Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Manau, jei padarytumėte apklausas ekonomikas baigusių studentų, tiek tarkim ISM, VU, tiek užsienyje, dauguma būtų tikrai (neo)liberalių pažiūrų. Todėl turbūt ir dauguma dėstytojų vis dėlto atitinkami.
    Ne.
    Mano alma matter JK - LSE yra žinomas kaip hard left ekonomistų citadelė. Visi alumni, kurie nelieka akademijoje, išeina dirbti į Sičio investicinius bankus arba hedge fondus.
    Bet kalbant apie apskritai econominės minties raidą, tai neoliberalizmas tikrai išgyvena didžiulį regresą.

    Komentuoti:


  • Pedigree
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Yra. Gylys, Maldeikienė

    O jei rimtai, tai visiškas ekonomikos profanas. Ir šitame straipsnyje galybė faktinių ir loginių klaidų.
    Kad ir pirmas sakinys antrame paragrafe -



    Čia kur? Lietuvoje? Nes pasaulyje tai vienareikšmiškai ne. Net Microeconomics, paskutinė neoliberalų tvirtovė buvo sugriauta Kahnemano ir Tverskio darbų (už ką 2002 gavo Nobelio premiją).

    Arba Kuodžio žinios siekia 1980-uosius, arba jis yra ideologiškai angažuotas melagis.

    Pala pala grįžtam į realybę. Kuodis yra Profesorius. Kuo tikėti labiau, jei ne Profesoriumi? Už šiaip sau nesuteikiami tokie titulai. Idealogiškai angažuoti nebent jo geriausi draugai iš LLRI, visokie jo prezidentai kaip šilėnas ir vainienė, kurie tarnauja pinigui ir tam, kas jį moka (Pvz cigarečių, alaus, cukraus pramonės gamintojai - tie kurie, uždirba iš priklausomybių). Tai čia suprantu, kad jie idealogiškai angažuoti. Kodėl tu pateiki pasaulį išverstą?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Yra. Gylys, Maldeikienė

    O jei rimtai, tai visiškas ekonomikos profanas. Ir šitame straipsnyje galybė faktinių ir loginių klaidų.
    Kad ir pirmas sakinys antrame paragrafe -



    Čia kur? Lietuvoje? Nes pasaulyje tai vienareikšmiškai ne. Net Microeconomics, paskutinė neoliberalų tvirtovė buvo sugriauta Kahnemano ir Tverskio darbų (už ką 2002 gavo Nobelio premiją).

    Arba Kuodžio žinios siekia 1980-uosius, arba jis yra ideologiškai angažuotas melagis.
    Manau, jei padarytumėte apklausas ekonomikas baigusių studentų, tiek tarkim ISM, VU, tiek užsienyje, dauguma būtų tikrai (neo)liberalių pažiūrų. Todėl turbūt ir dauguma dėstytojų vis dėlto atitinkami.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Pedigree Rodyti pranešimą

    Kodėl Kuodis nedovanotina ? Yra geresnių ekonomistų nei jis LT? Paaiškinkit
    Yra. Gylys, Maldeikienė

    O jei rimtai, tai visiškas ekonomikos profanas. Ir šitame straipsnyje galybė faktinių ir loginių klaidų.
    Kad ir pirmas sakinys antrame paragrafe -

    Problema ta, kad ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai
    Čia kur? Lietuvoje? Nes pasaulyje tai vienareikšmiškai ne. Net Microeconomics, paskutinė neoliberalų tvirtovė buvo sugriauta Kahnemano ir Tverskio darbų (už ką 2002 gavo Nobelio premiją).

    Arba Kuodžio žinios siekia 1980-uosius, arba jis yra ideologiškai angažuotas melagis.

    Komentuoti:


  • Pedigree
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Senasnamas, tu pats žinai, kad padarei tą, kas šiame forume nedovanotina: (a) propatria; (b) Kuodis.
    Reikėjo tą patį įdėti iš lžinių, tai gal netyčia paskaitytų: https://www.lzinios.lt/lzinios/Sviet...eralai-/259888
    Kodėl Kuodis nedovanotina ? Yra geresnių ekonomistų nei jis LT? Paaiškinkit

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Propatria atlieka inkštimo decibelų sustiprinimo funkciją

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Senasnamas, tu pats žinai, kad padarei tą, kas šiame forume nedovanotina: (a) propatria; (b) Kuodis.
    Reikėjo tą patį įdėti iš lžinių, tai gal netyčia paskaitytų: https://www.lzinios.lt/lzinios/Sviet...eralai-/259888

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Geras interviu. Greitai pasigirs liberalų inkštimas .

    Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

    http://www.propatria.lt/2018/02/raim...styma-yra.html

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    „Ford“ automobilius surinkinės „geležiniai žmonės“
    https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...-220-920266?v3
    Čia kažkas sakė, kad žmones pakeis robotai...

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Lietuviu kalbą išvis reiktų uždrausti, kaip kenksmingą sveikatai.
    Na ne per smagiausiai skamba valstybės 100mečio proga tokie pareiškimai, bet kadangi tai galima įvertinti kaip logišką repliką į temą apie kalbos vaidmenį gyvenime, tai atsakant, būtų iš tikro įdomu semantinis tyrimas, kaip skirtingai psichologiškai veikia ir kokios skirtingumo kultūrinius kodus (sąryšyje su egzistencinėmis emocijomis, egzistenciniu saugumu) reprezentuoja "Alles (ist) in Ordnung!" ir "viskas gerai".

    3.3 Alles (ist) in Ordnung!
    To adapt explication [A] into one that would be suitable for the exclamation Alles
    (ist) in Ordnung!, some additional examples of use need to be considered. The
    expression can be employed as an exclamation when replying to requests or apologies,
    and in response to queries about hypothetical problems. It is directly addressed
    to another person, as is apparent in example 7:

    (7) Und wer nachfragt: “Bist du wirklich aus?”, dem sagt der Herd mit
    beruhigender Stimme: “Ja, alles in Ordnung, ich bin aus, und ich bleibe aus.”
    (Z02/203.01402)
    “And if someone asks: ‘Are you really turned off?’, the stove will answer with
    a soothing voice: ‘Yes, everything is in Ordnung, I am turned off, and I will
    remain turned off.’ ”

    Used in response to a question, as in example 7, the expression aims to reassure
    the addressee that he or she did indeed remember to turn off the stove and that,
    therefore, everything is as intended. There is no room for any Angst caused by uncertainty.
    The use of the term beruhigend “soothing” emphasizes that the speaker
    (in this case a mobile device which is linked with the person’s appliance at home)
    wants to transfer a good feeling to the recipient of the message.

    ....

    (15) Ich finde Bußzettel schon richtig. Ordnung muss sein, und wenn ich falsch
    geparkt habe, muss ich mit Konsequenzen rechnen. (NKU07/APR.06349)
    “I find fines quite appropriate. There has to be Ordnung, and if I have parked
    illegally, I have to be prepared for the consequences.”

    Even though the speaker in example 15 is aware that a fine will have to be paid
    as a result of parking illegally, he or she thinks it is “appropriate” to have penalties
    in place, because they are necessary to maintain Ordnung. This underscores
    how highly people in the German speech community value the conceptualization
    behind the word Ordnung. As we have seen through the analysis and explication
    of alles (ist) in Ordnung, this is due to the conceptual connection with Angst and
    Sicherheit.
    This connection is also apparent in contexts in which Ordnung muss
    sein appears. Example 14 explains the railings are there to protect people from
    falling down, so that “nothing bad happens to them.” This phrase is pure NSM; it is
    part of the explication that is crucial to capture the concept behind Sicherheit (see
    above). Let us consider one more example from the corpus to highlight this point:

    (16) Das ist wirklich beruhigend, vor allem jetzt in der Weihnachtszeit, wo die
    einen oder anderen daran denken, Spielzeug zu verschenken. Doch nicht
    nur die Kinder dürfen sich sicher wähnen, auch wir Erwachsenen können
    das Festtagsmenü ohne schlechtes Gewissen verspeisen. Ob Fremd- und
    Inhaltsstoffverordnung, Zusatzstoffverordnung, Verordnungen über tierische
    oder pflanzliche Lebensmittel, Hülsenfrüchte, Speiseöl, alkoholische oder
    nichtalkoholische Getränke, für alle ist etwas dabei.
    (Ver-)Ordnung muss sein! (NZZ13/DEZ.03210)
    “This is really reassuring, above all now during Christmas, when some
    of us are thinking of giving toys as a present. However, not only children
    may consider themselves safe; we adults, too, are able to enjoy the festive
    menu without a guilty conscience. Whether regulations regarding foreign
    substances and constituents, regulations regarding additives, regulations
    regarding food of animal or vegetable origin, legumes, edible oil, alcoholic
    and non-alcoholic drinks, there is something for everything. There has to be
    (Ver-)Ordnung!”

