Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Su skolų burbulu kovojanti Graikija 2001-ųjų sutartyje su JAV banku "Goldman Sachs" susitarė kaip neafišuoti skolų, kurios vėliau pačiai šaliai pakabino akmenį po kaklu, interviu pasakoja esami ir buvę Graikijos pareigūnai.
    Šie pareigūnai/pasakoriai be jokio sąžinės graužimo dar ne tokių pasakų pripasakos. Visi kalti - tik ne mes. O kai kipišas lauke su molotovo kokteiliais nurims - atgal prie darbo... (vogti......tikrai ne atstatinėti ūkio...čia Jūs nejuokaukit)...

    Ponas Papanicolaou teigia, kad graikai tik vėliau suprato, ant ko sudėjo parašus, bet jau buvo vėlu - gražintina suma amerikiečiams pradėjo nepaliaujamai augti.
    Taip, intriga turi būti. Jei nieks neskaitys, tai nieks ir nespausdins.

    Pareigūno žodžiais, JAv bankininkystės milžinas sukonstravo išvestinę finansinę priemonę, kad JAV doleriais ir Japonijos jenomis išleisti Graikijos skolos vertybiniai popieriai apsikeitimo sandoriu buvo pakeisti į eurus tokiu santykiu ir tokiomis pastovių bei kintamų palūkanų apsikeitimo sąlygomis, kad leido paslėpti tikruosius šalies įsiskolinimus.
    Ta pati istorija. Kur reguliuotojas/troika buvo? Gal graikišką šnapsą gėrė, ar vynus uostė? Nei swapsai kokia išskirtinė priemonė, nei ką. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai klientų naudojasi kasdien. BET TURI BŪTI INTRIGA!!!! O geriausia - KONSPIRACIJA!!! Zeitgeisto nepamiršome pažiūrėti? Niekam nereikia nuorodos? Liaudis sako, kad išėjo nauja dalis.....ADDENDUM vadinasi

    1999-2004-iais Graikijos viešojo sektoriaus skolos valdymo agentūrai vadovavęs p. Sardelis atskleidžia, kad skolų maskavimo metodų Graikija yra išmokusi iš kitų ES narių – jis įvardijo Italiją.
    Taip, čia tai nors teisybę lietuviška spauda parašė. Išmoko iš italų, prancūzų ir vokiečių kaip reikia makliavoti su finansais. Po to pastarieji stebisi: o kaip čia mums eurozonoje fiskalinės drausmės neišeina palaikyti? Aaa....jau žinau....turbūt Goldman Sachs kaltas, ką manai, Tomai?

    O šiaip ačiū senam namui už geras citatas. Man patinka Jūsų postai. Atleiskit už visišką ironiją, tiesiog man smagu

    Comment


      Parašė pauliaK Rodyti pranešimą
      Su sąlyga, kad šioje temoje pastaruoju metu vyksta gana aktyvi diskusija JAV ir Kinijos klausimais, čia neseniai vykę visai įdomūs debatai tema Ar Kinijos kapitalizmas pranašesnis už Amerikietiškąjį? Vaizdo įrašo trukmė nepilnos dvi valandos, bet žinant, kad savaitgalis jau ant nosies ir čia yra nemažai, kuriuos ši tema domina, manau bus kas pasižiūrės .

      China Does Capitalism Better Than America:
      http://fora.tv/2012/03/12/China_Does...r_Than_America

      P.S. Vienas iš debatų dalyvių šią temą sekantiems puikiai žinomas Peter Schiff .
      Kągi, peržiūrėjau. Visai linksma diskusija. Tiesą sakant, man labiausiai patiko diedukas kairėje su savo idėja, kad JAV turi atrasti "reason" savo veiksmuose. Kitas jo svarbus point'as - infrastruktūra. Oponentui pradėjus kalbėti apie tai, kad Kinija neduoda nieko "in return" už somokėtus mokesčius, jis labai taikliai pastebėjo, kad Kinai gauna kelius, geležinkelius, metro... bet kuri šalis norinti kažką pasiekti, turi turėti gerą infrastruktūrą. Būtent tai šiandien gauna kinai, daugeliui kurių tai iš esmės pakeitė gvenimą. Tai svarbesnis pastebėjimas, ypač žiūrint į ilgesnio laiko perspektyvą, nei kokios nors nežinia pagal kokius kriterijus sudarytos World Bank lentelės pacitavimas.



      Visi kiti atrodė gana paviršutiniškai ir "populistiškai". Schiff'as kartoja savo šimtą kartų girdėtas kapitalizmo idėjas. Rankomis gestikuliuojantis ir balso toną kaitaliojantis klounas dešinėje tikriausiai labiau tiktų Disneyland'o Mikimauzo vaidybai, nei tokio pobūdžio diskusijai. Dar betrūko, kad išsitrauktų Amerikos vėliavą ir imtų šaukti "God Bless America". Toks tipiškas WSJ skaitantis mikimauzas . O dešiniausiai sėdėjęs dėdė iš esmės tepacitavo WB Ease of doing business ir Transparency International indeksus (t.y. kažkas, ką gali padaryti net ir protinę negalią turintys žmonės) net nebandydamas tų skaičių padėti į kokį nors kontekstą ar perspektvą.
      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

