Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • suoliuojantis
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Na pagal payscale.com Ukrainoje vidutinis CEO atlyginimas yra praktiškai lygus CEO atlyginimui Lietuvoje. Įskaitant bonusus ir ktas papildomas pajamas vidutinis CEO atlyginimas Ukrainoje yra didesnis nei Lietuvoje CEO atlyginimas. Gerus specialistus Lietuvos įmonės nusamdyti iš ten negali, nes pvz. aukštos klasės ITišnikai Kijeve uždirba daugiau nei panašios kvalifikacijos ITišnikai tame pačiame Vilniuje. Vidutinis darbuotojo atlyginimas Ukrainoje ženkliai mažesnis nei Lietuvoje, Statybininkai ar pardavėjos ten uždirba mažiau. Valstybė nevykdo progresinės pajamų politikos: vienodas flat pajamų mokestis lygtai pas juos. Iš kur ta lygybė gali gautis ?

    Ir šiaip kaip žmogus per pastaruosius metų du kartus buvęs Ukrainoje galiu pasakyti, kad plika akimis skirtumas tarp Kijevo centro ir miegamųjų rajonų (pradedant trys metro stotelės nuo centro) yra ženkliai didesnis nei pvz. tarp Vilniaus centro ir paprastų miegamųjų rajonų. (Kijevo centre akivaizdžiai demonstruojamo turto gerokai daugiau nei pvz. Vilniuje). Tas pats, tik mažesniu mastu, bet ko gero ryškesniu kontrastu matosi ir Charkive.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Šitą mapą užmačiau va čia: https://www.gzeromedia.com/graphic-t...bal-inequality

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Nieko labai kosminio, jei SSRS dar egzistuotų, spėju irgi būtų prie lyderių pagal turto lygybę, visi vienodi ubagai buvo, o turtingose valstybėse kaip JAV tas skirtumas natūraliai didelis, nes visokie milijardieriai ir multimilijonieriai išpučia skaičius, nes jų labai daug, bet tai nereiškia, kad JAV gaunantys vidutines pajamas gyvena varganai.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Taip, tik skaičiuoti reikia ne vidutinio atlyginimo (ir tuo labiau ne minimalaus - Švedijoje tokio net nėra), bet vidutinių pajamų.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Užkliuvo už akių toks "mapas" rodantis turto pasiskirstymo netolygumą pasaulyje. Gini indeksas pagal pasaulio banko duomenis:

    Click image for larger version Name:	gini.jpg Views:	0 Size:	34,7 kB ID:	1809145
    Blogiausia Afrikoje. Bet kur turtas paskirstomas lygiausiai ? Dėmesio, tai ne kokia nors Skandinavija. Top5 šalys tai Ukraina, Baltarusija, Slovėnija, Čekija ir Moldova Na jei Čekija ir Slovėnija pusėtinos šalys, bet ne švyturiai, tai kelių oligarchų rankose esanti Moldova, vieno klano rankose esanti Baltarusija ar ir ta pati Ukraina top šalis pagal turto paskirstymo tolygumą ? Ir čia mes juos mokom kovoti su oligarchų įtaka ? )) Ir dar matosi tarp lygių šalių šviečia Kazachstanas ar Alžyras Taip ir norisi Pasaulio bankui pasakyti: chebra nejuokinkit, paslępkit savo statistikas.
    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Gal skirtumas yra tame, kad Namibijoje 1 milijonui gyventojų tenka kokie 2 - 3 turtuoliai su auksiniais batonais, o Moldovoje ar Ukrainoje tam pačiam milijonui tenka tik 0,3 auksinio batono (skaičiai tiesiog kaip palyginimas).

