Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.
    Kai tokios palūkanos, vartotojams mažas noras skolintis, kas dėl to kaltas? Maža konkurencija? Per paskutinius 8 metus Lietuvoje neliko daug bankų, Snoras, Ūkio bankas, Nordea ir DNB susijungė į vieną, traukiasi Danske.

    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

    Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.
    Ar taip yra dėl to, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai prasiskolinę daugiau nei kitose šalyse, ar tiesiog palūkanos aukštos dėl mažos konkurencijos? Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, jei bankas mato riziką, gali neskolinti, bet kodėl palūkanos didelės net ir tiems, kam rizika maža (pvz. turi gerą atlyginimą, kito turto ir paskolą negrąžinti rizika maža).
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.03, 09:21.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.
    Taigi jau buvo rašyta ne kartą. Gerieji skandinavų bankai, saugodami Lietuvą nuo rinkos perkaitimo, sutartinai laiko labai aukštas paskolų maržas.

    Dar galėtų didieji degalinių tinklai susitarti ir dėl aplinkos apsaugos gerinimo visi kartu bendrai pakelti kuro kainas kokiais 25%.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Kitaip tariant socializmo.

    Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti
    Bankai pinigų negali paskolinti, jei iš jų nesiskolina. Proficitinių biudžetų prismaugti vartotojai nevartoja ir nesiskolina, verslas neparduoda, todėl nėra poreikio investuoti, nėra poreikio investuoti- nereikia ir skolintų lėšų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.
    Kas pas mus neatitinka? Recesijos kaip ir nenusimato, ekonomika auga sparčiai, biudžetas perteklinis, žodžiu ekonominiai rodikliai geresni nei daugumos pasaulio valstybių. Vien tai, kad valiutą turim eurą automatiškai reiškia, kad nėra rizikų dėl valiutos nuvertėjimo, tiksliau ta rizika tokia pat kaip ir visose eurozonos valstybėse.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?
    Todėl, kad kai kurios gana apribotos ir izoliuotos rinkos neatitinka pasaulinių tendencijų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti.
    Kodėl tada palūkanos banke gana didelės ir vis didėja?

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    We need a dynamic capitalist economy that gives everybody a justified belief that they can share in the benefits
    Kitaip tariant socializmo.

    Šiaip tai įdomūs ateinantys metai laukia. Pinigų pasaulyje tiek, kad nebėr kur dėti, ECB nebesugalvoja kaip dar labiau užstagnuoti eurozoną, vokiečiai nesugeba priversti bankų skolinti, kitas dalykas, kad nelabai yra kam (o gi galėjo prafinansuoti visą Graikijos ekonomikos atstatymą po grexito), net valstybė, kurios biudžete vis dar perviršis, panašu greičiau kapituliuos, nei pradės normaliai investuoti į žaliąją energetiką (nors nelabai į ką daugiau bėra).

    Manau reiktų forume apklausos, kokią turėsime sekančią valiutą - euras v2, markė, zlotas, litas, ??? , etc.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Faktai konstatuojami. O kokie galimi sprendimai?

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Negi taip sunku parašyti, kas autorius?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    #RiggedCapitalism
    #KraštutinėsPolitikosStiprėjimas
    #nelygybė

    Rekordinį 1 milijoną už turinį mokančių skaitytojų turintis Financial Times skelbia tekstą apie "rigged capitalism" ir jo keliamą grėsmę liberaliai demokratijai.

    Ekonominio liberalizmo kryptį palaikančio FT pagrindinis ekonomikos apžvalgininkas Martinas Wolfas iš peties kritikuoja Vakarų šalių ekonominių sistemų spragas - ir iš to kylančius politinius iššūkius.

    Kelios iškarpos neprenumeratoriams:

    - Pradedama nuo dažnai kartojamos Harvardo ekonomistų tyrimo tezės: 1948-1973 m. realiosios šeimos medianinės pajamos JAV kasmet kildavo 3 proc. - tai reiškia, kad egzistavo 96 proc. tikimybė, jog vaikai gyvens geriau, nei jų tėvai. Nuo 1973 m. medianinis realiųjų šeimos pajamų augimas buvo beveik dešimt kartų mažesnis - tai reiškia, kad 28 proc. vaikų turės mažesnes pajamas, nei tėvai;
    - Tai, anot Wolffo, sąlygojo "rentier capitalism" - rinkų ir politinės galios sukuriamos privilegijos individams ir verslams išpūsti pelnus;
    - Nepasitenkinimas auga, nors dėl to dažniausiai kaltinama darbo jėgos imigracija arba importo iš Kinijos augimas - Wolffas su tokiu "kaltų ieškojimo" priežastingumu nesutinka (juk, anot Helpmano, akademinis konsensusas aiškus - globalizacija ir prekyba nėra esminė nelygybės augimo paskata); daug reikšmingesnį vaidmenį atlieka rinkos ekonomikos institucijos bei vidaus politikos pasirinkimai;
    - Didelė dalis bėdos - vėlgi, tai nieko naujo, dažnai tą girdėjome aiškinant 2008 m. krizę - suverčiama finansų sistemai. Cituojama: A 2015 study by Stephen Cecchetti and Enisse Kharroubi said “the level of financial development is good only up to a point, after which it becomes a drag on growth, and that a fast-growing financial sector is detrimental to aggregate productivity growth”;
    - Taigi, finansinio sektoriaus plėtra neskatina produktyvumo, o gal net ir veikia produktyvumą neigiamai. Juo labiau, kad auga atskirtis tarp CEO ir eilinių darbuotojų. Dar labiau šią tendenciją stiprina monopoliniai veikėjai, kurių vartotojui neįmanoma nenaudoti (nepatiriant milžiniškų kaštų) - Amazon, Facebook, Google ir pan.;
    - O kur dar mokesčių vengimas. Wolfas, prisiminęs savo jaunystės simpatijas Leiboristams: "Corporations (and so also shareholders) benefit from the public goods — security, legal systems, infrastructure, educated workforces and sociopolitical stability — provided by the world’s most powerful liberal democracies. Yet they are also in a perfect position to exploit tax loopholes, especially those companies whose location of production or innovation is difficult to determine." Dėl mokesčių bazės mažėjimo ir pelnų išsilakstymo (po pasaulį - Karibus, Bermudus ir t.t.) OECD šalys, anot IMF 2015 m. tyrimo, neteko $450 mlrd.;
    - Ir Wolfo išvada: "We need a dynamic capitalist economy that gives everybody a justified belief that they can share in the benefits. What we increasingly seem to have instead is an unstable rentier capitalism, weakened competition, feeble productivity growth, high inequality and, not coincidentally, an increasingly degraded democracy. Fixing this is a challenge for us all, but especially for those who run the world’s most important businesses. The way our economic and political systems work must change, or they will perish."