      Comment


        Aš ir peržiūrėjau visą diskusija ir galiu pasakyt, kad tikrai teisingai laimėjo neigę, kad Kinijoje yra efektyvesnis ir "tikresnis " kapitalizmas.
        Senukas kairėja net nesuprato dėl ko diskutuoja, nes jis kaip tik rėmė idėja kad JAV derėtų būt labiau socialistiška, reiktų didesnio valstybės kišimosi. Ir tikrai galiu pritarti jo idėjai, kad demokratiškose valstybėse yra problema su klaunais politikoje.
        Schiff'as man pasirodė kaip personažas iš filmo "Wall Street". Kai pasakė kad Kinijoje tereikia žinot kam duoti kyši ir viskas tvarkoj, o JAV tai padaryti sunkiau, nusprendžiau, kad jo video daugiau nebežiūrėsiu. Kinija jam matomai ir patinka, nes žino ką reikia sutepti, ir gali beatodairiškai išnaudoti žmones ir resursus.
        Dešinėje pusėje efektingas kalbėjimas tikrai nesutrukdė perduoti pagrindinės idėjos, kad Kinijoje yra problema su kompanijų efektyvų ir vystomų infrastruktūros projektų naudingumu. Juk ir Šiaurės Korėjoje vygdoma daug projektų, bet gerovės žmonėms tai nesukuria. Dėl to Kinija gali susidurt su problemom, bet nemanau kad dėl to ji gryš į viduramžius, ir po krizės tikriausiai taptų efektyvesnė, atsikratytų nenaudingų įsipreigojimų etc... Su komunistais ar be jų...
        Apie Kino argumentus tikrai nėr ką kalbėt, paskaitė statistikas, kurios vargu ar kąnors realaus sako...

        Comment


          Parašė syle Rodyti pranešimą
          Aš ir peržiūrėjau visą diskusija ir galiu pasakyt, kad tikrai teisingai laimėjo neigę, kad Kinijoje yra efektyvesnis ir "tikresnis " kapitalizmas.
          Senukas kairėja net nesuprato dėl ko diskutuoja, nes jis kaip tik rėmė idėja kad JAV derėtų būt labiau socialistiška, reiktų didesnio valstybės kišimosi. Ir tikrai galiu pritarti jo idėjai, kad demokratiškose valstybėse yra problema su klaunais politikoje.
          Schiff'as man pasirodė kaip personažas iš filmo "Wall Street". Kai pasakė kad Kinijoje tereikia žinot kam duoti kyši ir viskas tvarkoj, o JAV tai padaryti sunkiau, nusprendžiau, kad jo video daugiau nebežiūrėsiu. Kinija jam matomai ir patinka, nes žino ką reikia sutepti, ir gali beatodairiškai išnaudoti žmones ir resursus.
          Dešinėje pusėje efektingas kalbėjimas tikrai nesutrukdė perduoti pagrindinės idėjos, kad Kinijoje yra problema su kompanijų efektyvų ir vystomų infrastruktūros projektų naudingumu. Juk ir Šiaurės Korėjoje vygdoma daug projektų, bet gerovės žmonėms tai nesukuria. Dėl to Kinija gali susidurt su problemom, bet nemanau kad dėl to ji gryš į viduramžius, ir po krizės tikriausiai taptų efektyvesnė, atsikratytų nenaudingų įsipreigojimų etc... Su komunistais ar be jų...
          Apie Kino argumentus tikrai nėr ką kalbėt, paskaitė statistikas, kurios vargu ar kąnors realaus sako...
          Tiesos yra. Tačiau dešinioji pusė apsiribojo vien "čia ir dabar" situacija, bet visiškai ignoravo perspektyvą ir netgi istoriją bei tuo grįstas tendencijas. Šalis, kuri prieš 30 metų važinėjo jaučių traukiamais vežimais per neasfaltuotus šunkelius, šiandien yra viena pirmaujančių pasaulio ekonomikų su pasaulinio lygio infrastruktūra, kompanijomis, kylančiomis mokslo sritimis ir technologine pažanga, kažką daro labai gerai. Gestikuliuojantis dėdė, tai nurašo kone vien "pigiai darbo jėgai". Tai labai klaidingas ir siauras požiūris.
          Paskutinis taisė John; 2012.03.17, 13:29.
          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

          Comment


            Parašė -M3- Rodyti pranešimą
            turbūt Goldman Sachs kaltas, ką manai, Tomai?
            Sąmokslo teorijos - daugiau senonamo sritis
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Manau ,,pigi darbo jėga" gerai atsako į šio stebuklo kilmę. Jie kaip pavyzdžius davę Argentiną ir Venesuelą turėjusias savos pigius resursus, už kuriuos statė modernius obijektus, bet kaip jiems prireikė duoti grąžą, pereinant šalims į aukštesnės vertės produktų pakopą, pasirodė kad jie nepagrįsti ir neefektyvūs, ir ekonomikos smuko. Taip ir Kinams dar teks įrodyti tos infrastruktūros, dangoraižių, mokslinių centrų, valstybinių įmonių... efektyvumą.
              O dėl JAV gyvenimo šia diena, tai manau kad jie elges teisingai, nes jei ir neišnaudotu rezervinės valiutos statuso, augančios ekonomikos vistiek norėtų svarbesnio jų valiutų vaidmens. O skolos sava valiuta nėra tokia didelė blogybė.