    The extensive set of regulations listed in example 16 enables people and children
    to feel ‘safe’. Apparently, the maintenance of Ordnung has a ‘reassuring’ effect, in
    other words, it brings certainty about being safe.
    We can formulate the NSM explications
    in [C] and [C′] for Ordnung muss sein:
    [C] Ordnung muss sein
    a. people here think like this:
    b. some things are happening here now, some other things are not happening here now
    c. it cannot not be like this here
    d. this is good
    e. because of this, I know that some bad things cannot happen
    f. people can think like this, because it is like this:
    g. at many times bad things happen in many places
    h. it is not like this here
    i. it is good if people think like this
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.02.02, 08:38.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Lietuviu kalbą išvis reiktų uždrausti, kaip kenksmingą sveikatai.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Jau senäi manäu, kad lëtuvisskaa rassiibaa reikä pervesti ii normalä, ssäurëtisskaa, nes tik taip mes paviisime ir aplenksime Estijaa!
    A. Raštas ir kalba netapatūs dalykai.
    B. Juokai juokais, t.y. kaunietiškas bajeris po 7erių alaus, bet kai japonai sprendė Japonijos modernizavimo problemas, konkretus šrifto pasirinkimas galėjo lemti savo šalies padėties pasaulyje suvokimo pakitimą ir vystymosi eigą - kinietiškas modelis - erdvinis, kur civilizacijos centras yra suvokiamas erdviškai ,o kuo toliau į pakraščius, tuo labiau barbarybė, ar vakarietiška įtaka, grįsta laiku - t.y. laiko, o ne erdvės, dimensijoje išsivystę ir atsilikę šalys, nepriklausomai kur jų padėtis erdvėje.
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.02.02, 00:19.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Nagi nagi, išsiplėsk
    "Kalba yra būties namai". Heideggeris.

    Dar čia reiktų pacituoti ką nors iš Wittgensteino ir Saussure'o.

    Na tai pati kalbos struktūros logika ir turimas žodynas jau kažkiek veikia pasaulio suvokimą, skirtingų kalbų vartotojai skirtingai jaučia laiką ir pan.
    Kalba nenurodo tiesiogiai į išorinį pasaulį už kalbos, kalba yra vidinė logika, žodis "stalas" neturi jokio tiesioginio ryšio su stalu-objektu.
    O apie kultūrinius kodus, glūdinčius kalboje ir neišverčiamus pažodžui, žr, pavyzdį aukščiau apie vokiečių ordnungą

    ...
    If themes such as these are important in German culture, we should expect to
    find evidence for them in the German language itself. More importantly, should
    we not aim to use the words Germans use themselves to describe what is going on?
    Lewis takes a step in this direction by employing the term Ordnung throughout
    his book. He explains, for instance, that “Germans believe in a world governed
    by Ordnung, where everything and everyone has a place in a grand design calculated
    to produce maximum efficiency” (Lewis 2006: 111)
    . In a more recent publication,
    Hammerich and Lewis (2013: Chapter 3) go so far as to say:
    The most important word in the German language is Ordnung. Roughly translated
    into English it means “order” or “orderliness”. German Ordnung, however, is
    far more orderly than its British or American equivalent.

    Unfortunately, the authors fall short of clarifying how the term and the corresponding
    cultural value are to be understood from a culture-internal perspective;
    throughout their discussion, they mostly use the English term order as a gloss. Our
    study aims to fill this gap and to facilitate the understanding of German culture by
    taking a culture-internal point of view.
    It explores Ordnung as a core German value
    and examines its influence on German interpersonal style by analyzing common
    expressions and words in the target language, thereby following the ethnopragmatic
    approach shaped by Cliff Goddard and other researchers.


    What exactly does the concept behind Ordnung mean, however? For a nonnative
    speaker, to fully understand the significance of Ordnung in the German
    language community and its influence on German interpersonal style, a precise
    semantic and pragmatic analysis of the term is necessary.

