Pasaulio ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Leftizmas iš kultūrinės srities skverbiasi ir į ekonominę. Nejaugi manai, kad imigrantams ir mažai uždirbantiems lengva apmokėti kasmet brangstančią nuomą?

[sankauskas]

Socialistai niekaip nepasimoko - Berlyno valdžia uždraudė kelti nuomos kainą 5 metus.
Berlin Risks Return to ‘Poor, But Sexy’ Era With Rent Freeze

Prodded by mass demonstrations and a grassroots initiative to force the government to buy out large landlords, Berlin is looking to suspend market forces in the housing sector. The legislation, due to go into effect next year, will freeze rents for five years and set caps for each neighborhood, so that people paying more can demand a reduction.

“Tenants will no longer be subject to constant rent increases and the pressure that comes with that,” said Katrin Lompscher, Berlin’s senator for housing, as she presented the plan on Tuesday. “Shelter is a basic need.”

(Bloomberg) -- Over a decade ago, when Berlin struggled to attract investment, then-mayor Klaus Wowereit famously called the German capital “poor, but sexy.” After a boom that drove up rents by more than 50% since 2011, the city may return to that era -- just not as cheap.

By freezing rents for five years, the local government is taking the most radical step yet to protect residents from the fallout of a housing crunch. While the move could provide short-term relief, the risk is a bigger hit down the road. Capping rents threatens to scare away investment, stalling everything from upgrading windows to constructing much-needed new apartments.

“This will do immense damage to Berlin’s image,” said Klaus-Peter Hesse, managing director of Germany’s ZIA real-estate lobby. “It’s bound to strain the city’s relationship with investors; anyone planning a housing development may well be having second thoughts now.”

Still, real-estate experts and big landlords argue that relaxing construction regulations and accelerating approvals would do more to ease the crunch. Building an apartment block in Berlin can take as long as 15 years from conception to completion, around twice as long as in the U.K., according to ZIA’s Hesse.

O čia socialistinio mąstymo apogėjus

When Lompscher was asked about a plan to boost supply, she said: “It wasn’t on today’s agenda.”

Ne, šiandien negalvojome, kad statant daugiau namų mieste, kuriame visi nori gyventi, kažkaip spręstų didžiulį gyvenamo ploto trūkumą.

[OptimusPrime]

Eurostatas paskelbė 2019 metų q1 ekonomikos rezultatus:

https://ec.europa.eu/eurostat/docume...4-cde883544d13

Nors kai kurių šalių duomenų vis dar trūksta, bet galima sakyt, kad po pirmo ketvirčio Lietuva ES kontekste atrodo netgi geriau negu pernai. Jeigu atmintis neapgauna, tai 2018 metais beveik visos

Rytų Europos šalys augo sparčiau negu Lietuva, tai dabar vos keletas šalių auga greičiau.

[Lettered]

Įvertinus paslaugų eksportą/importą, užsienio prekybos balansas yra teigiamas

"Prieš 15 metų Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas siekė 40 proc. BVP. Pernai jis jau beveik pasiekė 85 proc. BVP, viršijo Estijos rodiklį ir buvo vienas didžiausių ES. Teigiamai pasikeitė ir eksporto struktūra – aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės prekių dalis išaugo nuo 30 proc. iki 40 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Dar įspūdingesnis buvo paslaugų eksporto spurtas. Ilgą laiką sudaręs vos 10 proc. BVP, pernai paslaugų eksportas pakilo iki 23 proc. BVP. Per šį laikotarpį sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir ryšių bei kitų verslo paslaugų eksportas išaugo beveik 8 kartus."
https://www.delfi.lt/verslas/nuomone....d?id=80540729

Einamosios sąskaitos perviršis 463 mln. USD.

54	LITHUANIA	$463,000,000	2017 EST.

https://www.cia.gov/library/publicat.../2187rank.html

[Bartas1]

Įvertinus paslaugų eksportą/importą, užsienio prekybos balansas yra teigiamas

"Prieš 15 metų Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas siekė 40 proc. BVP. Pernai jis jau beveik pasiekė 85 proc. BVP, viršijo Estijos rodiklį ir buvo vienas didžiausių ES. Teigiamai pasikeitė ir eksporto struktūra – aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės prekių dalis išaugo nuo 30 proc. iki 40 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Dar įspūdingesnis buvo paslaugų eksporto spurtas. Ilgą laiką sudaręs vos 10 proc. BVP, pernai paslaugų eksportas pakilo iki 23 proc. BVP. Per šį laikotarpį sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir ryšių bei kitų verslo paslaugų eksportas išaugo beveik 8 kartus."
https://www.delfi.lt/verslas/nuomone....d?id=80540729

[sankauskas]

Kodėl lygina tik Euro zoną, o ne ES? Tai ir su JAV ne visa tegu lygina

Ne tokios skambios antraštės gautųsi.