              Comment


                Dėl JAV analogijų su Graikija, negi tikrai manot, kad JAV sėdi kvaili žmonės?

                Comment


                  Parašė syle Rodyti pranešimą
                  Manau ,,pigi darbo jėga" gerai atsako į šio stebuklo kilmę.
                  Visiškai neatsako. Jei atsakytų, tai turėtų dar labiau galioti visai krūvai purvyne tebegyvenančių kitų Azijos šalių (visų pirma Indijai). Bet taip nėra. Tai tik vienas iš daugelio komponentų, reikalingų sėkmės istorijai. Kiti komponentai gali būti protinga monetarinė, fiskalinė, investicinė ir bendrai ekonominė politika, kultūriniai niuansai (visuomenėje nėra perdėto polinkio skųstis ir verkšlenti dėl blogo gyvenimo, imlumas naujovėms, žmonių darbštumas ir pan.). Taip pat labai svarbų vaidmenį atlieka planinga infrastruktūros plėtra, kuri yra kone visos ekonomikos stuburas. Ir t.t. ir pan. Viską sutalpinti į "pigią darbo jėgą" yra tiesiog nepagrįsta ir, sakyčiau, kvaila.

                  Jie kaip pavyzdžius davę Argentiną ir Venesuelą turėjusias savos pigius resursus, už kuriuos statė modernius obijektus, bet kaip jiems prireikė duoti grąžą, pereinant šalims į aukštesnės vertės produktų pakopą, pasirodė kad jie nepagrįsti ir neefektyvūs, ir ekonomikos smuko. Taip ir Kinams dar teks įrodyti tos infrastruktūros, dangoraižių, mokslinių centrų, valstybinių įmonių... efektyvumą.
                  Įmonių valstybiškumas nėra esminis dalykas (jas galima bet kada privatizuoti arba pasodinti samdomus privačius menedžerius). Kinija, skirtingai, nei Venesuela ar Argentina, jau ne pirmus metus dideliu mastu investuoja į visų rūšių R&D, mokslą, švietimą... netgi meną, nekalbant apie socialinę apsaugą ir tą pačią jau ne kartą minėtą infrastruktūrą, kokios nei Argentina, nei Venesuela niekada net nesapnavo... ką čia Venesuela. Ne kiekviena Vakarų Europos šalis turi tokio lygio infrastruktūrą arba vykdomus projektus, kokia yra (arba yra statoma) Kinijoje.

                  Dėl tokių priežasčių lyginti Kiniją su Venesuela/Argentina yra tiek pat protinga, kiek lyginti Kiniją su Marsu ar Neptūnu...


                  O dėl JAV gyvenimo šia diena, tai manau kad jie elges teisingai, nes jei ir neišnaudotu rezervinės valiutos statuso, augančios ekonomikos vistiek norėtų svarbesnio jų valiutų vaidmens. O skolos sava valiuta nėra tokia didelė blogybė.
                  To gal ir nereikia neigti, bet, kita vertus, kodėl JAV negali imtis ir kitų sričių plėtros? Prioriteto teikimas monetarinėms priemonėms negali ilgalaikėje perspektyvoje duoti geros grąžos. Už tuos bailoutų ir bankų "injekcijų" pinigus JAV galėjo prisistatyti naujų geležinkelių, persistatyti savo pasenusius greitkelius (kurie nebeatitinka greitkelio standarto ne tik Europoje, bet ir toje pačioje Kinijoje), rekonstruoti senus oro uostus, perstatyti ar statyti naujas viešojo transporto sistemas ir t.t. ir pan. T.y. kažkas, kas duos grąžą ateityje ir skatins ekonomikos plėtrą. To netgi nebūtina priešinti su dabartine politika. Galima daryti abu iš karto. Bet tai nedaroma, nes tai ilgalaikiai veiksmai, o ne kažkas, ką galima padaryti paspaudinėjus klaviatūrą ir paleidus į apyvartą trilijoną naujų pinigų. Tai tiesiog ydinga ir pavojinga sistema, stumiama įtakingo finansinio sektoriaus (kuris, viso labo, turėtų būti "tarpininkas" tarp pirkėjo ir pardavėjo) ir jai prijaučiančių žmonių, įsitvirtinusių JAV politiniame establišmente. Tokia sistema gyvena viltimi (ar nebyliu užtikrintumu), kad USD "visada" bus svarbiausia rezervinė valiuta. Kodėl taip turėtų būti? Gal rimtai tie JAV politikai per smarkiai tiki Dievu ir galvoja, kad tai Dievo suteikta privilegija?

                  Kažką panašaus, manau, norėjo pasakyti ir tas diedukas, sėdėjęs kairėje... t.y. nebūtinai skelbti JAV doomsday scenarijus, bet tiesiog paanalizuoti ir pasidomėti, kodėl JAV vykdo tokią beatodairišką ir pavojingą politiką, kuri kontrastuoja su racionalia, planinga ir apgalvota Kinijos politika. Pastaroji nebūtinai visur ir visada sėkminga, tačiau jos esminis tikslas ne pavaryti vieną ar kitą trumpalaikę priemonę, bet sukurti stiprią ir stabilią ekonomiką su sočia ir patenkinta visuomene. Kas svarbiausia, bent iki šiol nuo 1978 jiems tai sėkėsi daryti tiesiog fenomenaliai gerai praktiškai be jokių klaidų ar suklupimų.