    In German-English dictionaries, Ordnung is frequently glossed as “order.”
    Nonetheless, a difference in meaning can be assumed as most of the common
    German order-expressions do not translate into English with the presumed equivalent
    (except: “to put things in order,” “to call somebody to order”). A single example
    from a contemporary dictionary (Collins 2010) will suffice to make the point:

    Ordnung f order; (ordnen) ordering; (Geordnetsein) tidiness; geht in ~ (umg) that’s
    all right od OK (umg); ~ schaffen, für ~ sorgen to put things in order, tidy things
    up; jdn zur ~ rufen to call sb to order; bei ihm muss alles seine ~ haben (räumlich)
    he has to have everything in its proper place; (zeitlich) he has to do everything
    according to a fixed schedule; das Kind braucht seine ~ the child needs a routine.
    As we seek to avoid Anglo bias, let us examine how a German dictionary such as
    Duden (2011) accounts for the term:
    Ordnung … 1. durch Ordnen … hergestellter Zustand, das Geordnetsein, ordentlicher,
    übersichtlicher Zustand: eine mustergültige O.; O. machen, schaffen; sich an
    O. gewöhnen müssen; die Kinder zur O. erziehen (anhalten ordentlich zu sein) …
    2. … das Ordnen … 3. … a) geordnete Lebensweise: ein Kind braucht seine O.; aus
    seiner gewohnten O. herausgerissen werden; b) Einhaltung der Disziplin, bestimmter
    Regeln im Rahmen einer Gemeinschaft: es gelang ihm nicht, O. in die Klasse zu
    bringen; 4. … a) Gesellschaftsordnung; b) Gesetz …
    “Ordnung … 1. state established by ordering, being orderly, orderly, clear state: an
    exemplary o.; to put in, create o.; to have to get used to being orderly; to educate
    the children to keep o. (to urge to be tidy) … 2. … ordering … 3. … a) orderly
    way of life: a child needs its routine; to be pulled out of one’s normal routine; b)
    compliance to discipline, certain rules within the framework of a community: he
    did not manage to bring o. into the classroom; 4. … a) social o.; b) law …”

    The dictionary entries seem to indicate that someone can ‘keep’ or ‘create’ Ordnung
    and also “call somebody to” Ordnung. This applies to children, as shown by the
    example “a child needs its Ordnung,” but also more generally (“he has to have everything
    in its proper place/do everything according to a fixed schedule,” “to have
    to get used to being orderly”). Similar collocations can be observed in our German
    corpus. Constructions such as in X bringen “to put in X,” für X sorgen “to look after
    X,” as well as those involving verbs such as schaffen “create” and halten “keep,”
    appear to be very common. In terms of phraseology, then, Ordnung seems to be
    aimed for, as well as maintained. This is further reinforced by the fact that, in some
    of the examples above, as well as in the common expression Ordnung muss sein
    “there has to be order” (see below), Ordnung co-occurs with the modal verb müssen,
    roughly “have to.”
    A certain need for Ordnung is conveyed by many of the above expressions.
    Ordnung has a demanding undertone (someone cannot not pursue or have
    Ordnung)
    . This points towards the connection between the concepts Ordnung and
    Pflicht “duty.” As we saw in the introduction, the latter was identified as another
    German value by Lewis (2006). Confirming material is included in Wierzbicka’s
    (2014) paper on German Pflicht vs. English duty. Wierzbicka’s semantic analysis
    of Pflicht contains the notion of an obligation expressed by the component “this
    someone cannot not do these things.” Cannot not is used here, according to NSM
    convention, instead of have to to express the meaning of the German keyword
    müssen (see Goddard 2014). Wierzbicka (2014) explains that this obligation may
    be felt for external as well as internal reasons. Rules set up by authorities can make
    people feel obligated to do some things, but not do some other things. The same
    effect, however, can be brought about by internal factors such as the prospect of
    feeling guilt or remorse.
    Taking into account that the word Ordnung is linked with what is expressed via
    “cannot not,” as the dictionary definitions indicate, we can assume that Ordnung
    as a value is also linked with external and internal reasoning. In other words, the
    need for Ordnung and its maintenance is not only communicated through authorities,
    but is felt for internal reasons, too.
    It is not surprising, in this context,
    that Duden (2011) explains the term as the “state of being orderly,” the “process
    of ordering,” a “way of life” and the “compliance to rules,” all at the same time. A
    central question that remains is: why do Germans feel the need for this Ordnung?

