad nėra jokių konkrečių įrodymų jog nelygybė kažkaip ženkliai didėtų, greičiau atvirkščiai.


                                    ]
                                    Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.

                                    Comment


                                      Populizmas socializmas... Net rimuojasi.

                                      Comment


                                        Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

                                        Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja.
                                        O prieš tai teigiama, kad nuo 1775 m. iki 1930 m. perkamoji galia išliko maždaug stabili. Suprask, G.Washingto'o laikų vidutinis ameriketis uždirbdavo geriau nei šiuolaikinis.
                                        Bet, bent jau tokie palyginimai kelia rimtų abejonių. Įdomu, koks buvo mamutų medžiotojo PPP?
                                        Paskutinis taisė Sula; 2019.11.29, 07:49.

                                        Comment


                                          Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

                                          Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.
                                          Na sakot skaičiai ir oficiali statistika meluoja? 1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.



                                          Paskutinis taisė Lettered; 2019.11.29, 08:51.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X