Pasaulio ekonomikos aktualijos

[sankauskas]

Statistikos nesuklastosi.

O, sancta simplicitas.

[senasnamas]

Taip, daug kas pagrįsta lūkesčiais ir pasitikėjimu. Bet Amazon bent jau veiklos modelis aiškus ir nesunku suprasti, iš ko ji uždirba. Tai kad Bezosas nuskurstų, išvis turi žlugti pasaulio ekonomika

[Sula]

Žinoma, nelaiko visų grynųjų seifuose . Bet tai ne kažin ką keičia. Kažkiek turto gali būti investuota į visokius burbulinius išvestinius finansinius instrumentus ir nieko dar nesukūrusius startuolius , bet niekas netrukdo jo investuoti į NT, sėkmingai veikiančias įmones ir t. t. Kitaip sakant, į tą realų turtą.

Turiu omenyje, kad, pvz.: kokį Amazon su 1 trln. USD verte rytoj ištinka koks nors "nežymus" sutrikimas ir jo vertė smunka šimtus ar net tūkstančius kartų. O Jeff Bezos staigiai krenta į lower upper class su varganais keliasdešimčia milijonų?

[senasnamas]

Ar nebus taip, kad top turtuolių turto didžiąją dabar sudaro virtualus elektroninis ir jo vertė?

Žinoma, nelaiko visų grynųjų seifuose . Bet tai ne kažin ką keičia. Kažkiek turto gali būti investuota į visokius burbulinius išvestinius finansinius instrumentus ir nieko dar nesukūrusius startuolius , bet niekas netrukdo jo investuoti į NT, sėkmingai veikiančias įmones ir t. t. Kitaip sakant, į tą realų turtą.

[Sula]

Ar nebus taip, kad top turtuolių turto didžiąją dabar sudaro virtualus elektroninis ir jo vertė? Realios gamyklos, staklės, iškasenos, meno vertybės, nekilnojamas turtas gal jau užima mažesnę vertinamo turto dalį nei vos prieš porą dešimtmečių? Kitaip nei prieš šimtą metų. Bet eilinis vidurinės klasės atstovas dažniausiai nevaldo virtualaus turto. Jis liko kaip prieš 100 metų - namas/butas, automobilis, baldai, keletas juvelyrinių ir meno dirbinių, pora vertingesnių akcijų.

Kaip mūsų pirmas vienaragis su 1 mlrd. Ko gero turintis materialaus turto kelis procentus nuo šios sumos.

[themanual]

Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.

Priklauso nuo to ką laikysi ženkliai. Tiksliau gal būtų sakyti, kad nelygybė nepradėjo staiga augti labiau nei per paskutinius 30 metų augo, bet to pakanka, kad santykinai skirtumai tarp mažiausiai ir daugiausiai uždribančių ir toliau didėtų. Statistikos nesuklastosi.

Užtat tikrai ženkliai padidėjo kalbų ir tuščiažodžiavimo apie nelygybę, tik sunku pasakyti, ar dėl pasiektos kažkokios ribos ar tiesiog dėl mass media, socialinių tinklų, pigaus populiarumo ieškančių kairiųjų ir visokių nepasisekusių verslininkų nesugebėjusių pralobti su užgautomis ambicijomis.

P.S. Economist interpretaciniai rašinėliai kritiniam protui yra dažniausiai visiški niekalai, kažkoks nuobodus nuomonės formavimas. Rimti kapitalistai to vidurinei klasei skirto šlamšto neskaito Ekonomikoje kaip ir visur kitur didelė poliarizacija šiuo metu, visi (finansiniai leidiniai, akademinė bendruomenė ir pan.) sektantiškai plaukia pasroviui arba užsiima šamanizmais, kuriuos deskridituoja mokyklinukai. Trūksta kažkokio šviežio objektyvaus ir racionalaus požiūrio, nes tuoj bus galima naikinti nobelio premijas ekonomistams, gali nebent su biurokratais lenkyniauti, kas mažiau pridėtinės vertės sukurs.

[senasnamas]

1994 m.

Gates becomes the richest man in America at 38, with a fortune of $9.35 billion.

https://www.forbes.com/2006/06/16/cz...l#71dc20493811

2019 m.

Kaip rodo agentūros „Bloomberg“ sudaromas milijardierių indeksas, B. Gateso turto vertė siekia 110 mlrd. JAV dolerių

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/...-pirmaja-vieta

Tai nereiškia, kad Gatesas godus ir blogas, tai tik rodo, kad sėkmingos įmonės auga, koncentruojasi ir įgyja vis daugiau įtakos (taip pat ir politinės). Ir iš sumų gerai matyti, kaip pakilo kartelė norint būti turtingiausiu - prieš 25 metus tam pakako 10 mlrd. Aišku, reikėtų atmesti infliacijos įtaką, na bet turtingųjų pajamos bet kokiu atveju ją lenkia.

[Lettered]

Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.

Tai pats Economist pateikia grafikus, pagal kurios ta nelygybė didėja, tik aišku, čia JAV labiausiai išsiskiria, Danijoje, Prancūzijoje, UK tikrai nėra tokios stiprios tendencijos.

[sankauskas]

O šiaip bendrai auganti nelygybė vakarų šalyse yra laisvo kapitalizmo pasekmė, tai nėra blogai ar gerai, tiesiog tokia sistemos savybė, kad be ženklios kontrolės (dideli paveldėjimo ir antimonopoliniai mokesčiai) kapitalas su laiku pradeda koncentruotis.
Tikėtina, jog nelygybės augimas pasiekęs tam tikrą ribą su laiku mažės, nes visuomenės destabilizacija ir visokios revoliucijos yra neparanku stambiam kapitalui ir to matyt bus stengiamasi išvengti (bent jau tose valstybėse, kurios sugebės išlaikyti demokratiją ir netaps kokiomis nors distopinėmis totalitarinėmis valstybėmis).

Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.

[sankauskas]

Jei tiksliau, jie sako, kad nelygybė nėra tokia didelė problema kaip bando politikai ir visi kiti parodyti, nes mažiausiai uždirbančių gerovė didėja, skurdas mažėja ir t.t. Bet pačio fakto, kad top 1% dabar uždirba didesnę dalį nuo visų pajamų ir nelygybė didėja, tai to neneigia.

Neigia. Nuo to ir prasidėjo diskusija.
Vakar dienos TE editorial

https://www.economist.com/briefing/2...-on-inequality

Ir kitas vakar dienos straipsnis, kuriuo jau dalinausi

https://www.economist.com/leaders/20.../n/UK/351303/n

[themanual]

Eilinių amerikiečių padėtis ėmė blogėti pradėjus perkelti gamybą į Kiniją. Gamyba nemažėjo ir verslo pajamos nemažėjo, bet mažėjo atlyginimams skiriama verslo pajamų dalis.

Tai iš dalies paaiškina tik tą dalį, kur vidutinės klasės pajamos pradėjo stagnuoti. Nemaža dalis nelygybės atsirado iš stipriai padidėjusio top one percent uždarbio. Jeigu ne finansializacija ir wall st tai USA vidutinė klasė nebūtų turtingesnė, tiesiog būtų mažiau super turtingų individų ir USA nebebūtų pasaulio galia nr 1.
Iš esmės nuo to grafiko (kur įkėlė Lettered) likęs pasaulis (įskaitant mus) kenčia ne mažiau nei USA vidutinė klasė
O šiaip bendrai auganti nelygybė vakarų šalyse yra laisvo kapitalizmo pasekmė, tai nėra blogai ar gerai, tiesiog tokia sistemos savybė, kad be ženklios kontrolės (dideli paveldėjimo ir antimonopoliniai mokesčiai) kapitalas su laiku pradeda koncentruotis.
Tikėtina, jog nelygybės augimas pasiekęs tam tikrą ribą su laiku mažės, nes visuomenės destabilizacija ir visokios revoliucijos yra neparanku stambiam kapitalui ir to matyt bus stengiamasi išvengti (bent jau tose valstybėse, kurios sugebės išlaikyti demokratiją ir netaps kokiomis nors distopinėmis totalitarinėmis valstybėmis).

[Lettered]

Tai ne mes, o geriausi pasaulio ekonomistai taip sako.

Jei tiksliau, jie sako, kad nelygybė nėra tokia didelė problema kaip bando politikai ir visi kiti parodyti, nes mažiausiai uždirbančių gerovė didėja, skurdas mažėja ir t.t. Bet pačio fakto, kad top 1% dabar uždirba didesnę dalį nuo visų pajamų ir nelygybė didėja, tai to neneigia.

[sankauskas]

Na sakot skaičiai ir oficiali statistika meluoja? 1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.

Tai ne mes, o geriausi pasaulio ekonomistai taip sako.

[Sula]

1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.

O iš kur būtent tokie duomenys apie vidutinį amerikietį? 1970 m. JAV vidutinė alga ~500 USD.
Šiaip jau JAV tuomet buvo ekonominiame pakilime.

[senasnamas]

Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.

Eilinių amerikiečių padėtis ėmė blogėti pradėjus perkelti gamybą į Kiniją. Gamyba nemažėjo ir verslo pajamos nemažėjo, bet mažėjo atlyginimams skiriama verslo pajamų dalis. Tai matyti ir iš Lettered grafikų. Tai Kinijos kreivė ėmė kilti, o amerikiečių samdomų darbuotojų kreivė ėmė leistis žemyn.
Aišku, dėl technologinės pažangos daugelis dalykų dabar kainuoja sąlyginai pigiau nei anksčiau - kažkada kompiuteris, automobilis, skalbyklė, televizorius buvo rimti pirkiniai, daug kainuojantys vidutinės algos atžvilgiu. Šiandien taip nėra. Tai gerovės nereikėtų lyginti vien pagal buitinės technikos kiekį namuose. Kita vertus, seniau buvo galima gavus vidutinį darbą pradėti statytis namą (be jokių paskolų). Šiandien dažnas studijas baigia jau būdamas įsiskolinęs iki ausų ir apie nuosavą NT net nesvajoja.

[Lettered]

Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.

Na sakot skaičiai ir oficiali statistika meluoja? 1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.

[Sula]

Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja.

O prieš tai teigiama, kad nuo 1775 m. iki 1930 m. perkamoji galia išliko maždaug stabili. Suprask, G.Washingto'o laikų vidutinis ameriketis uždirbdavo geriau nei šiuolaikinis.
Bet, bent jau tokie palyginimai kelia rimtų abejonių. Įdomu, koks buvo mamutų medžiotojo PPP?

[Evier]

Populizmas socializmas... Net rimuojasi.

[suoliuojantis]

Nelygybė paskutiniu metu yra patapęs baubu, kuriuo gąsdinama visuomenė tiek kairiojo tiek populistinio dešiniojo politinio spektro dalyvių. Bet akademinis konsensusas jau kuris laikas svyra link kad nėra jokių konkrečių įrodymų jog nelygybė kažkaip ženkliai didėtų, greičiau atvirkščiai.


]

Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.

[sankauskas]

Nu bet už tai Venesueloje lygybė.
Bet kažkodėl žmonės iš "lygių" šalių labiausiai veržiasi į visokias JAV ir Švedijas, kuriose yra didžiulė turtinė nelygybė.