Jei dar nuo Kinijos 13.4 trln. nubrauksime 30%, kas daug maž yra bendras konsensusas kiek jų GDP yra overreprted, gausime kad jie su savo 9.4 trln. atsilieka beveik dvigubai nuo ES 18.8trln.

[Eidvis]

Lietuva turi chronišką užsienio prekybos deficitą, t.y. parduoda lazerių mažiau, nei nuperka iphonų ir visokių chuivėjų. Ale mano alga kaip ėjo taip eina, netgi kiek padidėjo

Užsienio prekybos deficitas yra, tačiau jis padengiamas iš kitų šaltinių - pvz. pinigai ateina per investicijas, ES fondus, turizmą, imigrantų perlaidas ar jų išlaidas grįžus. Tu juk žinai, kad Lietuva neturi eurų spausdinimo mašinos, tai žinant nesunku suregzti loginį ryši, kad jeigu iš Lietuvos nuolatos išeidinėtų daugiau pinigų, nei į ją sugrįžta, tai galiausiai tie pinigai baigtųsi. Tu vėl nori įrodyti, kad pinigai auga ant medžių, kad šalies ekonomika priklauso nuo kirpėjų ir kad ekonominį lygį pakelti dvigubai tereikia dvigubai pakelti kainas, o jeigu norim jau nuo rytojaus gyventi geriausiai pasaulyje, tai tiesiog 20 kartų pakelkim kainas ir būsim pirmūnais. Ir kaip niekas iki šiol to nesuprato - juk tai 10 Nobelio premijų verta mintis.

[Tomas]

Pabandyk įsivaizduoti kiek tu ilgai gautum savo atlyginimą, jeigu staiga rytoj sustotų visas Lietuvos eksportas. Tikriausiai jau pats pirmasis tavo gautas atlyginimas būtų ryškiai žemesnis, nors ir tavo darbas būtų visiškai nesusijęs su iš užsienio ateinančiais pinigais.

Lietuva turi chronišką užsienio prekybos deficitą, t.y. parduoda lazerių mažiau, nei nuperka iphonų ir visokių chuivėjų. Ale mano alga kaip ėjo taip eina, netgi kiek padidėjo

[Lettered]

Ekonominė gerovė atsiranda ne iš kainų, o iš prekių ir produktų sukūrimo.

Gerovė = produktas x kaina, jeigu ant bandelių uždėsi didelę kainą, bet jų neiškepsi, tai beabejo gerovės nebus, bet lygiai taip pat gerovės neturėsi, nors bandeles kepsi nors ir per naktį dideliais kiekiais, jei jas pardavinėsi pusvelčiui.

[Eidvis]

Eidvis , kai tau sumoka atlyginimą eurais, iš kur žinoti ar tai tikra, uždirbta valiuta, ar kažkokia kitokia, mažiau vertinga?

Ar tau būtina žinoti kiek iš tavo turimų eurų prieš tai perėjo per narkotikų prekeivius tam, kad sužinoti jog narkotikų prekeiviai egzistuoja? Aš tiesiog pabandžiau paaiškinti kaip veikia ekonomika, kad pinigai ant medžių neauga ir kad norint pasivyti vakarų išsivystymo lygį neužtenka tiesiog dvigubai pakelti kainas. Ekonominė gerovė atsiranda ne iš kainų, o iš prekių ir produktų sukūrimo. Pabandyk įsivaizduoti kiek tu ilgai gautum savo atlyginimą, jeigu staiga rytoj sustotų visas Lietuvos eksportas. Tikriausiai jau pats pirmasis tavo gautas atlyginimas būtų ryškiai žemesnis, nors ir tavo darbas būtų visiškai nesusijęs su iš užsienio ateinančiais pinigais. Bet kaip suprantu tu galvoti, kad tereikėtų padvigubinti kainas ir viskas išsispręstų.

[Evier]

Kinija jau lenkia euro zoną: Lietuvai gresia vidutiniokės lemtis
https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-662-1133528

Kodėl lygina tik Euro zoną, o ne ES? Tai ir su JAV ne visa tegu lygina

[Tomas]

Eidvis , kai tau sumoka atlyginimą eurais, iš kur žinoti ar tai tikra, uždirbta valiuta, ar kažkokia kitokia, mažiau vertinga?