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Užkliuvo už akių toks "mapas" rodantis turto pasiskirstymo netolygumą pasaulyje. Gini indeksas pagal pasaulio banko duomenis:

    Click image for larger version  Name:	gini.jpg Views:	0 Size:	34,7 kB ID:	1809145
    Blogiausia Afrikoje. Bet kur turtas paskirstomas lygiausiai ? Dėmesio, tai ne kokia nors Skandinavija. Top5 šalys tai Ukraina, Baltarusija, Slovėnija, Čekija ir Moldova Na jei Čekija ir Slovėnija pusėtinos šalys, bet ne švyturiai, tai kelių oligarchų rankose esanti Moldova, vieno klano rankose esanti Baltarusija ar ir ta pati Ukraina top šalis pagal turto paskirstymo tolygumą ? Ir čia mes juos mokom kovoti su oligarchų įtaka ? )) Ir dar matosi tarp lygių šalių šviečia Kazachstanas ar Alžyras Taip ir norisi Pasaulio bankui pasakyti: chebra nejuokinkit, paslępkit savo statistikas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą

    PPP kaina bus vienoda, manyčiau, dėl vienodų galimybių pasiturinčiam senamiesčio gyventojui ir daugiabučio, esančio šalia maksimos, gyventojui, įpirkti buteliuką vandens savo gyvenamosiose vietose, o ne dėl to pačio produkto ir jo kiekio.
    Galimybės vienodos, PPP kaina irgi vienoda, bet realiai, ar tai tas pats, išgerti vandens buteliuką senamiesčio kavinėje su aptarnavimu ar savo sovietiniame bute? Manau prekės/paslaugos čia tikrai nėra vienodos. Todėl skurdžios valstybės pagal PPP taip gerai ir atrodo, nes ten prekės ir paslaugos vartojamos toli ne gražu ne tos pačios ir ne tokios pat kokybės kaip turtingose valstybėse. Čia panašiai, kaip lietuviai važiuojantys apsipirkti į Lenkijos visokias biedronkas, perka ten prasčiausius produktus, trečiarūšias dešras ir pan. ir po to rėkia, kaip ten neva pigiau ir kiek "sutaupo", nors Lietuvos prekybos centruose tokių prastų produktų net nėra.
    Paskutinis taisė Lettered; 2020.04.27, 11:16.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nominaliai (realiai) kainuoja skirtingai, net tarkim Vilniuje tas pats buteliukas vandens kainuoja labai skirtingai, ar jį pirksi senamiesčio kavinėje, ar degalinėje ar maximoje, bet pagal PPP kaina bus vienoda (nes produktas ir kiekis tas pats). Šiaip jau valiutos fondas, pasaulio bankas, jungtinės tautos, visi skaičiuoja nominalų BVP.
    PPP kaina bus vienoda, manyčiau, dėl vienodų galimybių pasiturinčiam senamiesčio gyventojui ir daugiabučio, esančio šalia maksimos, gyventojui, įpirkti buteliuką vandens savo gyvenamosiose vietose, o ne dėl to pačio produkto ir jo kiekio.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Buteliukas Tauragne ir Sacharoje nominaliai kainuoja tiek pat - 1 eurą. O realiai (PPP) kaina skiriasi 6 kartus - Tauragnuose reikia dirbti 10 minučių, o Sacharoje - 1 valandą jam įsigyti. Todėl vertė jų yra skirtinga. Todėl absoliučiai visur ir naudojamas PPP adjusted rodiklis.
    Nominaliai (realiai) kainuoja skirtingai, net tarkim Vilniuje tas pats buteliukas vandens kainuoja labai skirtingai, ar jį pirksi senamiesčio kavinėje, ar degalinėje ar maximoje, bet pagal PPP kaina bus vienoda (nes produktas ir kiekis tas pats). Šiaip jau valiutos fondas, pasaulio bankas, jungtinės tautos, visi skaičiuoja nominalų BVP.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Pagal PPP vandens buteliukas Sacharoje ir Tauragnuose vertas tiek pat, nes tas pats vanduo ir tas pats kiekis, nors nominaliai reali kainą eurais būtų tikrai skirtinga.
    Biški jau net svetima gėda komentuoti.
    Buteliukas Tauragne ir Sacharoje nominaliai kainuoja tiek pat - 1 eurą. O realiai (PPP) kaina skiriasi 6 kartus - Tauragnuose reikia dirbti 10 minučių, o Sacharoje - 1 valandą jam įsigyti. Todėl vertė jų yra skirtinga. Todėl absoliučiai visur ir naudojamas PPP adjusted rodiklis.

