Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • senasnamas
    replied
    18–64 metų žmonės turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 min. per savaitę arba didelio intensyvumo fizine veikla 75 min. per savaitę.
    Vizualiai tai mieste sportuojančių daugėja, bet turbūt vieni yra hiperaktyvūs, o kiti - visai neaktyvūs. Pasiekti tas 2-3 val. per savaitę yra juokas. Kurie užsikabina už judėjimo, tai pasiekia 7 val. ir daugiau, o likę pasiekia 0.

    Anksčiau žmonės ir pabadaudavo, dabar praktiškai daugiau problemų sukelia nutukimas, o ne maisto trūkumo problemos.
    Dietologai tiesiog prisitaikė prie rinkos poreikių su savo 5 kartų per dieną valgymo (nuolatinio kramtymo) teorija. Protarpinis pasninkas jiems vis dar mokslo nepatvirtinta naujiena, nors senesniais laikais žmonės natūraliai būtent taip ir maitindavosi: net ir fiziškai aktyvūs valgydavo 3 kartus per dieną. Jei maisto trūkdavo, tai neišeidavo nei tie 3 kartai.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=84607449

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Liūdnoje statistikoje lenkiame ES vidurkį: kaip sumažinti mus šienaujančių ligų tikimybę?
    https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=84607449
    Tampame vis pasyvesni: niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių žmonių dalis per ketverius metus išaugo 4 procentais: Lietuvoje fiziškai pasyvių gyventojų nuo 46 proc. 2013 metais padaugėjo iki 51 proc. 2017 metais. Mūsų šalis ėmė lenkti Europos Sąjungos šalių vidurkį (46 proc.). Tai yra statistika, kuri nieko gero nežada.

    Maždaug du trečdaliai ES gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų. Neramina tai, kad didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas. 2016 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra tik apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Tokie rezultatai įspėja apie ateityje padidėsiantį kiekį asmenų, sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias, o tuo pačiu ir apie didėsiančią ekonominę naštą valstybei.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Taip, yra visokių madingų ir nebūtinai veiksmingų. O su pačiais riebalais buvo nukeliauta labai į šoną, kai vietoj natūralių produktų (riebi mėsa, sviestas, kiaušiniai ir pan.) kaip sveika alternatyva buvo pradėti siūlyti konkretūs gaminiai (rafinuoti augaliniai aliejai, margarinas, nuriebinti pieno produktai).

    Komentuoti:


  • Tony
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Riebalų propagavimas tęsiasi

    JAV gydytojas: norite būti sveiki ir liekni – valgykite riebiai





    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=84153727
    Visokių tų mitybos variantų yra, kurie turi "sveikatinamajį" poveikį, internetas pilnas "sveikatinančių" produktų, kur pasisuksi, viskas nuo kažko "gydo". Toks vaizdas, kad visi nori įkišti savo produktą, skleisdami, kad jis "sveikatina". Mano nuomone, tas pats produktas kiekvieną gali paveikti skirtingai. Manau, kad nereiktų į save grūsti to, kas nepatinka vien dėl to, kad kitam nuo to buvo geriau.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    KARANTINAS+LT MEDICINA=KONCLAGERIS

    Internetas ūžia: poroje ligoninių gydytas vyras iš jų grįžo vos atpažįstamas?

    Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/sve...e-dantu-971726

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Sena tiesa, tik kai trūksta gerų ir kokybiškų tyrimų (kurie ilgai užtrunka), oficiali medicina vengia tai propaguoti ir rekomenduoti. Tuo tarpu persivalgymą skatinančio perdirbto maisto reklamuoti niekas nekliudo. Tai atitinkami ir visuomenės sveikatos rodikliai. Visi ilgaamžiai paprastai valgo nedaug, tradicinį maistą ir pasižymi gera insulino kontrole. Nesusitvarkius insulino apie gerą sveikatą svajoti neverta.