[Sula]

Dvidešimtaisiais metais Lietuvai gresia rimta demografinė duobė (staigesnė nei kaimynų), tai turėtų neigiamai atsiliepti ekonomikai ir konkurencingumui.

https://www.populationpyramid.net/lithuania/2017/

Iš darbo rinkos į pensiją pasitrauks dabar gausiausia 50-60-mečių karta. O įsilies labai negausi dabartinių paauglių karta.

[Lettered]

Aš pilnai dėl visko sutinku, dėl tų kirpyklų, aš nesiūlau "pakelti kainas", tik konstatuoju faktą, kad neįmanoma tokių žmogaus darbui imlių paslaugų kainų turėtų žemų kaip kažkas čia norėjo ir tuo pačiu aukštą nominalų BVP ir atlyginimus.

[Eidvis]

Su dabartiniu rodikliu Lietuva būtų 4 vietoje pasaulyje

Yra kiek kitaip, nes reikia atsižvelgti ir į infliaciją, t.y. 1980 metų doleris buvo didesnės vertės, nei jis yra dabar, dėl to šiuo atveju lyginti reiktų 'GDP PPP Purchasing power parity; 2011 international dollars', kur dolerio vertė yra sulyginta atsižvelgiant į infliaciją. Tai pagal tai, mes dabar gyvenam panašiai taip, kaip 1980-aisiais gyveno Norvegija, buvusi 9-toje vietoje.

Ar Dubline įmanoma nusikirpti už 5 Eur kaip Vilniuje? Jei norim nominalaus BVP kaip Dubline, tada ir kirpykla kainuos bent 30 Eur.

Būtų super, jeigu būtų viskas taip paprasta. Bet toks primityviai supaprastintas supratimas apie ekonomiką deja bet praktikoje neveikia. Pagal šitą logiką jeigu kokia Ukraina po mėnesio pakeltų 4 kartus kainas, tai automatiškai žmonės pradėtų gyventi taip gerai, kaip vakaruose. Jeigu viskas būtų taip paprasta - esu tikras tai jau būtų buvę seniai padaryta ir ne tik Ukrainoje, tiesa Graikija tai bandė daryti, tik rezultatas priešingas gavos. Pagrindinė daroma klaida yra tai, kad galvojama, jog kirpėjos ir padavėjoms yra ekonomikos variklis. Taip nėra. Jos tėra paskutinė grandis. Jeigu kalbant supaprastintai, tai ekonomika yra tiek stipri, kiek jinai uždirba valiutos iš užsienio ir tik po to jau ta valiuta paskirstoma kirpėjoms ir padavėjoms. Kirpėjos negali užkelti kainų, jeigu klientai neturės iš ko mokėti, o jie neturės iš ko mokėti, jeigu neuždirbs. Bandau su dar paprastesniu pavyzdžiu paaiškinti - jeigu Lietuvoje yra sukuriamas pvz. koks lazeris ir parduodamas už 1000 eurų į Vokietiją, tai dalis uždarbio per mokesčius eina į biudžetą, kita dalis išmokama atlyginimu pavidalu. Tada tie darbuotojai kartu su biudžetininkais eina į Maximą apsipirkti, o maksimos pardavėjos gavusios atlyginimą nueina pas jau minėtą kirpėją. T.y. pardavus 1000 eurų lazerį buvo įsuktas ratas, kurio kiekvienas ciklas sukurdavo savo dalį BVP, dėl to realiai tas 1000 eurų įlietas į ekonomiką sukūrė 2000-3000 BVP. Bet esmė čia yra suprasti du dalykus:
1. Be to 1000 eurų vertės parduoto lazerio nebūtų buvęs įsuktas tas ratas.
2. Dėl to, kad didelę dalį mūsų suvartojamų prekių ir paslaugų sudaro importas, tai su lyg kiekvienu ciklu tas sukuriamas BVP vis mažėja ir galiausiai ratas sustoja, norint jį vėl įsukti reikia vėl parduoti tą lazerį.