    Bent paviršutiniškai skaitantiems apie tendencijas tai tebus gera, daugybe nuorodų ir tyrimų pagrįsta, bet ne naujų tezių kompiliacija. Visgi, kaip pasakytų konstruktyvizmo šalininkai, tai ir lyderiaujančios, itin tikslinę ir globalią auditoriją pasiekiančios nuomonės formavimas. Ir šioks toks diskursyvinis nuokrypis nuo dažnų politikų siūlomų receptų visuotinai sutartinoms problemoms spręsti.

    Borisas Johnsonas, beje, neseniai dar kartą pažymėjo, jog FT skaito kasryt.
    https://www.facebook.com/667147812/p...942813?sfns=mo

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Atėjo JAV bankrotas:
    Graikijos skola – jau pigesnė nei JAV https://www.vz.lt/rinkos/2019/07/25/...igesne-nei-jav

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kas tame blogo vežti Kinijos krovinius? Juk nebūtina pasirašinėti bet kokių sutarčių, gali sąlygos būna naudingos abiem pusėms. Jeigu politikai teisiškai raštingi, blogų sutarčių nepasirašinės. Verkiantys dėl Kinijos krovinių tiek pat durni, kiek verkiantys dėl užsieniečių žemės užgrobimo ar skalūnų dujų gavybos.

    Lettered, popiežius sako, kad tu turi dievo dovaną. Bet ta dovana nevalia švaistytis.


    Click image for larger version  Name:	Pope-John-Paul-II-Quotes-4.jpg Views:	1 Size:	142,3 kB ID:	1731906
    Paskutinis taisė sankauskas; 2019.06.29, 14:40.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Forume čia pora nabagų irgi labai reiškėsi, kad reiktų dalyvauti visokiuose Kinijos "Kilpos ir Kelio" iniciatyvuose.
    Kas tame blogo vežti Kinijos krovinius? Juk nebūtina pasirašinėti bet kokių sutarčių, gali sąlygos būna naudingos abiem pusėms. Jeigu politikai teisiškai raštingi, blogų sutarčių nepasirašinės. Verkiantys dėl Kinijos krovinių tiek pat durni, kiek verkiantys dėl užsieniečių žemės užgrobimo ar skalūnų dujų gavybos.
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.06.29, 12:19.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė lukass Rodyti pranešimą
    Pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių
    Forume čia pora nabagų irgi labai reiškėsi, kad reiktų dalyvauti visokiuose Kinijos "Kilpos ir Kelio" iniciatyvuose.

    Tada Lietuva (tiksliau, Karbauskis, Skardžius & co.) galėtų pasiskolinti pinigų iš Kinijos (už brangiai, aišku), ir statyti oro uostą Skuode, ar krūvą dangoraižių Naisiuose.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių
    Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.

    Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.

    Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių Vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.

    Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.

    Komentuoti:


  • bebop
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Ar ir Stalinas buvo leftistas? SSRS buvo leftistinė imperija? Nemokamas švietimas, nemokama sveikatos apsauga ir pan.?
    Taip

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Einam prie ištakų: Marksas buvo leftistas? Kai kuriuos šiuolaikinius pseudopolitologus ištinka kognityvinis disonansas su šiuo klausimu.
    O kuo dar galėtų būti jei ne leftistas, pagal tuos "pseudopolitologus"?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Ar ir Stalinas buvo leftistas? SSRS buvo leftistinė imperija? Nemokamas švietimas, nemokama sveikatos apsauga ir pan.?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Na taip, Vokietijos socialistai yra leftistai. Sveikinu tave su šios dienos Eureka momentu.
    Einam prie ištakų: Marksas buvo leftistas? Kai kuriuos šiuolaikinius pseudopolitologus ištinka kognityvinis disonansas su šiuo klausimu.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Leftizmas iš kultūrinės srities skverbiasi ir į ekonominę. Nejaugi manai, kad imigrantams ir mažai uždirbantiems lengva apmokėti kasmet brangstančią nuomą?
    Na taip, Vokietijos socialistai yra leftistai. Sveikinu tave su šios dienos Eureka momentu.

    Komentuoti:

Working...
X