    Vienas įdomus 114 m. sulaukusio atvejis. Neturėjo kažkokios ypatingos sveikatos, nes būdamas 64 m. susirgo vėžiu. Bet buvo fiziškai aktyvus ir dirbo iki 99 m. amžiaus

    Breuning attributed much of his longevity to his diet. Shortly after his wife died, Breuning started eating out at restaurants. Eventually, he stopped eating out, but continued eating two meals a day. He ate a big breakfast and a hearty lunch but skipped an evening meal, snacking on fruit instead. Breuning drank lots of water through the day plus a cup-and-a-half of coffee with breakfast and one cup with lunch.
    His weight was around the same for the last 50 years of his life, 125–130 pounds (57–59 kg). Because Breuning was 5 feet 8 inches (1.73 m), his body mass index was around 19.
    https://en.wikipedia.org/wiki/Walter_Breuning

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Mokslininkai mano įminę ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptį: reikia pakeisti savo mitybą
    https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas...ti-savo-mityba

    Buvo stebimas kalorijų ribojimo poveikis rezusams (beždžionėms). Su šiais primatais mus sieja ne tik 93 proc. DNR – mes ir senstame labai panašiu būdu. <...> Visos beždžionės gauna pilną kompleksą jų organizmui reikalingų maistingųjų medžiagų ir mineralų. Vienintelis skirtumas yra tai, kad pusė beždžionių – vadinamoji ribotų kalorijų (arba RK) grupė ėda 30 proc. mažiau.

    KR grupės beždžionės ne tik kur kas jauniau atrodo – turi daugiau plaukų ir jie labiau rudos nei pilkos spalvos, oda mažiau nukarusi – bet ir yra kur kas sveikesnės už tas, kurios gauna įprasto dydžio ėdalo davinį. Įvairios vėžio formos, kaip antai šiai rūšiai būdinga žarnyno adenokarcinoma, pasireiškia 50 proc. rečiau. Panašiai sumažėjo ir širdies ligų rizika. Vienuolika iš visų ad libitum (savo malonumui) gyvenusių beždžionių susirgo diabetu, o dar penkioms pasireiškė į diabetą panašių simptomų, tuo tarpu RK grupėje esančių beždžionių gliukozės lygis kraujyje buvo visiškai normalus – joks diabetas joms negrėsė. <...>

    Bostone įsikūrusio Tuftso universiteto dietologė Susan Roberts. – Stengiuosi savo KMI palaikyti ties 22 riba, todėl valgau 80 proc. to, ką valgyčiau, jei mano KMI būtų 30 kaip visų kitų mano šeimos narių.“ S. Roberts teigimu, tai nėra sudėtinga. Ji laikosi savo susikurtos svorio reguliavimo programos, kad galėtų valgyti mažiau, tačiau nesijausti alkana ar nelaiminga. Anot jos, jei tai nebūtų įmanoma, ji nesilaikytų kalorijų ribojimo.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    vos tik pasiekė padoresnį išsivystymą iš karto 2 vaikai, daugiau nereikia.
    Tai aš būtent ir kalbu apie išsivystymą, o ne apie tai, kad atsilikusi gentis gaus labdaringų vakcinų ir dėl to staiga pradės planuot gimstamumą, kai gyvenimo sąlygos ir mąstymas toks pat, kaip prieš 200 metų.

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė senasnamas

    Pradžiai būtų galima paieškoti bent jau interesų konflikto
    Tai kur cia bent kiek to pagrindo?

    P.S.
    Siulyciau tiesiog pazvelgti i pacio fondo veikla kad butu paciam aiskiau ir nereiketu cia postinti nevisai tikrove atitinkancius mockupus
    https://www.gatesfoundation.org/How-...rants-Database
    Paskutinis taisė deep'as; 2020.05.23, 14:27.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje.
    Bet kad tai suveikė ir Rytų Azijoje, ir buvusioje TSRS, ir Lotynų Amerikoje, ir labiau išvystytoje pietinėje Indijoje (dravidų valstijose visose žemiau 2) ir netgi turtingose musulmonų šalyse. Irane ir Saudo Arabijoje nėra nei feminizmo, nei childfree, nei LGBT akcentavimo, o vos tik pasiekė padoresnį išsivystymą - iš karto 2 vaikai, daugiau nereikia. Netgi Botsvana Afrikoje, kuri yra geriau išvystyta, turi mažiau vaikų.