                  Dėl to "burden of proof" čia jau turėtų būti skirta ne Kinijos buliams (t.y. tiems, kurie žiūri į Kiniją optimistiškai), bet meškoms, kurios vis kvestionuoja arba, kraštutiniais atvejais, neigia tos šalies fenomenalią sėkmę per paskutinius 30 metų. Būtent jie turėtų pateikti svaresnių argumentų kodėl Kinija nėra sėkmės istorija, kuri, labai tikėtina, ateityje paliks uodegoje ne tik JAV, bet ir visą likusį pasaulį. Juo labiau, kad istorijos tėkmėje taip jau buvo. Tiesą sakant, taip nebuvo, gal tik gerus paskutinius 200 metų...
                  Paskutinis taisė John; 2012.03.18, 00:00.
                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                  Comment


                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                    Dėl JAV analogijų su Graikija, negi tikrai manot, kad JAV sėdi kvaili žmonės?
                    Kai šalį valdo neegzistuojančiais fikcinių knygų herojais tikintys politikai, o mokyklose dėstoma "alternatyvi" evoliucijos teorija, tai gali kilti įvairių minčių.
                    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      Kažką panašaus, manau, norėjo pasakyti ir tas diedukas, sėdėjęs kairėje... t.y. nebūtinai skelbti JAV doomsday scenarijus, bet tiesiog paanalizuoti ir pasidomėti, kodėl JAV vykdo tokią beatodairišką ir pavojingą politiką, kuri kontrastuoja su racionalia, planinga ir apgalvota Kinijos politika. Pastaroji nebūtinai visur ir visada sėkminga, tačiau jos esminis tikslas ne pavaryti vieną ar kitą trumpalaikę priemonę, bet sukurti stiprią ir stabilią ekonomiką su sočia ir patenkinta visuomene. Kas svarbiausia, bent iki šiol nuo 1978 jiems tai sėkėsi daryti tiesiog fenomenaliai gerai praktiškai be jokių klaidų ar suklupimų.
                      Nemanau, kad JAV tiek prastai su infrastruktūra. Gal galim plačiau apie JAV beatodairišką ir pavojingą politiką? Tik jau prašau, be to "pinigų spausdinimo".

                      Comment


                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                        Nemanau, kad JAV tiek prastai su infrastruktūra. Gal galim plačiau apie JAV beatodairišką ir pavojingą politiką? Tik jau prašau, be to "pinigų spausdinimo".
                        Čia ir yra beatodairiškumas, kai pinigų spau... "monetarinės priemonės" tampa centrine ašimi, bet ignoruojamos kitos sritys.

                        JAV infrastruktūra nėra labai bloga (ji yra daugmaž adekvati), tačiau, jei jau norima leisti didelius kiekius pinigų, geriau, kad jie nuveiktų kažką naudingo ilgalaikėje perspektyvoje ir paliktų kažką, kuo galėtų pasinaudoti praktiškai visi. Infrastruktūra tam tinka labiausiai. Juo labiau, kad JAV infrastruktūra yra pastebimai prastesnė ir reikalaujanti tvarkymo labiau už kitų išsivysčiųsių šalių (ES, Japonijos), o paskutiniu metu, bent jau pakankamai daugeliu atvejų, ir Kinijos.
                        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                        Comment


