Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • senasnamas
    replied
    Staigmena chemoterapijos ir švitinimo gerbėjams

    Vitaminas С ir „alkio dieta“ gali gydyti net agresyvų vėžį? Naujas ir netikėtas mokslininkų tyrimas

    Pietų Kalifornijos universiteto ir Vėžio tyrimo instituto IFOM (Milanas) mokslininkai priėjo prie išvados, kad badavimą primenantis maitinimosi režimas gali vėžį gydyti efektyviau, jeigu sustiprinamas vitaminu C. Jų darbo rezultatai neseniai buvo publikuoti Nature Communications žurnale.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=84334379

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą
    McDonalde/drive net...
    Koks subtilus tamstos skonis.
    ​​​​​​​Visame Kaune be šio fastfūdinio meno šedevro nebandei ko nors daugiau ieškoti ?

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Šiandien Kaune buvau po ilgesnės pertraukos savo malonumui, o ne su reikalais


    Buvo maloni smulkmena, kad Kauno centre savaitgaliais parkavimas nemokamas
    Su didžiuliu malonumu (ir atitinkamais arbatpinigiais) padaryta apyvarta Kauno kavinėms
    McDonalde/drive net islipt nereik. Tik primenu

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied


    Aš tyrimo neskaičiau, komentavau tik tavo pateiktą lentelę. Jeigu ten paimtos tik tos lėtinės ligos, kurioms covid-19 yra pavojingas, tai tada labai gerai. Bet pati pagrindinė mano mintis buvo ta, kad lėtinės ligos lėtinėms ligoms nelygu, vienas gali turėti vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, o kitas tokią pačią ligą, bet lengvos formos ir dar priedo 3 kitas lengvos formos lėtines ligas. Realybėje tas žmogus, su sunkia ligos forma, gali turėti kur kas mažesnius šansus išgyventi, nei tas su keliomis, bet lengvos formos ligomis, nors pagal tą studiją tai tas su 4 ligomis turi žymiai mažesnius šansus išgyventi.

    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.
    Beje, tame tyrime apie tai irgi užsimenama:

    Although we had data for eleven common and important LTCs (underlying long-term conditions), we did not have markers of underlying disease severity among those who died. Severity of the underlying LTC has considerable impact on life expectancy28. Moreover, we had no data for rarer severe LTCs, which may nonetheless be common among those who die from COVID-19 at younger ages. As such, the attenuation of years of life lost following adjustment for LTCs may be an underestimate.

    Komentuoti:


  • bucaneer
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Aš būtent ir turiu omeny, kad neišeina pasakyti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę imant vien tik pagal 'lėtinių lygų skaičių', nes mes į vieną krūvą sumetam paskutinės stadijos vėžį ir alergiją čiobreliams. Nežinau kaip tu, bet aš tame matau skirtumą ir jeigu man reiktų pasirinkti - aš rinkčiausi kad ir 10 alergijų, bet ne paskutinės stadijos vėžį.
    Alergijų niekas ir neskaičiavo. Jei pažiūrėsi į tyrimo straipsnį (kiek daug pilstymo iš tuščio į kiaurą šiame forume būtų išvengta, jei tik prieš puldami kritikuoti tyrimus žmonės imtų ir pasidomėtų, ar tyrimo autoriai į tą kritiką jau atsižvelgė), ten surašyta, kokios lėtinės ligos yra skaičiuojamos ir kodėl:

    For 710 patients who had died with COVID-19 for whom information on LTCs was presented in the ISS report14, the proportion with each LTC was as follows:- ischaemic heart disease 27.8%, atrial fibrillation 23.7%, heart failure 17.1%, stroke 11.3%, hypertension 73%, diabetes 31.3%, dementia 14.5%, chronic obstructive pulmonary disease 16.7%, active cancer in the past 5 years 17.3%, chronic liver disease 4.1%, chronic renal failure 22.2%. The ISS report also presented the proportion of patients who died with each of the following multimorbidity counts: 0 (2.1%), 1 (21.3%), 2 (25.9%) and ≥3 (50.7%).
    Dažniausiai fiksuojami COVID-19 rizikos veiksniai (hipertenzija, diabetas) yra mažiausiai savaime pavojingi - su tomis ligomis žmonės gali gyventi dešimtmečius, kas ir atsispindi tyrimo rezultatuose. Tavo minimas "paskutinės stadijos vėžys" yra ligų sąraše kaip kažkokia (greičiausiai nedidelė) dalis tų 17.3% nuo COVID-19 mirusių žmonių, kuriems per ankstesnius 5 metus buvo pasireiškusi aktyvi vėžio forma, bet tai - labiau kraštutinis, o ne tipinis atvejis. Kaip pats ne kartą labai teisingai pastebėjai (kai kas nors paminėdavo atvejus, kur nuo COVID-19 mirė jauni ir matomai sveiki žmonės), kraštutiniais ir išimtiniais atvejais vadovautis negalima. O tam, kad nereikėtų rankiotis tarp kraštutinumų ir būtų galima kalbėti ne apie pavienius atvejus, o apie bendrus dėsningumus, ir yra naudojama statistika ir skaičiuojami vidurkiai, apibūdinantys tikėtiniausius atvejus.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Aš būtent ir turiu omeny, kad neišeina pasakyti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę imant vien tik pagal 'lėtinių lygų skaičių', nes mes į vieną krūvą sumetam paskutinės stadijos vėžį ir alergiją čiobreliams. Nežinau kaip tu, bet aš tame matau skirtumą ir jeigu man reiktų pasirinkti - aš rinkčiausi kad ir 10 alergijų, bet ne paskutinės stadijos vėžį.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Dėja, bet tame tyrime nėra niekas 'suvidurkinta' ir tai net nėra tyrimas, tai yra statistika, kur paskutinės stadijos vėžio turėtojui yra priskiriama, kad jis 'vidutiniškai dar gyvens 33 metus', nes gi turi tik vieną 'lėtinę ligą'.
    Tie metai ne vėžininkams, o kiek laiko bendrwi žmogus VIDUTINIŠKAI gyvena su lėtinė, dviem lėtinėm ar trim lėtinėm ligom.
    Imta pagal ligos istorijų statistiką.

    Tyrimas ar netyrimas, tavo pastebejimas apie skirtingo sunkumo lėtines ligas yra neteisingas, nes būtent tai tikrai yra suvidurkinta, kitaip net neišeitų padaryt tos statistikos.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Dėja, bet tame tyrime nėra niekas 'suvidurkinta' ir tai net nėra tyrimas, tai yra statistika, kur paskutinės stadijos vėžio turėtojui yra priskiriama, kad jis 'vidutiniškai dar gyvens 33 metus', nes gi turi tik vieną 'lėtinę ligą'.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.
    Tyrimo neskaičiau, bet paprastai tokiose statistikose tai jau buna suvidurkinta.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė bucaneer Rodyti pranešimą

    Taigi tas aiškiai parodyta grafike: sveikas 50-59 metų žmogus vidutiniškai gali gyventi dar ~33 metus, turintis vieną lėtinę ligą - ~32, 2 ligas - ~27, 3 - ~23, 4 - ~20, 5 - ~15. Modeliai, kiek kiekviena liga (ar ligų kombinacija) trumpina tikėtiną gyvenimo trukmę, formuluoti pagal didelės apimties anonimizuotų Velso gyventojų ligų istorijų duomenų bazę.
    Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Riebalų propagavimas tęsiasi

    JAV gydytojas: norite būti sveiki ir liekni – valgykite riebiai

    „Patarimas valgyti riebiai – ypač maistą, kuriame gausu sočiųjų riebalų, – skamba beprotiškai, vos prieš dešimtmetį būčiau aiškinęs, kad taip pakenksite savo sveikatai. Tačiau mano paties organizmas, kraujo tyrimai, tūkstančiai pacientų ir dešimtys tūkstančių žmonių, kurie paklausė šio patarimo, sako ką kita“, – prisipažįsta „Riebalų dietos“ (išleido BALTO leidybos namai) autorius, amerikietis gydytojas Markas Hymanas.
    Pradėjau kitaip maitintis pats, ėmiau tai rekomenduoti ir savo pacientams. Mačiau, kaip žmonės numetė po penkiasdešimt ir daugiau kilogramų, kaip dingdavo II tipo cukrinis diabetas. Pacientams nebereikėdavo vartoti insulino, jie sureguliuodavo cholesterolio kiekį kraujyje valgydami ne liesiau, o riebiau.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=84153727