    Realiai šitas dalykas yra ne "kaip Europoje", o būdingas visiems žmonėms nepriklausomai nuo rasių, kultūrų ir religijų. Tik tiek, kad Europa buvo pirma. Ir kai teigiama, kad vaikų suskiepyjimas leis jiems išgyventi ir mažins gimstamumą - tai yra netgi labai logiška ir pagrįsta. Pas mus tai įvyko kokiais 1950 metais ir kažkaip nesiskundžiame. Ir beveik visi išgyvena, Ir sprogimo nėra žmonių kiekio, ko pasekmė visada yra skurdas.

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų
    O ar yra bent kokio pagrindo tuo netiketi?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Tų koreliacijų galima daug prigalvoti, pvz., gimstamumas sumažėja atsiradus vandentiekiui ar įvedus elektrą
    Atseit Afrikos šalyse kažkas planuojama ir skaičiuojama? Tai kodėl pilna daugiavaikių šeimų? Todėl, kad kiek natūraliai išeina, tiek tų vaikų ir būna. Gimstamumo mažėjimas ateina kartu su švietimo ir bendra ekonomine šalies pažanga, o ne dėl kažkokių pavienių importuotų naujovių. Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje. Tai neveikia.
    Čia, aišku, kraštutinis pavyzdys, bet yra genčių, kurių papročiai ir gyvenimo būdas primena ne 21 a., o kokį 15 a.

    Nevalyviausia gentis visame pasaulyje: kaip gyvena žmonės, kurie niekada nesiprausia

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/istor....d?id=84256079

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų


    Taip teigia tame interviu? Logikos ne per daugiausia. Mažesnį gimstamumą gali lemti nebent nevaisingumą sukeliančios vakcinos
    Visose šalyse, kur medicina pasiekia tokį lygį, kad beveik visi vaikai išgyvena, gimstamumas nukrenta iki 1 - 2 vaikų, nes nebelieka priežasties gimdyti 5 vaikus. Skurdžiuose regionuose ir gamtoje didelis gimstamumas yra kaip didelio vaikų mirtingumo kompensacija. Kai nemiršta 25% kūdikių, esi 99% užtikrintas kad vaikas gyvens, kitaip pradedi juos planuoti. Tai vadinama "demographic shift" ir suveikė daugumoje pasaulio regionų, tame tarpe ir pas mus. Nėra priežasties, kodėl tai neturėtų suveikti Afrikoje.

    Trumpuoju laikotarpiu taip, didina, bet jau sekanti karta pakeičia elgseną. Pvz. Indija jau pakeitė - tik 2,3 vaiko, ir kaip susidariau nuomonę pagal indų komentarus internete, Indijoje daug vaikų jau laikoma neatsakingumu ir nenoru jiems užtikrinti gyvenimo kokybę. Labai puiku, greit bus kaip Europoje ir Rytų Azijoje.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Viskas ok su logika.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų

    nes rezultate geresnė sveikatos priežiūra ir vaikų išgyvenamumas veda prie mažesnio gimstamumo
    Taip teigia tame interviu? Logikos ne per daugiausia. Mažesnį gimstamumą gali lemti nebent nevaisingumą sukeliančios vakcinos

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Trumpuoju periodu gerinama sveikatos apsauga tik didina demografinį sprogimą. Gimdo krūvom kaip įpratę ir reikia vienos ar net kelių kartų, kad pasikeistų kultūra. Ir kol kas Afrika atsilieka nuo gimstamumo mažėjimo tendencijų Europoje ar Azijoje. T.y. sveikatos apsauga gerėja sparčiau nei mažėja gimstamumas. Iš to ir kyla sąmokslo teorijos, kad gal norima patiuninguoti sveikatos apsaugą, kad greičiau sumažėtų gimstamumas.