                          nuo 1978 jiems tai sėkėsi daryti tiesiog fenomenaliai gerai praktiškai be jokių klaidų ar suklupimų.
                          Todėl kad JAV leido tai daryti Kinijai, reikėtų to neužmiršti. JAV atidarė rinkas, leido vakarų kapitalui investuoti į Kiniją ir tt.
                          kraštutiniais atvejais, neigia tos šalies fenomenalią sėkmę per paskutinius 30 metų.
                          Well well well Pietryčių Azijos šalys kaip modelis: P. Korėja, Japonija, Taivanis, Malaizija, Singapūras visos tinka iki tam tikrų limitų, pradedant tuo kad visu BVP augimas smarkiai krito pasiekus rodos 6000$ BVP dalį gyventojui. Kitas momentas darbingų gyventojų skaičius, pvz baby boomerių problema kuri dabar slenka ant vakarų, būdinga ir Kinijai tik stipriai užturbintame variante, dėl 1 vaiko politikos beigi dėl tos pačios ekonominės sėkmės: moterys masiškai įtraukiamos į darbo rinka, gyventojai masiškai kelias į miestus, ty kas vakaruose vyko ~100 metų pas mus Lietuvoje, ~50+ metų, pas kinus ~30+ metų. (dar nesibaigė). Dabar Kinijoje miestuose gyvena ~50% gyventojų, LT 1970 - 50.2% 1977 - 58,4 % 2001 - 66,9%.
                          Ty dabar yra galima sakyti naudojasi darbingų gyventojų prieaugiu, kai vaikų ir pensininkų mažai, bet kita šio medalio pusė kad greitai turės pensininkų kai vakarai po baby boomerių. TY vienam darbingam teks išlaikyti ne kokį 0,5 nedarbingo o 2 pvz, visus piliečius apiimančios socialinės sistemos nėra ~, čia šiap smulkmenos.
                          Dar netikiu šventu biurokratiniu aparatu, ypač tokioje šalyje kaip Kinija, biurokratai iš idėjos korumpuoti, kažkokių išpuoselėtų tradicijų, kokios yra Vakarų šalyse (gal skandinavai, vakarų europa) nėra, tie kurie buvo yra netoli valdžios ar valdžioje tankiai persipynė su bizniu, stiprios vidurinės klasės nėra, spauda moderuojama ty korupcijai "flag v ruki", ne Rusijos mastais bet regionaliame lygyje Zuokas ilsėtusi, kai galima tiesiog atimti žemias arba kompensuoti ten kokiom juokingom kainom.
                          Kita problema kapitalo generavimas. Kinija niekada nebus Singapūras kur, nedidelis gyventojų skaičius ir strateginėje vietoje esantis uostas sugeneruoja baisinius kapitalo kiekius 1 gyventojui.
                          Kaip sakė ponas Karlas Marksas, kapitalizmas yra "kapitalas, žemė ir darbo jėga". Ir su visose trijose vietose kinai susidurs su problemomis: Dabar yra daug valstybės valdomo kapitalo, gyventojų sąskaita, padidinus vidinį suvartojimą liks mažiau lėšų infrastrūkturai ant so on, ty ir laisvo kapitalo kurtis ivairiems bizniams, dabar pvz yra dirbtinai sumažintos palūkanos stambiam kapitalui kuriančiam darbo vietas, už tai valstybiniai bankai moka mažas palūkanas už indėlius, Japonijos modelis iki 1989. Su žeme problemos nors Kinija didelė, bet žemės ūkiui tinka tik 15% jos teritorijos, kitkas be urbanizuotų vietų, kalnai dykumos. Gyventojų skaičius nepriminsiu. Darbo jėga irgi, kaip minėjau, lenkiasi. Pati kinų geografija nebaisiai tinkama laisvo kapitalo generavimui, a la JAV ar vakarų europa.
                          Infrastrūktura ..puiku įdomu jei palyginsime statistiką pvz geležinkėliu ilgis tenkantis 1000 šalies gyventojui JAV, Vakarų Europa, Japonija vs Kinija ir taip su autostradom, asfaltuotais keliais, jų pralaidumu, koks nors vagonų skaičius tenkantis 1000 gyventojui, gyventojų besinaudojančiu lėktuvų skrydžiais, lengvujų automobilių skaičius 1000 gyventojų, elektros kilovavalandžių skaičiius 1 gyventojui spėju apsiverksime. Ty ką Kinija padarė pagal naujus projektus tai puiku nuostabu, nes tai daryta naujai, nuo 0, besiremiant naujausia ir pagrinde vakarų patirtimi tose srityse, o ne vystėsi 100 ar 200 metų su klaidom, ieškant naujų sprendimų, einanant aklikeliais, so komunistiniais mastais, galimybėm bet abejoju ar esama infrastrūktura yra pritaikyta tokiems srautams kokie būtų jei pritaikytumėm gyventojų skaičiaus koficiantą, ty jei srautai būtų atitinkami kaip pvz JAV tenkantys 1000 gyventojų. Ir šiap nebūna stebuklų šiam pasaulyje, juolabiau ekonomikoje.
                          Kažkada išsisems (ar jau išsisėmė) galimybė inovacijas ir sprendimus skolintis, vogti, mokytis iš kitų šalių reikės galvoti kurti savus, o tai kainuoja dešimtim kartų daugiau.
                          Kuo labiau darbo jėgos kaina užaugs, tuo labiau teks konkuruoti su vis daugiau šalių, reikia įskaičiuoti, kad kuriant kokį, kad ir intelektualų produkta, kažkokią jo kainos dalį sudaro ir neklalifikuotos jėgos darbo kaina pvz valytojos, vairuotuojai ir tt.
                          Vidinio vartojimo paleidimas kai tik užkels šias darbo jėgos kainas, ir tai ko gero bus sekantis žingsnis kur suks kinų ekonomika, po eksporto augimo (1978-2008), infrastrūkturos būmo (200x - xx).
                          Na ir dar pridėčiau klausimas , kiek vakarai (JAV) leis Kinijai augti. Pakolkas vakarai lik nekaišiojo Kinijai pagalių į ratus. Na neleisdavo į savo įtakos zonas. Bet pvz dabar Afrikoje dėl Suduano ten kyšo vienoje pusėje kiniečių ausys, net per daug neslepiamos, kitoje užslėptas dėdės Semo skyrybėles kamputis protarpiais pasimato. Libija. Įdomu kaip JAV imperatyva kontroliuoti visus vandenynus kirsis su kinų noru kontroliuoti gerą Ramiojo vandenyno dalį aplink ją, bei kontroliuoti žaliavų bei prekių kelius.
                          Ir šiam sunku įsivaizuoduoti kaip JAV sėdi rankas sudėje ir žiūri kaip Kinija teoriškai išauga ir perauga visas šalis visom prasmėm, o JAV lieka degraduoja iki Urugvajaus lygio.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            JAV infrastruktūra nėra labai bloga (ji yra daugmaž adekvati), tačiau, jei jau norima leisti didelius kiekius pinigų, geriau, kad jie nuveiktų kažką naudingo ilgalaikėje perspektyvoje ir paliktų kažką, kuo galėtų pasinaudoti praktiškai visi. Infrastruktūra tam tinka labiausiai. Juo labiau, kad JAV infrastruktūra yra pastebimai prastesnė ir reikalaujanti tvarkymo labiau už kitų išsivysčiųsių šalių (ES, Japonijos), o paskutiniu metu, bent jau pakankamai daugeliu atvejų, ir Kinijos.
                            JAV investicijos į infrastrūkturą neduotų tokio priaugio kaip Kinjoje, visų pirma kad pas kinus jos visai nebuvo, o JAV turi ir gausiai plėtojo, prieš antrą pasaulinį dėka Didžiosios depresijos, bei po II pasaulinio pamatę Vokietijos ir Italijos autobhanus, iš čia išsikėlimas iš miestų į priemiesčius ir tt.
                            Ai dar spėju įdomus būtų sulyginimas JAV infrastrūkturos būklė ~1920 ir Kinijos infrastrūktūros būklė 1978 .
                            Beigi kaip jau minėjau reikėtų viską matuoti 1000 gyventojų tenkančiais palyginimais, spėju ten neatrodytų taip jau viskas prarasta.
                            Be to poreikiai: JAV gyventojai važinėja personaliais automobiliais, skraido gausiai lėktuvais
                            (kiek ten buvo nutupdyta reisų 2001 09 11 ?, bei kiek lėktuvų vienu metu yra JAV erdvėje ?), prekių ir žaliavų srautai keliauja vandenis keliais, geležinkeliais, fūromis, kažkokių naujų perversmų ekonomikoje nenusimato.
                            Žaliavas: naftos produktai, birius krovinius, žemės ūkio produkciją ir netgi namus (mačiau per Discovery rodė) jie mėgsta, ir gali tampyti vandenis keliais, kas daug pigiau nei nuteisti geležinkelį kur į kalnų rajoną, pastatyti 5 viadukus 100 metrų aukštyje, išgraužti 3 tunelius.
                            TY netaip jau viskas blizga kai įsižiūri iš arčiau.