Taigi kas geriau Lietuvai - didesnės kainos ir didesnis nominalus BVP ar mažesnės kainos ir didesnis PPP BVP. Jeigu mes aklai pakelsim kainas, manydami, kad nuo to pakils ekonomika - tai baigsis kaip graikams. Norint pakelti kainas, reikia turėti pagrindą po kojom dėl ko jas galima būtų kelti. Lyginant Lietuvą su Estija, tai estai gali sau leisti užkelti kainas visų pirma dėl to, kad jie neturi Lenkijos šalia. Jiems nėra kur važiuoti pigiau apsipirkti, nes Latvijoje kainos labai panašios. Dėl to neišvežama valiuta, o kai daugiau valiutos lieka šalyje - yra įsukami jau minėti BVP kūrimo ciklai. Antras niuansas tas, kad Estijoje daug labiau išvystytas turizmas, o turistinėms šalims visai apsimoka turėti aukštesnes kainas, nes turistai tada daugiau valiutos palieka. Lietuvos atveju turizmas nėra išvystytas ir užsienio kelionėms lietuviai išleidžia daugiau, nei gauna iš turistų, kas reiškia, kad pabrangus kainoms tai daug įtakos atvežamai valiutai neturėtų, įtakos daugiau turėtų neigiamas efektas, kai atpigusios kelionės į užsienį skatintų valiutos išvežimą. Trečias aspektas tas, kad turint didesnes kainas ir didesnius atlyginimus estai lengviau prisivilioja visokius IT dirbančius talentus, kurie kuria produktus užsienio rinkoms ir jų uždirbta valiuta vėlgi įsuka BVP kūrimo ratą, o tai yra ir atlyginimai kirpėjoms. Tačiau aukštesnės kainos turi ir neigiamų aspektų ir visų pirma pramonės konkurencingumui. Lietuvos pliusas yra tas, kad mes turime pramonei patogesnę geografinę padėti ir daug geriau išvystytą infrastruktūrą, dar dar ir prie mažesnių atlyginimų pramonei klimatas yra daug geresnis, nei Estijoje. Panašiai yra ir Vokietijoje, kuri yra Europos vidury, t.y. išvystyta infrastruktūra pramonei vystytis ir ten pramonė kur kas labiau išvystyta, nei kokioje UK, tame tarpe ir dėl to, kad turi mažesnes kainas.

Dėl to kai mes viską supaprastiname iki tokio lygio, kad 'pakelkim kainas - tai ir ekonomika pakils', tai čia yra visiška nesąmonė. Bet aš esu už tai, kad pakiltų tos kainos, tačiau jos turi pakilti turint tam pagrindą - t.y. didėjanti našumą, konkurencingumą, išvystytą turizmą, talentų pritraukimą ir t.t.

[R.D.]

Kinija jau lenkia euro zoną: Lietuvai gresia vidutiniokės lemtis
https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-662-1133528

Kinija per dešimtmetį išaugo trigubai ir pernai pasivijo stagnuojančią euro zoną – ekonomikų dydžiai susilygino. Šiemet beliks žiūrėti į nuvažiuojantį juaniais kūrenamą garvežį. Lietuvos perspektyvos taip pat ne tokios rožinės, kaip būtų galima tikėtis – pasaulis augs netgi sparčiau, rodo TVF prognozės. Su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu 15min kalbasi apie tai, kas Europą laiko už kojos: tarpusavio rietenos, populizmo banga, senėjanti visuomenė ir noras gerai gyventi šiandien.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) balandį atnaujino ir pateikė naujausius pasaulio valstybių ekonominius duomenis ir prognozes iki 2024-ųjų. Euro zona, matuojant dolerių liniuote, įstrigusi jau dešimtmetį. Pernai regiono BVP siekė 13,7 trilijono, o 2008 m. jis buvo netgi didesnis – 14,2 trilijono dolerių. Eurais tarsi kasmet skaičiuojame BVP augimus, pamaitintus pigių pinigų, tačiau tai atpigino ir eurą – euro zonos dalis pasaulio ekonomikoje traukiasi. O Kinija per dešimtmetį išaugo trigubai. 2008 m. – 4,6 trilijono dolerių, pernai – 13,4 trilijono dolerių. Netgi JAV, kuri 2008 m. buvo panaši į euro zoną savo dydžiu (BVP siekė 14,7 trilijono USD), dabar už euro zoną yra 50 proc. didesnė.

Jei šis pasakojimas neįkvepia, prognozės atrodo dar niūresnės. Jei dabar euro zona atriekia 16 procentų pasaulio ekonomikos, 2024-aisiais teliks 14,5 procento. Kinija savo dalį nuo dabartinių 15,8 procentų pasididins iki 18,6 proc., rodo TVF prognozės. JAV hegemonija dar neužsibaigs. Dabar JAV atsiriekia 24 procentus pasaulio ekonomikos pyrago, o 2024-aisiais jos dalis susitrauks iki 22,5 proc.

