Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • themanual
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.
    Priklauso nuo to ką laikysi ženkliai. Tiksliau gal būtų sakyti, kad nelygybė nepradėjo staiga augti labiau nei per paskutinius 30 metų augo, bet to pakanka, kad santykinai skirtumai tarp mažiausiai ir daugiausiai uždribančių ir toliau didėtų. Statistikos nesuklastosi.

    Užtat tikrai ženkliai padidėjo kalbų ir tuščiažodžiavimo apie nelygybę, tik sunku pasakyti, ar dėl pasiektos kažkokios ribos ar tiesiog dėl mass media, socialinių tinklų, pigaus populiarumo ieškančių kairiųjų ir visokių nepasisekusių verslininkų nesugebėjusių pralobti su užgautomis ambicijomis.

    P.S. Economist interpretaciniai rašinėliai kritiniam protui yra dažniausiai visiški niekalai, kažkoks nuobodus nuomonės formavimas. Rimti kapitalistai to vidurinei klasei skirto šlamšto neskaito Ekonomikoje kaip ir visur kitur didelė poliarizacija šiuo metu, visi (finansiniai leidiniai, akademinė bendruomenė ir pan.) sektantiškai plaukia pasroviui arba užsiima šamanizmais, kuriuos deskridituoja mokyklinukai. Trūksta kažkokio šviežio objektyvaus ir racionalaus požiūrio, nes tuoj bus galima naikinti nobelio premijas ekonomistams, gali nebent su biurokratais lenkyniauti, kas mažiau pridėtinės vertės sukurs.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    1994 m.
    Gates becomes the richest man in America at 38, with a fortune of $9.35 billion.
    https://www.forbes.com/2006/06/16/cz...l#71dc20493811

    2019 m.
    Kaip rodo agentūros „Bloomberg“ sudaromas milijardierių indeksas, B. Gateso turto vertė siekia 110 mlrd. JAV dolerių
    Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/...-pirmaja-vieta

    Tai nereiškia, kad Gatesas godus ir blogas, tai tik rodo, kad sėkmingos įmonės auga, koncentruojasi ir įgyja vis daugiau įtakos (taip pat ir politinės). Ir iš sumų gerai matyti, kaip pakilo kartelė norint būti turtingiausiu - prieš 25 metus tam pakako 10 mlrd. Aišku, reikėtų atmesti infliacijos įtaką, na bet turtingųjų pajamos bet kokiu atveju ją lenkia.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.
    Tai pats Economist pateikia grafikus, pagal kurios ta nelygybė didėja, tik aišku, čia JAV labiausiai išsiskiria, Danijoje, Prancūzijoje, UK tikrai nėra tokios stiprios tendencijos.





    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    O šiaip bendrai auganti nelygybė vakarų šalyse yra laisvo kapitalizmo pasekmė, tai nėra blogai ar gerai, tiesiog tokia sistemos savybė, kad be ženklios kontrolės (dideli paveldėjimo ir antimonopoliniai mokesčiai) kapitalas su laiku pradeda koncentruotis.
    Tikėtina, jog nelygybės augimas pasiekęs tam tikrą ribą su laiku mažės, nes visuomenės destabilizacija ir visokios revoliucijos yra neparanku stambiam kapitalui ir to matyt bus stengiamasi išvengti (bent jau tose valstybėse, kurios sugebės išlaikyti demokratiją ir netaps kokiomis nors distopinėmis totalitarinėmis valstybėmis).
    Tai kad nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nelygybė vakarų šalyse kažkaip ženkliai didėtų.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Jei tiksliau, jie sako, kad nelygybė nėra tokia didelė problema kaip bando politikai ir visi kiti parodyti, nes mažiausiai uždirbančių gerovė didėja, skurdas mažėja ir t.t. Bet pačio fakto, kad top 1% dabar uždirba didesnę dalį nuo visų pajamų ir nelygybė didėja, tai to neneigia.
    Neigia. Nuo to ir prasidėjo diskusija.
    Vakar dienos TE editorial