                            Comment


                              Parašė kzinas Rodyti pranešimą
                              JAV investicijos į infrastrūkturą neduotų tokio priaugio kaip Kinjoje, visų pirma kad pas kinus jos visai nebuvo, o JAV turi ir gausiai plėtojo, prieš antrą pasaulinį dėka Didžiosios depresijos, bei po II pasaulinio pamatę Vokietijos ir Italijos autobhanus, iš čia išsikėlimas iš miestų į priemiesčius ir tt.
                              Ai dar spėju įdomus būtų sulyginimas JAV infrastrūkturos būklė ~1920 ir Kinijos infrastrūktūros būklė 1978 .
                              Beigi kaip jau minėjau reikėtų viską matuoti 1000 gyventojų tenkančiais palyginimais, spėju ten neatrodytų taip jau viskas prarasta.
                              Be to poreikiai: JAV gyventojai važinėja personaliais automobiliais, skraido gausiai lėktuvais
                              (kiek ten buvo nutupdyta reisų 2001 09 11 ?, bei kiek lėktuvų vienu metu yra JAV erdvėje ?), prekių ir žaliavų srautai keliauja vandenis keliais, geležinkeliais, fūromis, kažkokių naujų perversmų ekonomikoje nenusimato.
                              Žaliavas: naftos produktai, birius krovinius, žemės ūkio produkciją ir netgi namus (mačiau per Discovery rodė) jie mėgsta, ir gali tampyti vandenis keliais, kas daug pigiau nei nuteisti geležinkelį kur į kalnų rajoną, pastatyti 5 viadukus 100 metrų aukštyje, išgraužti 3 tunelius.
                              TY netaip jau viskas blizga kai įsižiūri iš arčiau.
                              1000'iui gyventojų JAV tenka 2300 keleivių lėktuvais, Kinijoje 143.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė kzinas Rodyti pranešimą
                                JAV investicijos į infrastrūkturą neduotų tokio priaugio kaip Kinjoje, visų pirma kad pas kinus jos visai nebuvo, o JAV turi ir gausiai plėtojo, prieš antrą pasaulinį dėka Didžiosios depresijos, bei po II pasaulinio pamatę Vokietijos ir Italijos autobhanus, iš čia išsikėlimas iš miestų į priemiesčius ir tt.
                                Taip, savo laiku (apie 1950) JAV vyko kažkas panašaus (na gal ir perpus mažesne skale ir greičiu, bet visvien...), kas dabar vyksta Kinijoje. Problema ta, kad netgi Interstate greitkeliai jau yra nusidėvėję ir yra pastebimai prastesnės būklės, nei praktiškai bet kur kitur (neskaitant Pietų Amerikos ar dar vienos kitos šalies). Kodėl nesukišus trilijono kito į kelių atnaujinimą? Juo labiau, kad Europoje keliai prižiūrimi kur kas geriau ir jiems pinigų skiriama daugiau. Tai kurtų darbo vietas, būtų ką veikti vietos pramonei ir t.t. Tai neduotų 8% BVP augimo, bet net ir su tokiu pačiu augimu, kaip dabartinis (t.y. ties 1%... ko gero ir tuo šiek tiek pagražintu), būtų pastatyta kažkas naudingo.

                                Ai dar spėju įdomus būtų sulyginimas JAV infrastrūkturos būklė ~1920 ir Kinijos infrastrūktūros būklė 1978
                                Jo, lyginti galima. 1920-1978-2012. Kontrastai būtų įvairūs ir radikalūs... deja, JAV gerai atrodė tik 1920 ir 1978. 2012 vaizdelis visai kitoks.