Lietuva, Latvija ir Estija, kurios demonstruoja sveikus ūkio augimo tempus, turėtų žengti koja į koją su pasauliu. Lietuvos dalis pasaulio ekonomikoje iki 2024 m. susitrauks 1,5 procento, tačiau Estijos ir Latvijos – šiek tiek padidės. Žinoma, Lietuvos dalis pasaulyje yra nykstamai maža – 0,063 procento.

[sankauskas]

Arba ne. Vargu ar šiandien įmanoma tvirtinti, kad bus vienaip ar kitaip.

Beje, išpūstas nominalus Airijos BVP yra žinomas statistinis feilas:
https://en.wikipedia.org/wiki/Modifi...ational_income

Čia yra statistinis feilas nebent pats stipriai mokykloje feilinai per matematikos pamokas.

[Lettered]

Na pvz Airijoj ne didesnės kainos šių dalykų.
Tai būtent prie tokių kainų kirpyklos ir alaus norėtųsi Airijos nominalaus BVP.

Ar Dubline įmanoma nusikirpti už 5 Eur kaip Vilniuje? Jei norim nominalaus BVP kaip Dubline, tada ir kirpykla kainuos bent 30 Eur.

[Tomas]

Nereiškia, bet norėtųsi, kad nominalaus BVP padvigubinimo atveju kirpimo kaina išliktų tokia pati kaip dabar, nes tokie pavyzdžiai yra.
Bet realiai turbūt suprantame, kad tokiu atveju ta kaina kažkodėl padvigubės...

Arba ne. Vargu ar šiandien įmanoma tvirtinti, kad bus vienaip ar kitaip.

Beje, išpūstas nominalus Airijos BVP yra žinomas statistinis feilas:
https://en.wikipedia.org/wiki/Modifi...ational_income

[Tomizmas]

Įdomu pasižiūrėti praeitį, kai Lietuva buvo už geležinės uždangos.

1980 m. BVP per capita PPP

• Turtingiausia šalis buvo Jungtiniai Arabų Emyratai.
• Libija buvo 5-a turtingiausia šalis. Beje Libija ilgai buvo turtingesnė už Lietuvą šalis. Dabar gal ir turtingesnė, bet labai nemanau, kad produktyvesnė.
• Suomija turėjo beveik identišką BVP per capita PPP kaip Graikija. Statyčiau, kad panašus būtų posmetoninės kapitalistinės Lietuvos BVP per capita PPP Kiek daugiau nei 9000 USD. O ir kaimynių būtų kažkur panašus.
• Japonija buvo šiek tiek skurdesnė už Graikiją (bet labai nedaug).
• Yra Vengrijos duomenys. Rodo, kad buvo turtingesnė už Portugaliją. Berods Vengrija buvo panašiai išsivysčiusi kaip Čekoslovakija. Čia jos duomenų nematau, kaip ir kitų nebeegzistuojančių valstybių. Vengrija neblogai laikėsi. Esu lankęs tą šalį, tai pagal infrastruktūrą pasirodė Čekijos lygio. Žiūrint dabartinius duomenis, matosi šioks toks atsilikimas nuo kokios Čekijos ar Slovakijos. Nors Čekija irgi vakarietiškai atrodo, Slovakija tik kai kuriuos elementus infrastruktūroje turi vakarietiškus, pvz. krypčių ženklinimas
• Lenkija buvo identiška Rumunijai.
• Buv. rytų bloko šalys buvo užsiėmusios panašias vietas kaip ir dabar, tačiau 1990-2000 m. laikotarpiu buvo kritusios iki maždaug 60 vietų
• Pietų Korėja kažkur tarp Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių.
• Kinija įdėta tarp pačių skurdžiausių pasaulio šalių.

Tiesiog neįtikėtini pokyčiai. Dabar labai sunku įsivaizduoti Afrikos lygio Pietų Korėją, Graikijos lygio Japoniją, ar Kiniją kaip vieną skurdžiausių pasaulio šalių (kaip koks Pietų Sudanas dabar). Lenkija ir Rumunija vieno lygio? Irgi keista.

Beje, o Vokietijos lygis buvo toks, kaip dabartinio Eswatini (buv. Svazilendo). Bet kaip bebūtų keista - vis tiek aukštesnis nei dabartinės Ukrainos!

Su dabartiniu rodikliu Lietuva būtų 4 vietoje pasaulyje