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė neamos Rodyti pranešimą

    Žmonės su širdies nepakankamumu, diabetu ar hipertenzija gali gyventi ir 30+ metų su atitinkama priežiūra ir vaistais. Tai, kad nelabai suprantu kokia čia išvada peršama. Net gera sveikata nėra a priori gerai, nes ispankė žudė jaunus ir sveikus šį kartą tiesiog kitaip susidėliojo
    Aš su hipertenzija gyvenu jau 15 metų, ir, įtariu, kad prieš tai ji buvo, dar nediagnozuota.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Profesionalūs sportininkai gauna geras konsultacijas ir puikiai orientuojasi, kas sveika, o kas ne. O pradedantys sportuoti mėgėjai dažnai galvoja, kad įgyja pateisinimą valgyti saldumynus, nes viską išsportuoja ir, be to, reikia energijos. O tie, kurie nesportuoja, analogiškai savo silpnybes teisina tuo, kad gliukozė reikalinga smegenims. Tačiau dabar daugėja propaguojančių ketogeninę dietą ir jų smegenys kažkodėl neišsijungia. Greitieji angliavandeniai pateisinami vieninteliu atveju - 30-me maratono kilometre ir pan. Visais kitais atvejais angliavandenių poreikius puikiai patenkina grikiai, ryžiai ir pan.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Sankausko nuorodoje nebloga vieta yra. Cukraus gynėjams turėtų būti aktualu
    Dar ta Daily Star's žurnalistė gieda, kad sportininkai vartoja labai daug cukraus ir neserga jokiais diabetais. Dabar žiūrim, ką geriausi pasaulio sportininkai valgo:

    T. Brady, vienas geriausių visų laikų amerikietiško futbolo žaidėjų, pelnęs geriausio metų žaidėjo titulą ir būdamas virš 40 metų.

    Even more notable than what Brady eats is what he doesn’t. He avoids alcohol, as well as gluten-containing bread and pasta, breakfast cereal, corn, dairy, foods that contain GMOs, high-fructose corn syrup, trans fats, sugar, artificial sweeteners, soy, fruit juice, grain-based foods, jams and jellies, most cooking oils, frozen dinners, salty snacks, sugary snacks, sweetened drinks, white potatoes, and prepackaged condiments like ketchup and soy sauce.
    N. Džokovičius, pirma pasaulio raketė.

    So what exactly is the diet all about? In simple terms, it looks to keep both gluten and dairy products out of his diet, and cutting out sugar wherever possible. He eats mainly vegetables, beans, white meat, fish, fruit, nuts, seeds, chickpeas, lentils and healthy oils, and also cuts out inappropriate sources of protein and carbohydrates.
    L James.

    As LeBron continues to bulldoze over the pre-conceived notions of what a player his age can be, his diet is designed to combat inflammation. Inflammation is the natural enemy of recovery, and according to a 2005 study on the topic, "diets that promote inflammation are high in refined starches, sugar, saturated and trans-fats, and low in omega-3 fatty acids, natural antioxidants and fiber from fruits, vegetables, and whole grains."
    Truputį juokingai atrodo, kai laido sportininkams cukrus labai reikalingas, kai net geriausiems profesionaliems sportininkams jo nereikia.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Net gera sveikata nėra a priori gerai, nes ispankė žudė jaunus ir sveikus
    Dėl to sveikumo kyla abejonių - visai kitos gyvenimo sąlygos, situacija ir tyrimų lygis. Aišku, prieš 100 m. aktualiau buvo ne diabetas ar hipertenzija, o, pvz., elementarus vitamino C ir pan. trūkumai dėl prastos mitybos.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2020.05.02, 19:03.