                                Beje, dar įdomus faktas, kad vos prieš 30 metų Kinija savo geležinkelius "kopijavo" nuo SSRS ir toje srityje nuo pastarosios buvo smarkiai atsilikusi. Kaip yra šiandien, žinome patys. Lyginant su JAV, vyksta irgi kažkas panašaus.


                                Beigi kaip jau minėjau reikėtų viską matuoti 1000 gyventojų tenkančiais palyginimais, spėju ten neatrodytų taip jau viskas prarasta.
                                Lyginti infrastruktūrą 1000 gyventojų yra bergždžias reikalas, nes yra pernelyg daug faktorių, nuo kurių viskas priklauso, pradedant atstumais, baigiant užstatymo tipais ir alternatyvių transporto rūšių buvimu. Tačiau jau vien faktas, kad Kinijoje gali rinktis bent viena-dviem transporto rūšimis daugiau, nei JAV, yra daug ką sakantis (Europai, beje, galioja tas pats).

                                Pavyzdys. Kaip geriau keliauti iš Beijingo į Šanchajų? Mašina? Lėktuvu, 200km/h traukiniu? O gal 300km/h traukiniu? Kaip tai lygintųsi laiko sąnaudų prasme, lyginant su kelione iš NYC į Čikagą? Kinijos atveju ne tik gali rinktis daugiau alternatyvių transporto priemonių, bet ir daugiau alternatyvių maršrutų TIEK važiuojant greitkeliu, TIEK geležinkeliu... o gal dar pasidomėkime, kuriose iš šių miestų laukia moderniausi, didžiausi ir geriausi oro uostai su transportavimo galimybėmis į miesto centrą? Ir kas iš to, kad matuosi 1000 gyventojų? O kas, jei JAV užsilenks greitkelis? Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju JAV infrastruktūra atrodo apgailėtinai ir atsilieka bene 50 metų kad ir pro kurį galą bežiūrėsi. Kitais atvejais kontrastai galbūt mažiau ekstremlūs, bet lyginimai 1000 gyventojų visvien vargu ar turėtų prasmę.


                                Be to poreikiai: JAV gyventojai važinėja personaliais automobiliais, skraido gausiai lėktuvais
                                (kiek ten buvo nutupdyta reisų 2001 09 11 ?, bei kiek lėktuvų vienu metu yra JAV erdvėje ?), prekių ir žaliavų srautai keliauja vandenis keliais, geležinkeliais, fūromis, kažkokių naujų perversmų ekonomikoje nenusimato.
                                Žaliavas: naftos produktai, birius krovinius, žemės ūkio produkciją ir netgi namus (mačiau per Discovery rodė) jie mėgsta, ir gali tampyti vandenis keliais, kas daug pigiau nei nuteisti geležinkelį kur į kalnų rajoną, pastatyti 5 viadukus 100 metrų aukštyje, išgraužti 3 tunelius.
                                TY netaip jau viskas blizga kai įsižiūri iš arčiau.
                                Visos priemonės yra tiek Kinijoje, tiek JAV. Lėktuvu tarp didžiųjų Kinijos miestų gali skristi lygiai taip pat, kaip ir tarp didžiųjų JAV miestų. Skirtumas tik tas, kad Kinijos atveju yra daugiau skirtingų transporto būdų (t.y. JAV sistema +HSR+išvystytas miestų VT). Tai reiškia, kad sustreikavus vienai sistemai, visi gali mestis į kitą. Arba, kasdieninėse situacijose, tiesiog išvengiama grūsčių ir labiau išskirstomi srautai. Tai bet kokiu atveju yra gerai ir tokia sistema +- veikia Europoje (ar bent jau Vokietijoje ir Prancūzijoje) ir yra siekiamybė.

                                Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad JAV tikrai turi priežasčių investuoti į infrastruktūrą. Tiek į naujas transporto rūšis, tiek į senstančius greitkelius, kurie, lyginant su tais pačiais vokiškais autobanais ar prancūziškomis autoroutomis, yra sub-standard'as ir apskritai nevadintini magistralėmis/greitkeliais... Kodėl taip nėra daroma?
                                Paskutinis taisė John; 2012.03.18, 03:21.
                                Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad JAV tikrai turi priežasčių investuoti į infrastruktūrą. Tiek į naujas transporto rūšis, tiek į senstančius greitkelius, kurie, lyginant su tais pačiais vokiškais autobanais ar prancūziškomis autoroutomis, yra sub-standard'as ir apskritai nevadintini magistralėmis/greitkeliais... Kodėl taip nėra daroma?
                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Tai neduotų 8% BVP augimo, bet net ir su tokiu pačiu augimu, kaip dabartinis (t.y. ties 1%... ko gero ir tuo šiek tiek pagražintu), būtų pastatyta kažkas naudingo.
                                  Vilniuje irgi galima būtų pakeisti visus troleibusus į naujus, bet kol seni važiuoja, tol juos eksploatuos. Skaičiau, kad JAV investuos į atsinaujinančią energiją, kuri duos realios naudos daugiau nei atnaujintas greitkelis. Taip pat teko girdėti, kad žadama Kinijos importą apriboti/apmokestinti, kad pagyvinti savo šalies pramonę, kas leistų JAV ekonomikai vėl kilti, o Kinijos ekonomika turėtų smukti, nes europos rinkos neatstotų JAV rinkos.