    https://www.economist.com/briefing/2...-on-inequality

    Ir kitas vakar dienos straipsnis, kuriuo jau dalinausi

    https://www.economist.com/leaders/20.../n/UK/351303/n

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Eilinių amerikiečių padėtis ėmė blogėti pradėjus perkelti gamybą į Kiniją. Gamyba nemažėjo ir verslo pajamos nemažėjo, bet mažėjo atlyginimams skiriama verslo pajamų dalis.
    Tai iš dalies paaiškina tik tą dalį, kur vidutinės klasės pajamos pradėjo stagnuoti. Nemaža dalis nelygybės atsirado iš stipriai padidėjusio top one percent uždarbio. Jeigu ne finansializacija ir wall st tai USA vidutinė klasė nebūtų turtingesnė, tiesiog būtų mažiau super turtingų individų ir USA nebebūtų pasaulio galia nr 1.
    Iš esmės nuo to grafiko (kur įkėlė Lettered) likęs pasaulis (įskaitant mus) kenčia ne mažiau nei USA vidutinė klasė
    O šiaip bendrai auganti nelygybė vakarų šalyse yra laisvo kapitalizmo pasekmė, tai nėra blogai ar gerai, tiesiog tokia sistemos savybė, kad be ženklios kontrolės (dideli paveldėjimo ir antimonopoliniai mokesčiai) kapitalas su laiku pradeda koncentruotis.
    Tikėtina, jog nelygybės augimas pasiekęs tam tikrą ribą su laiku mažės, nes visuomenės destabilizacija ir visokios revoliucijos yra neparanku stambiam kapitalui ir to matyt bus stengiamasi išvengti (bent jau tose valstybėse, kurios sugebės išlaikyti demokratiją ir netaps kokiomis nors distopinėmis totalitarinėmis valstybėmis).

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tai ne mes, o geriausi pasaulio ekonomistai taip sako.
    Jei tiksliau, jie sako, kad nelygybė nėra tokia didelė problema kaip bando politikai ir visi kiti parodyti, nes mažiausiai uždirbančių gerovė didėja, skurdas mažėja ir t.t. Bet pačio fakto, kad top 1% dabar uždirba didesnę dalį nuo visų pajamų ir nelygybė didėja, tai to neneigia.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Na sakot skaičiai ir oficiali statistika meluoja? 1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.
    Tai ne mes, o geriausi pasaulio ekonomistai taip sako.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.
    O iš kur būtent tokie duomenys apie vidutinį amerikietį? 1970 m. JAV vidutinė alga ~500 USD.
    Šiaip jau JAV tuomet buvo ekonominiame pakilime.


    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.
    Eilinių amerikiečių padėtis ėmė blogėti pradėjus perkelti gamybą į Kiniją. Gamyba nemažėjo ir verslo pajamos nemažėjo, bet mažėjo atlyginimams skiriama verslo pajamų dalis. Tai matyti ir iš Lettered grafikų. Tai Kinijos kreivė ėmė kilti, o amerikiečių samdomų darbuotojų kreivė ėmė leistis žemyn.
    Aišku, dėl technologinės pažangos daugelis dalykų dabar kainuoja sąlyginai pigiau nei anksčiau - kažkada kompiuteris, automobilis, skalbyklė, televizorius buvo rimti pirkiniai, daug kainuojantys vidutinės algos atžvilgiu. Šiandien taip nėra. Tai gerovės nereikėtų lyginti vien pagal buitinės technikos kiekį namuose. Kita vertus, seniau buvo galima gavus vidutinį darbą pradėti statytis namą (be jokių paskolų). Šiandien dažnas studijas baigia jau būdamas įsiskolinęs iki ausų ir apie nuosavą NT net nesvajoja.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2019.11.29, 09:02.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

    Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.
    Na sakot skaičiai ir oficiali statistika meluoja? 1970 vienas dirbantis amerikietis galėdavo išlaikyti 5 asmenų šeimą su dideliu namu, automobiliais ir t.t., dabar turbūt sunku būtų tą padaryti.



    Paskutinis taisė Lettered; 2019.11.29, 08:51.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą

    Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja.
    O prieš tai teigiama, kad nuo 1775 m. iki 1930 m. perkamoji galia išliko maždaug stabili. Suprask, G.Washingto'o laikų vidutinis ameriketis uždirbdavo geriau nei šiuolaikinis.
    Bet, bent jau tokie palyginimai kelia rimtų abejonių. Įdomu, koks buvo mamutų medžiotojo PPP?
    Paskutinis taisė Sula; 2019.11.29, 07:49.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Populizmas socializmas... Net rimuojasi.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Nelygybė paskutiniu metu yra patapęs baubu, kuriuo gąsdinama visuomenė tiek kairiojo tiek populistinio dešiniojo politinio spektro dalyvių. Bet akademinis konsensusas jau kuris laikas svyra link kad nėra jokių konkrečių įrodymų jog nelygybė kažkaip ženkliai didėtų, greičiau atvirkščiai.