    Komentuoti:


  • neamos
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Tai kaip matom visi ištirti mirę turėjo hipertenziją. Aišku liga nėra mirtina, bet, kad žmonės buvo jau tokie visiškai sveiki irgi negalime sakyti. Virusas nežudo viso organizmo, žmonės miršta negavę pakankamai deguonies, kas tiesiogiai susiję su kraujagyslių būkle ir jų galimybėmis pernešti deguonį.
    Žmonės su širdies nepakankamumu, diabetu ar hipertenzija gali gyventi ir 30+ metų su atitinkama priežiūra ir vaistais. Tai, kad nelabai suprantu kokia čia išvada peršama. Net gera sveikata nėra a priori gerai, nes ispankė žudė jaunus ir sveikus šį kartą tiesiog kitaip susidėliojo

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Sankausko nuorodoje nebloga vieta yra. Cukraus gynėjams turėtų būti aktualu

    Komentuoti:


  • bucaneer
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Reikia žiūrėti ne kiek statistinis 50-59 metų žmogus išgyvena, o kiek turintys tokias ligas, kurias turėję mirė nuo koronos, sveiki juk nemiršta.
    Taigi tas aiškiai parodyta grafike: sveikas 50-59 metų žmogus vidutiniškai gali gyventi dar ~33 metus, turintis vieną lėtinę ligą - ~32, 2 ligas - ~27, 3 - ~23, 4 - ~20, 5 - ~15. Modeliai, kiek kiekviena liga (ar ligų kombinacija) trumpina tikėtiną gyvenimo trukmę, formuluoti pagal didelės apimties anonimizuotų Velso gyventojų ligų istorijų duomenų bazę.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė neamos Rodyti pranešimą

    Ar yra įrodymų/tyrimų šitam teiginiui? Kiek žinau, daug jaunų gydytojų mirė gavę didelę dozę viruso (viral load) ir imuninė sistema tiesiog nespėjo sureaguoti, kol virusas neišplito ir nenužudė organizmo
    Tai kaip matom visi ištirti mirę turėjo hipertenziją. Aišku liga nėra mirtina, bet, kad žmonės buvo jau tokie visiškai sveiki irgi negalime sakyti. Virusas nežudo viso organizmo, žmonės miršta negavę pakankamai deguonies, kas tiesiogiai susiję su kraujagyslių būkle ir jų galimybėmis pernešti deguonį.

    „Sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams neretai pasireiškia negalavimas, kurį vadiname ūminiu respiraciniu distreso sindromu (ŪRDS)“, – sakė dr. Laura E. Evans, Intensyviosios slaugos medicinos vadovų tarybos narė ir Sietle esančio Vašingtono universiteto Medicinos centro plaučių, intensyviosios slaugos ir miego medicinos mokslų docentė. ŪRDS sukelia ne tik COVID-19, bet ir daugelis kitų veiksnių, įskaitant infekciją, traumą ir sepsį. Šie sutrikimai pažeidžia plaučius, ir iš plaučiuose esančių mažųjų kraujagyslių pradeda tekėti skystis, kuris kaupiasi plaučių oro maišeliuose, arba alveolėse. Plaučiams pasidaro sunku perduoti ore esantį deguonį kraujui.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/zinoti....d?id=83701975

    Komentuoti:


  • neamos
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nemiršta, jeigu prieš tai nebuvo tų ligų oficialiai registruota, nereiškia, kad jų nebuvo, daug žmonių gyvena turėdami diabetą, hipertenziją to nežinodami, skrodimai dabar rodo tikrą situaciją.
    Ar yra įrodymų/tyrimų šitam teiginiui? Kiek žinau, daug jaunų gydytojų mirė gavę didelę dozę viruso (viral load) ir imuninė sistema tiesiog nespėjo sureaguoti, kol virusas neišplito ir nenužudė organizmo

    Komentuoti:

Working...
X