                                  Comment


                                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                    Vilniuje irgi galima būtų pakeisti visus troleibusus į naujus, bet kol seni važiuoja, tol juos eksploatuos. Skaičiau, kad JAV investuos į atsinaujinančią energiją, kuri duos realios naudos daugiau nei atnaujintas greitkelis. Taip pat teko girdėti, kad žadama Kinijos importą apriboti/apmokestinti, kad pagyvinti savo šalies pramonę, kas leistų JAV ekonomikai vėl kilti, o Kinijos ekonomika turėtų smukti, nes europos rinkos neatstotų JAV rinkos.
                                    Importo apmokestinimas irgi yra lazda su dviem galais. Tai riekštų, kad užuot gerinus kokybę ir efektyvumą, būtų dirbtiniai barjerai konkurencijai. Tai reikštų kylančias kainas ir infliaciją. Kažin ar amerikiečiams tai patiktų.

                                    Pramonę reikia plėtoti, bet tai turi būti daroma skatinant jos efektyvumą. Importo apmokestinimas yra labai abejotinas pramonės skatinimo būdas. Kodėl apie tai nekalba Vokietija, Nyderlandai, Japonija, Švedija ir t.t.?

                                    Dėl infrastruktūros. Analogiją su senais troleibusais suprantu. Bet kodėl tuomet Vakarų Europoje seni autobusai keičiami naujais? Kodėl dauguma šalių (išskyrus D.Britaniją) puoselėja savo kelius ir juos nuolat tvarko, rekonstruoja ir modernizuoja? Juk būtų galima verstis ir be to.

                                    Kodėl Singapūre (t.y. turtingoje ir išsivysčiusioje šalyje) infrastruktūra ir apskritai visa aplinka tvarkoma ir puoselėjama iki smulkmneniškumų? Juk jie galėtų to nedaryti ir važinėti šiek tiek apšiurusiais, bet visvien savo funkciją atliekančiais keliais ir šaligatviais... o jie net viadukus ir estakadas apsodina gėlytėmis ir dažo žaismingomis spalvomis, kad gražiau atrodytų. Kam to reikia? Kam išvis visko reikia? Kam reikia šito? Juk visiškai pakanka ir tokio...
                                    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Importo apmokestinimas irgi yra lazda su dviem galais. Tai riekštų, kad užuot gerinus kokybę ir efektyvumą, būtų dirbtiniai barjerai konkurencijai. Tai reikštų kylančias kainas ir infliaciją. Kažin ar amerikiečiams tai patiktų.
                                      Išnyktų bedarbystė, bedarbiai įsidarbinę kurtų vertę, JAV vyriausybei nebereiktų mokėti pašalpų(jei ten tokios yra) iš kurių vistiek nieko nenusipirksi. Niekas nekalba apie viso importo apmuitinimą, tiesiog kai kurias sritis. Vistiek niekas taip nepadirbs kaip kinai.

                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Dėl infrastruktūros. Analogiją su senais troleibusais suprantu. Bet kodėl tuomet Vakarų Europoje seni autobusai keičiami naujais? Kodėl dauguma šalių (išskyrus D.Britaniją) puoselėja savo kelius ir juos nuolat tvarko, rekonstruoja ir modernizuoja? Juk būtų galima verstis ir be to.

                                      Kodėl Singapūre (t.y. turtingoje ir išsivysčiusioje šalyje) infrastruktūra ir apskritai visa aplinka tvarkoma ir puoselėjama iki smulkmneniškumų? Juk jie galėtų to nedaryti ir važinėti šiek tiek apšiurusiais, bet visvien savo funkciją atliekančiais keliais ir šaligatviais...
                                      Nelygink milžiniškos JAV valstybės su mažytėmis.
                                      Paskutinis taisė andyour; 2012.03.18, 17:40.

                                      Comment


                                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                        Išnyktų bedarbystė, bedarbiai įsidarbinę kurtų vertę, JAV vyriausybei nebereiktų mokėti pašalpų(jei ten tokios yra) iš kurių vistiek nieko nenusipirksi. Niekas nekalba apie viso importo apmuitinimą, tiesiog kai kurias sritis. Vistiek niekas taip nepadirbs kaip kinai.
                                        Vokiečiai? Japonai? Kodėl amerikiečiai negali gerai dirbti? Tereikia gero apmokymo, standartų ir noro.


                                        Nelygink milžiniškos JAV valstybės su mažytėmis.
                                        Šiuo atveju šalies dydis neturi reikšmės, nes kelias ar tiltas yra tiek pat kelias ar tiltas Singapūre, kiek ir JAV.
                                        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                        Comment


                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Vokiečiai? Japonai? Kodėl amerikiečiai negali gerai dirbti?
                                          Tereikia gero apmokymo, standartų ir noro.
                                          Mane irgi stebina, kodėl US bedarbystė didesnė nei tavo minėtose šalyse. Nes kiek girdėjau, JAV soc. garantijos pačios prasčiausios. Kaip amerikiečiai išgyvena...

                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Šiuo atveju šalies dydis neturi reikšmės, nes kelias ar tiltas yra tiek pat kelias ar tiltas Singapūre, kiek ir JAV.
                                          Kelių ilgis per capita

                                          Comment

                                          Working...
                                          X