    Kad ir neskaitęs to IMF raport galiu garantuoti kad ten visas matuojama purchasing power parity.
    Paskutinis taisė sankauskas; 2020.04.14, 21:47.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Pagal PPP vandens buteliukas Sacharoje ir Tauragnuose vertas tiek pat, nes tas pats vanduo ir tas pats kiekis, nors nominaliai reali kainą eurais būtų tikrai skirtinga.
    Baikit jau patys abu painiojatės.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Nominalus dydis tas pats, o bet tačiau vertė - skirtinga.
    Pagal PPP vandens buteliukas Sacharoje ir Tauragnuose vertas tiek pat, nes tas pats vanduo ir tas pats kiekis, nors nominaliai reali kainą eurais būtų tikrai skirtinga.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nemanau, o jūs manot, kad vienas kvadratas būsto tiek pat vertas Kušėnuose ir Romoje?
    Ne, spėčiau kad nelabai, nors reiktų skaičiuoti.
    O litras vandens Sacharoje yra sunkesnis, o jo tūris didesnis? Nominalus dydis yra toks pats, tik vertė skiriasi. Tas pats ir su vienu euru Romoje ir Kuršėnuose. Nominalus dydis tas pats, o bet tačiau vertė - skirtinga.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Tai ko gero tu manai kad 1 litras vandens yra vertas tiek pat sėdint valtyje Tauragno ežero viduryje, ir brendant per smėlį viduryje Sacharos. Nu nes tūris toks pats, sveria tiek pat, tai ir vertas tiek pat.
    Nemanau, o jūs manot, kad vienas kvadratas būsto tiek pat vertas Kušėnuose ir Romoje?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nominalus kaip tik yra realus dydis, kiek vienas Italijos gyventojas sukuria produkto eurais ir kiek Lietuvos, PPP labiau išvestinis teorinis dydis bandant palyginti pragyvenimo lygį (nors gaunam atlyginimus, mokam už prekes ir paslaugas tais pačiais eurais kaip ir italai, o ne kažkokia teorine PPP valiuta).
    Tai ko gero tu manai kad 1 litras vandens yra vertas tiek pat sėdint valtyje Tauragno ežero viduryje, ir brendant per smėlį viduryje Sacharos. Nu nes tūris toks pats, sveria tiek pat, tai ir vertas tiek pat.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Visi skaičius kuriuos rašiau yra PPP. Nominalių net nežinau, tai daugiau teorinis, su apčiuopiama realybe nedaug bendro turintis matmuo.
    Nominalus kaip tik yra realus dydis, kiek vienas Italijos gyventojas sukuria produkto eurais ir kiek Lietuvos, PPP labiau išvestinis teorinis dydis bandant palyginti pragyvenimo lygį (nors gaunam atlyginimus, mokam už prekes ir paslaugas tais pačiais eurais kaip ir italai, o ne kažkokia teorine PPP valiuta).

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Lietuva ko gero pralenks Italiją ne 5 metų eigoje kaip prognozuota, bet jau šiemet. Nors aišku, kokia čia pergalė, per lavonus Geriau jos nebūtų buvę.
    O kiek Lietuvos BVP šiemet kris? Taip išeina kritimas bus labai mažas, jei jau šiemet aplenksim italus.
    Paskutinis taisė Lettered; 2020.04.14, 19:35.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Pagal nominalų BVP. Pagal PPP žymiai geresnis vaizdas.
    Visi skaičius kuriuos rašiau yra PPP. Nominalių net nežinau, tai daugiau teorinis, su apčiuopiama realybe nedaug bendro turintis matmuo.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Na, iki ES vidurkio nėra toli. Tiesiog reikia turėti omenyje kad vidurkį žemyn taip pat tempia visokios ubagiškos Rumunijos. Tad iki vidurkio dar trūksta 23%. Bet jei lyginamės su vakarais, tai trūksta 40-50%.
    Greitai JK atsijungs, prisijungs visokios Š.Makedonijos, Serbijos, ir kris vidurkis...

    Komentuoti:

Working...
X