    ]
    Prie to pačio yra ir kita visos eilės ekonomistų Vakaruose kartojama mantra: realiosios pajamos Vakarų šalyse geriausiu atveju nedidėja, o dažniausiai teigiama, kad mažėja. Ar tai nuo 1970 metų nuolat mažėja, ar tai nuo 1975 metų mažėja. Ne taip svarbu nuo kada, bet mažėja Tada pradedi lyginti istorinius vartojimo rodiklius tose pačiose Vakarų šalyse (ar tai JAV, ar Vokietžijoje, ar Britanijoje) ir matai kad būsto rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, maitiinimosi rodikliai nerodo jokio suprastėjimo, automobilizacija niekiek nesumažėjusi (nors patys automobiliai tapo bent jau komfortiškesni), turistavimas vienareikšmiškai išaugęs, kultūrinių produktų įvairovė ir vartojimas ryškiai išaugęs, nekalbant apie tai, kad atsirado ir šiaip daug naujų produktų ir paslaugų, kurios yra aktyviai vartojamos. Tada belieka tik sukt galva, tai kas per stebuklas yra tos realiosios pajamos.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Nu bet už tai Venesueloje lygybė.
    Bet kažkodėl žmonės iš "lygių" šalių labiausiai veržiasi į visokias JAV ir Švedijas, kuriose yra didžiulė turtinė nelygybė.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Visa esmė, kad šiandieniniame pasaulyje, jeigu žmogus yra talentingas ir labai daug dirba - jis greičiausiai turės sumokėti dešimtis ar net šimtus kartų daugiau mokesčių, nei koks nors gatvės šlavėjas. Bet ir to bus maža - tas šlavėjas sakys, kad tas turtuolis vistiek žymiai už jį turtingesnis ir pagal savo supratimą ieškos kam atkeršyti - bankams, prekybos centrams, verslininkams, renkant populistus į valdžią ir t.t. Ir tą šlavėją galima suprasti - jis tikrai sunkiai dirba, tas verslininkas irgi sunkiai dirba, bet jis daug daugiau uždirba, o tuos savo uždirbtus didelius pinigus investuoja į verslo plėtrą, kuri jam dar didesnį uždarbį atneša. Šlavėjas piktinasi ir nori tai sustabdyti, bet problema, kad jeigu jis kenks verslo plėtrai, tai galiausiai ir pats mažiau pinigų uždirbs. Tai vadinasi socializmu, kada žmonės bando nubausti turtingesnius ir atimti iš jų turtus, bet galiausiai patys tampa daug skurdesniais, bet daugeliu atveju jiems skurdas netgi priimtinesnis dėl paprastos priežasties - kad tas kaimynas turčius prarado kur kas daugiau, nei jis. Šita schema galioja visuose socialistinėse valstybėse, o geriausiai tai atspindi Venesuela. Buvo daugybė šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kur buvo bandyta įvesti socializmą ir visur kaip taisyklė tos šalys pasidarydavo skurdžios. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur verslo ir žmonių migracija kaip niekada yra aktyvi, įvedus socializmą, iš šalies išbėgs verslas, o paskui jį išbėgs ir žmonės. Sutapimas ar ne, bet socializmo lyderėje Venesueloje (kažkada buvusi turtingiausia Š. Amerikos šalis su didžiausiais pasaulyje naftos resursais), kur sakoma, kad 'svarbiausia žmogus', valstybės sienos atrodo maždaug taip:

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Nelygybė paskutiniu metu yra patapęs baubu, kuriuo gąsdinama visuomenė tiek kairiojo tiek populistinio dešiniojo politinio spektro dalyvių. Bet akademinis konsensusas jau kuris laikas svyra link kad nėra jokių konkrečių įrodymų jog nelygybė kažkaip ženkliai didėtų, greičiau atvirkščiai.


