Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.
    Nereikia ir street view, užtenka oficialią statistiką atsidaryti ir matai, kokioje šiknoje rumunai sėdi.

    https://www.acea.be/statistics/artic...-registrations

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?
    Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.


    Kaip dažnai tu perki naują automobilį?
    Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė deep'as Rodyti pranešimą

    Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!
    Antra pagal branguma EU Airija ta. Dar vienas naujas
    https://ec.europa.eu/eurostat/en/web...Rm0OEUj5v1NV48

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.
    Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
    Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu
    Actual Individual Consumption įskaičiuoja ir individualų valstybės varotjimą, pvz kompensacijas už šildymą ar vaistus. Todėl pvz lietuvoje yra toks atotrūkis kur yra namų ūkių varitojimas ir actual individual consumption. Pas mus daugiau kompensacijų. Nesu tikrais kaip Rumunijoje.


    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Spėju, kad didele dalimi lemia tai, kad sunku suvaldyti riziką dalinant paskolas kitoje šalyje, Skolos administravimas taip pat brangsta, ne viską gali padaryti remote.
    Dar reikia pridėti kitos šalies įstatiminę bazę, kuri ypač mūsų atveju dažnai keičiasi ir prie jos reikai taikytis.

    Parašė deep'as Rodyti pranešimą
    O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene
    Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?

    Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.

    Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.

    Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...
    Čia matyt prisideda visokie niuansai, kaip kad sveikatos apsaugos sistema, rūpyba, visokios kompensacijos už šildymus ir panašūs reikalai. Bet šiaip būtų labai įdomu pamatyti, kur tiksliai Lietuva prisideda daugiausiai taškų.

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?

    Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.

    Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.

    Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Vartojimas vartojimui nelygu, estai važinėja naujais auto, rumunai grabais.
    Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.


    Kaip dažnai tu perki naują automobilį?

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    KĄ?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Jei ne laidai kaip Lotynų Amerikos užkampyje ir ne stereotipai apie tautines mažumas, tai Rumunija, sakyčiau, gana normali šalis.

    Lietuva stebina savo ekonominiu charakteriu (aukštas vartojimas, bet didoka/didelė turtinė nelygybė). Ar čia susiję su kažkokiais stereotipiniais rusiškais elgesenos modeliais, nežinau. Galima tik tikėtis, kad ne...

    Pagal tą žemėlapį, jei visas šalis suvidurkinant, mes turėtume būti apie "75-80" Laikant, kad mes arba lenkų ir latvių mišinys, arba lenkų tęsinys

    Pvz. turtinė nelygybė yra apie 37, tai suvidurkinus latvius ir lenkus turėtų būti apie 32, o jei "mes panašūs į lenkus", tai apie 30. Dar galėčiau paskaičiuot, kiek pas mus turėtų būti savižudybių suvidurkinus lenkus su latviais, bet gal čia jau kita tema
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.06.18, 13:11.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
    Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu
    Vartojimas vartojimui nelygu, estai važinėja naujais auto, rumunai grabais.

    Komentuoti:


  • Muzungus
    replied
    Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Naujas
    http://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-press-releases/-/2-18062020-AP

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Na pagal payscale.com Ukrainoje vidutinis CEO atlyginimas yra praktiškai lygus CEO atlyginimui Lietuvoje. Įskaitant bonusus ir ktas papildomas pajamas vidutinis CEO atlyginimas Ukrainoje yra didesnis nei Lietuvoje CEO atlyginimas. Gerus specialistus Lietuvos įmonės nusamdyti iš ten negali, nes pvz. aukštos klasės ITišnikai Kijeve uždirba daugiau nei panašios kvalifikacijos ITišnikai tame pačiame Vilniuje. Vidutinis darbuotojo atlyginimas Ukrainoje ženkliai mažesnis nei Lietuvoje, Statybininkai ar pardavėjos ten uždirba mažiau. Valstybė nevykdo progresinės pajamų politikos: vienodas flat pajamų mokestis lygtai pas juos. Iš kur ta lygybė gali gautis ?

    Ir šiaip kaip žmogus per pastaruosius metų du kartus buvęs Ukrainoje galiu pasakyti, kad plika akimis skirtumas tarp Kijevo centro ir miegamųjų rajonų (pradedant trys metro stotelės nuo centro) yra ženkliai didesnis nei pvz. tarp Vilniaus centro ir paprastų miegamųjų rajonų. (Kijevo centre akivaizdžiai demonstruojamo turto gerokai daugiau nei pvz. Vilniuje). Tas pats, tik mažesniu mastu, bet ko gero ryškesniu kontrastu matosi ir Charkive.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Šitą mapą užmačiau va čia: https://www.gzeromedia.com/graphic-t...bal-inequality

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Gal galima šaltinį? Pračekinčiau kas ten per metodologija, kad tokies kostminiai skaičiai gauti.
    Nieko labai kosminio, jei SSRS dar egzistuotų, spėju irgi būtų prie lyderių pagal turto lygybę, visi vienodi ubagai buvo, o turtingose valstybėse kaip JAV tas skirtumas natūraliai didelis, nes visokie milijardieriai ir multimilijonieriai išpučia skaičius, nes jų labai daug, bet tai nereiškia, kad JAV gaunantys vidutines pajamas gyvena varganai.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .
    Taip, tik skaičiuoti reikia ne vidutinio atlyginimo (ir tuo labiau ne minimalaus - Švedijoje tokio net nėra), bet vidutinių pajamų.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Didelis turto pasiskirstymo tolygumas nereiškia turto gausumo. Ukrainoje gal tikrai, pvz., įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai nėra dideli. Yra saujelė turtuolių, bet jų tiek mažai, kad statistikos per daug nepaveikia. Tai GINI indeksas panašus kaip Švedijos, bet vien tas indeksas ne viską parodo. Kartu reikia žiūrėti ir vidutinio (minimalaus) atlyginimo skaičius .

    Komentuoti:

Working...
X