    Precedentų jau buvo. Kažkur Afrikoj į skiepus netyčia pateko sterilizuojančių priedų

    https://www.thenewamerican.com/world...terilize-women

    https://www.snopes.com/fact-check/te...sterilization/

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Iškilo čia man toks klausimas. Gatesas labai dažnai šneka apie tai, kad demografinis sprogimas neturtingose šalyse yra milžiniška problema, kurios pats geriausias sprendimas - naikinti užkrečiamas ligas, gerinti sveikatos lygį ir vaikų išgyvenamumą (tame tarpe ir skiepais), nes rezultate geresnė sveikatos priežiūra ir vaikų išgyvenamumas veda prie mažesnio gimstamumo. Štai vienas iš video, kur jis apie tai šneka:



    Įdomu, kur antivaxeriai ir visokie sąmokslų teoretikai sugeba jo kalbose įžvelgti genocidą, masinį naikinimą, žudymą ir panašius dalykus? Ir kodėl dar sugeba tai pritaikyti Lietuvai ar Europai, kai apie mus net neina kalba, o apie skurdžiausius regionus?

    Na aš galiu dar suprasti, kai žmonės mokykloje miegojo per anglų kalbos pamokas ir jokios kitos kalbos, be lietuvių, daugiau nemoka (taip taip, tokių tikrai yra), bet paskaičius komemtarus po video, pasidaro dar baisiau - daugybė pasaulio žmonių puikiai supranta ką jis kalba, bet interpretuoja tai savaip, kaip kažkokias žudynes, siūlo pradėti nuo savo vaikų ir t. t. Čia jau kyla toks beveik mokslinis susidomėjimas - kaip žmonės, girdėdami kas kalbama video, sugeba išgirsti visai ką kita? Kas turi darytis galvoje?

    Labiausiai ironiška yra tai, kad besipiktinantys skiepijimu ar šeimų planavimu, jeigu yra ne iš atsilikusių regionų, patys yra ir skiepyti, ir patys turbūt jau yra gimę 1 - 2 vaikų šeimose (reiškia, tėvai planavo) ir patys matyt turi ne tiek vaikų, kiek gaunasi pagimdyti, bet apgalvotą kiekį. Bet kai išgirsta kažką šnekant apie tuos pačius dalykus, kuriuos JIE PATYS TAIKO - vajetau, žudys, naikins!

    Tokie video, komentarai po jais ir reakcija į juos yra gryniausias nemažos dalies žmonių beviltiško tamsumo pavyzdys. Netgi XXI amžiuje, netgi su masiniu švietimu, netgi su išmaniomis technologijomis.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Staigmena chemoterapijos ir švitinimo gerbėjams

    Vitaminas С ir „alkio dieta“ gali gydyti net agresyvų vėžį? Naujas ir netikėtas mokslininkų tyrimas

    Pietų Kalifornijos universiteto ir Vėžio tyrimo instituto IFOM (Milanas) mokslininkai priėjo prie išvados, kad badavimą primenantis maitinimosi režimas gali vėžį gydyti efektyviau, jeigu sustiprinamas vitaminu C. Jų darbo rezultatai neseniai buvo publikuoti Nature Communications žurnale.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=84334379

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą
    McDonalde/drive net...
    Koks subtilus tamstos skonis.
    ​​​​​​​Visame Kaune be šio fastfūdinio meno šedevro nebandei ko nors daugiau ieškoti ?

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Šiandien Kaune buvau po ilgesnės pertraukos savo malonumui, o ne su reikalais


    Buvo maloni smulkmena, kad Kauno centre savaitgaliais parkavimas nemokamas
    Su didžiuliu malonumu (ir atitinkamais arbatpinigiais) padaryta apyvarta Kauno kavinėms
    McDonalde/drive net islipt nereik. Tik primenu

    Komentuoti:

Working...
X