    Neblogas šios dienos TE straipsnis.

    Even in a world of polarisation, fake news and social media, some beliefs remain universal, and central to today’s politics. None is more influential than the idea that inequality has risen in the rich world. People read about it in newspapers, hear about it from their politicians and feel it in their daily lives. This belief motivates populists, who say selfish metropolitan elites have pulled the ladder of opportunity away from ordinary people. It has given succour to the left, who propose ever more radical ways to redistribute wealth (see article). And it has caused alarm among business people, many of whom now claim to pursue a higher social purpose, lest they be seen to subscribe to a model of capitalism that everyone knows has failed.

    In many ways the failure is real. Opportunities are restricted. The cost of university education in America has spiralled beyond the reach of many families. Across the rich world, as rents and house prices have soared, it has become harder to afford to live in the successful cities which contain the most jobs (see Free exchange). Meanwhile, the rusting away of old industries has concentrated poverty in particular cities and towns, creating highly visible pockets of deprivation. By some measures inequalities in health and life expectancy are getting worse.


    Yet precisely because the idea of soaring inequality has become an almost universally held belief, it receives too little scrutiny. That is a mistake, because the four empirical pillars upon which the temple rests—which are not about housing or geography, but income and wealth—are not as firm as you might think. As our briefing this week explains, these four pillars are being shaken by new research.
    https://www.economist.com/leaders/20.../n/UK/351303/n
    Paskutinis taisė sankauskas; 2019.11.28, 23:43.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
    Per mažas pelningumo potencialas ir tamsūs debesys virš mūsų. Neleiskit statistikai jūsų apgauti, kad ir kokius gerus rodiklius rodytume, esame eurozonos dalis ir esam jos ubagai, kaip beje ir kokie estai, bet jie bent jau tai supranta geriau už mus.
    Apskritai Lietuvos finansų strategija ilguoju laikotarpiu visiškai neaiški, spėju, kad ji net neegzistuoja, nes duotuoju momentu turėtume arba stengtis kuo grečiau grąžinti valstybės skolą arba skolintis kuo daugiau ir investuoti į infrastruktūrą (vėjo jėgaines , kruonį ir pan.) , renovaciją, aukštas technologijas, realiai netgi į žemės ūkį.
    Paskutinis taisė themanual; 2019.10.03, 11:38.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.
    Prekybos centrų daug didesnės investicijos - reikia daug sklypų ir daug statybų. Bankai neateina nebent dėl reguliacinių-biurokratinių dalykų. O niša naujiems bankams su mažesnėmis paslaugų kainomis yra (tai rodo Lietuvoje dirbančių bankų pajamos). Panašiai kaip buvo niša mažų kainų prekybos tinklui, nors atrodė, kad rinka pasidalinta ir naujam žaidėjui nebus vietos.

    Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai

    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...opai-11364631/

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Bet kodėl tada į rinką neateina naujų bankų? Tie 2.5 banko pernai uždirbo 358 mln. Eur pelno, mažas šalies dydis irgi kaip ir ne argumentas, nes, jei vokiečių Lidlas ateina į labai konkurencingą ir mažai pelningą mažmeninės prekybos rinką, kodėl koks DB negalėtų ateiti į bankininkystės sektorių? Per griežtas reguliavimas iš LB pusės naujiems žaidėjams? Jei net koks Revolut lengvai gauna licenciją, nepanašu, kad iš šitos pusės būtų problemų.
    Spėčiau, kad du dalykai: rinkos neišmanymas (nežinai kaip čia ta bankininkystė Lietuvoje ar visose Baltijos šalyse atrodo, kaip čia dirbti reikia), kas didina įėjimo į rinką sąnaudas, o dar ir rinkos dydis (dalis bankų, kaip tie patys Danske, Nordea, DNB ir pasitraukė dėl to, kad rinka per maža, o nepaėmus ženklios jos dalies apskritai neapsimoka vargti). Ir jos su kokiais supermarketais lyginti neišeina, nes rinka visai kita ir prisitaikyti prie jos daug daugiau kainuoja. Neužtenka vien parduotuvių pristatyt, reikia pritaikyt verslo modelį prie vietos poreikių ir reguliacinių reikalavimų.

    Komentuoti:

Working...
X