    Let us have a closer look at the corpus data. The most common co-occurrences
    with Ordnung (see the specific numbers in brackets) involve words such as
    Sicherheit, “certainty, safety” (8,496), Recht “law” (3,293), Ruhe “quiet” (2,391), and
    Disziplin “discipline” (1,328), as well as Chaos “chaos” (1,450) as an antonym.
    As
    observed by Wierzbicka (1998) in her earlier-mentioned investigation of German
    public signs, this indicates once again a conceptual link with authority, because
    Sicherheit and Recht are usually maintained by institutions.
    Besides, it is important
    to draw attention to the particularly frequent collocation of the terms Sicherheit
    and Ordnung in discourse. This partially explains why Germans seem to strive
    for Ordnung and its maintenance, as indicated by the phraseological features of
    the term: according to the cultural logic, the maintenance of Ordnung via an extended
    set of rules provides a certain degree of Sicherheit.
    This connection is not
    made explicit by the translations provided by the dictionaries. Additional evidence,
    however, can be found in Wierzbicka’s (1999) case study of German Angst
    “anxiety, fear.” She provides corroborating evidence for the connection between
    Angst and Sicherheit as culture-specific conceptualizations. I will briefly summarize
    Wierzbicka’s findings to establish the link between all three concepts, before
    moving on to the phrases alles [ist] in Ordnung and Ordnung muss sein.
    ....
    German Ordnung : A semantic and ethnopragmatic analysis of a core cultural value, Rahel Cramer, Macquarie University, 2005
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.02.02, 00:32.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Jau senäi manäu, kad lëtuvisskaa rassiibaa reikä pervesti ii normalä, ssäurëtisskaa, nes tik taip mes paviisime ir aplenksime Estijaa!
    Paskutinis taisė Tomas; 2018.02.01, 21:12.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

    Taigi. Pasaulio suvokimas, ir atitinkamai jo organizacija, visų pirma slypi kalboje.
    Nagi nagi, išsiplėsk

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Ką tai turi bendro su šalies tvarkingumu?

    .
    Taigi. Pasaulio suvokimas, ir atitinkamai jo organizacija, visų pirma slypi kalboje.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kinijos BVP gyventojui 40% didesnis už Tailando, o palyginus atskiriai kai kurias Kinijos provincijas, panašaus dydžio kaip Tailandas, skirtumas 150%. Apskritai, ką inovatyvaus ir gero gamina Tailandas ir kokių vertingų brandų turi?
    Ką tai turi bendro su šalies tvarkingumu?

    Bahreino BVP didesnis nei Švedijos, Pusiaujo Gvinėjos už Naujosios Zelandijos.

    Bet pagal šalių tvarkingumą vienis yra šviesmečiais toliau nei kitos.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Jeigu vokiečiai mėgsta tvarką, tai jiems azijiečiai labiau prie širdies nei afrikietis iš džiunglų. O kokia yra vokiška kultūra?
    Ordnung muss sein yra etnopragmatizmo terminais apibūdinama sąvoka, kuri funkcionuoja lingvistiškai, ir yra sąryšyje su su kitomis vokiečių kultūros prasmėmis.
    Nors išoriškai ir panašiai civilizaciškai tvarkingi, kitokios kultūros atstovai netaps iškart integruoti - ar taip, ar taip, reikalingas kultūrinis perdirbimas su kalbos prasmių įsisąmoninimu ir internalizacija, galbūt net kartų pasikeitimo lygmeny.

    žr. German Ordnung : A semantic and ethnopragmatic analysis of a core cultural value, Rahel Cramer, Macquarie University, 2005

    Kas dėl Willkomenkultur emocijos pasireiškimo afrikiečiams, vėlgi, vokiečiai save visada įsivaizdavo kaip visų pirmą idealistinę kultūrą, nors ir technologiškai efektyvią, o ne pragmatišką civilizaciją.
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.02.01, 13:30.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Tailandas, palyginus su Kinija, yra taboras?
    Arba tu nebuvęs Kinijoje, arba Tailande. Arba tabore
    Kinijos BVP gyventojui 40% didesnis už Tailando, o palyginus atskiriai kai kurias Kinijos provincijas, panašaus dydžio kaip Tailandas, skirtumas 150%. Apskritai, ką inovatyvaus ir gero gamina Tailandas ir kokių vertingų brandų turi?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Tailandas, palyginus su Kinija, yra taboras?
    Arba tu nebuvęs Kinijoje, arba Tailande. Arba tabore

    Komentuoti:

Working...
X